Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1870-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2A-1870-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-6202-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
L. P., O. M.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1870-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-6202-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.3.1.18.1.; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-601-894/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį pareikštą atsakovams L. P., O. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovo L. P. priteisti 528,85 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo O. M. priteisti 4,45 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė tiekė elektros energiją į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Skola susidarė už patalpose suvartotą elektros energiją ir už namo bendrosioms reikmėms tiektą ir namo administratoriaus pastatui priskaičiuotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Elektros energija į patalpas tiekiama per elektros apskaitos prietaisą (toliau – EAP). Šalys rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudariusios nebuvo. Skolos susidarymo laikotarpiu patalpų nuosavybės teisė iki 2014 m. birželio 26 d. priklausė L. P., o O. M. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d. L. P. skola laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 iki 2014 m. birželio 26 d. yra 528,85 Eur (438,61 Eur (skola pagal EAP) + 90,24 Eur (už bendrąsias reikmes)). O. M. skola laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d. yra 4,45 Eur (3,77 Eur (skola pagal EAP) + 0,68 Eur (už bendrąsias reikmes)).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tekino visiškai: iš atsakovo L. P. ieškovės naudai priteisė 528,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (528,85 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo O. M. ieškovės naudai priteisė 4,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4,45 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės atsakovo O. M. naudai priteisė 306,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą ir išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė pirminį ieškinį pareiškusi solidarios atsakomybės pagrindu, vėliau atsakovų atsakomybę pakeitė į dalinę ir vertino, jog pati ieškovė atsakovui O. M. pareiškusi nepagrįstai didelį pirminį reikalavimą, sąlygojo jo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kita vertus, ieškovė taip pat nebandė ir ginčo spręsti taikiai: ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė neturinti įgaliojimų taikos sutarčiai byloje sudaryti, o taikos sutarties galimybę atmetė ir speciali ieškovės komisija.

Teismas pažymėjo, kad nuo ieškinio pateikimo dienos, ieškovės reikalavimai buvo ne kartą tikslinami. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad patikslinti ieškovės reikalavimai atsakovui O. M. buvo sumažinti daugiau nei dvigubai, pripažinus, atsakovo O. M. atstovės atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktas klaidingo skolos skaičiavimo pastabas. Dėl to, teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos paskirstė atsižvelgiant į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje dėl 306,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo O. M. naudai priteisimo, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė priteistinas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovas O. M. įsigijęs patalpas privalėjo kreiptis į ieškovę dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir pateikti visą tiksliam atsiskaitymui būtiną informaciją, t. y. ar patalpos parduotas su skolomis, kokie buvo elektros apskaitos prietaiso rodmenys patalpų perdavimo metu. Ieškovė, negavusi nurodytos informacijos iš atsakovų ir nežinodama tikslių elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų, negalėjo nustatyti tikslaus mokėtinos skolos dydžio pirminio ieškinio pateikimo teismui metu. Būtent dėl netinkamų atsakovų pareigų vykdymo ir susidarė atsakovo O. M. bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas su advokato padėjėjo pagalba susijusias išlaidas, turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo priklausyti nuo atmestų ar patenkintų reikalavimų dydžio. Kadangi ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl iš ieškovės neturėjo būti priteistos atsakovo O. M. patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas O. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė iš pradžių buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovo L. P. ir atsakovo O. M. 534,24 Eur skolą už tektą elektros energiją. Tuo tarpu atsakovui O. M. įrodžius, kad ieškovės reikalavimas 534,24 Eur sumai jo atžvilgiu yra nepagrįstas, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovo O. M. atžvilgiu reikalavimą sumažino iki 9,96 Eur. Be to, teismo posėdžio metu, atsakovui pavyko įrodyti ir tai, kad ieškovė yra pateikusi klaidingą paskaičiavimą, todėl ieškovė tai pripažinusi, atsakovo atžvilgiu priteistiną sumą sumažino iki 4,45 Eur.

Pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, kadangi jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovė nepalaikė. Būtent ieškovės elgesys ir nulėmė, jog atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios iš ieškovės ir buvo priteistos. Be to, ieškovė net nesvarstė galimybės dėl taikaus susitarimo byloje sudarymo – atsakovas būtų sutikęs sumokėti ieškovės prašomą priteisti sumą, jei ieškovė būtų padengusi jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iškilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, proceso šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ieškovei atsakovų atžvilgiu sumažinus ieškinio reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovo L. P. ir atsakovo O. M. 534,24 Eur skolą už butui tiektą elektros energiją (elektroninės bylos 1 t., b. l. 1-3). Vėliau, atsakovui O. M. pateikus atsiliepimą į pareikštą ieškinį, ieškovė, atsižvelgusi į kiekvieno iš atsakovų ginčo buto nuosavybės laikotarpį, patikslino ieškinio reikalavimus – pradinį ieškinį pareiškusi solidarios atsakomybės pagrindu, vėliau atsakovų atsakomybę pakeitė į dalinę, t. y. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. P. 523,34 Eur skolos, o iš atsakovo O. M. 9,96 Eur skolą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 147-150). Be to, 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė, atsižvelgusi į klaidingą skolos paskaičiavimą, patikslino ieškinio reikalavimus L. P. juos padidindama iki 528,85 Eur skolos, o atsakovui O. M. sumažindama iki 4,45 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, tačiau, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsižvelgęs į ieškovės procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą, dėl ko laikė, kad yra patenkinta apytiksliai 1 procentas (4,45 Eur* 100 proc./ 534,24 Eur) ieškinio reikalavimo atsakovo O. M. atžvilgiu.

