Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. B. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. B. įstatyminei atstovei motinai J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. 2019 m. vasario 28 d., apie 15.33 val., atėjęs į V. K. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), naudodamasis dujiniu uždegikliu, tyčia padegė V. K. priklausantį medinių konstrukcijų rastinį ūkinį pastatą, t. y. visuotinai pavojingu būdu sugadino 200 Eur vertės ūkinį pastatą bei jame buvusias 750 Eur vertės statybinę medieną ir 150 Eur vertės malkas, tuo padarydamas V. K. 1 100 Eur turtinę žalą. Be to, 2019 m. kovo 5 d. apie 15.25 val., atėjęs prie J. S. priklausančio medinio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patekęs į ūkinį pastatą, naudodamasis dujiniu uždegikliu tyčia padegė minėtame ūkiniame pastate buvusį šieno ruloną, dėl ko apdegė ūkinio pastato sienos ir balkis, t. y. visuotinai pavojingu būdu sugadino ūkinį pastatą, padarydamas J. S. 100 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais T. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nupjauta vartų spyna, per kiemą važiuota didelio automobilio bei pamatė sudegusį ūkinį pastatą. Pradėjo skambinti pažįstamiems kaimo gyventojams, iš kurių sužinojo, kad gaisras įvyko prieš kelias savaites. Jam apie tai niekas nepranešė. Sudegęs pastatas buvo senas rastinis tvartas, naudojamas kaip statybinių medžiagų sandėlis. Jame buvo sudėtos statybinės medžiagos naujai pavėsinei. Pastatą vertina 200 Eur suma. T. B. ir jo šeimos narių nepažįsta, priešiškų santykių nėra. Pradėjęs klausinėti apie įvykį, girdėjo kaimo žmones kalbant, kad tai padarė T. B.. Nurodė, kad patyrė materialinių nuostolių, tačiau siekdamas geranoriškos kaimynystės ieškinio neteiks.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje nurodė, kad vienoje dalyje J. S. ūkinio pastato su sutuoktine, kuri ūkininkauja, laikė daiktus (6 t sėklinių grūdų, priekabą, ruloninį presą, bulvių kasamąją, arklines roges, vežimą), o kita J. S. pastato dalis nenaudojama. Pirmas padegimas buvo prieš metus, spalio mėnesį, kai sutuoktinė su seserimi eidamos perrinkti ten laikomų bulvių, pamatė iš už klojimo išbėgantį vaikiną, kurį vėliau pareigūnams apibūdino, o po kelių minučių ir dūmus klojime. Iškvietė gaisrinę ir patys gaisrą užgesino. Tuomet išdegė apie du kvadratinius metrus lentų, apie įvykį pranešė pareigūnams. Dėl įvykio 2019 m. kovo mėn., nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tačiau jam paskambino Ą. J., nurodęs, kad dega klojimas. Atbėgęs pamatė, kad buvo pradėjusios degti sienos, šieno rulonas. Abu su Ą. J. šieno ruloną išrideno, uždengė moterišku odiniu paltu. Pats atbėgęs su vandens bidonu gesino, atvažiavo priešgaisrinės tarnybos ekipažas. Nurodė, kad pažįsta J. B., T. B..

Liudytojas P. B. teismo posėdyje sutiko duoti parodymus prieš savo brolį T. B., su kuriuo kartu gyvena, ir nurodė, kad T. B. kitą dieną po įvykio jam papasakojo, kad padegė su žiebtuvėliu vieną pastatą, tačiau nenurodė, kieno pastatą ir kur esantį. Parodė jam (P. B.) žiebtuvėlį. T. B. jam nenurodė, kodėl padegė, nebuvo piktas ant to žmogaus. Apie padegtą klojimą (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Nurodė, kad T. B. nerūko, tačiau praeitais metais rūkė, turėdavo cigarečių ir degtukų. Pats nebuvo kartu su broliu, kapojo malkas, ore jautė dūmų kvapą. Nurodė, kad T. B. buvo išsigandęs, jog sudegė pastatas, jaudinosi dėl to įvykio.

