Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. Č. 2020 m. vasario 7 d. apie 22 – 23 val., tiksliau nenustatytu laiku, ant kelio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, spirdamas V. V. į krūtinės dešinį šoną bei kitas kūno vietas, padarė jam krūtinės dešinio šono sumušimą, pasireiškusį dešiniųjų penkto ir šešto šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kas komplikavosi ūminiu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis mirė ir 2020-02-08 apie 10.45 val. buvo rastas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį tyčia nužudė.

Įrodymai

Kaltinamasis Ž. Č. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2020-02-07 17.45 val. grįžo į (duomenys neskelbtini), ir autobuso sustojime sutiko V. V. Jis nebuvo sužalotas, ėjo tvarkingai, užsiminė, kad jam blogai su sveikata, bet kas blogai nekonkretizavo. V. V. minėjo, kad I. K. pardavė tarkavimo mašiną, turi pinigų. Jis rankovėje buvo užsikišęs butelį alaus, kurį baigė išgerti ir išmetė jį į šiukšlių dėžę. Pasakė, kad eina į parduotuvę dar alaus, pasiūlė eiti kartu. „(duomenys neskelbtini)“ V. V. nusipirko 2 butelius pigiausio alaus, kartu su juo jiedu nuėjo pas jį (pas kaltinamąjį) į namus. Motina E. S. „baliavojo“ su V. S., prisijungė V., visi jie kartu gėrė alų. Jis (kaltinamasis) buvo virtuvėje prie kompiuterio, išgėrė 2 puodelius V. jam atnešto alaus. Apie 20 – 21 val. V. V. jau buvo apgirtęs, pasiūlė jam eiti pas jį į namus, sakė, kad namie dar turi alaus. Jiedu drauge nuėjo pas V. V., jo namai yra maždaug už 1 kilometro. Pas jį namuose išgėrė 4 – 5 litrinius butelius alaus, kavos. Apie 22 – 22.30 val. su V. sutarė dar eiti alaus pas I. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) – ji pardavinėjo namuose alų. Pas V. namuose jokių konfliktų nebuvo, svetimi nebuvo užėję. Ėjo abu jau apgirtę, V. buvo girtesnis. Pakeliui V. sustojo nusišlapinti, prisiminė, kad dar už šulinio turi pasislėpęs alaus butelį. Paprašė jo nueiti paimti alų, todėl jis grįžo į V. V. sodybą, bet alaus nerado. Grįžęs atgal į vietą, kurioje išsiskyrė su V., rado jį nugriuvusį šone kelio. Jis niekuo nesiskundė, nebuvo sužalotas. Tuo metu V. V. buvo su dvejomis kelnėmis : apatinėmis treninginėmis ir džinsais, kurie buvo nusmukę. V. V. paprašytas jis džinsus numovė, paliko ten pat, V. V. sakė po to juos pasiims. Po to, abu kartu grįžo pas V. į sodybą, dar paieškojo prie šulinio alaus butelio, bet ir tuomet nerado. Vėl ėjo atgal pas I. K.. V. V. ėjo sunkiai, buvo pora kartų parkritęs, nematė, kad būtų susižalojęs. V. V. nugriuvus, jis koja V. 2 ar 3 kartus nestipriai įspyrė į dešinę šlaunį ragindamas keltis, stotis. Patikslino, kad tai net nebuvo smūgiai – tiesiog jis koja pajudino nukentėjusįjį, dėl to jam negalėjo atsirasti jokie sužalojimai. Tuomet V. buvo tik su treninginėmis kelnėmis, džinsų jau nebuvo. Pakeliui į (duomenys neskelbtini), prie asfaltuoto kelio, paklausė V. V., kur jo cigaretės. V. V. bandė jas surasti, bet pačiam nepavyko. Jis stovėdamas nukentėjusiajam iš priekio ieškojo cigarečių jo striukės kišenėse. Šioje vietoje tarp jų dėl cigarečių kilo žodinis konfliktas, nes V. jį ėmė kaltinti, kad jis grįžęs pasiėmė alų. Čia jis V. V. jokių smūgių nesudavė. Ieškodamas cigarečių ir norėdamas apžiūrėti striukės vidines kišenes, jis paleido V. V., šis ėmė griūti ant nugaros, įsikalbino jam į striukę ir jį nusitempė ant savęs. Jis užgriuvo ant V. V. keliais, nes jį laikė už atlapų. Girdėjo, kaip V. V. kažkas trakštelėjo, pagalvojo, kad kažkas jam lūžo. Nugriuvęs V. V. iš pradžių į nieką nereagavo, bet uždėjus jam ant galvos sniego, jis atsigavo. Jis sunkiai kalbėjo, niekuo nesiskundė, tik minėjo, kad kažkas su galva, skundėsi ir dėl skausmo šone. Po to jis jau sunkiai laikėsi ant kojų, bandė stotis, griuvinėjo, jau ėjo sunkiai. Jis suprato, kad V. V. vienas toliau nebepaves. Kadangi buvo jau netoli namų, sugalvojo nueiti iki jų, pakelti V. S., kad jis V. padėtų parvesti pas juos į namus. Apie tai pasakė ir savo motinai, kartu su S. nuėjo iki V., rado jį gulintį šone kelio. Už pažastų bandė jį vesti, bet nepavyko to padaryti. Po to jie su V. S. vėl grįžo iki namų, E. S. patarė paimti karutį ir juo parsivežti V. į namus. Kartu su V. S. įkėlė V. į karutį ir apie 100 metrų parvežė jį į namus. Karutyje V. galva buvo link rankenų, padėta ant borto. Parvežę į kiemą, paliko jį prie įėjimo į namą, nes jis buvo visas šlapias. Jis virtuvėje klojo V. miegoti, Vi. ieškojo jam kojinių, nes V. buvo labai sušalęs. Klodamas girdėjo bumtelėjimą, lyg kas išgriuvo iš karučio. Netrukus Vi. atvedė V. į virtuvę, paguldė į paklotą vietą. Mamai jis sakė V. radęs prie kelio (duomenys neskelbtini). Buvo šoke, todėl mamai nepasakojo, kad buvo ant jo užgriuvęs, jam spyrė. Numovė jam šlapias kelnes, užklojo kaldra, pripylė pūslę karšto vandens ir padėjo V. ant krūtinės, kad greičiau sušiltų. V. buvo prakirsta galva, bet jis sakė, kad greitosios pagalbos jam nereikia. Jis dar padarė V. V. arbatos, bet šis nelabai ją gėrė. Kitą rytą, apie 10.30 val. išgirdo, kaip mama prašo V. padėti galvą ant pagalvės. Vi. kažkaip suprato, kad V. jau miręs, jo pulso nebuvo.

