- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-301-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23493-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Nobus LT“
- Ieškovas
- UAB „Inviktus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nobus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inviktus“ ieškinį atsakovui UAB „Nobus LT“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 570,84 EUR skolos už atliktus darbus, 8,14 proc. procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog 2015-04-08 ieškovas ir atsakovas sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SB2015/04/08, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo atsakovo (užsakovo) naudai atlikti statybos rangos darbus, tai yra pastato inžinerinių sistemų montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Sutartyje buvo numatyta, jog šalys gali susitarti ir dėl papildomų darbų atlikimo. Sutarties įvykdymo terminas - 2015-09-01. Ieškovas pagrindinius darbus, numatytus sutartyje atliko tinkamai ir laiku, darbai atsakovo buvo priimti ir už juos atsiskaityta. 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo pradėta statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra – statinio pridavimas Statybos inspekcijai. Priešgaisrinės saugos tarnyba 2016 m. gegužės mėn. nustatė, jog priešgaisrinė sistema turi tam tikrų montavimo trūkumų. Ieškovas per tris dienas, t.y. 2016 m. gegužės 13 d., savo jėgomis ir lėšomis ištaisė šių darbų trūkumus (sukabino gesintuvus, sumontavo papildomas priešgaisrines dėžes 3, 4, ir 5 pastato aukštuose, atliko vėdinimo vamzdžio sandarinimą). Ieškovas šiuos darbus pripažįsta garantiniais įsipareigojimais ir už juos atsiskaityti neprašo. Nepaisant to, atsakovas 2016-05-18 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog atlikti darbai turi trūkumų, kad darbai atlikti pavėluotai. 2015 m. lapkričio mėn. atsakovui iškilo papildomų darbų poreikis – loftuose atlikti vidaus vandentiekio sistemos darbus. Papildomų darbų mastas ir kaina su atsakovu buvo suderinta lokalinėmis sąmatomis. Papildomus darbus ieškovas įsipareigojo užbaigti iki 2016 m. kovo mėn., tačiau ieškovas juos baigė dar sausio mėn. pabaigoje. Papildomų darbų atlikimo faktą ir jų tinkamumą patvirtina 2016-02-05 atskiruose loftuose atlikti vandentiekio vidaus sistemos sandarumo hidrauliniai bandymai. Hidraulinių bandymų aktus pasirašė generalinis užsakovas UAB „Raigesta“ ir ieškovas, tačiau atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė pasirašyti tiek bandymų aktus, tiek ir papildomų darbų aktus, nurodydamas, kad juos pasirašys po statinio pridavimo. Be to, atsakovas ieškovo atliktus papildomus darbus yra perdavęs generaliniam užsakovui UAB „Raigesta“ ir už juos jau gavęs apmokėjimą, tačiau su ieškovu neatsiskaito.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.Pažymėjo, jog užsakovas pratęsė terminą atlikti statybos darbus iki 2016 m. sausio 31 d. Atsakovas 2016-05-05 iš ieškovo gavo pranešimą apie tai, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo tinkamai ir laiku perduoti statybos darbus. Pažymėjo, jog ieškovas iki šiol nėra parengęs Galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto. Atsakovas su užsakovu sudarė papildomą susitarimą Nr. 4 dėl ieškovo ir kitų subrangovų nekokybiškai atliktų darbų atlikimo. Pagal užsakovo turimus duomenis, ieškovo nekokybiškai atlikti darbai sudaro 45 proc. visų nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas iš užsakovo gavo tris pretenzijas, kuriose buvo išreikštas reikalavimas ištaisyti subrangovų atliktų darbų trūkumus. Vėliausiai iš užsakovo gauta pretenzija buvo 2016 m. liepos mėn. Atsakovas reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, vadovaudamasis užsakovo gautais raštais, kadangi ieškovas buvo subrangovas. Užsakovas vienašališkai įskaitė į mokėtiną pagal rangos sutartį sumą ir paskaičiuotiną netesybų sumą (21 379,12 EUR). Atsakovas kiekvienam subrangovui apskaičiavo netesybų sumos dalį. Ieškovui už nekokybiškai atliktus darbus paskaičiuotos 9 620,60 EUR netesybos. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus matyti, jog ieškovo ir užsakovo aktuose pagrindinis užsakovas nurodytas UAB „Raigesta“, o ieškovas yra rangovas. Atsakovas teigė, jog jam nebuvo žinoma, kad ieškovas yra susitaręs su užsakovu apie tai, jog ketina perduoti atliktus papildomus darbus, ieškovas neinformavo atsakovo apie papildomų darbų pabaigą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas atsisakė pasirašyti papildomai atliktų darbų aktus. Nors pagal sutartį visi darbai turėjo būti perduoti užsakovui pasirašant Galutinį perdavimo aktą, tačiau šalys pasirašinėjo ir tarpinius atliktų darbų aktus bei už juos buvo atsiskaitoma.
Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl 9 620,60 EUR nuostolių atlyginimo.Nurodė, kad terminas atlikti statybos darbus užsakovo buvo pratęstas iki 2016-01-31. Atsakovas iš užsakovo 2016-05-05 gavo pranešimą apie tai, kad jis laiku neperdavė statybos darbų, o atlikti darbai yra nekokybiškai. Atsakovas su užsakovu sudarė papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo susitarė dėl atsakovo ir kitų subrangovų nekokybiškai atliktų darbų atlikimo. Pagal užsakovo duomenis, ieškovo nekokybiškai atlikti darbai sudaro 45 proc. visų nekokybiškai atliktų darbų. Užsakovas paskyrė atsakovui baudą už subrangovų nekokybiškai atliktus darbus – 21 379,12 EUR netesybų. Ieškovo dalis sudaro 9 620,60 EUR dydžio sumą.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su atsakovo reikalavimu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti.
Nurodė, jog pats atsakovas priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog ieškovas ištaisė 2016-05-05 pretenzijoje nurodytus trūkumus dėl priešgaisrinės sistemos montavimo neatlygintinai. Teigia, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kuo remiantis buvo apskaičiuota, jog ieškovo atliktų darbų trūkumai sudaro 45 proc. visų jo atliktų darbų. Ieškovas nedalyvavo nei šio akto pasirašyme, nei tariamame defektų fiksavime. Nėra aišku, kokie dar darbų trūkumai buvo užfiksuoti po 2016-05-05 pretenzijos. Pažymėjo, jog šie trūkumai buvo susiję su pagrindinių darbų atlikimu, tačiau atsakovas nepriima iš ieškovo papildomų darbų ir už juos neatsiskaito.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-27 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė - priteisė ieškovui UAB „Inviktus“ iš atsakovo UAB „Nobus LT“ 13 570,84 EUR skolos, 8,14 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2016-07-01) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 515 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatė, jog pačiam atsakovui generalinis rangovas reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, be to, atsakovas teiginio, jog ieškovo nekokybiškai atlikti darbai sudaro 45 proc. visų nekokybiškai atliktų darbų, jokiais įrodymais nepagrindė. Taip pat atsakovas visiškai nepagrindė, jog ieškovo atlikti papildomi darbai loftuose turi kokių nors konkrečių trūkumų ir kad ieškovui buvo pareikštos pretenzijos dėl papildomų darbų netinkamo atlikimo. Atsakovui nepagrįstai atsisakant priimti ieškovo papildomai atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus, vienašališkai ieškovo pasirašytus atliktų darbų aktus teismas vertino, kaip turinčius tokią pačią teisinę galią kaip ir dvišalis atliktų darbų aktas, todėl padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 570,84 EUR skolą už atliktus statybos rangos darbus yra pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs UAB „Raigesta“ atsiliepimo į priešieškinį argumentus, jog atsakovas nepagrįstai savo pretenzijas ieškovui grindžia iš UAB „Raigesta“ gautais raštais, kadangi pats atsakovas turėjo savarankiškai, aktyviai ir savo iniciatyva prižiūrėti subrangovų vykdomus darbus, vertino, kad toks atsakovo paaiškinimas tik įrodo, jog atsakovas aplaidžiai vykdė savo kontroliuojamų statybų darbų procesų priežiūrą. Papildomas susitarimas Nr. 4, sudarytas 2016-06-01 su UAB „Raigesta“, teismo įsitikinimu, nepatvirtina, jog atsakovas sumokėjo prašomą priteisti dydžio baudą UAB „Raigesta“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog dėl 9 620,60 EUR dydžio nuostolių yra atsakingas ieškovas, todėl atsakovo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Nobus LT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojais M. Ž. ir A. B.