Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. V. gynėjui advokatui M. Š.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

A. V., būdamas nepakaltinamas, nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio - motinos G. V. - sveikatą, o būtent: 2022 m. gegužės 4 d. apie 18²⁹ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kumščiais sudavė nukentėjusiajai G. V. ne mažiau kaip 4 kartus į kairę ranką, padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. paaiškino (b. l. 103-104), kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Gyvena su mama adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 4 d. su mama nesipyko. Neprisimena, dėl ko sudavė mamai. Mamai sudavė (parodo kumštį) 4 kartus. Po to išėjo į lauką ir vaikščiojo. Vėliau susitaikė su mama.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji G. V. pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir atsisakė duoti parodymus prieš sūnų A. V.. Kaip teisingus patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad po įvykio toliau gyvena su sūnumi. Sūnus elgiasi normaliai, nėra blogesnis. Sūnus nuolat vartoja vaistus. Jei kas nors pasikeičia, kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoją. Jeigu nukentėjusiajai kas neaišku, ji pastiprina ar sulengvina (vaistus). Iki įvykio visą laiką panašiai buvo tas pats. Nelabai nori, kad sūnus būtų pasiųstas į stacionarinį gydymą. Mano, kad sūnui pakaktų psichiatrinės ir čia ((duomenys neskelbtini)). Sūnus kasmet rudenį pagulėdavo ((duomenys neskelbtini)) mėnesį arba pusantro ir aprimdavo. Kai sūnus gulėjo ligoninėje (paskutinį kartą), gydytoja pakeitė (medikamentus). Rudenį, kai dienos trumpėja, anksčiau temsta, o tokiems pacientams tie procesai paaštrėja, sūnui (liga) kartais paūmėja. Kažkiek pakeičia, sukeičia (vaistus), pavyzdžiui, gerti ryte ar vakare. Sūnus noriai geria vaistus, dėl to nėra problemų, nes žino, kad jam būtinai reikia gerti vaistus.

Nukentėjusiosios G. V. teigimu, sūnus dieną lanko (duomenys neskelbtini) centrą (duomenys neskelbtini), o grįžęs namo nori veiklos. Pavasarį ir vasarą su dviračiu važinėja, daugiau lauke būna. Įvykio dieną sūnus norėjo ilgiau klausytis muzikos, o jai tai trukdė miegoti. Nukentėjusioji neužmiega tol, kol sūnus nenueina miegoti. Nukentėjusioji jaučia nervinę įtampą. Būna, kad susipyksta. Po įvykio nebuvo stipresnių ginčų ar situacijų, kad sūnus pakeltų ranką, prieštarautų nukentėjusiajai. Nukentėjusioji G. V., negali pasakyti, ar sūnus prisimena įvykį. Mano, kad prisimena, nes jeigu sūnus prieštarauja, ji pagrasina: „Iškviesiu policiją. Žinai, kaip tau bus toliau, nes jau „sėdėjai“. Ir dar tave „pasodins“ arba į ligoninę paguldys“.

Nukentėjusiosios G. V. manymu, sūnui pakaktų pagulėti (duomenys neskelbtini), jis ten ne pirmą kartą guli. Iš minėtos ligoninės grįžta ramesnis. Lygiai prieš metus (2021 m.) lapkričio pabaigoje sūnus gulėjo (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. parodė (b. l. 12), kad sūnus naktimis sėdi prie kompiuterio su ausinėmis ir dainuoja, neleidžia jai užmigti. Taip sūnus elgiasi ne pirmą kartą. Jis turi psichinių sutrikimų, yra agresyvus. Nukentėjusiajai nesinori kviesti policijos dėl sūnaus, todėl anksčiau nesikreipė su pareiškimu. Nukentėjusioji paslėpė ausines, o 2022 m. gegužės 4 d. apie 18²⁹ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. V. kilo konfliktas dėl paslėptų ausinių. Nukentėjusioji sėdėjo ant sofos koridoriuje, o sūnus pradėjo kumščiais trankyti jai į kairę ranką, sudavė apie 5 kartus. Dėl tokių sūnaus veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji nuėjo į savo kambarį, užrakino duris ir skambino policijai.