Tyrimo metu duodamas parodymus pirmosiose apklausose nesakė tiesos, melavo, nes bijojo atsakomybės. Prieš V. anksčiau jis nėra smurtavęs, nes jis buvo geras, ramus žmogus. Odos nubrozdinimai su kraujosruvomis galėjo jam atsirasti, kai jis griuvo kieme. Kai jį paguldė virtuvėje matė kairiame antakyje nubrozdinimą, buvo galva pramušta, bet kraujas nebėgo. Savo iniciatyva nekvietė pagalbos, nes negalvojo, kad V. V. sveikata tiek bloga – matė sužalojimus tik veide ir pakaušyje, pagalvojo, kad išsimiegos, sušils ir pats pareis namo. Žada civilinį ieškinį kažkaip atlyginti, nes jaučiasi kaltas, kad niekam nepranešė, neiškvietė greitosios pagalbos. Iki šio įvykio keletą kartų jis su broliu A., M. K., R. V. dar keliais nepilnamečiais yra buvę pas V. V. namuose, ten išgerdavo alaus, kavos, parūkydavo.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad apie brolio V. V. mirtį sužinojo 2020-02-08 11.04 val., apie tai pranešė S. kaimynė I., pasakė, kad brolis pas S. namie. Su vyru ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), virtuvėje gulėjo jau miręs jos brolis užklotas kaldra. Ant jo matėsi lavondėmės, buvo iki pusės nurengtas. Veidas buvo švarus, o jo rūbai buvo šlapi ir visi purvini. Virš akies matė mėlynę, kažkuris skruostas buvo nubrozdintas. Šalia buvo jo treninginės kelnės, šlapios ir purvinos, jo juoda striukė buvo žvyruota ir šlapia, ant spintelės ar pečiaus buvo padėtas jo telefonas. Ji klausė Ž. Č., kodėl jis neiškvietė greitosios, šis atsakė, kad V. neleido. Jis ir E. S. sakė, kad ryte V. dar buvo gyvas, jam siūlė dar arbatos. Po to su vyru nuvažiavo į V. namus dokumentų, namuose rado netvarką. Dieną prieš, 2020-02-07, ji buvo pas brolį, įstiklino langą, sutvarkė namus, išvažiavo apie 17 val. Brolis tądien buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Vasario 8 d. V. kambaryje ant staliuko rado puodelius su kavos tirščiais, buvo daug nuorūkų, 2 ar 3 tušti cigarečių pakeliai, mėtėsi plastmasinė pakuotė nuo stipraus alaus bambalių, tušti alaus bambaliai. Lova buvo ne nakčiai paklota, bet matėsi, kad joje gulėta. Virtuvėje buvo išvartytos taburetės, daiktai išmėtyti lyg tai nuo griuvimo, stumdymosi. V. namuose rado dvi jai iki tol nematytas svetimas striukes, priekinių durų rankena mėtėsi ant žemės. Kadangi brolis dažnai grįždavo neblaivus, raktus pamesdavo, tai durų jis nerakindavo, o kabliu iš vidaus užkabindavo. Matėsi, kad durys jėga buvo trauktos, tas kablys buvo atšokęs. 2020-02-07 jiems išsiskiriant brolis sakė žiūrės televizorių, spręs kryžiažodžius, niekur nežadėjo eiti. Ji paliko jam rudą pakelį cigarilių, apie 1,50 Eur cigaretėms. Jis tarp 17.30 – 18 val. kalbėjo telefonu su sese V. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Paliko brolį nesužalotą, jis nesiskundė sveikata. Brolis buvo lėtas, išgėręs pasidarydavo dar lėtesnis. Daug išgerti jau nepajėgė, nes buvo alkoholikas. Jam užtekdavo vieno bambalio, o namuose pas jį 2020-02-08 ji rado nuo trijų iki šešių tuščių alaus bambalių. Po įvykio dingo bulvių tarkavimo mašina, kurią ji buvo atvežusi broliui. Mano, kad jis ją iškeitė į alų pas I. K. Brolis užsiminė, kad rytoj (2020-02-08) ūkininkas B., pas kurį jis dirbdavo, veš jį padirbėti į mišką. Anksčiau, 2019 m. brolis buvo labai smarkiai sumuštas, ir I. K. užsiminė, kad tai padarė Č. Pats brolis apie asmenis, kurie jį mušdavo, nepasakodavo. Panašus atvejis buvo ir apie 2018 metus, kuomet jis paskambino jai ir paprašė iškviesti policiją, nes jį užmuš. Nuvažiavo jos vyras ir V. V. namuose rado abu Č., buvo A. E., dar kažkas.

Netekusi brolio reiškia 30000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nors materialiai neįmanoma tokios netekties įvertinti. Palaikė nuolatinį ryšį su broliu, kai mama dar buvo gyva, iki 2016 m. brolis mamą prižiūrėjo. Su broliu jie buvo artimi, dažnai kalbėdavo telefonu, ji juo rūpinosi.

Liudytoja B. B. parodė, kad pagal iškvietimą ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ar virtuvėje ant grindų ant nugaros rado V. V. lavoną, kuris jau pradėjęs stingti. Jau buvo stebimos lavondėmės, ant kelių buvo lyg mėlynės, lyg kažkokie patamsėjimai. Buvę name pasakojo, kad pats mirusysis nenorėjo, kad būtų kviečiama pagalba, kad jis su tačka buvo atvežtas. Mirusio ji nepažinojo.