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė teismui apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, jog atsakovui O. M., įsigijus ginčo butą ir nepateikus tikslių elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų, nors tokią informaciją vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 punktu privalėjo pateikti, ieškovei nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus mokėtinos sumos skolos dydžio jau pradinio ieškinio pateikimo teismui metu. Ieškovė teigia, kad būtent dėl šių netinkamų atsakovų pareigų vykdymo ir susidarė atsakovo O. M. bylinėjimosi išlaidos, todėl tenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš ieškovės neturėjo būti priteistos atsakovo O. M. pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą). Be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog perleidus ginčo buto nuosavybės teises, atsakovai netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 punkte, t. y. nepateikė tikslių elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų, šiuo konkrečiu atveju nesąlygojo paties atsakovo O. M. kaltės dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kaip ir nustatyta, ieškovė pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi solidarų reikalavimą dėl susidariusios skolos už elektros energiją priteisimo abiejų atsakovų atžvilgiu. Ieškovė teigia, kad prievolės solidarumą lėmė aplinkybė, jog besikeičiant ginčo buto savininkams (atsakovams), pastarieji neįvykdė pareigos pateikti tikslių elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų, dėl ko nebuvo galimybės objektyviai paskaičiuoti tikslios kiekvienam iš atsakovų tenkančios skolos dalies. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog tokiu atveju buvo apsunkinta ieškovės galimybė tiksliai apskaičiuoti susidariusią skolą kiekvienam iš atsakovų, tačiau šiuo atveju vertinant šalių procesinį elgesį, nulėmusį bylinėjimosi išlaidų susidarymą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog patikslintus ieškinio reikalavimus (nustatant kiekvienam iš atsakovų dalinę atsakomybę) sąlygojo ne atsakovo pateikti tikslūs elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenys, bet būtent skolos dydžio apskaičiavimas kiekvienam iš atsakovui pagal laikotarpius, kuriais ginčo butas jiems priklausė nuosavybės teise. Akivaizdu, kad jau ir pradinio ieškinio pateikimo teismui metu, skolos dydis galėjo būti apskaičiuojamas pagal kiekvieno iš atsakovų ginčo buto nuosavybės laikotarpį, kadangi kaip matyti iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktų įrodymų – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, ieškovei turėjo būti žinoma, jog atsakovams ginčo butas nuosavybės teise priklausė skirtingais laikotarpiais (elektroninės bylos 1 t., b. l. 104-106). Taigi, ginčo atveju nebuvo pagrindų taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę, todėl būtent dėl pačios ieškovės aplaidumo, t. y. neįvertinus, kokia dalimi kiekvienas iš atsakovų yra atsakingas dėl susidariusios skolos už elektros energiją, atsakovo O. M. atžvilgiu buvo pareikštas nepagrįstai didelis pradinis reikalavimas, nuo kurio gindamasis jis turėjo bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ir pakartotinai ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu buvo patikslinti dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. neteisingai aritmetiškai apskaičiavus kiekvienam iš atsakovui tenkantį skolos dydį, ko pasėkoje atsakovo L. P. atžvilgiu reikalavimai buvo padidinti, o atsakovo O. M. buvo sumažinti (2017 m. kovo 29 d. teismo posėdis, garso įrašas nuo ~56:32 min., nuo ~62:00 min. (1 dalis), garso įrašas nuo ~05:00 min. (2 dalis)).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į šalių elgesį nulėmusį bylinėjimosi išlaidas, įvertino ir galimybes dėl taikaus ginčo sprendimo būdo – ieškovei atsisakius ginčą spręsti taikiai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus ir į šios nutarties 16-18 punktuose išdėstytus motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą, kadangi ieškovei kelis kartus patikslinus ieškinį ir atsakovo O. M. atžvilgiu sumažinus reikalavimus, sumažinta reikalavimų dalis pagrįstai laikytina kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai. Nustačius, jog skundžiama sprendimo dalimi bylinėjimosi išlaidos pagrįstai paskirstytos atsižvelgus į didžiausią ieškovės pareikštą reikalavimą ir ieškovei apeliaciniu skundu nekvestionuojant atsakovo O. M. naudai priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, pagrįstai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame procese

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,15 Eur sumą, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, vadovaujantis 96 straipsniu, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, valstybės naudai 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas