Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. P..

atsakovės atstovei advokatei Daliai Averkienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. P. ir L. P. ieškinį atsakovei V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovai kreipėsi į UAB „EPDM sistemos“ specialistus, kurie 2023 m. kovo 29 d. surašė Stogo Hidroizoliacinės dangos protokolą bei nustatė, kad po stogo danga paviršiniuose sluoksniuose didelis drėgmės kiekis; dangų sujungimo nesandarumai (sulydymo siūlėse) atskirose stogo zonose; dangų sulydymo siūlės nesandarumai prie kampinės įlajos, iš po dangos skverbėsi kritulių vanduo; netinkamai sumontuoti parapetų apskardinimai, nesuformuotas reikiamas (žemėjantis) nuolydis į stogo centro pusę, skardos lankstiniai sujungti be falcinės jungties, lankstinių laštakinė dalis taip pat nesujungta, esant didesniam vėjui lankstiniai juda ir skleidžia triukšmą; prie lietaus surinkimo piltuvėlių ir lietvamzdžių šlampa fasadinė dalis, galimai nesandarios lietaus surinkimo piltuvėlių skardos jungtys, kampinės įlajos ir piltuvėlio jungimas. Pagal UAB „EUROKAS LT“ pateiktą Komercinį pasiūlymą, namo stogo remonto darbai kainuotų 14 118,28 Eur. Angokraščių remonto darbai kainuotų 2 244,37 Eur.

11. Ekspertizės akte nurodyta, kad lauko drenažas įrengtas netinkamai, nes jame matomas besikaupiantis vanduo ir balos (3.5 pav.), tačiau iš akte pridėtų nuotraukų matyti viena bala kieme. Ekspertizės akte nepaaiškinta, kodėl vienoje vietoje atsiradusiai balai nusausinti reikia 150 metrų ilgio vamzdžių ir drenažo. Ekspertas nevertino, kad jau yra įrengta drenažo sistema. Aplink visą namą ir kieme link lietaus nuotekų šulinių patiestas kokosinis 110 diametro drenažinis vamzdis. Įrengti trys drenažo vamzdžiai – vienas surenka vandenį nuo stogo ir jį nuveda į šulinį, kiti du surenka vandenį nuo namo, kiemo ir nuveda į šulinį. Įrengti du drenažo šuliniai po 2 metrus skersmens. Sklype pilnai įrengtas drenažas ir lietaus šuliniai. Atsakovės sklype yra įrengti lietaus nuotekų 10 šulinių, drenažo sistema. Atsakovės nuomone, vanduo į ieškovų sklypą patenka iš gretimų sklypų.

12. Pažymėjo, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2023 m. sausio 24 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 8 d. Preliminarios sutarties iki 2023 m. sausio 21 d. pagrindinės sutarties pasirašymo pirkėja turėjo daugiau nei 2,5 mėn. įvertinti perkamą namą, jo būklę, pasikviesti ekspertus, specialistus, kurie nustatytų perkamo namo kokybę ir trūkumus. Atsakovė netrukdė tikrinti parduodamo turto kokybės. Pirkėja tuo laikotarpiu faktiškai ir pasinaudojo, ne kartą apžiūrėjo perkamą turtą ir dėl jo iki turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nepareiškė jokių pretenzijų.

13. Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad ieškovai namu naudojasi, stogas tinkamas, dėl parapetų nežymaus neatitikimo teisės normoms, nėra jokio neigiamo poveikio namui ar jo naudojimui. Vanduo į vidų nepatenka, vidinės sienos nešlampa, išorinėms namo sienoms jokio poveikio nėra. Tai reiškia, kad namu galima pilnai naudotis, jį eksploatuoti. Vienam parapetui pritvirtinti yra neadekvati ieškiniu prašoma suma. Tikėtina, kad ieškovai stogo ir parapetų netvarkys, toliau gyvens name, juo naudosis. Jeigu stogas būtų netinkamas, ieškovai jau būtų darę namo remontą ir prašę priteisti nuostolius, o dabar siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Analogiška situacija dėl angokraščių. Daugumoje nuotraukų matyti nenuvalytos palangės, aptrupėjimų ir įtrūkimų daugelyje nuotraukų visai nesimato. Drenažas įrengtas, o dėl vienos balos kieme, nėra jokio tikslo ir poreikio tiesti 150 metrų ilgio drenažą.