Liudytojas E. L. parodė, kad jis apžiūrėjo mirusį V. V. S. namuose. Matė žaizdas veide, rankose, jos buvo nesenos. V. veidas buvo švarus, o kampe prie pečiaus buvę jo rūbai purvini. Atrodė, lyg V. buvo nupraustas. Jo galva buvo pramušta, kūnas buvo jau pradėjęs stingti. Ž. Č. buvo lauke, policijos automobilyje, pasakojo, kad apie 9 val. ryte jis V. dar siūlė arbatos, bet šis atsisakė. Taip būti tiesiog negalėjo, nes po poros valandų jo lavonas jau buvo pradėjęs stingti. Ž. akivaizdžiai nervavosi, sakė, kad iš vakaro jis negėrė, kad vakare ėjo pas V., rado jį gulintį ant kelio, su karučiu jį atsivežė. Žmona paklausė, kodėl greitosios nekvietė, šis atsakė, kad V. tai daryti atsisakė. V. mėgo išgerti, bet šiaip buvo geras žmogus, be jokios agresijos, nebuvo piktas. Iki šio įvykio, po uošvienės mirties, jis daug kartų matė V. sumuštą. Su žmona jiedu bandė sužinoti, kas jį ir dėl ko muša, bet jis niekada nepasisakė ir nesiskundė. Sakydavo, kad baliavojome, su chebra susimušėme. Po 2016 m. jis ėmė bendrauti su broliais Č., M. K.. Prieš keletą metų jis žmonos prašymu buvo nuvykęs pas V. į namus, kuomet šis paskambino žmonai ir pasakė, kad jį užmuš. Tuomet rado abu Č., jie buvo pasislėpę. Rado girtą V., A. E., kuri irgi buvo blaivi. Kambaryje buvo aparatūra, suprato, kad jaunimas susirinko švęsti. Ž. buvo labai agresyvus, liepė susirinkti aparatūrą, įsisodino juos į mašiną ir (duomenys neskelbtini) paleido. V. tuomet nebuvo sumuštas. Žmona prižiūrėdavo V, nupirkdavo maisto, dažnai jį lankydavo. 2020-02-08 namuose pas V. V. virtuvėje buvo baldai, daiktai išvartyti, kambaryje matėsi išgertuvių pėdsakai, buvo pakuotė nuo gal 6 pūslių alaus, 3 – 4 puodukai nuo gertos kavos, lauko durys buvo lyg laužtos.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis nežino, kas V sumušė ir dėl ko jis mirė. Iki įvykio jis V. nematė apie 2 metus. V. V. ir Ž. Č. santykiai buvo geri, vienas pas kitą lankydavosi. Nėra matęs, kad Č. būtų prieš V smurtavę. Tyrimo metu jo parodymai, kad jis matė, kaip Ž. V. yra mušęs, užrašyti netiksliai, taip nebuvo.

Liudytojas R. S. parodė, kad apie V. V. mirtį sužinojo iš kaimynės G. V., kuri pasakė, kad jis tikriausiai užmuštas. Jis įtarė, kad tai Ž. su V. susidorojo, tačiau tai buvo tik įtarimas. Paskutinį kartą su V. buvo susitikęs 2020-02-07 (duomenys neskelbtini) centre, apie 12 – 13 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jis buvo atėjęs nusipirkti cigarečių. Jis nebuvo sužalotas, buvo blaivus. Sakė, kad atėjo iš namų ir ketino į namus grįžti. V. su Ž. Č. dažnai gerdavo, V. dažnai būdavo sumuštas, su mėlynėmis. Jis nesakydavo, kas jį sumušė. Ž. pas V su broliu, su K. eidavo pagerti, parūkyti. Po tokių išgertuvių V. būdavo sumuštas. Kad Č. yra žiaurūs, apie tai jis girdėjo tik kalbas. Žmonės miestelyje bijo skųstis, nenori turėti nemalonumų, nes ir E. S. mėgstanti išgerti, yra konfliktiška.

Liudytoja A. E. parodė, kad ji prieš 2 metus iki įvykio gyveno su V. V.. Apie jo mirtį sužinojo 2020-02-08, kuomet V. V., su kuriuo ji gyvena šiuo metu, paskambino E. S.. V. buvo pas E. virtuvėje. Ant jo veido matėsi nubrozdinimai, keliai buvo mėlyni ir krumpliai nubalnoti. E. pasakojo, kad iš vakaro V. ėjo pas K. tarkavimo mašiną parduoti ar užstatyti, Ž. Č. su V. S. ėjo pas V į svečius ir ant rado ant kelio, parsivežė karučiu. Iki įvykio V. V. matė maždaug prieš savaitę, jis buvo išgėręs, normaliai atrodė, nebuvo sumuštas. Jis dažnai išgerdavo, visuomet jam viskas būdavo gerai, jis niekada nesiskundė. Pas V lankydavosi jos sūnus A. E., retkarčiais ateidavo Ž. Č.. Muštynių pas jį nebūdavo. V. su Ž. prie jos labai gerai sutardavo, buvo kaip geri draugai. Nėra mačiusi, kad Ž. ar jo brolis A. būtų smurtavę prieš V. Kai 2020-02-08 apie 11 – 11.30 val. su V. nuvažiavo pas S., E. užsiminė, kad nuo V. mirties praėjo apie pora valandų, kad Ž. pastebėjo, jog V. pamėlynavęs. V. virtuvėje buvo be kelnių, megztinis išteptas, veidas nepurvinas, tik matėsi, kad nubalnotas, matėsi, kad iš galvos bėgęs kraujas.

Liudytoja E. S. parodė, kad V. V. 2020-02-07 atėjo pas juos apie 15 val., atsinešė alaus, išgėrė lauke ir išėjo. Sužalotas, labai girtas nebuvo. Apie 18 val. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo Ž. Č., sakė, kad susitiko V prie stotelės, susitarė savaitgalį eiti padirbėti pas ūkininką B. Ji buvo išgėrusi, nuėjo miegoti, sūnus kažkur išėjo. Grįžo vakare, apie 21 val., prašė V. padėti parvesti V. V., kurį jis rado prie pagrindinio kelio griovyje. Ž. sakė, kad ėjo pas V tartis dėl darbo. Ji pasiūlė jiems parsivežti V karučiu, nes girtas V. sunkiai eidavo. Kaip jį parvežė ji nematė, į virtuvę jį už parankės atvedė Vi., V. ėjo pats. Paklojo jam virtuvėje, nes buvo visas šlapias, ant sofos nenorėjo guldyti. Matė nubrozdintą jo veidą, kelią, kažkurią ranką, žaizdos jokios nematė. Neklausė, kas jį taip sumušė. Ne kartą yra mačiusi jį sumuštą, tai į jo sužalojimus nekreipė dėmesio. V. Ž. paklausė, ar reikia greitosios, ar skauda, šis atsakė, kad nieko neskauda, pagalbos nereikia. Jis dar išgėrė arbatos. Prieš tai atėjęs užsiminė, jog skauda šoną ir kojas, sakė, kad galva veikia, o kojos ne. Ji pašildė vandens, uždėjo jam ant krūtinės pūslę, nes V. sakė, kad jam labai šalta. Ryte atsikėlusi pasakė V. pakelti galvą ant pagalvės, bet jis jau buvo pamėlęs, suprato – miręs. Jai atrodo, kad ryte V. dar kvėpavo, dar buvo gyvas. Virtuvėje V. niekas neprausė, virtuvėje buvo šalta, nes pečius buvo netvarkingas, jau 2 savaitės buvo nekūrenta. V. rūbai buvo permirkę. Dėl ko jis mirė, kas jį galėjo sumušti, ji nežino. Virtuvėje ant grindų V.ipaklojo antklodę, užklojo jį, užmovė vilnones kojines.

