- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1262-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. V., I. M., M. D. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., I. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V., I. M., M. D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., I. M., M. D. V. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys R. Ž., I. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. V., I. M., M. D. V. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti šio parduodamo pagalbinio ūkio paskirties pastato dalių apskaičiavimo ir pardavimo asmenims, turintiems teisę ją pirkti, procedūras, vadovaujantis galiojančiais Nekilnojamojo registro duomenimis.
2. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. birželio 26 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V. ir jo sutuoktinei pasiūlė išsipirkti atsakovei priklausančias 65/100 dalis pagalbinio ūkinio pastate, kurio šifras (duomenys neskelbtini), plotas 144,13 kv. m, unikalus Nr.1(duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas, arba ginčo Pastatas), kurio likusios dalys yra butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), priklausiniai. Ieškovui su sutuoktine iki 2024 m. rugsėjo 2 d. priklausė 0,0938 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 243/469 dalis ir 3 butai Name (butų numeriai 1, 4, ir 6), taip pat priklauso dalys ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) (37/150) bei (duomenys neskelbtini) (2/3). Šių butų priklausiniu esančio ginčo Pastato dalys priklausė tokiomis proporcijomis: 1 butui: 18/100; 4 butui: 4/100; 6 butui: 27/1000; trečiajam asmeniui R. Ž. iki šiol priklauso Name esantis butas Nr.2 (83,87 kv. m ploto) ir šio buto priklausinys – ginčo Pastato 9/100 dalis. Ieškovo ir jo sutuoktinės butų plotų suma iki 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo 154,85 kv. m, t. y. 1,8463 karto daugiau nei trečiojo asmens, Name valdančio vos 83,87 kv. m ploto vieną butą (154,85/83,87). Bendra 4 butų plotų suma yra 238,72 kv. m, t. y. ieškovas su sutuoktine valdė 64,88 proc., o trečiasis asmuo R. Ž. – 35,12 proc. gyvenamojo namo. 2024 m. birželio 26 d. atsakovės pranešime buvo nurodoma, kad siūlomas Pastato 65/100 dalis pirkti galima pateikiant arba Namo savininkų susitarimą, arba pirkti proporcingai parduodamas Pastato dalis „dalijant proporcingai pageidaujančių jas pirkti skaičiui“; taip pat nurodyta šio parduodamo turto 4 726,48 Eur kaina, nustatomas 1 mėnesio terminas valiai pareikšti. Ieškovai nurodė, kad ieškovas V. V. su sutuoktine (kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantys Namo tris butus) per 1 mėnesį raštu pareiškė atsakovei savo norą minėtą turtą pirkti, tačiau šį prašymą pasirašė tik pats ieškovas V. V.. Panašų prašymą atsakovei greičiausiai pateikė ir trečiasis asmuo R. Ž., kuris su likusiais Namo ir Pastato bendraturčiais jokio pardavimą liečiančio susitarimo pasirašyti nesutiko. 2024 m. rugsėjo 10 d. atsakovė svarstė ir priėmė skundžiamą sprendimą „Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė parduoti: V. V. – už 2 183,24 Eur 65/200 93 kv. m užstatyto ploto Pastato ir R. Ž. – už 2 183,24 Eur 65/200 93 kv. m užstatyto ploto Pastato. Ieškovas nurodo, kad atsakovė suklydo, vertindama, jog ieškovo sutuoktinė nepareiškė noro pirkti atsakovės parduodamų ginčo Pastato dalių, kadangi pageidavimą pirkti ginčo P. V. V. pareiškė ir už save, ir už sutuoktinę, t. y. iš viso valią pirkti ginčo Pastato 65/100 dalis pareiškė ne du, o trys asmenys – ieškovas V. V., jo sutuoktinė ir trečiasis asmuo R. Ž.. Be to, iki 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo priėmimo buvo jau pasikeitę ir Butų savininkai, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d. notarine tvarka sudaryta Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė I. M. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (bei jo priklausinį – 27/1000 dalį Pastato), ir 72/469 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną sudaryta Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė M. D. V. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (bei jo priklausinį – 18/100 dalį Pastato), ir 171/469 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė negalėjo remtis nebegaliojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir ginčo sprendime nurodyti, kad parduoti Pastato 65/100 dalis ji nusprendžia tik dviem asmenims lygiomis dalimis. Naujų savininkų valios atsakovė nesiaiškino. Įsigijusios nuosavybę name, esančiame (duomenys neskelbtini), I. M. ir M. D. V. taip pat įgijo teisę įsigyti dalį Ginčo pastato, jei prieš priimant ginčijamą sprendimą atsakovė būtų pasitikslinusi aktualius duomenis registre, būtų galėjusi atsiklausti visų savininkų valios šiuo klausimu. Be to, atsižvelgiant į turimas dalis, V. V. ir R. Ž. pastatas negalėjo būti parduodamas lygiomis dalimis, kadangi ieškovo ir jo sutuoktinės butų plotų suma iki 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo 154,85 kv. m, t. y. 1,8463 karto daugiau nei trečiajam asmeniui, Name valdančiam vos 83,87 kv. m ploto vieną butą. Net jei teismas ir atmestų ieškinį, atsakovės siūlomas pirkti ginčo turtas taptų ne dviejų, o iš tiesų trijų asmenų nuosavybe (ieškovo, jo sutuoktinės ir R. Ž. nuosavybe) –tai reiškia, kad ginčo turtą įsigytų trys pirkėjai, dėl to jiems turi būti parduodama kiekvienam po 1/3 turto, t. y. kiekvienam po 2166/1000 ginčo Pastato dalių. Tuo tarpu ginčo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovė nusprendė parduoti ne tris kartus po 2166/1000 dalis, o du kartus po 65/200 dalis. I. V. Valantis nurodė, kad jis užpildė atsakovės atsiųstą prašymo formą, kurioje nebuvo jokios informacijos apie tai, kad jis prašyme turi nurodyti, jog prašymą pildo ir savo, ir savo sutuoktinės vardu. Taip pat nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog pildydamas prašymą jis vadovavosi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sutuoktiniai veikia vienas kito vardu be jokio atskiro sutikimo. Ieškovų nuomone, ginčo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui R. Ž. iš ieškovo V. V. 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui R. Ž. iš ieškovės I. M. 166,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui R. Ž. iš ieškovės M. D. V. 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo V. V. 12,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės M. D. V. 12,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės I. M. 12,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Pasiūlymai pirkti Ginčo pastatą buvo adresuoti atskirai abiem bendraturčiams, tiek V. V., tiek M. D. V., todėl kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti, kad ir prašymus turto savininkai atsakovei turėjo pateikti kiekvienas atskirai.
3.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas tokia galimybe pasinaudojo, be to, ir pats ieškovas V. V. teismo posėdyje pripažino, kad prašymą surašė ir jį pasirašė tik jis vienas, jokių prašymų, paklausimų ieškovė M. D. V., kaip turto savininkė, Savivaldybei nėra teikusi, todėl teismas mano, kad tik ieškovas V. V. laikytinas išreiškusiu valią įsigyti parduodamą turtą, tuo tarpu kokia nuosavybės forma ieškovas įgis turtą – asmeninės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine – paliekama spręsti ieškovui.
3.3. Nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog M. D. V. būtų objektyviai išreiškusi norą įsigyti Ginčo pastatą, dėl to Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų pareigą inicijuoti pakartotinę Ginčo pastato dalių perskaičiavimo procedūrą, o parduodamo turto dalys turėtų būti keičiamos.
