- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-643-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00464-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui ūkininkui P. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl skolos už suteiktas prekes ir palūkanų priteisimo.
2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno grūdai“ pareiškė ieškinį, kuriame dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo P. B. 57 072,58 Eur skolos, 1 330 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji pardavė, o atsakovas pirko prekes iš ieškovės, tačiau pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras jose nurodytais terminais neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 57 072,58 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei AB „Kauno grūdai“ 57 072,58 Eur skolos, 1 330 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 402,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nesutiko su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu.
6. Paaiškino, kad atsakovas yra ūkininkas, užsiimantis grūdinių kultūrų auginimu. Ieškovę ir atsakovą sieja ilgalaikiai teisiniai santykiai, grindžiami sutartimis ir nusistovėjusia elgesio praktika. Už prekes atsakovas atsiskaitydavo grūdais bei pinigais po derliaus nuėmimo. 2015 m. kovo 5 d., kaip ir ankstesniais metais, atsakovas prisijungimo būdu sudarė su ieškove augalininkystės prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4811, kuri galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.
7. Atsakovas neginčijo, kad iš ieškovės įsigijo įvairių prekių ieškinyje nurodytai sumai. Kaip ir kasmet, šalys žodžiu sutarė, kad už prekes bus atsiskaityta grūdais ar piniginėmis lėšomis po derliaus nuėmimo. Ieškovės atstovai visada pripažindavo, jog PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas yra formalus, skirtas ieškovės buhalterinei apskaitai ir niekada nereikalaudavo apmokėti už prekes, kurios buvo naudojamos užauginti derlių iki jo nuėmimo.
8. Atsakovas 2017 m. pristatyti reikiamo kiekio grūdų ar sumokėti lėšų iškovei nesugebėjo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. pažyma rodo, kad atsakovo ūkio žemės plotuose 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2017m. rugsėjo 30 d. iškrito itin didelis kritulių kiekis, to pasėkoje atsakovas negalėjo nuimti grūdų derliaus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2017 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad dėl blogų oro sąlygų atsakovo ūkyje liko nenupjauta 40 ha vasarinių kviečių ir 45 ha vasarinio rapso. Nurodytos aplinkybės laikytinos nenugalimomis aplinkybėmis (force majeure), patvirtinančiomis, kad atsakovas negalėjo įvykdyti su ieškove sudarytos sutarties. Atsakovas prašė ieškovę skolą nukelti į kitus metus, kuomet bus nuimtas kasmetinis derlius ir jis turės galimybę padengti skolą, tačiau ieškovė į tokį prašymą nesureagavo ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovei yra tinkamas bet kuris iš sutartyje nurodytų keturių alternatyvių atsiskaitymo būdų. Sutartyje nurodytas apmokėjimo už gautas prekes terminas iki 2017 m. spalio 1 d., tačiau sutartyje nėra nuostatos, draudžiančios atsakovui anksčiau apmokėti už prekes, o taip pat nuostatos, kurios pagrindu atsakovas turėtų teisę reikalauti apmokėjimo termino pratęsimo. Teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kadangi atsakovas turi pareigą atsiskaityti bet kuriuo iš keturių sutartyje numatytų būdų. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Per visą sutarčių galiojimo laikotarpį atsakovas ieškovės neinformavo negalėsiąs įvykdyti sutarčių, ir tik suėjus prievolės įvykdymo terminui, kreipėsi į Prekybos ir amatų rūmus dėl pažymų išdavimo. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis atsakovas nurodo blogas oro sąlygas – didelį kritulių kiekį. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja rašytiniais įrodymais – pažyma ir raštu, kurie savaime nepatvirtina force majeure egzistavimo. Didelis kritulių kiekis, net ir viršijantis daugiametes vidutines normas, škvalas, dėl kurių gali žūti derlius, Lietuvoje nėra netikėti ir nenuspėjami reiškiniai, ypač asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas ir kuris šia veikla verčiasi ne vienerius metus. Dideli krituliai Lietuvoje nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, užsiimantis grūdų auginimo ir pardavimo verslu, negalėjo protingai numatyti ir prisiimti tokios atsakomybės atsiradimo rizikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino visiškai; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 5 d. ieškovė AB „Kauno grūdai“ ir atsakovas ūkininkas P. B. sudarė augalininkystės prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4811 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį, už prekes atsakovas įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitose–faktūrose nurodytais terminais, apmokant pavedimu, debetiniu pavedimu, grynais, įnešant į ieškovės kasą arba padengiant susidariusią skolą už prekes grūdais. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kad koks nors rašytinis susitarimas, keičiantis ar papildantis Sutartį, būtų buvęs šalių pasirašytas; Sutarties ar atskirų jos sąlygų neginčijo. Atsakovo argumentai dėl Sutarties aiškinimo ir susiklosčiusios tarp šalių praktikos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes jie nepagrindžia, kad bylos šalys sudarė kitokį susitarimą dėl atsiskaitymo, nei numato Sutartis.
12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš Sutarties ir reikalauja įvykdyti piniginę prievolę (galimi alternatyvūs atsiskaitymo būdai) už atsakovo iš ieškovės įsigytas prekes (trąšas), bet ne dėl nepristatytų grūdų pagal Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl atsakovo argumentai, susiję su nenugalima jėga, yra teisiškai nereikšmingi.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis ūkininkas. Teismų praktika dėl derliaus žuvimo yra grindžiama tuo, Lietuvos klimato sąlygos yra tokios, jog būna liūtys ir audros, dėl kurių gali žūti derlius, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo tai turi ir gali numatyti. Atsakovas, kaip rūpestingas ūkininkas, galėjo ir turėjo protingai numatyti, kad dėl nepalankių oro sąlygų derlius gali žūti ir tokiu atveju jis negalės atsiskaityti su ieškove, o sudarydamas Sutartį su ieškove prisiėmė ir paminėtų aplinkybių atsiradimo riziką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovas ūkininkas P. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Teismas apsiribojo pažodiniu Sutarties aiškinimu ir nevertino atsakovo argumentų, kad šalių sutarties vykdymo praktika buvo tokia, jog atsakovas atsiskaitydavo tik po derliaus nuėmimo.
