Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atstovei L. Š.-P., atsakovui P. B. ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei AB „Kauno grūdai“ 57 072,58 Eur skolą, 1330,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (58 402,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 27 - 29).

2018 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovo prieštaravimai (priimti 2018 m. birželio 22 d.) dėl priimto preliminaraus sprendimo (b. l. 38 - 42), kuriais nesutinkama su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu. Prieštaravimuose nurodoma, jog atsakovas yra ūkininkas, užsiimantis grūdinių kultūrų auginimu ir ieškovę su atsakovu sieja ilgalaikiai teisiniai santykiai, grindžiami sutartimis ir nusistovėjusiomis elgesio praktikomis. Už prekes atsakovas atsiskaitydavo grūdais bei pinigais po derliaus nuėmimo. 2015 m. kovo 5 d., kaip ir ankstesniais metais, atsakovas, prisijungimo būdu, sudarė su ieškove Augalininkystės prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas neginčija, kad iš ieškovės įsigijo įvairių prekių ieškinyje nurodytai sumai. Kaip ir kasmet, šalys žodžiu sutarė, kad už prekes bus atsiskaityta grūdais ar piniginėmis lėšomis po derliaus nuėmimo. Nurodo, kad ieškovės atstovai visada pripažindavo, jog PVM sąskaitose nurodytas atsiskaitymo terminas yra formalus, skirtas ieškovės buhalterinei apskaitai ir niekada ieškovas nereikalaudavo apmokėti už prekes, kurios buvo naudojamos užauginti derlių iki derliaus nuėmimo. Tačiau atsakovas 2017 m. pristatyti reikiamo kiekio grūdų ar sumokėti lėšų iškovei nesugebėjo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. pažyma rodo, kad atsakovo ūkio žemės plotuose 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2017m. rugsėjo 30 d. iškrito itin didelis kritulių kiekis, ko pasėkoje atsakovas negalėjo nuimti grūdų derliaus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2017 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad dėl blogų oro sąlygų atsakovo ūkyje liko nenupjauta 40 ha vasarinių kviečių ir 45 ha vasarinio rapso. Nurodytos aplinkybės laikytinos nenugalimomis aplinkybėmis (force majeure), patvirtinančiomis, kad atsakovas negalėjo įvykdyti su ieškove sudarytos sutarties. Atsakovas prašė ieškovę skolą nukelti į kitus metus, kuomet bus nuimtas kasmetinis derlius ir jis turės galimybę padengti skolą, tačiau ieškovė į tokį prašymą nesureagavo ir kreipėsi į teismą.

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. tarp ieškovės AB „Kauno grūdai“ ir atsakovo P. B. buvo sudaryta Augalininkystės prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovė (Sutartyje – pardavėjas) įsipareigojo parduoti atsakovui (Sutartyje – pirkėjui) trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas augalininkystės prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1).

Pagal 2016-12-20 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0167517 atsakovas iš ieškovės pirko prekių už 21 046,62 Eur, kurią 2017-12-21 mokėjimu dalinai apmokėjo ir liko skolingas 15 553,14 Eur; pagal 2016-12-20 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0167519 pirko prekių už 2987,91 Eur; pagal 2017-03-14 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0183736 pirko prekių už 617,10 Eur; pagal 2017-03-14 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0183826 pirko prekių už 4791,60 Eur; pagal 2017-03-31 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0188368 pirko prekių už 4517,78 Eur; pagal 2017-03-31 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0188502 pirko prekių už 9147,60 Eur; pagal 2017-04-13 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0192658 pirko prekių už 3232,73 Eur; pagal 2017-04-20 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0194341 pirko prekių už 5626,14 Eur; pagal 2017-05-05 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0199236 pirko prekių už 1590,24 Eur; pagal 2017-05-19 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0204424 pirko prekių už 1661,09 Eur; pagal 2017-05-19 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0204425 pirko prekių už 2559,15 Eur; pagal 2017-05-31 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0209033 pirko prekių už 1092,03 Eur; pagal 2017-06-16 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0215275 pirko prekių už 2827,29 Eur; 2017-06-22 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0217074 pirko prekių už 866,36 Eur; pagal 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0233514 pirko prekių už 2,42 Eur. Už pirktas prekes atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 1 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 57 072,58 Eur skolą, kadangi atsakovas už pirktas prekes neatsiskaitė.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad iš ieškovės jis įsigijo įvairių prekių ir už jas neatsiskaitė ieškinyje nurodytai sumai (CPK 187 straipsnis). Tačiau teigia, kad už prekes atsiskaitydavo grūdais ar pinigais po derliaus nuėmimo, o padengti susidariusį įsiskolinimą negalėjo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodo, kad Sutartį pasirašė prisijungimo būdu, o jos pasirašymo metu atsakovui buvo paaiškinta, kad ieškovė prioritetą suteiks atsikaitymui būtent grūdais ar piniginėmis lėšomis, gautomis nuėmus derlių.