3.4. Aprašo 23.4 punktas leidžia asmenims, ketinantiems pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, susitarti, kokiomis dalimis jie jį įsigys, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog tarp bendraturčių toks susitarimas buvo. Trečiasis asmuo R. Ž. byloje patvirtino, kad ieškovai su tokiu pasiūlymu į jį net nesikreipė. Taigi, esant tokiai situacijai, teismas turi pagrindo manyti, jog ieškovų ir trečiojo asmens valdoma turto dalis gyvenamajame name niekaip negalėjo turėti įtakos įsigyjamo Ginčo pastato dalims, kadangi teisinis reglamentavimas ketinamo įgyti ir įgyjamo turto dalis sieja ne su asmenų valdomo turto dalių dydžiu, o su turto savininkų, pareiškusių norą įsigyti savivaldybės parduodamą turtą, skaičiumi.
3.5. Kadangi namo savininkai, išreiškę norą pirkti Ginčo patalpas, bendro susitarimo, kokiomis dalimis jas pirks, nepateikė, vadovaujantis Aprašo 23.4 punktu, tęsiant pardavimo procedūras, atsakovė paruošė sprendimo projektą parduoti 65/100 dalis pagalbinio ūkinio pastate, kurio šifras (duomenys neskelbtini), plotas 144,13 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis norą išreiškusiems asmenims V. V. ir R. Ž..
3.6. Vykdydama Ginčo pastato pardavimo procedūras, atsakovė vadovavosi galiojančiais ir jai privalomais teisės aktais, tai yra Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriais yra nustatytas konkretus terminas prašymams dėl parduodamo turto pateikti.
3.7. Procesiniai terminai yra nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Priešingu atveju pardavimo procedūra galėtų užsitęsti neapibrėžtą terminą, kadangi taip savininkai galėtų pasikeisti ne kartą ir visa procedūra turėtų prasidėti iš naujo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovai V. V., I. M., M. D. V. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos, klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini), 2024-09-10 sprendimą „Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti šio parduodamo pagalbinio ūkio paskirties pastato dalių apskaičiavimo ir pardavimo asmenims, turintiems teisę ją pirkti, procedūras, vadovaujantis galiojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. CK 3.92 straipsnyje nustatyta, kad yra preziumuojama, jog ieškovas, sudarydamas (bet kokius) sandorius, veikia esant jo sutuoktinės sutikimui. Taigi ieškovo prašyme parduoti jam dalį ginčo ūkinio pastato nereikėjo ir nebuvo būtina paminėti, kad ieškovas veikia ir už save, ir už savo sutuoktinę. Faktą, kad ieškovas yra susituokęs, siųsdama pranešimus apie galimybę pirkti turtą ir ieškovui, ir jo sutuoktinei, atsakovė žinojo. Be to, pranešimuose nenurodoma jokia išskirtinė šablono pildymo ar papildymo ranka tvarka, tai yra, kad ieškovas turi tris butus bendrai kartu su sutuoktine. Teismas skundžiamame sprendime neatsakė į ieškinio argumentus, susijusius su ieškovo sutuoktinės valios pareiškimu, t. y. sandorio sudarymu per sutuoktinį, t. y. per ieškovą.
6.2. Teismo sprendimas yra be dalies motyvų, nes neįmanoma suprasti, koks būtų buvęs ginčo išsprendimo teisme rezultatas, jei teismas būtų analizavęs ne tik atsakovės ar trečiojo asmens argumentus bei atsikirtimus, bet ir ieškinio teisinius argumentus.
6.3. Nei atsakovė, nei teismas sprendime nepagrindė ir neatsakė, kada yra baigiama ginčo turto pirkėjų rato nustatymo ir apskritai – ginčo sprendimo rengimo procedūra, t. y. kada yra tas momentas, kai atsakovė nebeprivalo atsižvelgti į viešojo registro duomenis. Teismas nepaaiškino, kodėl atsakovė neprivalo remtis viešojo registro duomenimis, kai ir Aprašas, ir Įstatymas įsakmiai įpareigoja atsakovę, rengiančią ginčo sprendimo projektą, remtis šio registro duomenimis.