Liudytojas V. S. (teisiamajame posėdyje perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai) pilnai patvirtino savo 2020-02-12 ir 2020-09-16 duotus parodymus ir parodė, jog 2020-02-07 pavakary atėjo E. sūnus Ž. Č., netrukus atėjo V. V., atsinešė alaus. Jis buvo girtas, apie 20 val. išėjo į namus jau ramstydamas sienas. Jį palydėjo Ž. Jis nuėjo miegoti ir netrukus, jau po 22 val., jį pažadino Ž. ir paprašė padėti parvesti V. Abu nuėjo pas V, kuris ant nugaros gulėjo ant žvyrkelio, aplinkui buvo ištryptas sniegas. Bandė jį pakelti, bet jis nepaėjo, buvo nusibrozdinęs veidą, be vieno bato. Tada grįžo į namus, pasiėmė karutį. V. pats nebandė keltis, šnekėjo su anuo pasauliu. Ž. karučius laikė, o jis už pažastų V įkėlė į karutį. Parvežė į namus, kur jis su Ž. sunkiai už pažastų V įvilko į virtuvę. Jis V nurengė, numovė batus, kelnes. Su E. S. paklojo jam ant grindų. V. buvo nubrozdinti keliai, krumpliai, buvo kruvinas pakaušis, bet kraujas nebėgo. Nuėjo miegoti, atsikėlė apie 8 val., V. jau buvo miręs. Ž. ryte, kai pamatė, kad V. mirė, jo prašė policijai sakyti, kad jis ėjo pas V antrą kartą B. telefono numerio. Vežė pas juos į namus, nes jie buvo arčiau, taip pasiūlė Ž. V. sakė, kad nereikia greitosios. Į karutį jį kėlė už pažastų, jis stojosi pats, dukart klupo ant kelių. Vežė jį kartu su Ž. abu už karučio rankenos. Kai atvežė į kiemą V paliko karutyje, o kai netrukus grįžo prie jo, karučio rankena buvo pasikėlusi į viršų, V. buvo nuslydęs nuo karučio. Karučio apatinė dalis buvo ant žemės. V. galva buvo įsirėmusi į karučio viršutinę dalį, kojos buvo ant žemės. Ant žvyrkelio kitų rūbų jis nematė. Ž. išsigando pamatęs, kad V. nebekvėpuoja. Kai vežė iš karučio V. nebuvo išvirtęs (1 t., 162 – 163 b.l.). 2020-02-12 apklausos metu V. S. parodė, kad 2020-02-07 vakare E. S. buvo blaivi. Apie 17.40 val. į namus iš (duomenys neskelbtini) grįžo Ž. Č.. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stoty sutiko V. V., kuris sakė, kad eina į (duomenys neskelbtini) pirkti cigarečių ir paskui ateis pas juos. Ž. buvo blaivus. Už kokio pusvalandžio atėjo pas juos V., kuris atsinešė du bambalius alaus „10 balų“, 7,5 laipsnių stiprumo, ir turėjo pakelį cigarilių. V. atėjo gerokai išgėręs, turėjo tuščią bambalį „Optima“ alaus. Abu bambalius alaus išgėrė trise, Ž. negėrė. V. minėjo, kad pas jį buvo atvažiavusi sesuo, paliko pinigų ir tą bambalį alaus OPTIMA. Išgėrus alų, V. buvo apgirtęs, išėjo į namus jau remdamasis už sienų, sunkiai paėjo. Tuo metu buvo apie 20 val., nes jis tuo meta nuėjo žiūrėti „Labanakt vaikučiams“, nes po šios laidos įprastai užmiega. Ž. pasisiūlė V palydėti ir jie abu išėjo. Ž. grįžo maždaug už valandos, buvo blaivus. Sakė, kad pas V išgėrė kavos, o V. gėrė namuose turėtą alų. Tada Ž. pasakė, kad pamiršo pasiimti iš V. B. numerį ir vėl išėjo. Jis girdėjo V. V. ir Ž. pokalbį, kad jie ruošėsi kitą dieną iš ryto važiuoti dirbti pas B. Jis jau miegojo, kuomet apie 22 – 23 val. jį pažadino Ž., paprašė padėti pavesti V, sakė, kad negali jo vienas pakelti. Ž. sakė, kad V. yra prie kelio, pusiaukelėje į V. namus. E. miegojo ir nieko negirdėjo. V. gulėjo ant žvyrkelio, aplink buvo ištryptas sniegas. Bandė jį pavesti, bet jis klupdavo ant kelių, nepaėjo. Jis buvo be pirštinių, nusibrozdinęs veidą, be vieno bato. Siūlė jam kviesti greitąją, tačiau V. sakė, kad nereikia. Tada abu su Ž. jie grįžo į namus, pasiėmė tačkelę ir grįžo pas V. Ž. laikė tačkelę, o jis vienas už pažastų įkėlė V, pasodino į taškelę. V. galva buvo ties tačkelės rankena. Jis buvo girtas, kalbėjo visokias nesąmones, siuntinėjo juos. Ž. pasiūlė V vežti pas juos į namus, nes pas juos buvo arčiau, be to pas V buvo nekurta krosnis. Vežant V. nebuvo išgriuvęs iš karučio. Kai atvežė prie namų prieangio, jis bandė keltis iš tačkelės ir trenkėsi galva į tačkelės rankeną. Ž. atidarė namo duris, o jis vienas paėmęs V už pažastų įvilko jį į virtuvę. Drauge su E. paklojo V. patalus ant grindų virtuvėje, nes kitur nebuvo vietos. Jis nurengė V. striukę, numovė kelnes su apatiniais, kurių nebeužmovė, nuavė batus. V. buvo nubrozdinti abu keliai, abiejų rankų krumpliai, pirštai, veidas, matė, kad buvo kruvinas jo pakaušis, bet nesimatė, kad jis būtų praskeltas. Jam kraujas niekur nebėgo, nelašėjo. Apmovė jam savo skirtingas šiltas kojines, uždėjo ant krūtinės karšto vandens grielką, užklojo striukėmis, kad nesušaltų ir nuėjo miegoti. Kiek tuomet buvo valandų, nežino. Ryte atsikėlė apie 10.30 val., E. gulėjo lovoje, paprašė jo nulupti citrinos. Jis nuėjo į virtuvę kur gulėjo V., Ž. gulėjo salone. V. gulėjo ant nugaros, galva ant grindų, šalia pagalvės. Jam pasirodė, kad jis kvėpuoja. Į virtuvę atėjo E., pasakė V. „Tinta dėk galvą ant pagalvės“. Atėjo Ž. ir paklausė, ko V. toks išbalęs. Jis tada palietė V. kaklą, pulso nebebuvo, jis buvo šaltas. Ž. sakė, kad iš vakaro virtuvėje jis su V. gėrė arbatą, kad siūlė jam iškviesti greitąją, bet šis atsisakė. Ž. sakė, kad nuėjo miegoti 8 val. ryte, paliko V dar gyvą. Ž. su V. nesipykdavo, nesimušdavo. 2020-02-07 vakare V. niekas nemušė, V. pats nesiskundė, kad jį būtų kas primušęs (1 t., 150 – 151 b.l.).