14.2. Dėl nenugalimos jėgos, kurią patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškove.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno grūdai“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
15.1. Ankstesnė šalių praktika nėra svarbi ar reikšminga nagrinėjama ginčui. Sutartyje yra aiškiai apibrėžtos šalių teisės ir pareigos.
15.2. Atsakovo teiginiai dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo yra deklaratyvūs – atsakovas turėjo visas galimybes įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, tačiau tam nesiėmė jokių veiksmų, todėl jam tenka tokio procesinio elgesio padariniai – prieštaravimuose nurodytos aplinkybės liko neįrodytos.
15.3. Atsakovo byloje pateikti paaiškinimai buvo prieštaringi i nenuoseklūs – teigė, kad dėl blogų oro sąlygų nenuėmė grūdų, nors jo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad pusę derliaus atsakovas nuėmė. Tuo labiau, atsakovas patvirtino, kad su kitais kreditoriais ji atsiskaitinėjo.
15.4. Atsakovo prievolė yra atsiskaityti už jam suteiktas trąšas, todėl visi jo argumentai dėl nenugalimos jėgos yra teisiškai neaktualūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Atsakovo apeliacinį skundą sudaro dvi pagrindinės argumentų grupės: 1) pirmosios instancijos teismas formaliai išaiškino šalių sudarytą Sutartį, nevertindamas jos faktinio vykdymo; 2) sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl force majeure aplinkybių.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išaiškino Sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai analogiškos Sutarties kaip ir sudarytoji tarp ieškovės ir atsakovo turinys jau buvo nagrinėtas ir teismų praktikoje yra konstatuota, kad identiškos šiai bylai sutartinės nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad pagal Sutartį šalys būtų sulygusios atsiskaitymą tik grūdais po konkretaus derliaus nuėmimo ir (ar) priklausomai nuo rezultatų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-207-370/2019).
19. Sutarties 5.2 papunktyje aiškiai įvardyta kokiais būdais galima atsiskaityti už įsigytas prekes –mokėjimo pavedimu, debetiniu pavedimu, grynaisiais, grūdais. Taigi Sutartis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina alternatyvius pirkėjo atsiskaitymo būdus. Tokie alternatyvūs atsiskaitymo būdai yra palankūs abiem sutarties šalims ir ypač atsakovui, nes pastarasis gali pasirinkti, kokiu būdu jam ekonomiškai naudingiausia būtų atsiskaityti už parduotas prekes.
20. Atsakovas, teigdamas, kad šalys sutartį faktiškai vykdė taip, jog buvo atsiskaitoma tik grūdais ir tik po jų nuėmimo, nepagrindžia tokios Sutarties vykdymo praktikos faktinio ir loginio ryšio su Sutarties nuostatų aiškinimu būtent jo nurodytu būdu. Tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė grūdais, kaip seka iš anksčiau nurodytų Sutarties nuostatų, yra paties atsakovo pasirinktas vienas iš alternatyvių atsiskaitymo būdų, kuris nei pakeičia Sutartyje nustatytus atsiskaitymo būdus, nei suvaržo ieškovę reikalauti tinkamo atsiskaitymo Sutartyje nustatytais terminais bet kuriuo iš kitų alternatyvių atsiskaitymo būdų.
21. Sutarties 5.1 papunktyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad atsiskaitymo už suteiktas prekes terminas siejamas ne su konkrečiu įvykiu (derliaus nuėmimu), bet su PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytu terminu. Sutarties 3.2 papunktyje taip pat nustatyta, kad prekių kainos nustatytos su sąlyga, jog už jas pirkėjas sumokės sutartyje nustatytu terminu.
22. Taigi, Sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų yra aiškios, o atsakovo nurodytos aplinkybės apie kitokio turinio šalių teises ir pareigas yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytos (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutartimi buvo nustatę alternatyvius atsiskaitymo už parduotas prekes (trąšas) būdus (tarp jų – ir atsiskaitymą pinigais), kurie, šalių susitarimu, turėjo būti įvykdyti per PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytą terminą, jo nesiejant su konkrečiu atsiskaitymo būdu ar pinigų gavimo šaltiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nei atsakovo veiklos specifikos, nei derliaus užauginimo proceso, nei atsakovo įrodinėtų force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių nevertino kaip teisiškai reikšmingų dėl skolos pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras priteisimo.
24. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir tinkamai atskleidė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimą priėmė bylos duomenų visuma paremtomis išvadomis. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu priimtu jam nepalankiu teismo procesiniu sprendimu, savaime nepatvirtina jo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
25. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti tą dalį, kuria teismas pakartotinai patenkino ieškinį, nes byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Preliminariu sprendimu ieškinį patenkinus ir galutiniu sprendimu jį palikus nepakeistą, teismas neturėjo pagrindo galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti preliminaraus sprendimo rezoliucinės dalies. Šiuo atveju taikoma ne bendroji teismo sprendimo turinio taisyklė numatyta CPK 270 straipsnyje, o specialioji taisyklė, numatyta CPK 430 straipsnyje – išnagrinėjęs bylą, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jį panaikinti ir ieškinį atmesti arba preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, pašalinant joje išdėstytą teismo išvadą ieškinį patenkinti. Skundžiamo galutinio sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nekeistina (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
26. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos tenka jam pačiam, o ieškovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo rezoliucinės dalies teismo išvadą ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį patenkinti.