14. Byloje gautos ieškovų baigiamosios kalbos, kuriuose jie palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškinyje neprašoma žalos atlyginimo dėl drėgmės kaupimosi vidaus patalpose, šios aplinkybės nurodomos tik kaip aplinkybė, kuri paskatino ieškoti stogo defektų. Pažymėjo, kad ieškovai įlajose įrengė šildomus kabelius, kurie užkerta kelia didelio vandens kiekio susidarymui ant stogo. Vien kabelių įrengimas patvirtina, kad ieškovams fiziniai daikto trūkumai kelia nuostolius ir ieškovai imasi priemonių jiems taisyti. Namas įsigytas žiemą ir defektai pradėjo aiškėti tik tirpstant ledui (šylant orams), taip pat esant krituliams (dėl drenažo defektų), ir praėjus laiko tarpui (dėl angokraščių trupėjimo). Todėl pats defektų atsiradimo pobūdis patvirtina, kad jie negalėjo būti pastebėti anksčiau. Pirkėjai negalėjo žinoti apie teisinio pobūdžio daikto trūkumus, t. y. tai, kad statybos darbai atlikti neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi jiems nustatyti reikalingas specialus išsilavinimas.

16. Teismo posėdžių metu proceso dalyviai iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovė su atsakove sudarė Preliminarią sutartį, kurioje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą su žemės sklypu: namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo šį turtą nupirkti. 2023 m. sausio 24 d. Žemės sklypų ir statinio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovai įsigijo minėtą turtą. Gyvenamojo namo neužbaigti statybos darbai buvo įregistruoti atsakovės, pateikus 2022 m. rugsėjo 29 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220929-02203. Ieškovų teigimu, apžiūrėjus namą ir pasirašius sutartį, akivaizdžių namo trūkumų nepastebėjo, namas vizualiai atitiko sutarties sąlygas, tačiau netrukus išryškėjo eilė namo defektų – name sistemingai ėmė kauptis drėgmė, pradėjo veistis pelėsis, nutrupėjo angokraščiai, neveikė kieme drenažas. Ieškovai namo pirkimo metu neturėjo galimybės pamatyti ir įvertinti paslėptų pastato įrengimo darbų defektų. Ieškovai kreipėsi į UAB „EPDM sistemos“ specialistus, kurie 2023 m. kovo 29 d. surašė Stogo Hidroizoliacinės dangos protokolą bei nustatė namo stogo trūkumus.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

30. Nagrinėjamu atveju, atsakovė su šeima (sutuoktiniu, sūnumi) pati organizavo ir atliko (ar organizavo atlikti) statybos darbus, pardavė gyvenamąjį namą. Ieškovai yra vartotojai – fiziniai asmenys, įsigiję namą savo šeimos poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu iš atsakovės atstovo (sūnaus) paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės šeima (sūnus) yra pastatęs ir pardavęs kelis namus, t. y., veikė pasikartojančiai, vykdė ūkinio pobūdžio statybos veiklą – patys statė kelis gyvenamuosius namus ir juos pardavinėjo. Tokia veikla atitinka rangos teisiniams santykiams būdingus požymius. Todėl, nors buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovės veikla iš esmės atitiko rangovo veiklą ir nors tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovės veiklos pobūdis, bei pirmiau aptartos įstatymų nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė veikė kaip rangovas, o ne tik kaip pardavėja.

Dėl gyvenamajam namui taikomų garantinių terminų

31. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamas daiktas turi atitikti sutarties sąlygas, o jei jos nenustatytos – įprastus kokybės reikalavimus. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu jie egzistavo daikto perdavimo momentu ir nebuvo pirkėjui žinomi ar negalėjo būti pastebėti įprastai apžiūrint daiktą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis; 6.333 straipsnio 2 dalis). Taigi, net ir sudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas privalo užtikrinti, kad daiktas yra tinkamos kokybės (atitinka paskirtį ir teisės aktų reikalavimus), neturi paslėptų trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas, o nustačius trūkumus per protingą terminą – pirkėjas turi teisę reikalauti jų pašalinimo ar išlaidų kompensavimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.399, 6.678, 6.666, 6.665 straipsniai). Nekilnojamojo turto atveju šios garantijos įgauna papildomą svarbą, kai objektas yra naujai pastatytas arba nebaigtas statyti, kaip nagrinėjamu atveju.

32. Pagal CK 6.698 straipsnį, rangovo atsakomybė už statinio trūkumus trunka: 5 metus – už bendrus defektus, 10 metų – už paslėptus konstrukcinius trūkumus (pvz., drenažą, stogą, hidroizoliaciją), 20 metų – jeigu trūkumai buvo sąmoningai nuslėpti. Šios nuostatos taikomos ir statytojui, veikiančiam ūkio būdu.