6.4. Teismas nepagrįstai nevertino ir šio dokumento bei aplinkybės, kad atsakovei dar toli iki ginčo sprendimo buvo žinoma ieškovo ir jo sutuoktinės valia, kad jie abu nori įsigyti ginčo turtą.
6.5. Teismas nepagrįstai skirstė pagal Aprašą atliekamą ginčo sprendimo rengimo procedūrą į dvi dalis: parengiamąsias procedūras ir neįvardytą galutinę procedūrą, galbūt balsavimą atsakovės taryboje. Atliekant visas Apraše numatytas procedūras atsakovė turi tas pačias pareigas – elgtis atidžiai, rūpestingai, kad nebūtų pažeistos jokių ginčo namo savininkų (pirkti ginčo turtą) teisės. Atsakovė ne tik neteisėtai neatsižvelgė į jai vėliausiai nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. žinomą ieškovo sutuoktinės valią, bet ir į viešojo registro duomenis, į kuriuos atsakovė pagal Aprašo 22.2 p. privalėjo atsižvelgti ir juos tikrinti iki pat 2024 m. rugsėjo 10 d. Aprašas nenumato jokio tarpinio termino ar momento, nuo kada iki ginčo sprendimo priėmimo balsavimo taryboje būdu atsakovė nebeprivalo vadovautis viešojo registro duomenimis. Toks momentas neegzistuoja ir negali egzistuoti, nes ne tik nėra aiškiai numatytas Apraše, bet ir būtų pažeidžiantis bet kokio naujo savininko teises ir teisėtus interesus.
6.6. Atsakovė ir teismas sprendime, tikėtina, taip pat rėmėsi idėja, kad perleidęs du butus iš turėtų trijų abiem ieškovėms, ieškovas ir jo sutuoktinė perleido ir kitas savo teises, t. y. savo teisę pirkti ginčo turtą. Tokios taisyklės ar teisės normos nėra, teismas jos nepagrindė ir nenurodė. Perleisdamas turtą ieškovas, taip pat ir jo sutuoktinė, negalėjo perleisti savo teisių į būsimą kitą turtą, nes dar nebuvo priimtas joks atsakovės sprendimas dėl asmenų, galinčių pirkti ginčo turtą, rato bei kiekio.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliantų V. V., I. M. ir M. D. V. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-275-955/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Bylai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasiūlymai pirkti ginčo pastatą buvo adresuoti atskirai abiem bendraturčiams, tiek V. V., tiek M. D. V., todėl kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti, kad ir prašymus turto savininkai atsakovei turėjo pateikti kiekvienas atskirai.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas V. V. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje pripažino, kad prašymą surašė ir jį pasirašė tik jis, jokių prašymų, paklausimų ieškovė M. D. V., kaip turto savininkė, Savivaldybei nėra teikusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tik ieškovas V. V. laikytinas išreiškusiu valią įsigyti parduodamą turtą, tuo tarpu kokia nuosavybės forma ieškovas V. V. įgis turtą – asmeninės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine – paliekama spręsti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad M. D. V. būtų objektyviai išreiškusi norą įsigyti ginčo pastatą, dėl to Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų pareigą inicijuoti pakartotinę ginčo pastato dalių perskaičiavimo procedūrą, o parduodamo turto dalys turėtų būti keičiamos.
7.4. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Aprašo 23.4 punktas leidžia asmenims, ketinantiems pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, susitarti, kokiomis dalimis jie jį įsigis, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog tarp bendraturčių toks susitarimas buvo. Trečiasis asmuo R. Ž. byloje patvirtino, kad ieškovai su tokiu pasiūlymu į jį net nesikreipė, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovų ir trečiojo asmens valdoma turto dalis gyvenamajame name niekaip negalėjo turėti įtakos įsigyjamo ginčo pastato dalims, kadangi teisinis reglamentavimas ketinamo įgyti ir įgyjamo turto dalis sieja ne su asmenų valdomo turto dalių dydžiu, o su turto savininkų, pareiškusių norą įsigyti savivaldybės parduodamą turtą, skaičiumi.
