Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio S. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. Č., išieškotojas M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-07-28 rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas M. M. paaiškino, kad skolininkas apgaudinėja teismą ir kitus bylos dalyvius: teismo sprendimas dėl paneigimo nėra įvykdytas, nes teismo sprendimu nustatyta nustatyto teksto komentaro (duomenys neskelbtini). Tokio komentaro nebuvo ir (duomenys neskelbtini), kuomet išieškoto atstovas tikrino (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš skolininko pateiktos ekranvaizdės, jis galimai buvo paskelbęs komentarą (duomenys neskelbtini). Jei toks komentaras ir buvo skelbiamas, tai vyko itin trumpą laiką ir komentaras skolininko buvo ištrintas, nors teismas tokios teisės skolininkui nesuteikė. Be to, skolininkas net ir laikinai paskelbto komentaro tekstą iškraipė, kad teksto prasmė neatitiktų teismo sprendime nurodyto teksto. Komentaro teksto dalį (duomenys neskelbtini) skolininkas įrašė kabutėse, kas skaitančiajam suprantama kaip atsiribojimas, ironija. Teismo sprendime nenumatytomis kabutėmis gudraujantis skolininkas suteikė komentarui ironišką reikšmę, tokiu būdu šaipydamasis iš teismo sprendimo, kurio skolininkas įsivaizduoja galįs nevykdyti, pasitelkdamas išmonę ir sąmojį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo antstolio S. M. atstovė antstolio padėjėja V. S. prašė pateiktus įrodymus įvertinti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad teikiant pareiškimą jokių komentarų nebuvo. Jo nematė ir vėliau. Galimai uždėtas apribojimas. Negali patvirtinti, kad sprendimas įvykdytas, nes skelbime per daug kabučių. Pažymėjo, kad skolininkas, paskelbęs komentarą, į antstolį nesikreipė, jam apie įvykdymą nepranešė, nors tokia pareiga buvo nurodyta raginime. Skolininkas nesikreipė ir į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, taip pat į antstolį dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo skolininkas A. Č. su pareiškimu nesutiko. Stebėjosi, kodėl nei teismas, nei advokatas, nei antstolis nemato jo paskelbto komentaro. Paskelbė komentarą, kai tik pasikonsultavo su advokate. Ji patvirtino, kad komentaras tinkamas. Paskelbė vėliau, nei privalėjo, nes jautėsi teisus ir ketino kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Bauda nepagreitintų sprendimo įvykdymo. Vėlavimą lėmė ir tai, kad iki (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje. Po to svarbiausia buvo sveikata, todėl ja ir rūpinosi. (duomenys neskelbtini) pateko į ligoninę. (duomenys neskelbtini) neėmė nedarbingumo, nes tai nebuvo aktualu. Tik vėliau, pasikonsultavęs su advokate, įkėlė komentarą (paneigimą). Su antstoliu nekalbėjo ir jo apie paskelbtą paneigimą neinformavo. Nemanė, kad to reikia. Paskelbdamas paneigimą jokių filtrų netaikė. Nors komentare uždėjo kabutes, tai padarė netyčia. Ketinimo iškraipyti tekstą nebuvo. Laikinųjų apsaugos priemonių kreipiantis į LAT neprašė, nes tokios galimybės nepaaiškino advokatė. Apie (duomenys neskelbtini) negavo pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Skolininkas po 2025-07-28 teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, pateikė papildomų įrodymų dėl teismo sprendimo vykdymo. Kadangi šalis įrodymus gali teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.) ir teismas negali tirti įrodymų, pateiktų baigus bylos nagrinėjimą, jie grąžinami skolininkui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis S. M. vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1173-1176/2024. Juo skolininkas A. Č. įpareigotas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo (duomenys neskelbtini) viešoje komentarų skiltyje paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą M. M. - viešoje elektroninėje erdvėje (duomenys neskelbtini) viešoje komentarų skiltyje, ties (duomenys neskelbtini) nuoroda apie žurnalistės (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jos pavardė (duomenys neskelbtini)) straipsnį, paskelbti tokio turinio komentarą: (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025-03-13 (v.b.l. 2). 2025-03-27 išieškotojui pateikus minėtą vykdomąjį raštą vykdymui (v. b. l. 2), antstolis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9) priėmė dokumentą vykdymui ir skolininkui vykdomajame rašte nurodytu adresu (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė (duomenys neskelbtini) Raginimą įvykdyti teismo sprendimą (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10, 13) bei paskelbė jį viešai (duomenys neskelbtini) antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) (v. b. l. 12, 14, 15). Nustatyta, kad skolininkui siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes jo rasti nepavyko ir į pranešimus atsiimti laišką jis neatsiliepė (v. b. l. 11). Atsižvelgdamas į išieškotojo M. M. 2025-04-23 antstolių kontoroje gautą pranešimą, kad A. Č. nevykdo teismo sprendimu paskirto įpareigojimo (v.b.l.17), (duomenys neskelbtini) antstolis S. M. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v.b.l. 18) ir 2025-02-07 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo (v.b.l. 26).

CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis), be kita ko, reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytu būdu. Taigi, sprendžiant dėl CK 2.24 straipsnio 7 dalies taikymo, yra būtina nustatyti: 1) kokia buvo teismo sprendime nurodyta tikrovės neatitinkančių ar (ir) žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimo tvarka ir terminai; 2) ar atsakovas įvykdė teismo sprendimą ir paneigė pirmiau nurodytus duomenis; 3) ar duomenys buvo paneigti teismo nustatytais terminais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-300-823/2019 .

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, kuriuo A. Č. įpareigotas paskelbti sprendime nurodyto turinio paneigimą, įsiteisėjo 2025-03-13, Kauno apygardos teismui šį sprendimą palikus nepakeistą. Jį gali įvykdyti tik pats skolininkas, nes tik jis kontroliuoja savo paskyrą socialiniame tinkle. Kaip nurodyta sprendime, jis turėjo būtų įvykdytas per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo, t.y. ne vėliau kaip 2025-03-16. Ginčo nėra, kad iki minėtos dienos A. Č. paneigimo nepaskelbė. Ginčas kilo, ar A. Č., nors ir pavėlavęs, visgi sprendimą įvykdė, ir jei įvykdė, ar komentarą paskelbė tinkamai.

(duomenys neskelbtini) skolininkas A. Č. su atsiliepimu į pareiškimą pateikė (duomenys neskelbtini) komentarų skilties ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) jis paskelbė tokio turinio pranešimą: (duomenys neskelbtini).

Aukščiau nurodyto paskelbimo (duomenys neskelbtini), rengdamas atsiliepimą į pareiškimą, nematė išieškotojas. Kaip matyti iš pastarojo atstovo (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukos, tokio komentaro (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo iš esmės metu) taip pat nebuvo. Jo nematyti ir kitoje, išieškotojo atstovo posėdžio dieną (2025-07-28) darytoje ir prie bylos pridėtoje ekrano nuotraukoje. Šio komentaro tiek prieš pat 2025-07-28 teismo osėdį, tiek jo metu, tikrinant su visais byloje dalyvaujančiais asmenimis, nematė nei teismas, nei antstolio padėjėja, papildomai posėdžio metu prisijungusi ir per savo Facebook paskyrą. Nors teismo posėdžio metu skolininkas teikė ekrano nuotraukas, kad komentaras buvo (duomenys neskelbtini) ir tebėra iki šiol, visgi jo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nematant nei išieškotojo atstovui, nei antstolio padėjėjai, nei teismui, darytina išvada, kad jis, jei ir buvo/yra paskelbtas, tai su tam tikrais apribojimais matomumui (byloje nėra duomenų, kad apribojimus taikė pats skolininkas). Teismo sprendime buvo akcentuojamas viešumas, t.y. komentaras turėjo būti paskelbtas viešoje erdvėje taip, kad jį matytų kiekvienas, prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) naudojamos socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) viešos komentarų skilties. Bylos nagrinėjimo iš esmės dieną to nebuvo.

Išieškotojas posėdžio metu teigė, kad, jei komentarą mato tik dalis asmenų, tai nėra jo kaltė, nes jis jokių filtrų ar apribojimų netaikė.

Pažymėtina, kad antstolis raginime įvykdyti sprendimą nurodė: „jeigu sprendimą esate įvykdęs, privalote nedelsdamas informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus“. Visgi skolininkas jokių įrodymų dėl sprendimo įvykdymo antstoliui neteikė. Jis nesiaiškino, ar sprendimą įvykdė tinkamai net ir po to, kai išieškotojas prie atsiliepimo į pareiškimą pridėjo ekrano nuotrauką, kad (duomenys neskelbtini), t.y. jau po skolininko nurodomo paneigimo paskelbimo, tikrinant (duomenys neskelbtini) naudojamos socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) komentarų skiltį, komentaro nebuvo matyti. Taigi skolininkas nebendradarbiavo nei su antstoliu, nei iki pat teismo posėdžio (2025-07-28) nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar sprendimą įvykdė tinkamai, kai į bylą pateikti duomenys kėlė dėl to abejonių, nes išieškotojas paneigimo nematė.