33. Bylos duomenimis, gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. sausio 24 d., o 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl gyvenamojo namo defektų ir tokiu būdu pasinaudojo teise reikšti pardavėjai pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų bei reikalavo ištaisyti gyvenamojo namo defektus. Pardavėjai atsisakius tenkinti pirkėjų reikalavimą (gautas atsakovės 2023-07-21 atsakymas), laikytina, kad pirkėjai nuo 2023 m. liepos 21 d. sužinojo apie savo teisių pažeidimą, o į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 28 d., todėl darytina išvada, jog ieškovai kreipėsi į atsakovę ir į teismą nepraleidę garantinio termino.

Dėl parduoto daikto kokybės

34. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

35. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

36. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti.

37. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

38. Tarp šalių pasirašytos sutarties 4.7. punkte nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba dėl kurių turto savybės pasikeistų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas pareiškia ir patvirtina, kad jis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme nėra nekilnojamojo turto vystytojas, taip pat patvirtina ir garantuoja, kad namas yra pastatytas ir įrengtas ūkio būdu, sutarčių su rangovais nėra ir nebuvo sudaryta. Sutarties 4.12. punkte nustatyta, kad paaiškėjus, kad šiose sutarties nuostatose nurodyti pardavėjų pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pardavėja įsipareigoja savo sąskaita ir rizika tvarkyti, spręsti ar kitaip šalinti visus su tuo susijusius kompetentingų institucijų ir kitų asmenų reikalavimus, pretenzijas, veiksmus ar teisminius procesus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, būtinus šios sutarties pažeidimams pašalinti, arba atlyginti pirkėjui visus su tuo susijusius nuostolius.

48. Be to, ieškovai kreipėsi į specialistus („EPDM sistemos“ ir UAB „EUROKAS LT“), kurie profesionaliai įvertino stogo būklę ir nustatė defektus. Teismo ekspertizė patvirtino, kad trūkumai reikalauja remonto darbų. Tai tik patvirtina, kad defektai buvo techninio pobūdžio, ne vizualiai pastebimi, todėl laikytini paslėptais.

49. Taip pat pažymėtina, kad sutartinis punktas, kuriame ieškovai patvirtina, jog neturi pretenzijų, nereiškia atsisakymo nuo įstatymu garantuojamų teisių, nėra absoliuti atsakomybės atleidimo forma, nes tokios sąlygos negali paneigti pirkėjo teisės ginti savo interesus, jei vėliau paaiškėja defektai, apie kuriuos pirkėjas objektyviai negalėjo žinoti.

Dėl stogo dangos defektų reikalavimo pagrįstumo

50. Bylos medžiaga ir teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad gyvenamojo namo stogo dangos įrengimas neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 keliamų reikalavimų. Ekspertas nustatė, kad parapetų nuolydis buvo per mažas arba apskritai neformuotas taip, kaip numato STR 45.3 punktas – į stogo pusę ne mažesniu kaip 2,9° kampu. Parapetų apskardinimo elementai išsikišo tik 23–35 mm, nors turėjo būti bent 50–80 mm, todėl neužtikrinamas tinkamas lietaus vandens nutekėjimas – vanduo kaupiasi ant stogo ir teka fasado kryptimi, sukeldamas galimą žalingą poveikį konstrukcijoms. Taip pat ekspertas konstatavo, kad stogo įlajos buvo įrengtos neleistinai arti parapetų ir kitų konstrukcijų, nesilaikant STR 2.04.01:2018 47.5 punkto reikalavimo – ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto ar parapeto. Be to, fiksuoti aiškūs nesandarumai stogo dangoje bei parapetų sandūrose, kurie prieštarauja STR 2.04.01:2018 33.2 ir 33.5 punktams – vanduo turi būti efektyviai nuvedamas taip, kad nepakenktų statinio konstrukcijoms ar aplinkai.

51. Teismo posėdžio metu ekspertas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad stogo parapetai įsigyjant namą buvo matomi, jų įrengimas nebuvo paslėptas, tačiau visi parapetai neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų – jų nuolydis ir išsikišimas per maži, todėl neužtikrina tinkamo kritulių nuvedimo nuo stogo paviršiaus.

52. Taigi, parapetai turi apsauginę funkciją – padėti greičiau nutekėti lietaus vandeniui nuo stogo dangos. Netinkamas jų nuolydis ir išsikišimo trūkumas lemia, kad vanduo kaupiasi ant stogo, o tai su laiku gali pažeisti stogo konstrukciją.

53. Ekspertas pažymėjo, kad parapetų išardymo darbų kaina buvo nustatyta kaip pusė įrengimo kainos, todėl atskirai neišskyrė šių darbų vertės – tai buvo įskaičiuota į bendrą skaičiavimą.