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo šalis sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir pasirašyta Sutartis nėra vienintelė. Pagal Sutartį, už prekes atsakovas įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais (Sutarties 5.1 p.), apmokant pavedimu, debetiniu pavedimu, grynais, įnešant į ieškovės kasą arba padengiant susidariusią skolą už prekes grūdais <...> (Sutarties 5.2). Teismas, įvertinęs Sutarties 5.1 ir 5.2 punktų nuostatas, sprendžia, kad jos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Tai patvirtino ir ginčo šalys Sutarties 8.7 punkte. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad už prekes pirkėjas (t. y. atsakovas) apmoka PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose, kurių atsakovas neapmokėjo, ar dalinai apmokėjo, apmokėjimo sąlygose yra nurodyta, kad jų apmokėjimas atidedamas iki 2017 m. spalio 1 d., kas iš esmės atitinka atsakovo aiškinimą dėl sutarto atsiskaitymo po derliaus nuėmimo. Sutarties 5.2 punkte šalys sutarė, kad už prekes pirkėjas (t. y. atsakovas) apmoka: mokėjimo pavedimu, debetiniu pavedimu, grynais, įnešant į pardavėjo (t. y. ieškovės) kasą arba padengdamas skolą už prekes grūdais (atitinkamą pabraukti). Teismas pažymi, visi šie atsiskaitymo būdai, nors ir neryškiai, yra pabraukti paties atsakovo pateiktoje Sutartyje (b. l. 42, 43). Ieškovė tiek atsiliepime į atsakovo prieštaravimus, tiek ir jos atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei yra tinkamas bet kuris iš Sutartyje nurodytų keturių alternatyvių atsiskaitymo būdų. Taigi, pagal Sutartį atsakovas už prekes galėjo atsiskaityti grūdais bei pinigais, o įvertinus ir aukščiau padarytą išvadą – po derliaus nuėmimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad koks nors rašytinis susitarimas, keičiantis ar papildantis Sutartį, būtų buvęs tarp šalių pasirašytas; Sutarties ar atskirų jos sąlygų neginčijo. Atsakovo argumentai dėl Sutarties aiškinimo ir susiklosčiusios tarp šalių praktikos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes jie nepagrindžia, kad tarp bylos šalių buvo kitoks susitarimas dėl atsiskaitymo, nei numato Sutartis.

Nenugalimos jėgos aplinkybėmis atsakovas nurodė blogas oro sąlygas – didelį kritulių kiekį. Dėl didelio kritulių kiekio 2017 m. jo derlius nuskendo, o dėl 2018 m. sausros išdžiūvo.

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš Sutarties ir reikalauja įvykdyti piniginę prievolę (galimi alternatyvūs atsiskaitymo būdai) už atsakovo iš ieškovės įsigytas prekes (trąšas), be ne dėl nepristatytų grūdų pagal Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teisiškai nereikšmingi ir atsakovo argumentai, susiję su nenugalima jėga.

CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 57 072,58 Eur skolą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė už pirktas prekes ir liko ieškovei skolingas 57 072,58 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė pateikė palūkanų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad už vėlavimą atsiskaityti už prekes susidarė 1330,00 Eur palūkanų. Tinkamai atsakovui neįvykdžius prievolės (CK 6.63 straipsnis), tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 1330,00 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 402,58 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 784,00 dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai pat iš atsakovo valstybei priteistina 9,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Atsakovo atstovas prašė atidėti spendimo vykdymą iki 2019 m. spalio 1 d. ir tokią būtinybę motyvuoja atsakovo sunkia finansine padėtimi.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe ir yra siejamas atsakovo prašymas. Teismas, svarstydamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą ir vertindamas prašančiojo atidėti sprendimo vykdymą turtinę padėtį, taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Atsakovas yra nurodęs, kad jo finansinė būklė sunki – turi įsipareigojimų lizingo bendrovei ir kitiems kreditoriams, turtas areštuotas ir įkeistas, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikė lizingo sutarties (-čių), kreditorių sąrašų, šeimos sudėties bei pajamų. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių veiksmus, kuriais būtų siekiama atsiskaityti su ieškove. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir nuėmęs derlių 2018 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nuo 2018 m. birželio 23 d. (b. l. 100). Pasak atsakovo, 2018 m. sausra jo vasarojų išdžiovino, o už nukultus ir parduotus grūdus pirko kurą. Atsakovo aiškinimas, kad jis yra užsėjęs didelius plotus žieminėmis kultūromis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o aiškinimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kad atsiskaitys su ieškove nuėmęs 2019 m. derlių, yra hipotezė (nelabai tvirtas spėjimas).

Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 430 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 428 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63) 57 072,58 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius septyniasdešimt du eurus, 58 centus) skolą, 1330,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (58 402,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)), valstybei 9,26 Eur (devynis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atmesti atsakovo P. B. prašymą atidėti sprendimo vykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.