Kita vertus, itin svarbu šiuo atveju tai, kad ir patį paneigimą skolininkas atliko netinkamai, nes žodžius (duomenys neskelbtini) įkėlė į kabutes, tokiu būdu paneigdamas pačią paneigimo esmę. Visuotinai žinoma, kad žodžių įkėlimas į kabutes reiškia arba teksto citavimą, arba, jei tekstas necitujdamas, išreiškia priešingą tiems žodžiams jį sakančiojo nuomonę. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurią citavo skolininkas, prieš žodžius neatitinka tikrovės kabučių nebuvo. Kabutės buvo ir citavimą atitinka tik po žodžių tikrovės, nes pabaigia visą teismo įpareigotą pacituoti tekstą. Savavališkai, iškraipant citatą, uždėdamas kabutes prieš žodį neatitinka, skolininkas iškraipė komentaro esmę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo matyti, kad skolininkas buvo įpareigotas paneigti informaciją, o žodžius (duomenys neskelbtini) įdėjęs į kabutes paskelbė priešingai, t.y., kad paskelbta informacija neva neatitinka tikrovės, kas reiškia, jog faktiškai tikrovę atitinka. Teismas neturi pagrindo sutikti su skolininku, kad jis kabutes prieš žodį neatitinka uždėjo netyčia. Priešingai, jo veiksmai, pvz. (duomenys neskelbtini) komentaro apie bylą, kurioje jis įpareigotas paskelbti paneigimą, ją vadinant (duomenys neskelbtini), rodo, kad su teismo sprendimu jis nesutinka. Tai patvirtino ir jo kreipimasis į kasacinės instancijos teismą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors skolininkas (duomenys neskelbtini) paskelbė komentarą – paneigimą, tačiau tai padarė ne laiku ir netinkamai, t.y. žymiai praleidęs terminą ir iškraipęs patį paneigimą, jam suteikdamas priešingą reikšmę. Be to, komentaras daugumai nematomas.

Nors skolininkas vėlavimą paskelbti komentarą teisino savo prasta sveikatos būklę, dėl ko jam buvo daroma operacija, visgi sutiktina su išieškotoju, kad komentaro paskelbimas galimas ir nesant stiprios sveikatos, t.y. užtenka būti sąmoningam ir gebėti naudotis kompiuteriu, o duomenų, kad nuo 2025-03-13, kai įsiteisėjo sprendimas, iki pat netinkamo komentaro įkėlimo (duomenys neskelbtini), skolininkas visą laiką buvo nesąmoningas ir/ar negalėjo naudotis kompiuteriu, byloje nėra. Priešingai, iš pateiktos ekrano nuotraukos matyti, kad jis savo socialinio tinklo Facebook paskyroje buvo aktyvus, t.y. atliko veiksmus (duomenys neskelbtini). Nors skolininkas pateikė duomenis, kad nuo (duomenys neskelbtini), vėliau nuo (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, tačiau, pirma, jis buvo darbingas visą mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), antra, kaip matyti iš pateiktų duomenų, jis paneigimą paskelbė (duomenys neskelbtini), t.y. būdamas nedarbingas, kas papildomai patvirtina išvadą, kad sveikatos būklė netrukdė šio veiksmo atlikti ir būnant nedarbingu, t.y. A. Č. sveikatos sutrikimai nebuvo tokie, kurie trukdytų laiku ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Taigi skolininko argumentai ir pateikti įrodymai apie jo sveikatos sutrikimus nepateisina vėlavimo įvykdyti teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek paneigimo nepaskelbimas, tiek paneigimo paskelbimas vėliau, nei tai nurodyta teismo sprendime, yra netinkamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, t. y. neteisėtas veiksmas, už kurį atsakovei gali būti skiriama atitinkama sankcija (bauda) CK 2.24 straipsnio 7 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-300-823/2019). Teismas daro išvadą, kad A. Č. žymiai praleidus terminą teismo sprendimui įvykdyti, t.y. jį įvykdžius netinkamai tiek dėl vėlavimo, tiek iškraipyto teksto ir nepilno matomumo, skirtina bauda iki teismo sprendimas įvykdymo tinkamai, t.y. paneigimo paskelbimo taip, kad jį matytų visi ir neiškraipius paneigimo teksto.

Atsižvelgdamas į vėlavimo įvykdyti sprendimą laiką, skolininko nebendradarbiavimą su antstoliu, skolininko piktnaudžiavimą iškraipant tekstą, kita vertus, ir galimai tam reikšmės turėjusius techninius nesklandumus/nesusipratimus skelbiant paneigimą, dėl ko jis nebuvo matomas visiems, teismas skolininkui skiria 7 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-300-823/2019). Taigi, ši bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Todėl, nors sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2025-03-16, baudos skaičiavimas galimas tik nuo 2025-04-25, t.y po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo. Kadangi skolininkas 2025-07-28 duomenimis (kai byla buvo baigta nagrinėti iš esmės) sprendimą įvykdė netinkamai, kas iš esmės atitinka jo neįvykdymą, bauda skiriama iki teismo sprendimo įvykdymo, kas reiškia iki jo tinkamo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

antstolio pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininkui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynių eurų) baudą išieškotojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną už laikotarpį nuo 2025-04-25 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. M. vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini).

Grąžinti skolininkui jo po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.