54. Ekpertas patvirtino, kad įlajos įrengtos netinkamose vietose – per arti stogo kraštų, kur vyksta dangos įtempimai ir lankstymai. Tokiose vietose didesnė rizika, kad danga bus pažeista, todėl įlajas būtina įrengti kiek atitrauktas nuo krašto. Nors šiuo metu vanduo ant stogo nesikaupia, tai nereiškia, kad problema išspręsta – netinkamas įlajų įrengimas kelia ilgalaikę riziką. Ekspertas laikosi pozicijos, kad įlajas būtina perkelti ir įrengti iš naujo pagal reglamentuotas taisykles.

55. Teismo vertinimu, minėti defektai nėra kosmetinio ar paviršinio pobūdžio – jie susiję su esminėmis stogo funkcijomis ir pažeidžia STR 2.04.01:2018 numatytus statybos normatyvus. Stogo dangos paskirtis yra užtikrinti statinio hidroizoliaciją ir apsaugą nuo atmosferos poveikio. Esant nuolydžio trūkumams, netinkamai įrengtoms įlajoms ir nesandarumams siūlėse, kyla realus pavojus, kad į konstrukcijas pateks drėgmė, kils pelėsio, grybelio grėsmė, ilgainiui gali būti pažeistos konstrukcijos. Šie trūkumai buvo patvirtinti ne tik ekspertizės aktu, bet ir specializuotoje UAB „EPDM sistemos“ ataskaitoje. Remiantis eksperto vertinimu, defektams pašalinti reikia atlikti remonto darbus už 5 181,84 Eur sumą, kuri yra pagrįsta, detalizuota ir atitinkanti faktinę trūkumų pašalinimo apimtį.

56. Pažymėtina, kad net pati atsakovė, pateikusi UAB „GETELIT“ vertinimą, pripažįsta stogo įrengimo netikslumus, tačiau jų reikšmę menkina, siūlydama tik pavienius taisymus. Tokia pozicija, grindžiama išimtinai taupymo ir kosmetinio „pataisymo“ principais, kurie neatitinka nei STR 2.04.01:2018 33.2, 33.5, 45.3, 47.5 punktuose numatytų reikalavimų, nei statinio ilgaamžiškumo principų. Taigi, trūkumų egzistavimas neginčijamas, skiriasi tik jų traktavimas – ar juos reikia šalinti iš esmės, ar tik laikinai pataisyti.

57. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, bei 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pardavėjas privalo užtikrinti, kad parduotas daiktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitiktų kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad defektai yra sisteminiai, paslėpti (tik specialistui suprantami) ir techninio pobūdžio, o ieškovai juos nustatė tik po specialistų apžiūros, šie trūkumai pripažintini paslėptais ir reikšmingais. Todėl ieškovų reikalavimas, atlyginti 5 181,84 Eur išlaidas, patirtas dėl stogo defektų šalinimo, yra pagrįstas, proporcingas ir atitinka faktines bei teisines bylos aplinkybes.

Dėl angokraščių defekto reikalavimo pagrįstumo

58. Ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo angokraščių dekoratyvinis tinkas yra nutrupėjęs, o tai aiškiai matoma ir užfiksuota ekspertizės medžiagoje. Bylos nagrinėjimo metu su teismo ekspertu buvo aptartos byloje pateiktos visos angokraščių nuotraukos ir jose matomi trūkumai. Pasak eksperto, langų angokraščių apdailą būtina tvarkyti visose vietose, siekiant išlaikyti vientisą struktūrą ir vientisą estetinę išvaizdą. Ekspertas paaiškino, kad jei tam tikroje vietoje apdaila atlikta nekokybiškai, didelė tikimybė, kad ir likusi dalis buvo įrengta tuo pačiu būdu, todėl reikalauja remonto visame plote, o ne tam tikrose vietose. Ekspertas nurodė, kad šie defektai atsirado ne atsitiktinai ar dėl natūralaus nusidėvėjimo, ar nuplėšiant apsauginę plėvelę, kaip įrodinėjo atsakovės atstovas teismo posėdžių metu, bet dėl technologinių statybos proceso pažeidimų – netinkamai paruošto pagrindo, nekokybiškai atliktų darbų ar netinkamų oro sąlygų statybos metu. Tai reiškia, kad trūkumų atsiradimą lėmė statybos darbų organizavimo, vykdymo ir techninės priežiūros trūkumai, kuriuos turėjo kontroliuoti pats statytojas – šiuo atveju atsakovė, kuri statė namą ūkio būdu. Net jei statyba vykdyta nepasitelkus oficialių rangovų, pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, statytojas, statantis ūkio būdu, privalo vykdyti tiek statytojo, tiek rangovo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami tinkamai, laikantis technologinių reikalavimų ir STR nuostatų.