7.5. Vykdydama ginčo pastato pardavimo procedūras, atsakovė vadovavosi galiojančiais ir jai privalomais teisės aktais, kuriais yra nustatytas konkretus terminas prašymams dėl parduodamo turto pateikti. Teismas pagrįstai akcentavo, kad procesiniai terminai yra nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Priešingu atveju pardavimo procedūra galėtų užsitęsti neapibrėžtą terminą, kadangi taip savininkai galėtų pasikeisti ne kartą ir visa procedūra turėtų prasidėti iš naujo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. Ž. ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertindamas šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad nėra jokių duomenų, jog ieškovė M. D. V. būtų išreiškusi savo valią įsigyti siūlomą parduoti nekilnojamąjį turtą. Pati ieškovo sutuoktinė taip pat turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti savo teises tinkamai ir laiku, tačiau to nepadarius ar netinkamai pasinaudojus teise, negali būti naikinamas teisėtas sprendimas.
8.2. Atsakovė, vykdydama Ginčo pastato pardavimo procedūras, pagrįstai vadovavosi galiojančiais ir jai privalomais teisės aktais, kuriais yra nustatytas konkretus terminas prašymams dėl parduodamo turto pateikti. Dėl minėtos priežasties apelianto argumentai, kuriais prašoma panaikinti pagrįstą teismo sprendimą, yra nepagrįsti.
8.3. Iš proceso metu pateiktų ieškovo dokumentų matyti, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. atliko šiuos veiksmus: 2024 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė I. M. įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) (bei jo priklausinį – 27/1000 dalį Pastato) ir 72/469 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė M. D. V. įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) (bei jo priklausinį – 18/100 dalį Pastato) ir 171/469 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); toks elgesys neturėjo ir negalėjo turėti įtakos atsakovei 2024 m. rugsėjo 10 d. priimti skundžiamą sprendimą, nes procedūros turtui parduoti jau buvo pasibaigusios.
8.4. Teismas pagrįstai argumentavo, kad procesiniai terminai yra nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Teismo padarytos išvados teisingos ir naikinti teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
Dėl žodinio nagrinėjimo
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vienas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nustačiusi, kad minėtas gyvenamasis namas priklauso trims savininkams, t. y. butai Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 6 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė V. V. ir M. D. V., o butas Nr. 2 – R. Ž., 2024 m. birželio 26 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) registruotąja pašto korespondencijos siunta visiems namo savininkams pateikė siūlymus pirkti Ginčo pastatą už rinkos kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Minėti pasiūlymai buvo įteikti asmeniškai M. D. V. bei R. Ž. 2024 m. liepos 3 d. Per Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą prašymus pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pagalbinio ūkio paskirties pastatą (jo dalį) pateikė R. Ž. (2024 m. liepos 23 d.) bei V. V. (2024 m. liepos 25 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jokių Ginčo pastato pardavimo procedūrų nepažeidė, ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nepažeidžia valią įsigyti turtą išreiškusių šalių ar kitų asmenų interesų.
Dėl ginčo
10. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškinyje nurodomus teisinius argumentus ir teisės normas, taip pat netinkamai taikė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, normas. Apeliantų argumentai nepagrįsti.
11. Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejus, jų vertės ir kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymo ir lėšų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, teisėtai naudojami inžineriniai statiniai, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ketinama pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, inžinerinius statinius, kurių pardavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, tų pastatų valdytojas privalo raštu tai pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti juos įsigyti pagal šį įstatymą. Jeigu gyvenamojo namo savininkai per vieną mėnesį nuo pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, inžinerinius statinius pateikimo dienos raštu nepareiškia pageidavimo juos įsigyti pagal šį įstatymą, jie gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (viešame aukcione). Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, kurį skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Aprašo 10 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto valdymo padalinys, nustatęs, kad Savivaldybės būstas ir ūkio pastatai nereikalingi Savivaldybės funkcijoms vykdyti, parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų įrašymo į parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų sąrašą (toliau – Sąrašas).
12. Kaip byloje nustatyta, Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) patvirtino Kauno miesto savivaldybės pagalbinio ūkio paskirties pastatų, jų dalių, parduodamų pagal Įstatymą, sąrašą, į kurį įrašytas ir ginčo ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustačiusi, kad butai Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 6 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė V. V. ir M. D. V., o butas Nr. 2 – R. Ž., Kauno miesto savivaldybė 2024 m. birželio 26 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) registruotąja pašto korespondencijos siunta šiems savininkams pateikė siūlymus pirkti ginčo pastatą už rinkos kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Prašymus pirkti ginčo pastatą per Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą pateikė 2024 m. liepos 23 d. R. Ž. ir 2024 m. liepos 26 d. V. V.. Kauno miesto savivaldybės taryba 2024 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“, kuriuo nusprendė parduoti V. V. už 2183,24 Eur 65/200 93 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato ((duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir R. Ž. už 2 183,24 Eur 65/200 93 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato ((duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.
13. Apeliantai teigia, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog ieškovas, sudarydamas (bet kokius) sandorius, veikia esant jo sutuoktinės sutikimui, todėl ieškovo prašyme parduoti jam dalį ginčo ūkinio pastato nereikėjo ir nebuvo būtina paminėti, kad ieškovas veikia ir už save, ir už savo sutuoktinę. Faktą, kad ieškovas yra susituokęs, siųsdama pranešimus apie galimybę pirkti turtą ir ieškovui, ir jo sutuoktinei, atsakovė žinojo. Teismas skundžiamame sprendime neatsakė į ieškinio argumentus, susijusius su ieškovo sutuoktinės valios pareiškimu, t. y. sandorio sudarymu per sutuoktinį. Apeliantų argumentai atmestini.
14. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Taigi CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad sutuoktiniai disponuoja bendru turtu kartu, tačiau ji nesuteikia pagrindo manyti, kad vieno sutuoktinio rašytinis prašymas pirkti ginčo pastatą sukuria ir kitam sutuoktiniui atskirą teisę dalyvauti pirkimo procedūroje, todėl nagrinėjamu atveju CK 3.92 straipsnio nuostatų sprendžiant dėl M. D. V. valios išreiškimo per jos sutuoktinį nėra pagrindo taikyti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės M. D. V. valia turėjo buvo išreikšta ne per jos sutuoktinį, o tiesiogiai, pateikiant prašymus pirkti ginčo pastatą per Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą.
15. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai skirstė pagal Aprašą atliekamą ginčo sprendimo rengimo procedūrą į dvi dalis: „parengiamąsias procedūras“ ir neįvardytą „galutinę“ procedūrą, galbūt „balsavimą“ atsakovės taryboje. Apeliantai mano, kad atsakovė ne tik neatsižvelgė į jai nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. žinomą ieškovo sutuoktinės valią, bet ir į viešojo registro duomenis, kuriuos privalėjo atsižvelgti ir juos tikrinti iki 2024 m. rugsėjo 10 d., kada abi ieškovės (I. M. ir M. D. V.) buvo savo butų savininkės. Apeliantų argumentai nepagrįsti.
