- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2788-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12519-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės savivaldybės įmonės (toliau - SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17640-1134/2021 buvo patenkintas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo ir ieškovei iš atsakovės priteistas 611,57 EUR žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (611,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė (pareiškėja) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė (pareiškėja) pareiškime nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė tripliko ir nepaprašė teismo pratęsti šio procesinio dokumento pateikimo termino ne dėl to, jog piktnaudžiauja įstatymų jam suteiktomis teisėmis, nesirūpina ar netinkamai rūpinasi savo procesinėmis pareigomis, o todėl, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės atstovo artimas giminaitis. Nors pranešimas dėl tripliko pateikimo į elektroninę teismų sistemą buvo įkeltas 2021 m. birželio 2 d., o jam pateikti buvo nustatytas 14 dienų terminas, tačiau atsakovės atstovas per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento nepateikė, kadangi labai stipriai išgyveno artimojo netektį, kas lėmė, jog atitinkamą laikotarpį ne savo noru ir ne dėl aplaidumo nesugebėjo tinkamai organizuoti savo darbo, tame tarpe laiku pateikti procesinius dokumentus.
4. Atsakovė (pareiškėja) pareiškime taip pat pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia klaidingai interpretuojama teismų praktiką, nes teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ieškovas turi įrodyti, jog žalą darantis vanduo tikrai ištekėjo ir ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, o ne kitiems savininkams priklausančių patalpų. Į bylą ieškovė pateikė tik vienašališkai surašytus aktus, kurie patvirtina tik tai, kad jie yra surašyti ir jų pagrindu išmokėta draudimo išmoka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai nurodo, kad vanduo tekėjo būtent iš ginčo buto, o ne iš kito buto.
5. Be to, ieškovė, būdama profesionali draudimo srityje, į bylą pateikė tokias foto nuotraukas, kad iš kai kurių negalima suprasti, ką ieškovė fotografavo ir kas jose yra. Taip pat atsakovei kyla pagrįstas klausimas, ar pateiktos nuotraukos yra nukentėjusio buto, nes apžiūros akte nėra nurodyta, kad buvo daroma foto fiksacija, kiek nuotraukų padaryta, ar buvo filmuojama. Atsakovei taip pat kyla abejonių dėl kai kurių bute esančių objektų apgadinimo. Visa tai lemia, kad nekokybiškai užfiksuotas galimos žalos padarymo faktas neleidžia tinkamai nustatyti žalos atsiradimo priežastinio ryšio.
Atsiliepimas
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje pateikti nepatikimi duomenys apie tai, jog buvo trūkusi būtent žarnelė ir būtent atsakovei patikėjimo teise valdomame bute. Minėta informacija nebuvo patikrinta, užfiksuota ir patvirtinta, ši informacija gauta tik iš žalą patyrusio buto savininkės – suinteresuoto draudimo išmokos gavimu asmens. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ar apskritai nukentėjusio buto savininkė buvo nuėjusi pas buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomininkę, kuri žadėjo gedimą susitvarkyti, kaip teigiama UAB „FABETA“ rašte. Siekiant nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje būtina apklausti į bylą įtrauktą ir tiesiogiai su nagrinėjamu įvykiu susijusį trečiąjį asmenį, nes tik tokiu būdu įmanoma nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes.
7. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į pareiškėjos (atsakovės) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. birželio 21 d. sprendimą už akių.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovė teismui dar nebuvo pateikusi dubliko. Teismas 2021 m. birželio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie terminą triplikui pateikti, šis pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 3 d. Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininką, kuris atstovavo atsakovę šioje byloje. Sprendimas už akių byloje priimtas 2021 m. birželio 22 d., per tokį ilgą laiko tarpą atsakovė turėjo galimybę teismui teikti tripliką ir prašyti atnaujinti terminą šiam dokumentui pateikti. Tačiau elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimą už akių.
9. Ieškovės vertinimu, atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
10. Priimant sprendimą už akių, buvo vertinta tai, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė įvykio priežastį – vanduo iš buto išsiliejo trūkus vandens maišytuvo žarnelei. Šios įvykio priežasties neginčijo ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį. Sprendime už akių teismas išsamiai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikirtimų ir pateiktų duomenų. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių, todėl atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės (pareiškėjos) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė dėl tripliko nepateikimo nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini) o teismas 2021 m. birželio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie terminą triplikui pateikti. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininką, kuris atstovavo atsakovę šioje byloje. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimą už akių.
Atsiliepimas
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta įvykio priežastis – vanduo iš ginčo buto išsiliejo, trūkus vandens maišytuvo žarnelei. Šios įvykio priežasties neginčijo ir atsakovė atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad turtas buvo užlietas ir sugadintas dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo. Tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė kelią klausimą, ar vandens maišytuvo žarnelė buvo trūkusi būtent atsakovės patikėjimo teise valdomame bute. Pagal kasacinio teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas, dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti.
14. Teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė (pareiškėja) tik komentuoja sprendime už akių padarytas išvadas, pateikia deklaratyvius teiginius apie neva neegzistuojančią jos atsakomybę, tačiau pati nei atsiliepime į ieškinį, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokių duomenų ir dokumentų, kurie įrodytų jos atsakomybės už padarytą žalą nebuvimą, nepateikia. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė apskritai jokių įrodymų, taip pat nepateikė ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą bylos faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui A. R. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl teismas neturi jokių galimybių apklausti jo apie bylai reikšmingas aplinkybes tiesiogiai.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
17. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti įrodytas padarytos žalos priežastinis ryšys, o šią pareigą (įrodyti) turi būtent ieškovė. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kaip ir kuo remiantis buvo nustatyta, kad vanduo bėga būtent iš atsakovės valdomo buto, šių aplinkybių nenustatė nei teismas, nei ieškovė, tai buvo preziumuojama. Nors teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje privalu nustatyti, jog žala atsirado iš atsakovės valdomo buto, tačiau nekonkretizuoja, kokie įrodymai byloje patvirtino, jog butas buvo užlietas ir užliejimas įvyko iš atsakovės valdomo buto.
18. Siekiant, kad atsirastų tokio pobūdžio žala, reikia ne tik daugiau laiko, bet ir didelio kiekio vandens, o vandens nagrinėjamu atveju apskritai nėra užfiksuota nuotraukose ir aktuose. Buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė teigia, kad vandens tekėjimas buvo sustabdytas operatyviai. Pateiktos foto nuotraukos nepatvirtina nei fakto, kad butas buvo užlietas, nei kad užlietas iš atsakovės valdomo buto 2020 m. liepos 30 d. Apeliantės nuomone, žalą, atsiradusią virtuvės patalpoje, sąlygojo ne buto užliejimas iš atsakovės valdomo buto viršuje, o netinkamas garų rinktuvo eksploatavimas ilguoju laikotarpiu, kadangi dėl karšto oro ir drėgmės bute pradėjo luptis lubų dažai. Ši aplinkybė vertintina per termodinamikos prizmę.
19. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nuolat pabrėžė, kad, siekiant nustatyti byloje tiesą, t. y., ar buto (duomenys neskelbtini) savininkės butas buvo apskritai užlietas iš atsakovės valdomo buto, šio buto savininkė užliejimo metu bendravo su byloje esančiu trečiuoju asmeniu, būtina išgirsti trečiojo asmens paaiškinimus. Jeigu trečiasis asmuo gyvena užsienyje, tuomet kyla pagrįstas klausimas, kaip (duomenys neskelbtini) buto savininkė galėjo užeiti pas trečiąjį asmenį į butą ir su juo kalbėti, nustatyti, kad vanduo bėga iš šio buto.
20. Teismas ginčytiną atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginį (turtas buvo užlietas ir sugadintas dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo) ištraukia iš konteksto ir pateikia kaip aplinkybę, kad atsakovė pati pripažino, kad butas buvo užlietas. Pažymi, kad atsiliepimas į ieškinį yra pirmas parengiamasis procesinis dokumentas, o atsakovė savo poziciją gali išdėstyti ir keisti vėliau teismui pateikiamose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdyje.
21. Pasisakydama dėl tariamo atsakovės pasyvumo, apeliantė nurodo, kad, nors procesiniai dokumentai teikiami juridinio asmens vardu, tačiau juos ruošia ir už juos atsakingas yra fizinis asmuo (teisininkas), kas reiškia, jog ne juridinis asmuo laikomas pasyviu, o atsakovo atstovas. Dėl to teismas nepagrįstai išsakė nuomonę, kad artimojo netektis ir iš to sekanti psichologinė būsena nėra pateisinama priežastis.
Atsiliepimas
22. Atsakovė nesutinka su teismo argumentais, kad darbuotojo nedarbingumo atveju įmonėje yra bent 3 teisininkai, kurie turėjo ir galėjo pavaduoti. Atsakovės atstovas nebuvo nedarbingas, nors jo sunki psichologinė būsena lėmė, kad jis neėmė nedarbingumo, nepranešė vadovams apie būtinybę pavaduoti, o vėliau nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą. Atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, vėliau pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šiuo metu teikia atskirąjį skundą, t. y. atsakovė aktyviai naudojasi visomis procesinėmis teisėmis, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai ir būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
25. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
26. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
27. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento - tripliko. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodo, kad šio procesinio dokumento ji nepateikė dėl to, kad atsakovės atstovas tuo metu išgyveno artimo asmens netektį ir dėl savo psichologinės būsenos nepranešė vadovams apie būtinybę jį pavaduoti, o vėliau nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas tripliko nepateikimo priežastis, laikė, kad jas pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde akcentuodama iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės atstovo psichologine būsena po artimo žmogaus netekties.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikė asmens mirties liudijimo kopiją, tačiau vien iš šio dokumento nėra galimybės nustatyti mirusio asmens ir atsakovės atstovo artimo ryšio, be to, šis ryšys nepaaiškintas nei pareiškime, nei atskirajame skunde. Nepaisant to, net ir laikant, kad nurodytas asmuo buvo atsakovės atstovo artimasis, dėl kurio atsakovės atstovas itin išgyveno, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas už akių priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nurodyto asmens mirties, kas pripažintina pakankamu laikotarpiu tam, kad pati atsakovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, imtųsi aktyvių veiksmų ginant savo poziciją konkrečioje byloje, kurioje jau buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį. Juo labiau, kad atsakovė neneigia, kad minimas atstovas nebuvo vienintelis asmuo, turintis teisę atsakovės vardu teikti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovę.