Liudytojas V. V. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir A. E.. Apie V. V. sumušimo, mirties aplinkybes jis nežinojo nieko. Pasak jo, miestelyje buvo kalbama, kad jį partrenkė mašina. Jo nuomone, nelabai tikisi, kad Ž. Č. galėjo V sumušti, nes Ž. nėra piktybinis.

Liudytoja I. K. parodė, kad apie V. V. mirtį ji sužinojo iš E. S., apie 10.30 val., ji pasakė, kad jis pas juos virtuvėje, pagalvojo, kad V. sustojo širdis. Bet buvo kalbama, kad jis buvo nužudytas. E. pasakojo, kad jį parsivedė namo Ž., dar jam arbatos davė, kad jį rado ant kelio, ir Ž. su V. S. jį parsivežė su tačkele. Užsiminė, kad greičiausiai jis buvo nutrenktas mašinos. V. V. paskutinį kartą matė iš vakaro, prieš 21 val., nes miestelyje dar nebuvo išjungta šviesa. Jis atnešė tarkavimo mašiną, prašė paskolinti jam 5 Eur, ji davė pinigų. Jis buvo vienas, buvo negirtas, geros nuotaikos, nebuvo sužalotas, išsitepęs. Bendravo apie pora minučių, nesakė, kur jis toliau eis. Jis mėgo išgerti, ji duodavo jam cigarečių, alaus. Kad jis tą vakarą atsirado pas Č., jai nebuvo naujiena, nes jis dažnai pas juos užsukdavo. Ji kokius 3 mėnesius turėjo V. V. banko kortelę, nes jis nemokėjo naudotis bankomatu. Ji nuimdavo jam pinigų, taip buvo sutarę. Jis gaudavo 120 Eur socialinę pašalpą. Dienos metu V. V. nebuvo atėjęs. Yra ne kartą mačiusi V. V. sumuštą, bet kas jį mušdavo, tikrai jai nėra žinoma. V. V. bendraudavo ir išgėrinėdavo drauge su Ž., A., E., daugiau su jaunimu. Gerdavo ir pas jį, ir pas E. Jis nebuvo konfliktiškas.

Liudytoja L. K. parodė, kad apie V. V. mirtį sužinojo ryte, atėjusi su I. L. pas E. S. vandens. Kas jį sumušė, dėl ko jis mirė, ji nežino. Kitus parodymus apie V. V. radimo aplinkybes ji davė tokius pat, kaip ir A. E., E. S..

Liudytoja V. Č. parodė, kad pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), kur namo virtuvėje buvo rastas V. V. lavonas. Name buvo Ž. Č., jo mama, patėvis ir pranešėja L. K.. Lavoną rado virtuvėje, jis buvo po užklotu, ant grindų, galva buvo ant pagalvės. Viršutinė kūno dalis su drabužiais, apatinė – be, matėsi šiek tiek pratekėjusio kraujo iš pakaušio, ant kojų, kelių matėsi mėlynės, drabužiai buvo šlapi. Jo rūbai buvo sudėti virtuvėje prie pečiaus. Apklausė Ž. Č., kuris pasakojo, kad naktį ėjo pas V. V. į jo namus, rado jį ant kelio, nepasisekė jo pakelti, pasikvietė patėvį, bandė abu vesti, nepavyko, pasiėmė karutį ir V. V. vežė ne į jo namus, o pas save, nes pas jį buvo šalta, nenorėjo, kad jis sušaltų. Pas Č. nebuvo šalta. Ž. Č. pasakojo, kad dėl darbo reikėjo kažkokio tai žmogaus telefono, todėl jis ėjo pas V. V. to numerio. Minėjo, kad iš vakaro Ž. buvo pas V, išgėrė kavos, naktį prisiminė, kad jam reikia to telefono numerio ir todėl ėjo atgal. Viską ji užfiksavo Ž. Č. apklausoje. Jis nebuvo nei išsigandęs, nei išgėręs, pasakojo nuosekliai, tą patį. Su S. taip pat bendravo, jis pasakojo iš esmės tą patį. Akcentavo, kad vežamas kelis kartus V. V. iš karučio iškrito. Po to, jie parodė vietą, kur rado V. V.. Apžiūrėję ją rado diržą ir džinsus, viską nufotografavo. Po kiek laiko atvažiavo V. V. sesuo, pasakė, kad V. namuose baldai išvartyti, sakė, kad iš vakaro buvo ji ten nuvykusi, buvo viskas tvarkinga. Nuvykusi į V. V. namus, virtuvėje matė nuverstą spintelę, gal kėdę, kitame kambaryje matėsi tuščios alaus pūslės, lyg buvo durų spyna išlaužta. Kaltinamasis Ž. Č. buvo žinomas kaip daręs administracinius nusižengimus, nepilnametis buvo baustas už alkoholio vartojimą, už važinėjimą be teisių. Šeimoje jie pykdavosi su motina ir patėviu, bet dėl rimtų konfliktų nebuvo iškvietimų. Ž. Č. kaip smurtaujantis nebuvo žinomas. Apie ankstesnius V. V. sumušimo faktus jai nežinoma, jis pats problemų nekėlė.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, parodė, kad jam žinoma, jog Ž. Č. namuose (duomenys neskelbtini), sumušė V. V., spyrė jam į krūtinę, sudavė smūgius kumščiais. V. V. išėjo. O vėliau, Ž. Č. rado V. V. kažkur prie kelio ir su tačka parsivežė pas save į namus.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, apie V. V. sumušimą nežino nieko, jo iš viso nepažinojo. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl tyrimo metu jis nurodė, jog jam žinoma, kad Ž. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. V., dėl ko šis mirė.

Iš 2020-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. V. lavonas buvo rastas name (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinėje pusėje nuo įėjimo, prie krosnies. Šalia krosnies rastos vyriškos juodos spalvos, žemėtos, drėgnos sportinės kelnės su žaliomis juostomis. Ant pagalvės po lavono galva, ant žemės šalia lavono, link stalo, rastos raudonos dėmės, galimai kraujas. Lavono pakaušis kruvinas. Ant lavono veido, dešinėje pusėje, ant skruostikaulio, akies srityje matomi nubrozdinimai, kraujosruvos. Nosis nubrozdinta. Smakro apatinėje dalyje matosi nubrozdinimas. Ant veido kairės pusės matosi nubrozdinimas, kraujosruva, antakio srityje taip pat matosi nubrozdinimas. Ant jo pėdų rastos nevienodos spalvos vilnonės kojinės. Lavonas su juodos spalvos megztiniu, po šiuo megztiniu yra kitas juodos spalvos megztinis, marškiniai. Lavono apatinė dalis nuo pusės yra be jokių drabužių. Abiejų kojų keliai nubrozdinti, matosi kraujosruvos. Lavono kairėje pusėje, po stalu rasta juodos spalvos striukė. Ūkiniame pastate, sandėliuke, rastas aliuminis karutis, kurio metalinė juostelė sulūžusi, jos galai pasikėlę į viršų. Ant karučio rankenos kairėje pusėje matyti raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas (1 t., 22 – 34 b.l.).

