Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. atstovo advokato padėjėjo Laimučio Ramanausko ieškinį atsakovui A. N., tretysis asmuo L. V., institucija teikianti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neįgaliam pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo – L. V., atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, civilinėje byloje N r. 2-32-482/2012, 2012 m. vasario 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002-10-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-852-02-2002 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150.00 Lt kas mėnesį priteisiant iš A. N. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. N. turtu, pripažįstant jai nuosavybės teise butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). nekilnojamojo turto registre įregistruotą, įrašo N r. (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta L. K. (šiuo metu pavardė „V.“) uzufrukto teisė į ši nekilnojamąjį turtą iki dukros pilnametystės.

Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-1267-485/2012, 2012 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria A. N. apeliacinį skundą atmetė ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

E. N. yra neįgali nuo vaikystės. Jai neįgalumas yra nustatytas iki 2066-02-09. Neterminuotai yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Darbingumo lygis yru 0 procentų iki senatvės pensijos sukakties dienos. Jai diagnozuota diskinezinis cerebrinis paralyžius ir jaunatvinė idiopatinė skoliozė krūtinės ir juosmens srityse.

Marijampolės apylinkės teismo 2019-07-04 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-2863-831/2019, E. N. yra pripažinta neveiksnia visose asmeninių turtinių santykių srityse, ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tuo pačiu sprendimu jai nustatyta globa ir globėja ir turto administratoriumi yra paskirta jos motina L. V..

Kadangi E. N. yra neįgali, todėl ji niekur nedirba. Jai pragyvenimui kiekvieną mėnesį reikalinga nuo 900 Eur. Šias išlaidas sudaro : maistas – 250,00 Eur; drabužiams ir avalynei nusipirkti – 50 Eur; higienos priemonėms (muilas, šampūnas, dantų pasta, kvepalai, dezodorantas, oro gaiviklis, skutimosi priemonės, skalbimo milteliai, audinių minkštiklis, drėgnos servetėlės) 50 Eur; sauskelnės - 40,00 Eur; vaistams (statomos lašelinės), maisto papildai ir vitaminams (pagrinde D, C, multivitaminai) – 50,00 Eur; tenkančiai daliai mokesčių už elektrą, vandenį, šildymą, šiukšles, namo eksploatacinėm išlaidom, namo draudimui, internetui ir kita 50,00 Eur. Be to yra mokama Vilkaviškio socialinės pagalbos centrui už teikiamas socialinės globos asmens namuose paslaugas (už 2019 m. buvo sumokėta 363,72 Eur, o už 2020 m. sausio - rugpjūčio mėn. buvo sumokėta 236,31 Eur (apie 30,00 Eur/mėn.), kuro išlaidos (vykimas pas gydytojus) 40,00 Eur; už slaugos paslaugas savaitgaliais mokama papildomai – 50,00 Eur. Knygoms (skaitomos pasakos), žaislams, parsisiųstiems vaikiškiems filmukams 40 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms nuo 50 iki 100 Eur.

E. N. nuosavybės teise priklauso 21,52 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini). Šio turto uzufruktorius yra L. V.. Transporto priemonių E. N. neturi. Jos gaunamos paajamos yra tik išmoka vaikui, kuri yra 60,06 Eur/mėn. ir neįgalumo pensija, kuri yra 315,00 Eur., kurių jai pragyventi nepakanka.

Kadangi E. N. yra neįgali, todėl dirbti ir gauti papildomas pajamas negali. Iki šio laiko didesnė dukros išlaikymo našta buvo perkelta tik ieškovės motinai L. V..

L. V. nuosavybės teise priklauso 35.87 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1999-12-14. L. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gaunamos pajamos yra 501.71 Eur. L. V. dukrai E. N. išlaikymą teikia pagal galimybes, savo gera valia.

Atsakovas A. N. prie dukros E. N. išlaikymo, jai tapus pilnametei, visiškai neprisideda. Kokį A. N. turi kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur dirba ir kokias pajamas gauna L. V. nėra žinoma. Tačiau A. N. dirba statybose, atlikinėja būtų/nuosavų namų apdailos darbus ir gauna pastovias pajamas, todėl jis, jos manymu, gali prisidėti prie dukros E. N. išlaikymo. Jo pareiga - materialiai padėti, tačiau jis savo pareigos nevykdo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3,156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Ar. 3K-3-101/2010).