30. Apeliacinės instancijos teismas, neneigdamas fakto, kad kiekvienas asmuo subjektyviai išgyvena artimo žmogaus netektį ir turi skirtingų su tuo susijusių psichologinių sunkumų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra pakankamai reikšminga ir svarbi, kadangi byloje dalyvaujančiu asmeniu yra ne konkretus fizinis asmuo, bet juridinis asmuo, kuris gali būti atstovaujamas įstatyme nurodytų asmenų (CPK 55 ir 56 straipsniai). Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes, atsižvelgus į konkrečioje byloje paskirto atstovo psichologinę būseną, pavesti atitinkamus darbus atlikti kitiems atstovams. Tačiau konkrečiu atveju atsakovė nepateikė tripliko, neprašė pratęsti termino šiam procesiniam dokumentui pateikti, neprašė atnaujinti praleisto termino ir/ar pan., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovės pasyvumas, yra teisinga ir pagrįsta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustatytu terminu atsakovei nepateikus tripliko, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
31. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir jų pagrindu ieškinį tenkino.
32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir/ar nepakankamai vertino jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų, t. y., kad bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas, nes atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
33. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
34. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo atveju atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad žala butui, dėl kurio ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, atsirado dėl apliejimo iš atsakovės patikėjimo teise valdomo buto.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
36. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
37. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
38. Šiuo atveju, teismui priimant sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu, buvo remiamasi 2020 m. liepos 31 d. pranešimu apie įvykį, kuriame buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė D. V. nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. buvo užpiltas jos butas, o būtent: virtuvės lubos, sienos. Taip pat ieškovės 2020 m. liepos 31 d. turto apžiūros aktu, kuriame konstatuota, kad butas užlietas iš viršaus, kur trūko žarnelė, bei buto foto nuotraukomis. Be to, namo administratorės UAB „Fabeta“ 2020 m. rugsėjo 24 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 9155568-1 buvo nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandens ir kanalizacijos tinkluose gedimų nebuvo, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė informavo, kad anksti ryte (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje iš viršaus tekėjo vanduo, 31 bute trūko maišytuvo žarnelė po kriaukle, (duomenys neskelbtini) buto savininkas užsuko ventilius virtuvėje ir žadėjo susitvarkyti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės butas yra virš užlieto (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto.
39. Taigi, iš į bylą pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad vanduo, užliejęs ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tekėjo iš atsakovės viršuje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jai patikėtame bute, arba įrodyti, kad ne ji, o nuomininkė yra atsakinga už padarytą žalą, ar kad žala kilo dėl kitų priežasčių, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo pareigą įrodyti žalą padariusių įvykių priežastis (CPK 178 straipsnis). Tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, apeliantė nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę užlieti kiti butai ar būtų pažeisti, nesandarūs bendri inžinieriniai tinklai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados nėra paneigtos.
40. Apeliantė nurodo, kad galima priežastis, dėl ko ieškovės apdraustame bute atsirado žala, yra netinkamas garų rinktuvo eksploatavimas. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė teikia foto nuotrauką, iš kurios, tariamai matyti, kad garų surinkimo prietaisas nėra pajungtas prie garų surinkimo sistemos. Tačiau tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip labiau deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi iš kitų buto nuotraukų (kuriose matosi bendras garų rinktuvo vaizdas) matyti, kad garų surinkimo prietaisas yra prijungtas prie sistemos. Kitų įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą ar bent suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumu, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), o šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Taigi, atsakovė nepateikė tokių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
41. Iš atskirojo skundo turinio taip pat galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, nes apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis buvo atliekami skaičiavimai, neįrodė nurodyto žalos dydžio. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė žalos dydį grindė rašytiniais įrodymais – turto apžiūros aktais, nuotraukomis, nuostolių apskaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir žalos kilimo aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juo labiau, kad žalos dydžio ir aplinkybės, jog vanduo prabėgo iš atsakovei priklausančio buto, atsakovė iš esmės net ir neginčijo (procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad nėra tinkama atsakovė). Įrodymų, kad ieškovės paskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
42. Jau minėta, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės ieškinio aplinkybes, prieštaravimų tarp šių įrodymų byloje nėra, todėl tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausta buto nuomininkė A. R., nelaikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, kas savaime sąlygotų sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, konstatuoja, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė daugiau emociniais ir deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.