59. Pažymėtina, kad dekoratyvinis tinkas nėra tik kosmetinė apdaila, o išorinio fasado dalis, kuri turi ne tik estetinę, bet ir funkcinę reikšmę – ji apsaugo konstrukcijas nuo atmosferos poveikio, užtikrina sandarumą ir ilgaamžiškumą. Dėl šių trūkumų nukenčia ne tik pastato išvaizda, bet taip pat ir jo atsparumas išoriniams veiksniams, todėl tai laikytinas reikšmingas kokybės defektas. Teismo ekspertas posėdžio metu nurodė, kad tinkami įrengti angokraščiai po 8 metų turėtų būti perdažyti, tačiau neturi būti pradėję trupėti. Ekspertas apskaičiavo šių defektų šalinimo darbų kainą – 3 272 Eur, todėl tai yra konkreti, pagrįsta suma, kurią ieškovai turės patirti norėdami atstatyti statinio kokybę ir būklę iki tinkamos naudojimui.

60. Atsižvelgiant į CK 6.333 straipsnio 1, 6 ir 7 dalis, kad pardavėjas (šiuo atveju – ir rangovas) privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kuris atitiktų ir teisinius, ir techninius kokybės reikalavimus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, taip pat į tai, kad angokraščių defektų pašalinimo kaina yra objektyviai įvertinta (3 272 Eur), o defektai atsirado ne dėl pirkėjų kaltės, ieškovų reikalavimas atlyginti šias išlaidas, yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl lauko drenažo reikalavimo pagrįstumo

61. Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo lauko drenažo sistema yra įrengta netinkamai, nes tam tikrose sklypo vietose susidaro vandens kaupimosi židiniai – balos, o tai rodo, kad vandens nutekėjimas nevyksta taip, kaip turėtų. Žemės sklype matomas stovintis vanduo, kuris, nesant tinkamo drenažo, gali pakenkti tiek pačioms pastato konstrukcijoms, tiek sukelti papildomas rizikas naudojantis kiemo erdve.

62. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad drenažas buvo įrengtas palei namo perimetrą, tačiau jis neveikia taip, kaip turėtų. Pažymėjo, kad jam, kaip projekto vadovui turinčiam atestatą, nėra reikalingas specialus kvalifikacinis pažymėjimas laiko drenažo vertinimui. Nors specialių tyrimų atlikta nebuvo, vizualiai matoma, kad sklype kaupiasi gruntiniai vandenys. Tinkamai įrengtas drenažas turėtų surinkti drėgmę ir tolygiai ją paskirstyti visame sklype, to šiuo metu nėra. Ekspertas pažymėjo, kad sprendimas galėtų būti kombinuotas – naudoti skaldą kartu su smėliu, kad sistema efektyviai sugertų vandenį ir jį nukreiptų nuo namo.

63. Ekspertizės akto 42 punkte detaliai aprašytas galimas defektų šalinimo būdas – numatytas grunto kasimas (apie 8,120 m³), 150 metrų ilgio drenažo sausintuvų įrengimas iš 63 mm skersmens vamzdžių, grunto tankinimas ir kiti reikalingi darbai. Bendra preliminari tokių darbų sąmata – 2 027 Eur, todėl išlaidos yra realios ir pagrįstos, paremtos specialistų skaičiavimais.

64. Nors atsakovė savo atsiliepimuose nurodo, kad sklype buvo įrengta drenažo sistema, sudaryta iš trijų drenažo vamzdžių, dviejų lietaus nuotekų šulinių bei kokosinių 110 mm vamzdžių, būtina pažymėti, kad formalus sistemos įrengimas dar nereiškia jos tinkamo funkcionavimo. Net esant fiziniams drenažo komponentams, jei jie neveikia pagal paskirtį, t. y. nesurenka perteklinio vandens ar leidžia kauptis drėgmei ir stovinčiam vandeniui, tai akivaizdžiai reiškia projektavimo, montavimo ar statybos defektą.

65. Eksperto siūlomi darbai net ir laikant juos maksimaliu sprendimu rodo, kad esama sistema neatlieka savo funkcijos, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalies apibrėžimo, kad statinys (ar jo inžinerinė sistema) turi būti saugus, patikimas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Neefektyvi drenažo sistema, sukelianti vandens kaupimąsi sklype, prieštarauja šiems reikalavimams. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, jei statinys turi trūkumų, kurie paaiškėja per garantinį terminą, pardavėjas privalo juos pašalinti arba kompensuoti pirkėjui jų šalinimo išlaidas.