Svarbu nustatyti ar E. N. yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.), Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų.

Atsakovas sveikas ir darbingas, todėl gali dirbti ir privalo prisidėti prie neįgalios pilnametės dukros išlaikymo 200,00 Eur suma.

Kadangi atsakovas A. N. neteikia dukrai paramos, todėl E. N. priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 192¹ straipsnio 2 dalis).

Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo ir jam būtina parama (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). CK 194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus melus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d, įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d,, pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas ar motina (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui ar motinai (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m, vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.D, v. V.D., bylos Nr. 3K-3-50/2012). Taigi pilnamečio vaiko pareiga visų pirma kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą nenustatyta nepriklausomai nuo to, kokia ginčo santykiui taikytina teisės norma iki 2013 m. liepos 9 d, galiojusi CK 3.194 straipsnio 3 dalies redakcija ar CK 3.192¹ straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas.

Išlaikymas šiuo atveju priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. N. išlaikymo dukrai E. N. neteikia nuo jos gimimo dienos, kai ji tapo pilnametė. Jis E. N. iki jos pilnametystės išlaikymų teikė turtu pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012, o nuo (duomenys neskelbtini) jis savo pareigos išlaikyti ieškovę nevykdo, todėl E. N. iš atsakovo A. N. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2020-11-06. Viso išlaikymo įsiskolinimas 4186,67 Eur. Be to, jo žiniomis L. V. dukrai E. N. tapus pilnamete kreipėsi į A. N. dėl paramos dukrai, tačiau šis tai daryti atsisakė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai. Iš esmės jis nurodė, jog jam nustatytas neįgalumas (50 proc. darbingumas); jis nedirba; jis gauna kas mėnesį 132 Eur dydžio neįgalumo pensiją. Jis nekilnojamojo turto neturi, brangaus kilnojamojo turo taip pat. Be to, jo vardu registruota lengvojo automobilio priekaba jam pajamų neduoda, be to ši sena. Atkreipė dėmesį į tai, jog jis gyvena santuokoje, o šioje padeda išlaikyti sutuoktinės nepilnametę dukrą. Jo žiniomis E. N. negyvena savo bute, o gyvena motinai priklausančiame bute. Atkreipė dėmesį į tai, kad dukrai priklausantis butas išnuomotas. Neigė, jog po dukros E. N. pilnametystės į jį dėl paramos kreipėsi dukros motina. Apie tai jis sužinojo 2020 m. liepos 29 d. iš mediatorės. Prašo ieškinį atmesti, nes iš esmės jis pagal jo faktinę turtinę padėtį negalėjo teikti ir negali teikti ieškovei jos prašomo paramos dydžio.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo – L. V., ieškovės ieškinį palaikė. Iš esmės nurodė, jo po dukros pilnametystės ji nesikreipė į ieškovą dėl paramos dukrai teikimo. Tačiau dukros gaunamų išmokų nepakako. Ji savo lėšomis prisidėjo dukros būtiniems poreikiams tenkinti. Ji prie dukros išlaikymo prisidėjo, prisideda kas mėnesį nuo 300 iki 400 Eur suma. Šiuo metu jos darbo užmokestis apie 600 Eur į rankas, tačiau priklauso nuo išdirbtų valandų. Atsakė, jog dukrai priklausantis butas tuščias, neišnuomotas. Atsakė, jog ji su dukra gyvena jai (L. V.) nuosavybės teise priklausančiame bute. Be to, jog dukra bendrai gauna iš valstybės 553,16 Eur paramos. Neneigė, jog atsakovui nustatytas neįgalumas, jog šis gyvena santuokoje, kurioje yra nepilnametė mergaitė.