Nukentėjusioji G. V. 2022 m. gegužės 4 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 15-18) teigė, kad 2022 m. gegužės 4 d. apie 18²⁹ val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), sūnus A. V. pradėjo su ja konfliktuoti. Sūnus naktimis sėdi prie kompiuterio su ausinėmis ir dainuoja, neleidžia ilsėtis, todėl ji paslėpė ausines. Taip elgėsi ne pirmą kartą. Sūnus turi psichinių sutrikimų, yra agresyvus. Ji nenori dėl sūnaus kviesti policijos pareigūnų. Konflikto metu nukentėjusioji sėdėjo namo koridoriuje ant sofos, o sūnus dėl paslėptų ausinių kumščiais pradėjo trankyti jai į kairę ranką. Sugniaužęs dešinės rankos kumštį sūnus sudavė jai apie 5 kartus. G. V. jautė fizinį skausmą. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir užsirakino duris, skambino (bendruoju) pagalbos telefonu. Iškvietus policijos pareigūnus, sūnus pasišalino. Anksčiau irgi yra kvietusi policiją dėl sūnaus. Atvykęs greitosios medicinos ekipažas apžiūrėjo sužalojimus, bet į gydymo įstaigą nevežė. Civilinio ieškinio nereikš.

Greitosios medicinos pagalbos 2022 m. gegužės 4 d. kvietimo kortelėje (b. l. 68-69) rašoma, kad 2022 m. gegužės 4 d. 19⁰⁰ val. atvyko pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini). G. V. nustatyta preliminari diagnozė – kiti dilbio paviršiniai sužalojimai. Skiltyje „kita“ nurodyta, kad psichiškai neįgalus sūnus kumščiu trenkė per ranką. Nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (b. l. 25-29) matyti, kad G. V. 2022 m. gegužės 4 d. 18³² val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog sūnus tranko duris, iškoneveikė, mušė kumščiais. GMP atsisako. Pranešėja užsirakino kambaryje, atsirakins tik atvykus pareigūnams.

Įvykio vietos apžiūros 2022 m. gegužės 4 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 21-24) užfiksuota įvykio vietos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėja N. S. 2022 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens (b. l. 79) nurodė, kad (2022 m.) gegužės 5 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėju R. B.. Apie 1⁰⁴ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra „Įvykis susijęs su ROIK 0122000258228. Šiandien apie 18⁰⁰ val. vyras buvo smurtavęs prieš pranešėją, bet, iki atvykstant policijos pareigūnams, vyras spėjo pasišalinti iš namų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu vyras grįžęs, neagresyvus. Nepilnamečių nėra, GMP nereikia“.

Policijos pareigūnai 1²⁰ val. atvyko minėtu adresu, ant sofos rado miegantį (blaivų) A. V.. Rastas vyras 1³⁰ val. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykis filmuotas.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 18 d. protokole (b. l. 30-32) užfiksuota garso įrašo 2022 m. gegužės 4 d. (nukentėjusiajai G. V.) skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių apžiūra. Įraše girdisi, kad paskambinusi moteris teigia, jog ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), kumščiais sumušė blaivus sūnus, jis daužo duris, keikiasi. Ji užsirakino kambaryje ir lauks atvykstančių pareigūnų.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugpjūčio 3 d. protokole (b. l. 34-38) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog G. V. policijos pareigūnui tvirtino, kad sūnus daužė kumščiais jai į ranką. G. V. paliečia savo kairę ranką ir nurodo, kad skauda. Sūnus sudavė apie 5 kartus. G. V. teigia, kad sūnus A. V. turi psichinę negalią. Sūnus ant jos supyko, nes ji paslėpė ausines. Sūnus pasijungia ausines, dainuoja, ilgai nemiega ir jai neleidžia miegoti. Patikrintas G. V. blaivumas. Moteris blaivi. G. V. sakė, kad sūnus įvykio metu buvo blaivus. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo G. V. ranką ir nurodė, kad nepanašu, jog būtų lūžis, tik sumušta.