T. B. įstatyminė atstovė motina J. B. teismo posėdyje nurodė, kad jos sūnus T. B. teismo buvo pripažintas neveiksniu, ji paskirta jo globėja. Nurodė, kad T. B. nesuvokia, ką daro, ima daužyti save, mušti ją (J. B.). Anksčiau nebuvo įvykių su ugnimi. Šiuo metu saugu būti su juo namuose, nes jis gydosi, geria vaistus. Ji veža jį pas gydytoją, pas kurį reikia lankytis kas mėnesį. Jis sutinka važiuoti, gydosi. Šiuo metu jis jos nemuša, sau nieko nedaro. Gyvena keturiese su sutuoktiniu ir dviem sūnumis – T. ir P. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus P. B., kuris jai nurodė, kad brolis padegė. Pati kalbėjo su T. B., kuris jai nurodė, kad blogai padarė, gailisi. Dėl padegto klojimo nieko nežino. Nežino, kodėl jis taip darė. Mano, kad T. B. galėjo taip pasielgti. Kilus gaisrui kaimyno ūkiniame pastate, T. B. buvo išėjęs iš namų, o kitas sūnus kapojo malkas. T. B. kitą dieną pasakojo apie tą gaisrą, nurodydamas, kad netyčia padegė. Jis ėjo per kelią ir nuėjo prie to pastato parūkyti.

Byloje esančiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono 2019 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 28 d., nuo 15.50 val. buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Gaisro vietos apžiūros metu nustatyta, kad pastatas, kuriame kilo gaisras, sudarytas iš pagrindinės ūkinio pastato patalpos (sienos medinių rąstų, 5x5 m) ir priestato (sienos medinių lentų, 2x5 m, pristatytas prie priestato pietvakarių sienos, įėjimo durų angos buvimo vieta stebima iš šiaurės vakarų pusės). Gaisro metu sudegė medinių konstrukcijų ūkinis pastatas ir jame buvę daiktai, medinis priestatas ir jame buvę apie 5 kub. m malkų (dar apie 10 kub. m apdegė bei buvo sulieta). Išdegė apie 20 kv. m sausos žolės tarp sudegusio ūkinio pastato ir metalinio garažo bei apie 2 kv. m sausos žolės šalia gyvenamojo namo (1 t., b. l. 25-32).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 5 d., nuo 15.35 val. buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastatas stovi atviroje, neaptvertoje teritorijoje. Gaisro vietos apžiūros metu nustatyta, kad pastatas medinių konstrukcijų (20x11 m). Pastato stogo konstrukcijos medinės, stogas dengtas šiferio lakštais, sienos medinių lentų, laikančiosios konstrukcijos medinės, durys medinės. Į pastatą stebimi du įėjimai. Pastatą sudaro dvi dalys, kurios tarpusavyje yra atskirtos medine sienute. Kiekviena dalis turi po atskirą įėjimą į pastatą. Apdegė apie 2,5 kv. m šieno, buvusio ant žemės ūkiniame pastate, apie 0,5 kv. m medinės pastato sienos, apie 2 m ilgio medinės apatinės sijos (balkio), apdegė ir buvo išardytas vienas šieno rulonas (1 t., b. l. 36-44).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo N. Č. 2019 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09542-19 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyventojams užsiminus, kad ūkinį pastatą galėjo padegti (duomenys neskelbtini) gyventojai B., 2019 m. balandžio 24 d. apie 15.20 val. kartu su tyrėju S. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo J. B. ir jos sūnūs T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini). T. B. iš karto prisipažino, kad jis vieną dieną sodyboje, kurioje niekas pastoviai negyvena ir kuri priklauso kažkokiam gydytojui, padegė žolę, o kitą dieną tyčią padegė ir ūkinį pastatą. Paklausus T. B. kaip viskas vyko, jis paaiškino, kad su savimi turėjo dujinį uždegiklį ir nuėjęs prie ūkinio pastato tyčia uždegė ūkinį pastatą. T. B. teigė, kad kilusį gaisrą jis buvo nufilmavęs telefonu, tačiau vėliau viską ištrynė. Peržiūrėjus T. B. telefone esančią nuotraukų galeriją, ji buvo tuščia. T. B. apie gaisrą papasakojo savo broliui P. B., o pastarasis viską pasakė ir motinai J. B.. J. B. patvirtino, kad žinojo, jog jos sūnus T. B. sukėlė gaisrą, tačiau apie tai niekam nepasakojo. T. B. pasiūlius parašyti nuoširdų prisipažinimą, jis teigė, kad nemoka rašyti (1 t., b. l. 95).

T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. 2019 m. vasario 28 d., apie 15.33 val., atėjęs į V. K. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), naudodamasis dujiniu uždegikliu, tyčia padegė V. K. priklausantį medinių konstrukcijų rastinį ūkinį pastatą, tuo padarydamas V. K. 1 100 Eur turtinę žalą, bei 2019 m. kovo 5 d., apie 15.25 val., atėjęs prie J. S. priklausančio medinio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patekęs į ūkinį pastatą, naudodamasis dujiniu uždegikliu tyčia padegė minėtame ūkiniame pastate buvusį šieno ruloną, dėl ko apdegė ūkinio pastato sienos ir balkis, tuo padarydamas J. S. 100 Eur turtinę žalą. Nusikaltimai yra įrodyti nukentėjusiojo V. K., liudytojų J. K., P. B., T. B. įstatyminės atstovės J. B. parodymais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniais pranešimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūno 2019 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. B. aptariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo, pagal savo psichikos būklę T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo, pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, negali teisingai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimui teisme, jo parodymai vertintini kritiškai. T. B. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 52-55).

Ekspertas M. J. teismo posėdyje nurodė, kad atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę T. B. ir savo rekomendacijas palaiko. Paaiškino, kad buvo įvertinti visi pateikti duomenys, bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, asmuo buvo apžiūrėtas, ištirta jo sveikatos būklė ir atlikus visų duomenų analizę nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu T. B. sirgo, turėjo (duomenys neskelbtini), todėl veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiuo metu asmeniui išlikęs (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl rekomenduoja T. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ir kompleksiškai įvertinus psichikos būklę, veikos pavojingumą, išliekančius simptomus, mano, kad reikalinga taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymėjo, kad padarytos veikos yra pavojingos, įvykdytos būtent dėl psichikos būklės nepakankamumo, sutrikimo. Psichikos būklė išlieka nepagerėjusi, todėl išlieka ir rizika. Mano, kad turėtų būti taikomas rimtesnis gydymas, stacionarusis. (duomenys neskelbtini) yra nepagydomas, tačiau yra priemonių mėginti gydyti, koreguoti elgesio sutrikimus. Nurodė, kad dažnai (duomenys neskelbtini) lemia ne organinės priežastys, bet ir socialinio apleistumo požymiai. Koreguojant visus faktorius, galima tikėtis pagerėjimo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus T. B. parodymus galima vertinti minimaliai. Jis gali nurodyti labai elementarias faktines aplinkybes, bet dėl priežastinių, pasekminių ryšių jo parodymai nėra patikimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad T. B., darydamas pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Dėl tokios savo psichikos sveikatos būklės T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad T. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus T. B. padarytų veikų pavojingumą, tai, kad jo elgesys yra pavojingas visuomenei, taip pat asmens sveikatos būklę, atsižvelgiant į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas išvadas ir rekomendacijas, teismas sprendžia, kad yra tikslinga T. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti, kad T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti T. B., jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.