- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-5493-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00741-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., V. E., S. E., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., V. E., S. E., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas A. E. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas S. E. po savo sutuoktinės I. E. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. E. po kurio mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, paduodamas pareiškimą Prienų rajono 2-ajam notarų biurui. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į S. E. palikimą nėra išduotas. Po S. E. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3.000 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas įsigytas gyvenant santuokoje su I. E., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirė I. E.. Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį I. E. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą S. E. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mirus sutuoktinei S. E. liko gyventi jų bendrai įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Kito gyvenamojo būsto jis neturėjo, todėl po sutuoktinės mirties iš buto niekur nebuvo išsikėlęs. Jam liko visi sutuoktinės I. E. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus, S. E. vienas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Jos palikimą S. E. pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą butą pradėjo valdyti kaip savo – rūpinosi buto išlaikymu, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Nustatytu laiku S. E. nesikreipė į notaro kontorą dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės I. E. palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tą faktą, kad S. E. tuoj po savo sutuoktinės I. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, įrodo rašytiniai dokumentai: S. E. mirė namuose, medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad mirusio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), mirties vieta – namai, adresu (duomenys neskelbtini). I. E. su sutuoktiniu S. E., susilaukė keturių vaikų: L. B., A. E., V. E. ir S. E., todėl jie traukti į bylą suinteresuotais asmenimis.
3. Pareiškėjas A. E. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą pareiškime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad butas buvo įregistruotas tėvo vardu, gal dėl to nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas).
1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutiko su reikalavimais (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 22, 25 – 26).
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo V. E. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai per EPP sistemą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 67 – 68).
6. Suinteresuotas asmuo S. E. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė, tačiau, informuodama teismą apie tai, kad jai žinomas paskirtas teismo posėdžio laikas, nurodė, kad sutinka su visomis sąlygomis ir pretenzijų neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 31 – 32).
7. Suinteresuoto asmens, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuoto asmens atstovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieštaravimų šioje byloje nereiškia, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 49 – 50).
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens, atstovaujamo VĮ Turto banko, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikšimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavęs pranešimo dėl jo perėjimo valstybei, prašė pareiškėjo pareikšimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 56 – 57).
9. Suinteresuoto asmens, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad S. E. gyveno kartu žmona I. E. ir po žmonos mirties liko gyventi tame pačiame bute, todėl mano, jog S. E. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjui įrodžius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 61 – 62, 147 – 149).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
11. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. E. yra S. E. ir I. E. sūnus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9, 11). S. E. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14). Po mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 3,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 29 – 30). S. E. palikimą po jo mirties priėmė pareiškėjas A. E. (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 15). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas S. E. esant santuokoje su I. E. (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 9, 10, 20 – 22, 23 – 24), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). I. E. mirė 2(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7 – 8). S. E. į sutuoktinei priklausančią dalį nepretendavo, po I. E. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16). S. E. po sutuoktinės mirties palikimą priėmė pradėjęs mirusios turtą valdyti aktyviais veiksmais, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: medicininis mirties liudijimas, iš kurio matyti, jog S. E. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki mirties, jame ir mirė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14), sąskaitos ir mokėją patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, jog S. E. mokėjo komunalinius mokesčius, teikiamus butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 27, 28, 29, 30). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre S. E. vardu (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 29 – 30).
13. Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
14. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
15. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po I. E. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). Po I. E. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.
17. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Dėl to pareiškėjas A. E. nurodė, jog S. E. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rūpinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo mokesčius, organizavo sutuoktinės laidotuves, turtą laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
18. Taigi, nors S. E. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių, įstatyminiams įpėdiniams nepareiškus prieštaravimų) laikytina, kad S. E. po sutuoktinės I. E. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.