66. Tuo tarpu, atsakovės atstovės argumentai, jog viena bala negali būti pagrindas 150 m ilgio drenažui, nėra pakankamas argumentas ginčyti eksperto išvadą. Ekspertas ne tik nurodė balos faktą, bet ir, įvertinęs visą sklypo drenavimo lygį, padarė profesionalią techninę išvadą apie visos sistemos neefektyvumą, o tai reikia, kad lokalus remontas nepadėtų – reikalingas sisteminės problemos šalinimas.

67. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad drenažo sistema yra nefunkcionuojanti ir neatitinka minimalių statinio kokybės bei tinkamumo naudoti reikalavimų, o išlaidų dydis yra proporcingas nustatytiems darbams, ieškovų reikalavimas dėl 2 027 Eur drenažo sistemos defektų šalinimo yra pagrįstas specialistų išvada, pateiktas per garantinį terminą, todėl tenkintinas.

Dėl namo naudojimo pagal paskirtį

68. Atsakovės atstovai teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog gyvenamojo namo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Anot jų, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad name yra gyvenama, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad statinys yra netinkamos kokybės, ar kad ieškovai patyrė kokių nors nuostolių. Vis dėlto tokie atsakovės atstovų argumentai yra vertintini, tik kaip gynybinė pozicija.

69. Teismas pažymi, kad namo naudojimas pagal paskirtį turi būti suprantamas ne tik kaip fizinis buvimas statinyje, bet ir kaip realus, saugus, patogus bei tinkamas naudojimas, užtikrinantis gyvenimo kokybę be grėsmių turtui, sveikatai ar komfortui.

70. CK 6.333 straipsnio 1 ir 6 dalyse aiškiai įtvirtinta, kad pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ne tik formaliai, bet ir faktiškai – atitinka sutarties sąlygas, teisės aktų reikalavimus, saugumo, funkcionalumo ir patogumo kriterijus. Šiuo atveju tiek ekspertizės išvadose, tiek ieškovės teismo posėdžio metu duotuose parodymuose buvo atskleisti reikšmingi ir sisteminiai namo ir kiemo trūkumai, kurie tiesiogiai apriboja galimybę naudoti namą pagal paskirtį, mažina jo vertę.

76. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų galimybė naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį yra apribota. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo kokybė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, ieškovai patiria realius nepatogumus ir papildomas išlaidas, o defektų mastas bei jų poveikis liudija ne apie pavienius smulkius trūkumus, bet apie sisteminį kokybės nepakankamumą. Todėl atsakovės pozicija, esą gyvenimas name yra įrodymas, kad jis tinkamas naudoti pagal paskirtį, yra nepagrįstas.

Dėl teisės ieškovams reikalauti nuostolių (defektų šalinimo išlaidų) atlyginimo avansu

Dėl 10 000 Eur nuolaidos

83. Tuo tarpu šioje byloje pareikštas ieškinys ir reikalavimai kyla ne dėl nebaigtų ar neatliktų statybos darbų, dėl kurių buvo derėtasi, tačiau dėl esminių statinio defektų, pažeidžiančių STR 2.04.01:2018 reikalavimus ir galinčių turėti ilgalaikį poveikį tiek gyvenimo kokybei, tiek statinio saugumui. Ekspertizės akte kalbama apie neteisingai suformuotus parapetus, netinkamai įrengtas įlajas, nefunkcionuojančią drenažo sistemą, struktūrinius langų angokraščių defektus. Šie trūkumai nebuvo žinomi ir negalėjo būti objektyviai vertinami pirkimo momentu, nes jie nėra paviršiniai ir paaiškėja tik naudojimo metu, dažniausiai per tam tikrą laiką.

