Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį pareikštą atsakovams L. P., O. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas L. P. nuosavybės teise įgijo 2003 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5944 pagrindu ir valdė iki 2014 m. birželio 26 d., kuomet 2014 m. birželio 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. B-11024127 pagrindu minėtą butą nuosavybės teise įgijo atsakovas O. M.. 2014 m. liepos 11 d. atsakovas O. M. ginčo butą pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3962 pagrindu pardavė M. D. (b. l. 104-106).

Dėl pareigos mokėti už tiekiamą elektros energiją ir šios pareigos atsiradimo momento.

Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos.

Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, kurio redakcija galiojo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2016 m. kovo 8 d., t. y. bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją 2 punkte numatyta, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) su Tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957), ir kitų teisės aktų nuostatos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovo ir atsakovų niekada nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.383 str. 1 d.). Tačiau atsakovui L. P., o vėliau atsakovui O. M., įsigijus butą, esantį, (duomenys neskelbtini), minėtai patalpai elektros energija buvo tiekiama ir naudojama. Konstatuotina, kad tarp atsakovų ir elektros energijos tiekėjo (tuo metu - AB „LESTO“, jo teisių perėmėja – ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“) konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklostė civiliniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovei atsirado pareiga tiekti elektros energiją, o atsakovams mokėti už tiekiamą elektros energiją.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56 punkte yra išsamiai ir aiškiai reglamentuotos elektros energijos vartoto pareigos, kurių esminės yra: prieš pradėdamas vartoti elektros energiją vartotojas privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (56.1 punktas); ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir pateikti operatoriui ar tiekėjui (56.4 punktas); sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (56.5 punktas). Nurodytų taisyklių nuostatos iš esmės detalizuoja Lietuvos Respublikos CK 6.388 straipsnyje įtvirtintą bendrąją energijos vartojo pareigą dėl apmokėjimo už patiektą energiją, kuri numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Elektros energijos vartotojo veiksmai, jam perleidžiant nekilnojamojo turto objektus, kuriuose vartojama elektros energija, yra aiškiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 punkte, kuris numato, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką, o savo ruožtu naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad faktinis elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių atsiradimas siejamas ne su konkrečiu elektrą vartojančiu asmeniu, bet su asmeniu, kuris yra pastato (buto), kuriame yra elektros įvadas, savininkas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas L. P. ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 2003 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5944 pagrindu ir valdė iki 2014 m. birželio 26 d. (b. l. 104-106). Tokiu atveju, atsakovas L. P. už ginčo butui patiektą elektros energiją turėjo pareigą mokėti laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. birželio 26 d. imtinai.

Atsakovas O. M. teigia, jog pareiga mokėti už elektros energiją patiektą ginčo butui, jam atsirado nuo 2014 m. liepos 7 d., t. y. nuo nuosavybės teisių įgijimo į ginčo butą išviešinimo momento. Minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu ar kitu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovas O. M. ginčo butą įgijo 2014 m. birželio 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. B-11024127 pagrindu. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Darytina išvada, kad nuosavybės teisę į butą atsakovas O. M. įgijo 2014 m. birželio 26 d. Būtent nuo 2014 m. birželio 27 d. atsakovui O. M. kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už tiekiamą elektros energiją. Atsakovas minėtą pareigą privalėjo vykdyti iki 2014 m. liepos 11 d., kuomet atsakovas O. M. ginčo butą pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3962 pagrindu pardavė M. D. (b. l. 104-106). Teismas papildomai pažymi, jog Nekilnojamo turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra tik turimų nuosavybės teisių išviešinimas, svarbus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau jis nei sukuria, nei panaikinta asmens nuosavybės teisių ir nekilnojamojo turto objektą.

Dėl priteistinos skolos dydžio

Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo L. P. priteistina skola, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 iki 2014 m. birželio 26 d. yra 528,85 Eur (438,61 Eur (skola pagal EAP) + 90,24 Eur (už bendrąsias reikmes)). Iš atsakovo O. M. priteistina skola laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d. yra 4,45 Eur (3,77 Eur (skola pagal EAP) + 0,68 Eur (už bendrąsias reikmes)).