Papildomai 2020-02-12 apžiūrėjus karutį nustatyta, kad jis perlūžęs, išsikraipęs, aštriais kraštais. Karutis su dviem ratais, kurie uždengti metalo sparnais. Karučio rankenos viršuje sujungtos į bendrą lanką. Ant kairės pusės rankenos, išilgai jos ne mažiau kaip 9 cm ilgiu yra rudos spalvos dėmė panaši į kraują (1 t., 36 – 43 b.l.).

Iš 2020-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant žvyrkelio link (duomenys neskelbtini), nuo asfaltuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, apie 300 metrų atstumu, rastos padangų žymės, kurių pabaigoje matosi išmindyta kelio vieta. Kairėje šio žvyrkelio kelio pusėje yra elektros stulpai Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šių stulpų 220 metrų tolyn keliu link (duomenys neskelbtini) k., dešinėje kelio pusėje, pievoje rastos mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurių viena klešnė išvirkščia. Džinsinės kelnės šlapios, žemėtos. Nuo šių kelnių 153 metrų atstumu link (duomenys neskelbtini) k., ant kelio, dešiniame kelio žvyruotame pakraštyje rastas tamsios spalvos diržas. Apžiūrėjus V. V. namą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo duryse nėra rankenos, ant žemės, šalia durų, yra durų rankenos trys metalinės dalys. Prie virtuvės durų, kairėje pusėje nuo įėjimo, ant grindų rasta apversta kėdė. Dešinėje pusėje nuo virtuvės durų yra rudos spalvos spintelė, baltos spalvos durys, dujinė viryklė. Tarp dujinės viryklės ir spintelės, ant grindų rastas apvirtęs suoliukas, apvirtęs metalinis kibiras, metalinis dubuo, puodas. Kitame kambaryje, ant skalbimo mašinos rastos dvi vyriškos striukės : viena juodos spalvos (vidinėje striukės pusės etiketėje užrašas „Street Wear“ XL dydžio), kita mėlynos spalvos. Iš šio kambario patekus į kitą kambarį, ant jame stovinčio apvalaus stalo rastas stiklinis bokalas, trys puodeliai, viename – kavos tirščiai, kitame – trys cigarečių nuorūkos, vienas puodelis tuščias. Taip pat ant stalo rastas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, margarino indelis, kryžiažodžių žurnalas, tušinukas, dvi degtukų dėžutės, du plastikiniai užsukami butelių kamšteliai. Po stalu yra plastikinė plėvelė nuo plastikiniai alaus butelių pakuotės. Šiame kambaryje rasti 5 tušti litriniai plastmasiniai alaus buteliai (1 t., 55 – 68 b.l.).

2020-07-02 apžiūrėjus iš BPC gautą įrašą, nustatyta, kad iki susijungiant BPC užfiksuotas pokalbis tarp moterų, kad „aš sakau, vakar dejavo“. Apie mirusį V. V. pranešė L. K. E. S. telefonu (2 t., 85 – 88 b.l.).

