- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2-7260-1005/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00834-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- I. L.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono 4-ojo notaro biuro, D. L.
- Advokatai
- Janina Umbrasienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. L. ir Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės J. L. 2025-02-13 palikimo atsisakymo pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės (nepriėmimą palikimo, atsiradusio po J. L. mirties); 2) atnaujinti ieškovei J. L. 3 mėnesių terminą palikimui priimti po jos tėvo J. L. mirties (2024-12-15); 3) taikyti iš sandorio pripažinimo negaliojančiu kylančias teisines pasekmes – pripažinti dalyje negaliojančiu 2025-02-13 I. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės: dalyje, sudarančioje 3/8 dalis palikimo, atsiradusio po J. L. mirties (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su ieškovės motina I. L.. J. L. ir I. L. santuokoje susilaukė vaikų J. L. ir D. L. ir iki mirties gyveno santuokos metu įgytame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje aiškinama, kad visa šeima dar prieš tėvo J. L. mirtį kartu buvo sutarusi, kad po vieno iš ieškovės tėvų mirties (nesvarbu, kuris iš jų mirtų pirmas) butas liks jį pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris gyvena tame bute nuo jo įsigijimo ir turėtų likti gyventi iki savo mirties. Butas yra pirmame aukšte, todėl šeimoje buvo sutarta, kad tokia gyvenamojo būsto lokacija bus patogiausia tėvams gyventi jų senyvame amžiuje (be to, tai buvo vienintelis tėvų įsigytas gyvenamasis būstas). Po tėvo mirties 2025 m. vasario mėnesį ieškovė (mirusiojo dukra), jos brolis D. L. (mirusiojo sūnus) ir ieškovės motina I. L. (mirusiojo sutuoktinė) kreipėsi į Utenos 4-ąjį notarų biurą (notarė Daiva Sabaliauskienė) dėl paveldėjimo klausimų tvarkymo. Ieškovė notarę informavo, kad ieškovei kaip pirmos eilės įpėdinei, tenkanti buto dalis turėtų atitekti jos motinai. Atvykus į notaro kontorą 2025-02-13 ieškovei ir jos broliui D. L. buvo pateikti pasirašyti notarės iš anksto atspausdintos formos palikimo atsisakymo pareiškimai, kuriuos tiek ieškovė, tiek jos brolis D. L. tikėdamasi, kad tokiu būdu bus įgyvendintas bendras vaikų ir tėvų susitarimas – kad visas palikimas po tėvo mirties atiteks konkrečiai tik motinai (pergyvenusiai sutuoktinį J. L.), pasirašė. Savo ruoštu I. L. notarų biure tą dieną pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškinyje aiškinama, kad notarų biure ir žodžiu buvo patikinta, kad taip įforminus dokumentus, t. y., palikimo atsisakymo pareiškimu ieškovei ir jos broliui atsisakius palikimo, paveldės tik jos motina ir jokių kitokių rizikų ar sprendimų alternatyvų, kurias ieškovei reikėtų žinoti, išaiškinta nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovės brolio kreditorius siekia pripažinti brolio vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą) negaliojančiu ir išieškojimą nukreipti į paveldėtą turtą. Tokiu būdu ieškovei tekusio palikimo, kurio ji atsisakė konkrečiai savo motinos labui, dalis irgi taptų išieškojimo objektu, kas visiškai neatitinka ieškovės tikrosios valios. Ieškinyje teigiama, kad ieškovei notarų biure nebuvo išaiškinta, kad paveldėjimo teisių perleidimas, siejamas su konkrečiu asmeniu, turėtų būti įforminamas visai ne palikimo atsisakymu, o kitu sandoriu (pavyzdžiui, dovanojimu ar pardavimu), taip išvengiant teisinių rizikų. Ieškinyje prašoma teismo vadovaujantis CK. 1.90 straipsniu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės 2025-02-13 palikimo atsisakymo pareiškimą, atnaujinti ieškovei terminą palikimui priimti bei pripažinti dalyje negaliojančiu 2025-02-13 I. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dalyje, sudarančioje 3/8 dalis J. L. palikimo. Ieškinyje pažymima, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei I. L. nėra išduotas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. L. ir tretysis asmuo D. L. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka.
Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D. S. raštu teismui nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. prašė ieškinį tenkinti ir parodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini), patirties valstybinėse įstaigose tvarkant dokumentus neturi. Čia buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai ji tvarkė pas notarą paveldėjimą. Parodo, kad nuo 2024 metų pradžios jos tėvas buvo pasiligojęs, o nuo 2024 metų gegužės mėnesio (duomenys neskelbtini). Tėvą labai dažnai lankė, ir pamena, kad 2024 metų spalio mėnesį vieno apsilankymo metu, tėvas jos paklausė, kas bus su turtu po jo mirties. Ji tėvui vienareikšmiškai atsakė, kad „viskas atiteks mamai“. Parodo, kad jos brolis irgi buvo tos pačios nuomonės, t. y., kad po tėvo mirties palikimas atitenka jų mamai. Kai registravosi pas notarą, ji iš karto pasakė, kad jie su broliu nori viską palikti mamai. Tą patį nurodė ir elektroniniame laiške, kai siuntė notarei dokumentus. Notarų biure ji ir brolis pasirašė palikimo atsisakymus, o mama parašė pareiškimą, kad palikimą priima. Apie savo brolio skolas tuo metu nieko nežinojo, ir ši aplinkybė jai tapo žinoma, kai jos mama 2025-05-30 gavo dokumentus dėl brolio skolų. Parodo, kad jos valia ir šiuo metu nėra pasikeitusi. Jeigu teismas tenkins jos ieškinį ir panaikins palikimo atsisakymą, ji tėvo palikimą priims ir iš karto padovanos savo motinai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė adv. J.Umbrasienė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovė I. L. prašė ieškinį tenkinti ir parodė, kad šeimoje buvo sutarimas, kad po jos sutuoktinio mirties visą turtą paveldės ji, o vaikai tėvų turtą dalinsis tik po jų abiejų mirties. Parodo, kad santuokos metu įgytame bute ji gyvena daugiau, nei 40 metų, ir tai yra vienintelis jos turimas būstas. Apie savo sūnaus D. L. skolas ji nieko nežinojo. Neturi patirties tvarkant paveldėjimą pas notarą, todėl negalėjo savo vaikams patarti, kaip ir ką pasirašyti.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. L. prašė ieškinį tenkinti bei parodė, kad šeimoje buvo sutarimas, kad po tėvo mirties visą turtą paveldės mama. Kad turi didelių skolų jis ir pats nelabai žinojo, ir apie tai nepasakojo savo šeimos nariams, nes tai jo reikalai. Pas notarą jo niekas neklausė apie skolas.
Teismo posėdžio metu notarė D. S. parodė, kad prisimena ieškovės šeimos apsilankymą notarų biure. Dabar visų smulkmenų nebepamena, bet tikrai turėjo klausti įpėdinių ar jie neturi skolų, kreditorių, ar nėra išieškojimo pas antstolius. Taip pat, paveldėjimo bylos metu notarų biuras tikrina asmenis per registrus dėl turto areštų. Jeigu žmonės tik užsimena apie skolas, ar gaunama informacija iš registrų apie areštus, žmonėms nebėra leidžiama atsisakyti priimti palikimą. Informuoja teismą, kad nėra techninių galimybių pasižiūrėti, kaip notarų biure prieš ginčo sandorių sudarymą buvo tikrinama ar palikimo atsisakantis asmuo D. L. neturi skolų kreditoriams. Dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Palikimo priėmimas ir atsisakymas palikimo yra turinčių įstatyminę ar testamentinę teisę paveldėti asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iš esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių. Atsisakymą nuo palikimo ginčijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginčyti palikimą priėmusio asmens paveldėjimo teisę.
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad palikėjas J. L. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. J. L. testamento sudaręs nebuvo, todėl jo turtą paveldėti įgijo teisę pergyvenusi sutuoktinė I. L. ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai J. L. ir D. L. (CK. 5.11, 5.13 straipsniai). Iš ieškovės į bylą pateikto elektroninio laiško notarei kopijos matyti, kad laiške nurodoma, kad mirus tėvui J. L., vaikai (J. L. ir D. L.) savo dalies atsisako ir nori, kad ji atitektų mamai I. L.. Iš teismui pateiktos J. L. paveldėjimo bylos matyti, kad 2025-02-13 J. L. ir D. L. pateikė Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, o I. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).