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus, tačiau vis tiek nesutiko atsiskaityti su ieškovu, esą atsakovas nenurodė jokios aplinkybės, patvirtinančios tai, kad ieškovas tinkamai ir iki galo atliko visus jam numatytus statybos darbus. Atsakovas minėjo, jog dalį atliktų statybos darbų jis priėmė ir už juos tinkamai atsiskaitė, tačiau nesutiko dėl to, kad ieškovas savo dalį statybos darbų atliko tinkamai. Atsakovas sutiko su tuo, kad ieškovas pašalino atliktų darbų trūkumus, tačiau šių trūkumų pašalinimą vertino kaip ieškovo sutartinius, o ne garantinius įsipareigojimus.Vertindamas, kad atlikti darbai yra nekokybiški, užsakovas vienašališkai įskaitė į mokėtiną pagal Rangos sutartį sumą ir priskaičiuotą netesybų sumą, iš viso 21 379,12 EUR. Įvertinęs užsakovo paskaičiavimus dėl įskaitytų netesybų už atliktus nekokybiškus darbus, atsakovas kiekvienam subrangovui apskaičiavo netesybų sumos dalį.Nors teismas pripažino, kad būtina apklausti M. Ž., kuris patvirtintų kaip buvo apskaičiuotos netinkamai atliktų darbų procentinės išraiškos, ir A. B., vedusį pastato techninę apžiūrą bei galėjusį paliudyti dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau liudytojas A. B. neatvyko liudyti, o M. Ž. teismo šaukimas pakartotinai nebuvo išsiųstas. Tokiu būdu teismas nepakankamai ištyrė įrodymus dėl ieškovo netinkamai atliktų statybos darbų.Pažymi, kad visa bendra suma (21 379,12 EUR) buvo įskaityta į mokėtiną pagal Rangos sutartį sumą, todėl nėra jokio dokumento, kuris parodytų apmokėjimą, jo tiesiog ir nebuvo.Jokio galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto atsakovas nėra gavęs ir ieškovas atsakovui jo neteikė. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad šį aktą išsiuntė buveinės adresu ir jam kitas adresas nėra žinomas, nes ieškovui yra žinomas korespondencijos ir atsakovo biuro adresas. Žinodamas adresą ieškovas tyčia išsiuntė aktą buveinės adresu ir teigia, kad atsakovas vengia jį pasirašyti. Egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai pasireiškia statybos rangos sutarties Nr. ES-2015/04/08 pažeidimu, t. y. darbų netinkamu atlikimu – nesukabino gesintuvų, nesumontavo papildomos priešgaisrinės dėžės 3, 4 ir 5 pastato aukštuose, neatliko vėdinimo vamzdžio sandarinimo. Užsakovas baigiamajame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte skyrė baudą – 21 379,12 EUR, kuri padalinta kiekvienam subrangovui pagal nekokybiškai atliktų darbų procentinę išraišką. Ieškovo atveju buvo paskaičiuoti 45 procentai visų nekokybiškai atliktų darbų. Apelianto įsitikinimu, priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis.Nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovas neprižiūrėjo ieškovo atliekamų darbų, nes ieškovas dažnai su apeliantu net nekontaktuodavo, o darbus perduodavo tiesiogiai užsakovui.