Asmens apžiūros protokole su foto lentelėmis (b. l. 55-59) užfiksuotas paraudimas ant kairės rankos ties alkūnės kairiu šonu. Daugiau sužalojimų nepastebėta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 557/2022(04) sakoma (b. l. 65), kad G. V. padarytos kraujosruvos kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 paras iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. G. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. spalio 3-28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-160/ 2022 (b. l. 155-159) rašoma, kad A. V. iki įstatymo uždraustos veikos ir veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. gegužės 4 d., sirgo (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam taip pat konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. V. negali atlikti proceso veiksmų, jam būtų sudėtinga suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti adekvačius parodymus. Dėl psichikos sutrikimo A. V. būdingi dažni elgesio sutrikimai: elgesys neprognozuojamas, jam būdingas agresyvumas, pykčio reakcijos, fizinis ir verbalinis smurtas. Taikomas nuoseklus ambulatorinis gydymas neduoda „pilno“ efekto. A. V. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame teismo posėdyje ekspertas psichologas G. B. nurodė, kad su kolege J. P. atliko A. V. psichiatrinę ekspertizę. Šių metų (2022 m.) spalį surinktų duomenų pagrindu konstatavo, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo įgimta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti. Šiuo metu A. V. serga tuo pačiu sutrikimu, nes tai yra nuolatinis sutrikimas. Nėra vaistų nuo (duomenys neskelbtini) ir to niekas nepagydys. Intelekto lygis nesikeičia, nebent prisidėtų (duomenys neskelbtini). Eksperto psichologo G. B. teigimu, raminamaisiais vaistais galima pasiekti stabilesnę medikamentinę remisiją. Tam būtina, kad A. V. pusę metų nepertraukiamai vartotų vaistus, juos atitaikyti, kad geriau veiktų. Kadangi (duomenys neskelbtini) A. V. nustatytas anksti, vėliau išryškėjo elgesio sutrikimai, jie fiksuoti dokumentacijoje ((duomenys neskelbtini) aprašyti nuo 10 metų), iš mamos gauti duomenys, kad A. V. namuose smurtauja, priekabiauja seksualiai, tai nuolatiniai elgesio sutrikimai komplikuoja galimybę gydyti jį priverstinai ligoninės sąlygomis. Smurtas šeimoje kartojasi, todėl ekspertai siūlo skirti (griežtesnę) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) stebėjimo sąlygomis. (duomenys neskelbtini) kas pusę metų peržiūri, įvertina asmens pavojingumo laipsnį. Jeigu reikia, priverčiamos medicinos priemonės gali būti keičiamos. Ta pusė metų būtų garantija, kad galbūt pavyks kažkiek medikamentais pakeisti A. V. elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.

A. V. serga (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad A. V. aptariamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs A. V. nepakaltinamu, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).

BK 98 straipsnis nustato galimybę taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias pavojingas veikas teismas gali skirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo ekspertai rekomenduoja taikyti A. V. priverčiamąją medicinos priemonę - (duomenys neskelbtini) gydymą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji R. V. ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. V. gynėjas advokatas M. Š. mano, kad A. V. pakaktų (duomenys neskelbtini) sąlygomis.

Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/ 2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, kaip minėta, be kita ko, turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).

A. V. padaryta veika brutali, susijusi su fizinės jėgos panaudojimu. Žinoma, kad per pastaruosius metus jis sumušė mamą 2021 m., todėl gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021 m. lapkričio 26 d. - gruodžio 20 d. Nuo nagrinėjamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos iki šiol praėjo pusę metų. Pasak nukentėjusiosios, A. V. gyvena su ja, kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoją, noriai vartoja vaistus, lanko (duomenys neskelbtini) centrą, dabar elgiasi normaliai, siekdama sūnaus paklusnumo, nukentėjusioji jam pagrasina, kad jeigu ką - iškvies policiją.

Įvertinęs baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priežastį (paslėptos ausinės, nes A. V. garsiai klausėsi muzikos ir neleido nukentėjusiajai miegoti), eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą (4 smūgiai), dislokaciją (į ranką), padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas sprendžia, kad A. V. smurtinė veika yra tiek pavojinga, jog jam reikia taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę - (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Esant reikalui, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis vėliau gali būti koreguojama.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie bylos viršelio, - kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

pripažinti, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – (duomenys neskelbtini) sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, - palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.