84. Be to, atsakovės atstovų argumentai yra prieštaringi – viena vertus jie neigia namo kokybės trūkumus, nurodydami, jog statinys yra tinkamas naudoti, kita vertus – mėgina nuolaidą susieti būtent su šių neva neegzistuojančių trūkumų kompensavimu. Teismo vertinimu, jeigu nuolaida iš tiesų būtų buvusi suteikta dėl kokybės trūkumų, tai savaime reikštų jų pripažinimą. Visgi byloje joks dokumentas ar šalių susitarimas nenurodo, kad 10 000 Eur suma buvo aiškiai sietina su konkrečių defektų dėl STR 2.04.01:2018 STR reikalavimų nesilaikymo kompensavimu. Priešingai – nuolaida buvo taikyta pirkimo proceso metu kaip įprasta derybų praktika. Šioje situacijoje ieškovai įsigijo turtą, prisiėmė riziką dėl nebaigtos apdailos, tačiau neturėjo pagrindo numatyti esminių statinio projektavimo, konstrukcinių ir technologinių trūkumų, kurie vėliau paaiškėjo ekspertizės metu. Tokie defektai, kaip netinkamas stogo nuolydis, nesandarūs sluoksniai, nevykdantis funkcijos lauko drenažas, nėra nei kosmetiniai, nei sutartiniais pagrindais kompensuotini kainos nuolaida. Todėl laikytina, kad 10 000 Eur ieškovams suteikta nuolaida neturi teisinės reikšmės šio ginčo kontekste. Ieškovų pareikšti reikalavimai yra savarankiški, pagrįsti objektyviomis techninėmis išvadomis ir remiasi teisės aktuose numatytais garantinės atsakomybės principais, todėl atsakovės atstovų mėginimas remtis derybinėmis sąlygomis tam, kad atsakovė išvengtų atsakomybės už statybos techninius pažeidimus, vertintinas tik kaip mėginimas susiaurinti pirkėjo teises ir atsisakyti garantinių įsipareigojimų.

Dėl kitų atsakovės argumentų

85. Atsakovės baigiamojoje kalboje nurodo, kad ieškovai esą neįrodė namo trūkumų, dėl kurių reikalauja išlaidų priteisimo, tačiau teismas laiko, kad nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

86. Pirma, šioje byloje buvo paskirta ir atlikta nepriklausoma teismo ekspertizė, kurią parengė kvalifikuotas statybos srities specialistas – ekspertas dr. Darius Kalibatas, turintis ilgametę patirtį, mokslinį laipsnį bei atestatą projektavimo vadovo pareigoms. Ekspertas ne tik konstatavo esminius gyvenamojo namo statybos defektus, bet ir aiškiai nustatė jų atsiradimo priežastis, pateikė sprendimo būdus ir apskaičiavo trūkumų šalinimo kainą. Namo trūkumai buvo ne tik aprašyti, bet ir vizualiai užfiksuoti ekspertizės akte, nurodant tikslias defektų vietas, mastą ir priežastis, šios nuotraukos buvo aptartos teismo posėdžio metu. Taip pat buvo pateikta sąmata su konkrečiais kaštais kiekvienam darbui atlikti. Byloje nustatyta, kad visi nurodyti trūkumai ne tik egzistuoja, bet ir tiesiogiai trukdo namo naudojimą pagal paskirtį, sukėlė realią žalą (buvo apgadintos grindys ir kiti daiktai). Todėl atsakovės teiginys, kad trūkumai neįrodyti, prieštarauja ekspertizės išvadoms, ieškovės parodymams ir byloje pateiktų įrodymų visumai, todėl yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

88. Teismas taip pat atmeta atsakovės atstovų argumentus, kad ieškovai nori pasipelnyti atsakovės sąskaita, nes reikalavimų suma yra pagrįsta detalizuotomis sąmatomis, remiasi STR 2.04.01:2018 nuostatų pažeidimais; ieškovės parodymai, ekspertizės išvados ir reikalavimų apimtis yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir aiškiai atskleidžia, jog statinys turi esminių trūkumų, kuriuos būtina šalinti.

95. Atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti remdamasis ir ta aplinkybe, kad ginčo namas buvo statytas turint statybą leidžiantį dokumentą ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Tačiau teismo vertinimu, tai nereiškia, jog statyba atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Tokio leidimo turėjimas nereiškia, kad statinys buvo pastatytas kokybiškai ar be defektų, kaip tai aiškiai atskleidė ekspertizės duomenys bei bylos faktinės aplinkybės. Statybą leidžiantis dokumentas, kaip toks, yra leidimas pradėti statybos darbus pagal projektą, tačiau jis nepatvirtina nei atliktų darbų kokybės, nei jų atitikties projektui ar statybos techniniams reglamentams. Statinio kokybė ir tinkamumas naudojimui įvertinami ne dokumentų išdavimu, o faktiniu jų įgyvendinimu, o šiame ginče kaip tik ir kilo klausimai dėl to, ar statinys atitinka teisės aktų reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar leidimas buvo išduotas.