Ieškovas UAB „Inviktus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, visapusiškai bei objektyviai ir priėmė teisingą sprendimą. Skundo motyvai yra nepagrįsti, paremti nesąžiningai ir neteisingai aiškinant tarp šalių susiklosčiusius santykius bei kilusį ginčą. Skundu neįrodė nė vieno teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl kurio būtų galima panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą visą apimtimi ir priimti naują sprendimą.Tik gavęs pretenziją dėl užfiksuotų darbo trūkumų ieškovas per 3 dienas savo jėgomis ir savo lėšomis juos ištaisė, t. y. sukabino gesintuvus, sumontavo papildomas priešgaisrines dėžes 3, 4 ir 5 pastato aukštuose, taip pat atliko vėdinimo vamzdžio sandarinimą. Nepaisant šių faktų, atsakovas pakartotinai ir jau nebeegzistuojant pagrindams 2016-05-18 pateikė ieškovui pretenziją dėl darbų trūkumų ištaisymo.Neaišku dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis 2016-06-01 susitarime tarp UAB „Raigesta“ ir UAB „NobusLT“ buvo įrašyta, jog neva tai UAB „Inviktus“ atliktų darbų trūkumai sudaro viso 45 proc. nekokybiškai atliktų darbų. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiame susitarime nurodytus skaičius ir ieškovo tariamos atsakomybės mastą, atsakovas byloje nepateikė.Atsakovas nepateikė jokių konkrečių tiesioginių įrodymų, kad papildomi ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais, kad dėl tokių trūkumų buvo reiškiamos pretenzijos, kurias ieškovas būtų atsisakęs vykdyti.Nei iš skundo, nei iš kitų procesinių dokumentų nėra ir nebuvo pakankamai aišku, kuo pasireiškia ieškovo tariamai neteisėti veiksmai: ar darbų netinkamu atlikimu, ar trūkumų nepašalinimu laiku ar vis tiek egzistuoja abi sąlygos. Atsakovas neįrodė nei nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp UAB „Raigesta“ priskaičiuotų netesybų atsakovo atžvilgiu bei ieškovo neva tai netinkamai atliktų darbų.Nepavykus tiesiogiai atsakovui įteikti baigiamojo perdavimo-priėmimo akto, išsiuntė minėtą dokumentą UAB „Nobus“ registruotos buveinės adresu.Apeliantas skunde nenurodo jokių motyvų, dėl kurių turėtų būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Ieškovo nuomone, nėra jokių pagrindų, dėl kurių turėtų būti skiriamas žodinis nagrinėjimas, o liudytojų parodymai nedaro esminės įtakos visų kitų rašytinių įrodymų vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl ieškovo UAB „Inviktus“ ieškinio
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus, tačiau vis tiek nesutiko atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas teigia, kad 2016-07-01 pretenzija ieškovas buvo informuotas, jog jis neperdavė laiku atliktų darbų dokumentų bei su apeliantu nepasirašė galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina nepagrįstais.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto pozicija dėl nurodyto sprendimo motyvo yra prieštaringa. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nustatė, jog ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus, tačiau apeliantas vis tiek nesutiko atsiskaityti už atliktus papildomus darbus, o apeliantas skundą argumentuoja tuo, kad pretenzija buvo grindžiama aplinkybėmis dėl laiku nepateiktų atliktų darbų dokumentų ir galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašymo. Netgi skunde pats apeliantas nurodo, kad jis sąžiningai vertino ieškovo atliktus darbus, o būtent sutiko su tuo, kad ieškovas pašalino atliktų darbų trūkumus. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas nepaneigė teismo skundžiamo sprendimo motyvo.Apeliantas skunde nurodo, kad atliktų darbų trūkumų pašalinimą vertino kaip ieškovo sutartinius, o ne garantinius įsipareigojimus, kadangi šalys dar nebuvo pasirašiusios galutinio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto. Šių argumentų apeliantas niekaip nedetalizuoja skolos už atliktus statybos darbus priteisimo kontekste, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovo nekokybiškai atliktų darbų dalį pagrindžia tarp UAB „Raigesta“ ir UAB „Nobus LT“ 2016-06-01 pasirašytas papildomas susitarimas, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Inviktus“ nekokybiškai atliktų darbų dalis yra 45 proc. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius iškviesti apklausti liudytojus UAB „Raigesta“ direktorių M. Ž. ir A. B., vedusį pastato techninę priežiūrą, liko neištirti įrodymai dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad UAB „Raigesta“ ir UAB „Nobus LT“ 2016-06-01 pasirašytas papildomas susitarimas, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Inviktus“ nekokybiškai atliktų darbų dalis yra 45 proc., yra nepakankamas įrodymas spręsti apie ieškovo nekokybiškai atliktus darbus. Šis įrodymas galėtų būti vertinamas kitų įrodymų kontekste, tačiau atsakovas į bylą nepateikė daugiau jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti apie ieškovo nekokybiškai atliktus darbus. Nors apeliantas teigia, kad UAB „Raigesta“ direktorius M. Ž. galėjo patvirtinti kaip buvo apskaičiuotos netinkamai atliktų darbų procentinės išraiškos, tačiau UAB „Raigesta“ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad pateikti paskaičiavimai yra sąlyginiai ir įvertinti tik pagal UAB „Raigesta“ turimus duomenis. Be to, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pirma svarbu nustatyti nekokybiškai ieškovo atliktų darbų faktą ir tik paskui jų apimtį, o šiuo atveju apeliantas nenurodo, kad M. Ž. galėtų paliudyti kokias nors reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų. A. B. apklausos būtinumą apeliantas grindžia poreikiu ištirti 2016-06-01 Papildomo susitarimo aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija jau anksčiau pasisakė, kad vien šis rašytinis įrodymas nėra pakankamas spręsti apie ieškovo nekokybiškai atliktus darbus.Apeliantas teigia, kad jokio galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nėra gavęs ir ieškovas atsakovui jo neteikė. Apelianto įsitikinimu, ieškovas tyčia galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą siuntė įmonės registruotos buveinės adresu, nors žinojo, jog įmonės buveinės ir korespondencijos adresas yra kitas. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas atsisakė pasirašyti minėtą aktą.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007;2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).Nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis negavo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau neginčytinai byloje nustatyta, kad ginčo objektas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo priduotas Statybos inspekcijai, o posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dalis loftų parduoda, taigi akivaizdu, kad pastatas pradėtas eksploatuoti. Nors apeliantas teigia, kad korespondencijos bei buveinės adresas ieškovui buvo žinomas ir kad ieškovas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą tyčia išsiuntė buveinės registracijos adresu, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog tarp ieškovo ir apelianto sudarytoje Statybos rangos sutartyje, kaip atsakovo adresas, yra būtent jo buveinės registracijos adresas. Statybos rangos sutartyje šalys susitarė įvairius raštus teikti raštu, todėl daroma išvada, kad sutartyje šalys nurodė tokius adresus, kuriais tikėjosi gauti siunčiamą korespondenciją. Atsakovui Statybos rangos sutartyje atskirai neaptarus korespondencijos adreso, rizika dėl Sutartyje nurodytu adresu siųsto akto atitenka pačiam atsakovui. Taigi aplinkybė, jog apeliantas nurodytais adresais negavo galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovui neatsirado pareiga už juos sumokėti.Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad apeliantas skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Dėl atsakovo (apelianto) priešieškinio
Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškia Statybos rangos sutarties Nr. ES-2015/04/08 pažeidimu, t. y. darbų netinkamu atlikimu. Apeliantas paaiškina, kad ieškovas nesukabino gesintuvų, nesumontavo papildomos priešgaisrinės dėžės 3, 4 ir 5 pastato aukštuose, neatliko vėdinimo vamzdžio sandarinimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina nepagrįstais.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, atsakęs į apelianto pretenziją, nurodė, jog apelianto išvardintus darbų trūkumus ištaisė. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes apie ieškovo netinkamai atliktus darbus. Vien apelianto argumentai, neparemti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, neleidžia teisėjui kolegijai daryti išvados apie ieškovo netinkamą darbų atlikimą. Apeliantas priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos grindžia tarp apelianto ir UAB „Raigesta“ 2016-06-01 pasirašytu Papildomu susitarimu Nr. 4 prie Statybos rangos sutarties Nr. ES-2014/08/18, tačiau, kaip jau teisėjų kolegija pažymėjo, šis įrodymas nepagrindžia nei neteisėtų ieškovo veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp UAB „Raigesta“ reikalaujamos sumos iš apelianto ir ieškovo neteisėtų veiksmų. Kitų aplinkybių dėl egzistuojančio priežastinio ryšio apeliantas nenurodė ir nepagrindė įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė privalomų sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei kilti.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
Dėl žodinio bylos proceso
Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
Ieškovas UAB „Inviktus“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 605 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Inviktus“ iš apelianto priteisiama 605 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nobus LT“ (į.k. 300012272) ieškovo UAB „Inviktus“ (į.k. 300050892) naudai 605 EUR (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.