Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „City Projects“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-24714-994/2022, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl įkeitimo išregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas pareiškėjos UAB „City Projects“ pareiškimas, kuriame prašoma pripažinti 2015-07-30 svetimo turto įkeitimo sutartį pasibaigusia, nes būtinas hipotekos išregistravimas. Prašyme nurodyta, kad 2015-07-31 pareiškėjas ir UAB „Construction Gate“ sudarė svetimo turto įkeitimo sutartį, kuria užtikrinant pareiškėjo prievoles UAB „Construction Gate“ naudai buvo įkeistas suinteresuotiems asmenims priklausantis turtas – 500 vnt. akcijų. 2017-01-30 vienintelis UAB „Construction Gate“ akcininkas priėmė sprendimą likviduoti UAB „Construction Gate“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ prašymą dėl priverstinės hipotekos išregistravimo, ją pripažįstant pasibaigusia.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pabaigą, 7 dalyje nustatyta, jog pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro; hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 542 straipsnio 2 dalį CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ nustatyta tvarka teismas nagrinėja bylas tais atvejais, kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas nustatomi teismo sprendimu.

4. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl sutartinės hipotekos išregistravimo, pripažįstant ją pasibaigusia, nes hipoteka nustatyta ne teismo sprendimu, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie kliūtis pareiškėjai kreiptis į notarą dėl sutartinės hipotekos išregistravimo. Todėl pareiškėjos prašymą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 570 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Apeliantė teismo paprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti 2015 m. liepos 30 d. svetimo turto įkeitimo sutartį (įkeitimo identifikacinis kodas: 20220150042810) pasibaigusia. Šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai CK 4.224 str., kuriame nenumatytas įkeitimo išregistravimas teismo sprendimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

5.2. CPK 444 str. 1 d. nustato, kad „teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.“ CPK 444 str. 2 d. 9 p. nustato, kad teismas nagrinėja bylas „dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos“. Taigi, tais atvejais, kai atskirais teisės aktais (pvz., kaip tai nustato CK 4.197 str. 2 d. 2 p.) nenustatyta kitokios juridinio fakto nustatymo tvarkos (skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad įkeitimo pripažinimo teismine tvarka CK nenumato), toks juridinis faktas nustatomas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu. Teismo išvada, kad pareiškimas atsisakytinas priimti yra teisiškai nepagrįsti.

5.3. Apeliantė pareiškime teismui aiškiai suformulavo, kokiu tikslu ji prašo pirmosios instancijos teismo nustatyti juridinį faktą (teismo nutarties pagrindu bus kreipiamasi į registro tvarkytoją dėl įkeitimo išregistravimo (CPK 448 str. 2 d.)), kodėl ji negali gauti atitinkamo dokumento (kreditoriaus sutikimo/patvirtinimo dėl įkeitimo pabaigos), ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad įkeitimas, remiantis CK 6.128 str. 3 d., 4.424 str. 1 d. 1 p., laikytinas pasibaigusiu, todėl pareiškimas, teiktas pirmosios instancijos teismui, atitiko CPK 447 str. keliamus reikalavimus. Kita vertus CPK 445 str. sąlygų atitiktį teismas gali išspręsti tik priimdamas nutartį dėl juridinio fakto nustatymo ar atsisakymo jį nustatyti, kas nėra skundžiamos nutarties dalykas.

5.4. CPK 5 str. 1 d. nustato, kad „Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Apeliantė pateikė argumentus, kodėl jis kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą – įkeitimo pabaigą (įkeitimo pasibaigimas CK 6.128 str. 3 d., CK 4.424 str. 1 d. p., ir negalimumas pateikti kreditoriaus sutikimo dėl įkeitimo pabaigos notarui ar registro tvarkytojui (pateikiant įrodymus, kad kreditorius – juridinis asmuo – likviduotas be teisių perėmėjo). Apeliantė turi įstatymo saugomą interesą, kad būtų išregistruotas įkeitimas, kuris yra pasibaigęs, tačiau tokiam interesui apginti būtinas teismo sprendimas apeliantės pateikto pareiškimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

10. Apeliantė nurodo, kad kreipėsi į teismą CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu, kuris nustato, kad teismas nagrinėja bylas „dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos“.

11. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas:1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

12. Darytina išvada, kad apeliantės pareiškime suformuluotas reikalavimas pripažinti 2015 m. liepos 30 d. svetimo turto įkeitimo sutartį (įkeitimo identifikacinis kodas: 20220150042810) pasibaigusia nenagrinėtinas nurodytu CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu reglamentuojančiu, kad teisme nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, įstatyme yra įtvirtinta, kad hipoteka gali būti panaikinta civilinio kodekso 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kas reiškia, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata negali būti taikoma. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018). Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės dėstomas aplinkybes spręstina, jog teismine tvarka negalėtų būti nagrinėjamas jos paduotas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Fakto registravimas gali būti panaikintas tik nustojus galioti dokumentui, kurio pagrindu ta registracija buvo atlikta, o ne nustačius juridinį faktą teisme. Be to, pareiškime nėra nurodyta, kad pareiškėja negalėtų kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių hipotekos pabaigą. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pareiškime suformuluotas reikalavimas nepatenka į nei vieną iš CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytų bylų rūšių, kurias teismas nagrinėja pagal CPK XXVI skyriuje (Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) nustatytas taisykles.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie kliūtis pareiškėjai kreiptis į notarą dėl sutartinės hipotekos išregistravimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė dėl nurodyto turto įkeitimo ir hipotekos išregistravimo turi kreiptis į notarą CK 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Konstatuotina, jog apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismui perimti teisės aktais notarui priskirtų funkcijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas apeliantei išaiškina, jog notaro veiksmai arba atsisakymas atlikti veiksmus gali būti skundžiami proceso įstatyme nustatyta tvarka.

14. Kiti atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „City Projects“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.