16. Kaip byloje nustatyta, vykdydama ginčo pastato pardavimo procedūras, atsakovė vadovavosi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriais yra nustatytas konkretus terminas prašymams dėl parduodamo turto pateikti. Ieškovė I. M. 2024 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), o ieškovė M. D. V. – į butą (duomenys neskelbtini), tai yra po to, kai 2024 m. liepos 26 d. buvo užbaigta potencialių pirkėjų ir pasiūlymų pirkti ginčo pastatą procedūra, taip pat buvo užbaigtos tarybos sprendimo dėl ginčo pastato pardavimo rengimo procedūros. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, procesiniai terminai yra nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Priešingu atveju pardavimo procedūros galėtų užsitęsti neapibrėžtą terminą, nes savininkai gali pasikeisti ne kartą ir visa procedūra turėtų prasidėti vėl iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ginčo pastato pardavimo procedūrų nepažeidė, ginčijamą tarybos sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nepažeidžia valią įsigyti turtą išreiškusių šalių ar kitų asmenų interesų.
17. Apeliantai teigia, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė dar 2024 m. rugpjūčio 2 d. pasitikrino visų ginčo namo savininkų duomenis, tačiau nei atsakovė, nei teismas sprendime nepagrindė ir neatsakė, kada, jų nuomone, yra baigiama ginčo turto pirkėjų rato nustatymo ir ginčo sprendimo rengimo procedūra, t. y. kada yra tas momentas, kai atsakovė nebeprivalo atsižvelgti į viešojo registro duomenis.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu ketinama pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, inžinerinius statinius, kurių pardavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, tų pastatų valdytojas privalo raštu tai pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti juos įsigyti pagal šį įstatymą. Jeigu gyvenamojo namo savininkai per vieną mėnesį nuo pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, inžinerinius statinius pateikimo dienos raštu nepareiškia pageidavimo juos įsigyti pagal šį Įstatymą, jie gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (viešame aukcione). Taigi nurodytos įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pasibaigus 1 mėnesio terminui nuo pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, inžinerinius statinius pateikimo dienos yra baigiamas ginčo turto pirkėjų rato nustatymas, pradedamas sprendimo ruošimas ir kiti pirkėjai, neišreiškę valios pirkti, iki šio termino pabaigos nėra įtraukiami. Nagrinėjamu atveju pagal Įstatymą potencialių pirkėjų ir pasiūlymų pirkti ginčo pastatą procedūra buvo užbaigta 2024 m. liepos 26 d. ir buvo pradėtas rengti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl ginčo pastato pardavimo, taigi pasibaigus nurodytam terminui atsakovė nebeturėjo pareigos atsižvelgti į viešojo registro duomenis.
19. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra be dalies motyvų, nes neįmanoma suprasti, koks būtų buvęs ginčo išsprendimo teisme rezultatas, jei teismas būtų analizavęs ne tik atsakovės ar trečiojo asmens argumentus bei atsikirtimus, bet ir ieškinio teisinius argumentus.
20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių aspektų – prašymų pateikimo, terminų ir dalių nustatymo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
23. Nurodytos aplinkybės ir reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog norą pirkti per Įstatyme nustatytą terminą pateikė tik du asmenys, tai yra V. V. ir R. Ž.. M. D. V. savarankiško prašymo nepateikė, todėl ji nelaikytina pareiškusia valią pirkti. Kadangi naujos savininkės I. M. ir M. D. V. teises reikšti tokį prašymą įgijo tik po to, kai pirkimo procedūra buvo baigta, atsakovė neprivalėjo jų įtraukti į pirkėjų sąrašą, atsakovės taikyta taisyklė dėl lygių dalių V. V. ir R. Ž. paskirstymo yra tinkama ir neprieštarauja įstatymui.
24. Atmetus ieškovų pagrindinį reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo „Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pagrįstai atmestas ir išvestinis reikalavimas – prašymas įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti parduodamo pagalbinio ūkio paskirties pastato dalių apskaičiavimo ir pardavimo asmenims, turintiems teisę ją pirkti, procedūras, kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama pagalbinio ūkio paskirties pastato ((duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras, būtų jas pažeidusi.
Dėl kitų argumentų
25. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.