Apie tai, kas iš tikro įvyko V. V. išėjus iš S. ir Ž. Č. išėjus jį palydėti, galima spręsti tik iš paties kaltinamojo parodymų, lyginant juos su kitais byloje surinktais duomenimis, bei iš dalies pagal E. S. ir V. S. parodymus, nes jie V. V. dar matė gyvą, parvežtą į namus karučiu ir guldomą nakvoti. Ir čia pažymėtina, kad Ž. Č. parodymai apie tai buvo nenuoseklūs, jis juos keitė akivaizdžiai stengdamasis jo nurodomas įvykio aplinkybes koreguoti pagal byloje renkamus įrodymus, kuriuos jam tapdavo sunku paneigti. O būtent, apklaustas iš karto po įvykio 2020-02-08, jis nurodė, kad 2020-02-07 apie 17.30 val. jis sutiko V. V. autobusų stotelėj, jis buvo neblaivus, sakė eis pas I. K. dar nusipirkti alaus. Jis pas V. V. į namus ėjo apie 22 – 23 val. pasiimti telefono numerio dėl darbo. Rado nukentėjusįjį pakeliui ant žvyruoto kelio, sunkiai besiorientuojantį aplinkoje, V. buvo stipriai girtas. Nutarė parsivesti jį į namus. Nesugebėjęs vienas to padaryti, paprašė pagalbos V. S., su kuriuo karučiu parsivežė V. V. į namus. Jis buvo apsibrozdinęs, pakaušyje matėsi kraujas. Jis užmigo pas juos, o ryte apie 11 val. jau buvo nebegyvas (4 t., 133 – 136 b.l.). 2020-02-09 teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl suėmimo, Ž. Č. jau aiškino, kad 2020-02-07 vakare jis buvo su V. drauge. Tarp jų dėl alaus kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, abu dribo. Jis V. 2 – 3 kartus spyrė į dešinę koją. Daugiau smūgių jam nesudavė, buvo išgėręs apie 7 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Ž. Č. pasakojo, kad kuomet jis su V. grįžo ieškoti prie šulinio alaus ir jo nerado, grįždami jie susiginčijo dėl alaus ir susimušė. Po jo smūgių V. prarado sąmonę (5 t., 11 – 14 b.l.). Apklaustas 2020-02-20 Ž. Č. nurodė jau naujas 2020-02-07 vakaro aplinkybes, kad V. V. apie 18 val. užsuko pas S., kur gėrė alų su jo motina E. S. ir V. S.. Apie 19.30 val. jiedu išėjo pas V. į namus dar alaus, kurio jis turėjo pasislėpęs malkinėje. Nors V. buvo gerokai girtas, bet negriuvinėjo, nebuvo susižalojęs. Jo namuose buvo šilta, pakūrenta, namai buvo tvarkingi. Išgėrė kavos, truputį alaus ir pabuvęs 20 – 30 minučių, išėjo palikęs V. V. namuose. Grįžo namo, pavalgė, pažiūrėjo televizorių ir prisiminė, kad nesusitarė, kur susitiks ryte važiuoti dirbti pas B. Apie 22 – 23 val. ėjo atgal pas V., rado jį netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, jis nesiorientavo kur yra, buvo jau apsibrozdinęs veidą. Bandė jį pakelti ir vestis į namus, bet jis keletą kartų griuvo ir trenkėsi galvą į kelią, taip pat griuvo ant nugaros ir šono. Pasikvietė pagalbon V. S., su juo taip pat negalėjo pavesti V. Grįžęs paklausė motinos, pasiėmė karutį ir juo parsivežė V. į namus. Nei jis, nei V. S. V. nemušė. Kiti esminiai jo parodymai buvo tokie patys (4 t., 137 – 140 b.l.). Apklaustas gi įtariamuoju 2020-07-08, Ž. Č. nurodė, kad netvirtina savo parodymų, kuriuos jis davė apklaustas liudytoju 2020-02-08. Čia jis vėl parodė naujas aplinkybes, kad jo motina E. S. ir V. S. gėrė degtinę ar kažką miegamajame, buvo apgirtę; V. su nupirktu alum nuėjo pas mamą ir Vi. į kambarį, kur gėrė alų, išgėrė du plastamsinius butelius; apie 21 – 22 val. V. ėjo į namus, pasiūlė jam eiti kartu, nes dar turėjo pasislėpęs 4 – 5 butelius alaus; pas V abu išgėrė tą alų; po to jis pasiūlė V. dar nusipirkti alaus pas I. K., kuri duodavo jam į skolą, todėl abu išėjo pas K.; einant žvyrkeliu, V. užsinorėjo nusišlapinti, prisiminė, kad turi pasislėpęs dar vieną butelį pas save namuose prie šulinio rankenos, paprašė jo nueiti paimti tą butelį; jis sugrįžo pas V, šis liko ant kelio, buvo girtas, sunkiai ėjo; alaus prie šulinio neradęs jis grįžo pas V, kuris ant kelio jau gulėjo ant nugaros; V. buvo su dvejomis kelnėmis, ant viršaus buvę džinsai buvo pamauti žemyn ir apsiviję ant kojų, šis paprašė juos nutraukti; nutraukęs džinsus jis paliko juos šone kelio; pasakė V., kad alaus nerado, po to grįžo abu atgal į jo sodybą, bet ir V. alaus prie šulinio nerado; po to jie vėl ėjo pas I., jis V. vedė; V. pradėjo priekaištauti, kad jis paėmė jo alų, kilo konfliktas; jis pastūmė V. į krūtinę, šis griebė jį už rūbų ir abu nugriuvo; V. griuvo ant nugaros, o jis užgriuvo ant V. pilvo; užgriuvus girdėjo kažkokį trakštelėjimo garsą iš V. krūtinės, griūdamas susimušė ranką, todėl susinervino ir atsikėlęs spyrė V. į kažkurį šoną, į dešinės pusės šlaunį, du kartus; jam pasirodė, kad V. prarado sąmonę, nes jis nieko nebekalbėjo; uždėjo ant kaktos jam sniego, jis atsigavo; po to bandė jį kelti už pažastų, bet nepajėgė, šis vėl nugriuvo, sakė, kad jam skauda šoną; V. prašė jį palikti, atsisakė greitosios pagalbos; jis bandė jį vesti pakėlęs už pažastų, bet V. nenustovėjo, griuvo, galva trenkėsi į kelią; parvežus karučiu V į namus, mama neleido jo guldyti į lovą, nes jis visas buvo šlapias, liepė patiesti jam virtuvėje, ant grindų; būdamas virtuvėje girdėjo lauke garsą, kad V. išgriuvo iš tačkos; garsą girdėjo ir mama; V.i buvo kruvinas pakaušis, mama pavalė jam tą vietą su drėgnu skuduru; veide matėsi nubrozdintas antakis; mama klausė V. ar jam šaukti greitąją, šis pasakė, kad jam skauda šoną, greitosios nenorėjo; mama virtuvėje su Vi. pabaigė alų, atsigulė; jis V. pasakė, kad palieka atrakintas duris, jei susigalvos eiti namo, o pats nuėjo miegoti; tai galėjo būti apie vidurnaktį, gal kažkiek daugiau; ryte apie 9 val. išgirdo kaip mama virtuvėje sakė V. padėti galvą ant pagalvės, jis nebekalbėjo. Jis V. įspyrė tik 2 – 3 smūgius į šlaunį; šonkauliai jam galėjo lūžti, kai jis užgriuvo ant V., nes girdėjo trekštelėjimą; jie galėjo lūžti ir Vi. keliant jį į karutį suėmus per pažastis; rankomis jis V. smūgių nesudavė, tik plaštakomis paplekšnojo jam per veidą, kai šis buvo praradęs sąmonę; susižaloti pakaušį jis galėjo griūdamas ant kelio (4 t, 155 – 158 b.l.). Šiuos savo parodymus Ž. Č. patvirtino įvykio vietoje ir patikslino, kad griūdamas užkrito V. ant krūtinės abiem keliais (4 t., 170 – 180 b.l.).