96. Atsakovės atstovas taip pat kėlė klausimą, kaip namas galėjo būti priduotas, jei jis turėjo esminių trūkumų. Teismas atsakydamas į šiuos atstovo argumentus pažymi, kad statybos pridavimo (užbaigimo) faktas – tai procedūrinis statinio atitikimo dokumentacijai patvirtinimas, kurio metu vertinami formalūs kriterijai, tokie kaip projekto atitiktis, energinio naudingumo sertifikatas, atestuotų asmenų deklaracijos ir kiti dokumentai. Tačiau praktikoje tai nereiškia išsamios, kiekvienos konstrukcijos ar inžinerinės sistemos patikros, o ypač ne tokiu lygiu, kaip tai atliekama teismo paskirtos ekspertizės metu. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti nereiškia, kad jame nėra defektų – tai ne paneigia trūkumų buvimą, o tik konstatuoja, kad tam tikru momentu statinys dokumentiškai atitiko minimalius reikalavimus naudoti. Pridavimas dažnai vyksta deklaratyviu pagrindu, kai statytojas pateikia deklaraciją apie statybos užbaigimą, ar samdo trečiąjį asmenį – nepriklausomą statybos užbaigimo procedūros dalyvį – kuris neturi įgaliojimų ar pareigos tikrinti kiekvieno elemento įrengimo kokybės, todėl šiuo atveju, aplinkybė kad, egzistuoja 2022 m. rugsėjo 29 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220929-02203, nepaneigia ekspertizės akte nustatyto namo ir lauko drenažo trūkumų.

97. Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir ypač reikšminga aplinkybė – tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis, tiek jų sūnus (kuris, kaip nurodyta, buvo faktinis statytojas) neturi jokio statybinio išsilavinimo ar kvalifikacijos, reikalingos vykdyti statybos darbus ar priimti techninius sprendimus, susijusius su STR reikalavimų įgyvendinimu. Atsakovės sūnus teismo posėdyje pripažino, kad parapetai buvo įrengti pasikonsultavus su statybos specialistais, tačiau nespėta jų iki galo užbaigti – kai kur trūko „kniedžių“. Teismo vertinimu, toks darbo atlikimo modelis rodo, kad buvo vadovautasi ne sisteminiu, projektu grįstu sprendimu, o subjektyviu įsivaizdavimu, kaip turėtų būti. Taip pat reikšminga ir tai, kad atsakovės sūnus, pasisakydamas dėl eksperto išvados dėl parapetų skardos išsikišimo trūkumo, teigė, kad tokio skardos kiekio, kaip nurodyta ekspertizės akte, užtektų apskardinti kelis namus. Šis pasisakymas aiškiai parodo ne tik nesupratimą apie techninius reikalavimus, bet ir požiūrį į statybą kaip į kaštų mažinimo priemonę, o ne į atsakingą, reglamentais pagrįstą procesą, todėl subjektyvus ieškovų sprendimas, toliau neleisti atsakovei taisyti statybos defektų dėl šalių konfliktinių santykių ir tarpusavio nepasitikėjimo, yra logiškas ir pateisinamas. Be to, toks atsakovės siūlymas (ištaisyti trūkumus) nebuvo pagrįstas nei konkrečiais darbų planais, nei rašytiniais pasiūlymais, nei garantijų dėl kokybės, terminų ar darbų apimties užtikrinimu, todėl ieškovų atsisakymas bendradarbiauti ateityje su tuo pačiu asmeniu, buvo pagrįstas, logiškas ir pateisinamas.

Dėl procesinių palūkanų

98. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

99. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovams priteistinos iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 481 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

101. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 920,40 Eur už advokato pagalbą, 236 Eur žyminis mokestis bei už teismo ekspertizės atlikimą sumokėta 2 000 Eur suma; bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 156,40 Eur.

102. Ieškovai byloje teikė ieškinį, dubliką, patikslintą ieškinį, prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, pateiktos rašytinės baigiamosios kalbos ir replikos, atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Tikslinti ieškinį atsirado poreikis po atliktos teismo ekspertizės, tikslinant įsigyto turto defektų šalinimo išlaidas, taip pat tai, jog po pradinio ieškinio pateikimo atsirado kiti įsigyto turto trūkumai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos apimtį, sprendžiamų klausimų kiekį, taip pat, jog defektų šalinimo išlaidas tiksliausiai galėjo apskaičiuoti tik teismo ekspertas, teismas laiko, kad visos patirtos išlaidos pagrįstos, ir nėra pagrindo jų mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovams iš atsakovės priteistina 6 156,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

103. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 32,43 Eur, t. y., išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2024 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas, valstybei iš atsakovės yra priteistina 32,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. K.. gim. (duomenys neskelbtini), 10 481 Eur nuostolių atlyginimo gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams pašalinti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 481 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 156,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. K. 32,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.