Atsakovas O. M. nesutinka su jam priskaičiuota skolos suma tiek pagal EAP, tiek už bendrąsias reikmes. Nurodė, jog minėti reikalavimai nepagrįsti įrodymais, atsakovas laikotarpiu, kuriuo jam priklausė butas, jame negyveno, elektros energijos nenaudojo. Ieškovės atstovė nurodė, kad paskaičiavimus už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją ieškovei pateikia namo administratorius elektronine forma, sumos yra jau paskaičiuotos kiekvienam vartotojui, nurodant vartotojo kodą, atsižvelgiant į butų plotus. Minėti duomenys, gauti iš administratoriaus, yra sisteminami ir perkeliami į ieškovės apskaitos dokumentus (elektronines lenteles).

Pagal Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, vartotojas, gaunantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją ir jos persiuntimą. Pagal CK 4.76 straipsnį, reglamentuojantį bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.5. punkte nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais apskaičiuoja įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškovas nedisponuoja visais duomenimis, reikalingais apskaičiuoti atskiro buto ar kitų patalpų savininko mokėtinas įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Tokios sąskaitos galėtų būti išrašytos namo administratoriui dėl bendrosioms namo reikmėms patiektos elektros energijos kiekio ir kainos, tačiau tokiose sąskaitose nebūtų nurodyta kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko mokėtina suma, apskaičiuota proporcingai jo bendrosios nuosavybės daliai. Todėl pastatų administratorių pateikti duomenys apie buto ar kitų patalpų savininkui apskaičiuotas mokėti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją laikytini tinkamais šių įmokų dydį pagrindžiančiais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-460-232/2016).

Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie kliento sąskaitos, mokėjimo ir kontrolės laikotarpius, iš kurių matyti, kad atsakovui L. P. už laikotarpį, kuriuo jam priklausė ginčo butas paskaičiuota skola už elektros energiją pagal EAP yra 438,61 Eur, už elektros energiją bendrosioms reikmėms – 90,24 Eur, iš viso 528,85 Eur (438,61 Eur (skola pagal EAP) + 90,24 Eur (už bendrąsias reikmes)). Atsakovas L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalaujamų sumų neginčijo, jas paneigiančių įrodymų į bylą neteikė. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas L. P., žinodamas apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Todėl iš atsakovo L. P. ieškovės naudai priteistina 528,85 Eur skola (už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 15 iki 2014 m. birželio 26 d.) (CK 6.4 str., 6.59 str.).

Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie kliento sąskaitos, mokėjimo ir kontrolės laikotarpius, iš kurių matyti, kad atsakovui O. M. už laikotarpį, kuriuo jam priklausė ginčo butas paskaičiuota skola už elektros energiją pagal EAP yra 3,77 Eur, už elektros energiją bendrosioms reikmėms – 0,68 Eur, iš viso skola laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d. yra 4,45 Eur (3,77 Eur (skola pagal EAP) + 0,68 Eur (už bendrąsias reikmes)). Atsakovas O. M. nurodė, kad iš jo skola neturi būti priteista, nes pagal duomenis apie kliento sąskaitos, mokėjimo ir kontrolės laikotarpius nurodyta, kad nuo 2006 m. vasario 6 d. ginčo butui elektros energijos tiekimas nutrauktas pagal sankciją, elektros tiekimo atnaujinimo data nenurodyta. Teismas minėtą argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie kliento sąskaitos, mokėjimo ir kontrolės laikotarpius, EAP rodikliai yra kintantys (2010 m. gruodžio 14 d. užfiksuotas rodiklis yra 761,00 kWh, 2011 m. spalio 25 d. – 763,00 kWh, 2012 m. sausio 4 d. – 767,00 kWh, 2012 m. spalio 18 d. 1151,00 kWh, 2014 m. liepos 2 d. – 2847,00 kWh). Darytina išvada, jog elektros energija ginčo butui buvo teikiama vėliausiai nuo 2010 m. gruodžio 14 d., o duomenų apie kliento sąskaitos, mokėjimo ir kontrolės laikotarpius lentelėje neatliktas įrašas grafoje „Tiekiama nuo“ laikytinas technine klaida. Be kita ko, pažymėtina, kad EAP duomenimis, elektros energija buvo naudojama ginčo bute ir laikotarpiu, kuomet butas priklausė atsakovui O. M. (nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 11 d.). Tai patvirtina EAP rodiklis, užfiksuotas 2014 m. liepos 2 d. – 2847,00 kWh. Atsakovas O. M. į bylą nepateikė perdavimo-priėmimo akto, ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kuriame būtų užfiksuoti elektros skaitiklio parodymai, ginčo buto perdavimo jam dieną. Į bylą taip pat nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas O. M. ginčo bute elektros energijos nenaudojo, todėl teismas remiasi į bylą pateiktais ieškovės atliktai paskaičiavimais. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas O. M., žinodamas apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Todėl iš atsakovo O. M. ieškovės naudai priteistina 4,45 Eur skola (už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d.) (CK 6.4 str., 6.59 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą.

CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis).

Atsakovams praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis –iš atsakovo L. P. priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (528,85 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo O. M. priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (4,45 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas pažymi, kad kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad procesinis teisinis reguliavimas iš esmės skatina ieškovą tikslinti (mažinti) savo reikalavimus (jam grąžinama dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), galima būtų daryti išvadą, jog, išnagrinėjus bylą ir išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pirminį ieškinį pareiškusi solidarios atsakomybės pagrindu, vėliau atsakovų atsakomybę pakeitė į dalinę.

Teismas vertina, jog pati ieškovė atsakovui O. M. pareiškusi nepagrįstai didelį pirminį reikalavimą, sąlygojo atsakovo O. M. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kita vertus, teismo posėdyje atsakovo O. M. atstovė nurodė, jog į jos iniciatyvą ginčą spręsti taikiai, ieškovė neatsakė. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė neturinti įgaliojimų taikos sutarčiai byloje sudaryti. Kartu nurodė, jog taikos sutarties galimybę atmetė ir speciali ieškovės komisija.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl to, nuo kurios ieškinio sumos turėtų būti apskaičiuojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės reikalavimai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ne kartą buvo tikslinami: 2016 m. kovo 31 d. ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 534,24 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, 2016 m. rugsėjo 29 d. ieškinį patikslino prašydama priteisti iš atsakovo L. P. 523,34 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo O. M. 9,96 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. kovo 29 d. posėdžio metu ieškovė padidino pareikštą reikalavimą atsakovui L. P. nuo 523,34 Eur iki 528,85 Eur, reikalavimą pareikštą atsakovui O. M. ieškovė sumažino nuo 9,96 Eur iki 4,45 Eur. Remiantis teismui pateiktų procesinių dokumentų turiniu, matyti, kad patikslinti ieškovės reikalavimai atsakovui O. M. buvo sumažinti daugiau nei dvigubai, pripažinus, atsakovo O. M. atstovės atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktas klaidingo skolos skaičiavimo pastabas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Minėta, kad ieškovės didžiausias pareikštas reikalavimas atsakovams - priteisti solidariai iš atsakovų 534,24 Eur skolą. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo L. P. ieškovės naudai priteistina 528,85 Eur darytina išvada, jog tenkintina apytiksliai 99 proc. (528,85 Eur x 100 proc. : 534,24 Eur) ieškinio reikalavimo. Ieškovė patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų neteikė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Todėl iš atsakovo L. P. ieškovės naudai priteistina 14,85 Eur (15,00 Eur x 99 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo O. M. ieškovės naudai priteistina 4,45 Eur darytina išvada, jog tenkintina apytiksliai 1 proc. (4,45 Eur x 100 proc. : 534,24 Eur) ieškinio reikalavimo. Atsakovo O. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 310,00 Eur. Į bylą pateikta 2016 m. gegužės 24 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo O. M. ir advokato padėjėjos I. Š. (b. l. 130 ). Advokato padėjėja I. Š. pateikė prašymą priteisti 310,00 Eur advokato padėjėjo išlaidų bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 191-194). Atsakovo O. M. turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį patenkinus apytiksliai 1 proc. apimtyje, atsakovo O. M. atžvilgiu, iš ieškovės proporcingai priteistinos atsakovo O. M. turėtos advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos – 306,90 Eur (310,00 Eur x 99 proc. : 100 proc.) (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atsakovo O. M. atžvilgiu patenkinus apytiksliai 1 proc. apimtyje, lyginant su pirminiu reikalavimu, iš atsakovo O. M. proporcingai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 0,15 Eur (15,00 Eur x 1 proc. : 100 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1-2 d.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu atsakovui O. M. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovės mažintina, išskaičiuojant iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės atsakovui O. M. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 306,75 Eur (306,90 Eur – 0,15 Eur = 306,75 Eur).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, 528,85 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 85 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (528,85 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,85 Eur (keturiolika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, 4,45 Eur (keturių eurų 45 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4,45 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, atsakovo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 306,75 Eur (tris šimtus šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.