Apibendrinant šiuos kaltinamojo parodymus matyti, kad iš karto po įvykio neigęs esmines aplinkybes – kad jis visą 2020-02-07 vakarą praleido kartu su V. V., su juo konfliktavo, prieš jį smurtavo, griuvo ant jo, vėliau tyrimo eigoje jis savo parodymus palaipsniui ėmė keisti siekdamas paaiškinti nužudytajam padarytų daugybinių sužalojimų kilmę ir jų mechanizmą, ypač tą vienintelį smūgį į dešinį krūtinės šoną, sukėlusį jo mirtį. Kaltinamasis 2020-02-09 ėmė prisiminti, kad vis tik tarp jų vakare buvo kilęs konfliktas dėl alaus, kurio metu jie susimušė ir jis spyrė jam 2 – 3 kartus į dešinę koją. Įvertinus gi nukentėjusiosios, visų apklaustų liudytojų parodymus, kad V. V. buvo ramus, nelinkęs smurtauti ir nekonfliktiškas, neįtikėtina, kad nukentėjusysis galėjo muštis su kaltinamuoju. 2020-02-20 Ž. Č. jau paneigė bet kokį tarp jų kilusį konfliktą konkrečiai parodęs, kad nei jis, nei V. S. įvykio vakarą V. nemušė. Kaltinamasis akcentavo, jog V. V. vedamas pats keletą kartų griuvo ir trenkėsi galvą į žvyruotą kelią, griuvo ant nugaros ir šono. O jau po to, kai buvo atliktas teismo medicinos tyrimas, nustatęs pagrindinę V. V. mirties priežastį, kaltinamasis ėmė stengtis įtikinti visus, kad V. V. jis nemušė, į šoną nespyrė, kad galėjo sužaloti jį netyčia užgriuvęs ant jo krūtinės keliais arba veždami su V. S. karučiu į namus, kad V. V. ir pats galėjo susižaloti šoną griūdamas kieme, išgriuvęs iš karučio, kaip kad tokia galimybė buvo nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje. Taigi, jis ėmė teikti visokias galimas versijas apie V. V. padarytą dešinės pusės krūtinės sumušimą. Apklaustas 2020-07-08 jis, visų pirma, paneigė savo pirminius parodymus, nurodęs, kad tyrimo pradžioje tiesiog melavo bijodamas atsakomybės. Ir vėl ėmė tvirtinti, kad V. ėmus priekaištauti dėl alaus, tarp jų vis tik kilo konfliktas, kurio metu jis pastūmė V. į krūtinę, šis griebė jį už rūbų ir abu nugriuvo – V. V. griuvo ant nugaros, o jis užgriuvo ant V pilvo. Užgriuvęs girdėjo trakštelėjimą iš V. krūtinės. Griūdamas susimušė ranką, todėl susinervino ir atsikėlęs spyrė V., kaip jam atrodė į kažkurį šoną, kaip jam atrodė į dešinės pusės šlaunį, kaip atrodė du kartus. Jam pasirodė, kad V. prarado sąmonę, nes jis nieko nebekalbėjo, bet uždėjus ant kaktos jam sniego, jis atsigavo, po to ėmė sakyti, kad jam skauda šoną. Teisme gi Ž. Č., pakartojo šiuos esminius savo parodymus, bet vis tik paneigė tai, kad jis stūmė V. V. į krūtinę, dėl ko šis griuvo atbulas, ant nugaros – kaltinamasis parodė, jog V. nugriuvo pats, kuomet jis jį paleido norėdamas patikrinti, kur yra jo cigaretės. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis naujai nurodė, kad spyriai nukentėjusiajam iš viso nebuvo smūgiai – buvo tik jo pajudinimas ir paskatinimas keltis; kad spyrė jam susinervinęs, jog griūdamas užsigavo ranką. Toks kaltinamojo parodymų keitimas, palaipsniui siekiant paneigti jo smūgius nukentėjusiajam į dešinę krūtinės pusę, mažinant savo neteisėtų veiksmų prieš V. V. apimtį ir jų pavojingumą, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus prieš V. V. tiesiog įvykusia nelaime, dėl kurios jis nėra kaltas, akivaizdus jo melavimas tyrimo metu, rodo jo nenuoširdumą ir jo norą bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės už V. V. nužudymą.

Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, jis, atlikęs papildomą tyrimą, neatmetė galimybės, kad krūtinės dešinio šono sumušimas, pasireiškęs dešinių V ir VI – to šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę bei kiti šonkaulių lūžiai V. V. galėjo būti padaryti alternatyviais trauminiais poveikiais – tiek suduodant jam smūgius kumščiu, tiek jį spardant, tiek užgriuvus ar atsirėmus keliais ant krūtinės, tiek įkeliant į karutį, tiek vežant karučiu, tiek išgriuvus iš karučio. Tačiau, pats gi kaltinamasis parodė, jog skausmą šone V. V. pajuto ir juo skųstis jis ėmė po jų konflikto pakeliui į (duomenys neskelbtini), ant žvyrkelio, dar iki kaltinamajam išeinant ieškoti V. S. pagalbos parsivesti V. V.. Tai itin svarbi aplinkybė, nes visiškai akivaizdu, kad lūžus šonkauliams, kuomet jų lūžgaliai suplėšo krūtinplėvę, žmogus jaučia aštrų ir stiprų fizinį skausmą, ypač judant. Kaltinamasis parodė, kad jis V. V. bandė kelti, vestis jį į namus, bet jam nesisekė tai padaryti, nukentėjusysis griuvinėjo. Taigi, V. V. judėjo, todėl, logiška, kad jis juto stiprų skausmą šone. Tai reiškia, kad jau tuo metu jam buvo lūžę šonkauliai, todėl tikimybė, kad šonkauliai V. galėjo būti sulaužyti vėliau, jau keliant jį į karutį, vežant juo į namus ar S. namo kieme, yra atmetama. Be to, kad V. nebuvo išgriuvęs iš karučio, kad jis į virtuvę iš kiemo buvo įtemptas už pažastų, nes jau nepaėjo, patvirtino V. S.. V. V. įvykio metu buvo su striuke, megztiniu, todėl neįtikėtina, kad jis šonkaulius susilaužyti galėjo pats, griūdamas ant žvyruoto kelio, t. y. iš esmės ant lygaus paviršiaus.

Kad užgriuvo ant V. V., gulinčio ant nugaros, būtent keliais, kaltinamasis, kaip minėta, ėmė tvirtinti tik tyrimo pabaigoje, kai jau iš esmės buvo aiškus galimas nukentėjusiajam padaryto pagrindinio sužalojimo mechanizmas. Tačiau, čia šiuo atveju svarbios kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurias gretinant su kaltinamojo parodymais apie patį kritimo momentą ir mechanizmą, daro jo versiją praktiškai neįmanomą. O būtent, kaltinamasis parodė, kad V. V., krisdamas ant nugaros, sugriebė jam už rūbų iš priekio ir taip jį traukė link savęs. Jis užgriuvo ant jo pilvo ar krūtinės, keliu ar abiem keliais, ir girdėjo trakštelėjimo garsą. Be to, griūdamas jis užsigavo savo ranką, kuria atsirėmė į žemę, dėl to supyko ant V. V. ir jam atsistojęs keliskart spyrė. Tai reiškia, kad abu jie griuvo iš stovimos padėties. Griūdamas kaltinamasis instinktyviai saugodamasis atsirėmė ranka į žemę – tai yra normali žmogaus organizmo reakcija, kurią valdyti, t. y. griūnant į bet kurią pusę nesiremti rankomis, nes taip dažniausiai patiriami jų lūžiai, gali tik treniruotas ir tam pasiruošęs žmogus. Kaltinamasis šiuo atveju ranką panaudojo kaip atramą, kuri amortizavo jo kūno svorį užgriūnant ant V. V. – jo kūno svoris, savaime suprantama, dėl to turėjo būti mažesnis. Be to nustatyta, kad kaltinamasis yra beveik 20 cm mažesnis už V. V. – to jis neneigė ir pats. Griūnant ant viršaus tokiu būdu, kaip pasakojo Ž. Č., beveik neįmanoma, kad jis keliais užgriuvo ant V. V. krūtinės vidurinio trečdalio, kuriame yra išsidėstę 5 ir 6 šonkauliai. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad 5 ir 6 šonkauliai lūžę dešinėje krūtinės pusėje, pažasties vidurio linijoje, todėl galimybė juos sulaužyti keliais užgriuvus ant krūtinės iš viršaus, nors ir visiškai neatmetama, bet labai mažai tikėtina. Juolab, kad pirminis teismo medicinos specialisto vertinimas buvo toks, kad aptariamas krūtinės dešinio šono sumušimas su 5 – 6 šonkaulių lūžiais buvo padarytas vienu smūgiu.