Elgesys, kad vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą, kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, yra įprasta praktika Lietuvoje ir teismo vertintinas, kaip atitinkantis geros moralės nuostatas. Tokiu būdu, kaip yra ir šios bylos atveju, palikėją pergyvenusi sutuoktinė I. L. neturi atsisakyti kartu su palikėju įgyto turto, neturi pareigos kraustytis iš savo gyvenamosios vietos, į jos turtą nėra nukreipiamos kitų teisę turinčių paveldėtojų (vaikų), pretenzijos. Geros moralės požiūriu vaikų sprendimas palikti po mirusio sutuoktinio mirties likusį turtą jų motinai yra suprantamas ir gerbtinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad ieškovė J. L. sudarydama ginčijamą sandorį ir atsisakydama palikimo, veikė šeiminių santykių srityje, siekė tikslo, kad jos garbaus amžiaus mama būtų aprūpinta ir neturėtų materialinės padėties pasikeitimo, turto dalies praradimo sąlygojamų pergyvenimų ir neprarastų santuokos metu kartu su palikėju įgyto turto. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė nėra teisininkė ar turinti pakankamai tokių žinių ir paveldėjimo reikalus tvarkė pirmą kartą gyvenime, todėl logiška manyti, kad ji pasinaudojo tokiu teisiniu institutu, kuris žmogiškąja prasme jai pasirodė tinkamas. Šitoje vietoje teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad paveldėjimo bylą tvarkanti notarė galėjo netinkamai atlikti savo pareigas, t. y., kad notarė galėjo Lašinių šeimos nariams nesuteikti reikiamos informacijos prieš ginčijamų sandorių sudarymą ar suteikti klaidingą informaciją. Kaip žinia, kiekvieno asmens gebėjimas priimti (suprasti) informaciją yra labai individualus, priklausantis tiek nuo asmenių savybių, gyvenimiškos patirties, išsilavinimo ar kitų aplinkybių, todėl yra natūralu, kad ieškovė išties galėjo tam tikrų momentų nesuprasti ar juos traktuoti savaip. Teismo įsitikinimu, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją situaciją, kad palikimo atsisakymas ateityje gali neužtikrinti jos tikrosios valios (kad jai priklausanti paveldėto turto dalis vienareikšmiškai atitektų tik mamai), pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nebūtų sudariusi. Nelogiška būtų manyti, kad ieškovė žinodama, kad palikimo atsisakymo sandoris negarantuoja jos valios įgyvendinimo, vis tiek būtų jį sudariusi. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teismas laiko, jog šioje byloje yra įrodyta, kad ieškovės suklydimas tokį pareiškimą sudarant buvo esminis (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, CK 1.90 straipsniu, ieškovės J. L. 2025-02-13 palikimo atsisakymo pareiškimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažintinas negaliojančiu.
Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, yra taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (Lietuvos Respublikos CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kasacinis teismas, aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio normas, yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės palikimo atsisakymo sandorį pripažinus negaliojančiu, teismui, kaip šio sandorio negaliojimo teisinę pasekmę, atsiranda pagrindas dalyje pripažinti negaliojančiu ir 2025-02-13 I. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.13 straipsnį su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi ¼ dalį palikimo, tuo tarpu ¾ dalis palikimo paveldi pirmos eilės įpėdiniai. Kitam pirmos eilės įpėdiniui atsisakius palikimo, ieškovė turėjo paveldėti ¾ dalį palikimą sudarančio turto (arba 3/8 dalis skaičiuojant nuo viso turto), todėl 2025-02-13 I. L. pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra pripažintinas negaliojančiu dalyje, sudarančioje 3/8 dalis palikimo, atsiradusio po J. L. mirties (duomenys neskelbtini).
CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė suklydo sudarydama palikimo atsisakymo sandorį yra pagrindas laikyti, jog egzistuoja įstatyme numatyta svarbi priežastis palikimo priėmimo termino atnaujinimui, todėl ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo yra tenkintinas.
Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Tenkinus ieškinį teismas nesprendžia dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi ieškovė jų neprašo priteisti iš atsakovės. Nagrinėjant bylą buvo patirtos 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios tenkinus ieškinį yra priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės. Teismo sprendimui įsiteisėjus J. L. paveldėjimo byla yra grąžintina ją pateikusiam notarų biurui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2025-02-13 palikimo atsisakymo pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės (nepriėmimą palikimo, atsiradusio po J. L. mirties).
Atnaujinti ieškovei J. L., a k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jos tėvo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).
Taikyti iš sandorio pripažinimo negaliojančiu kylančias teisines pasekmes – pripažinti dalyje negaliojančiu 2025-02-13 I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės: dalyje, sudarančioje 3/8 dalis palikimo, atsiradusio po J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Utenos rajono 4-ajam notarų biurui J. L. paveldėjimo bylą.
Iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 15,86 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Urbo bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.