Išvadą teikiančios isntitucijos atstovė iš esmės nurodė, kad E. N. institucija išdavė darbingumo lygio nustatymo pažymą DL-1 Nr. 323 ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-324. Ligos diagnozės kodai G80.3, M41.14. Jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Darbingumo lygis yra 0 procentų. Ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-07-04 sprendimu E. N. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, o globėja ir turto administratoriumi yra paskirta mama L. V.. E. N. reikalinga pastovi kito asmens slauga ir globa. Dėl ligos mergina yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų. Mama L. V. visą laiką rūpinasi dukra. Jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam dar esant nepilnamečiui nustatytas, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus neužsibaigia vaikui tapus pilnamečiu. Šiuo atveju minėta pareiga išlieka ir toliau, jeigu vaikui yra reikalinga materialinė parama. Pagal surinktus duomenis E. N. gyvena kartu su motina L. V.. E. N. yra motinos materialiai remiama, o tėvas, atsakovas A. N., gyvena atskirai ir jokios materialinės paramos jai neteikia. Socialinės paramos skyriaus nuomone abu tėvai turėtų prisidėti prie E. N. materialinio išlaikymo, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir pan., kad deramai užtikrinti dukros E. N. teisių ir interesų apsaugą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra E. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra 20 metų amžiaus, tėvai. E. N. yra neįgali nuo vaikystės. Jai neįgalumas yra nustatytas iki 2066-02-09. Neterminuotai yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Darbingumo lygis yru 0 procentų iki senatvės pensijos sukakties dienos. Jai diagnozuota diskinezinis cerebrinis paralyžius ir jaunatvinė idiopatinė skoliozė krūtinės ir juosmens srityse. Marijampolės apylinkės teismo 2019-07-04 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-2863-831/2019, E. N. yra pripažinta neveiksnia visose asmeninių turtinių santykių srityse, ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tuo pačiu sprendimu jai nustatyta globa ir globėja ir turto administratoriumi yra paskirta jos motina L. V..

Ieškovės atstovas prašo priteisti materialinį išlaikymą neveiksniai ir neįgaliai E. N. iš atsakovo (tėvo), motyvuodamas tuo, kad papildoma parama E. N. yra būtina, nes valstybės skiriamų lėšų ir trečiojo asmens (jos motinos) paramos nepakanka patenkinti jos (ieškovės) poreikių.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Byloje nėra ginčo, jog E. N. yra nedarbinga ir neveiksni, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar jai yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei E. N. nuo 2015 m. spalio 1 d. yra mokama šalpos pensija neįgaliajam ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, bendrai – 619,20 Eur. Ieškovė, tretysis asmuo teismo posėdyje tai nenuginčijo. E. N. gyvena kartu su mama (globėja), jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad E. N. turi kitų pajamų, santaupų byloje nėra. Tačiau ji nuosavybės teise turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, E. N. nedirba, nes yra neįgali (nedarbingas) bei pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse dėl vaikystėje jai diagnozuotų ligų.

Ieškovės atstovės patikslintu paaiškinimu E. N. minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 900 Eur, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos šiai nepakanka. Teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje ieškovės atstovas nurodė, kad kas mėnesį E. N. poreikiams jos globėjai tenka išleisti bendrai nuo 700 iki 750 Eur. Viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2019 metais skurdo mieste rizikos riba buvo 379 Eur (2020 m. duomenys kol kas neskelbiami), todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo teigti, kad E. N. yra akivaizdžiai skurdo rizikos grupėje. E. N. nedarbingumas yra nulemtas neįgalumo, kuris buvo nustatytas jai būnant nepilnamete. E. N. neturi išsilavinimo ir iš esmės dėl savo ligos pobūdžio negali dirbti. E. N. mokosi mokykloje specialiojoje socialinių įgūdžių ugdymo klasėje.

Pagal teismo sprendimą byloje Nr. e2YT-2863-831/2019, E. N. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose gyvenimo srityse. Šios aplinkybės byloje yra patvirtintos ieškovės atstovo, trečio asmens paaiškinimais. Tai neginčijo atsakovas. Kaip nurodė ieškovės atstovas, tretysis asmuo E. N. reikalinga pastovi priežiūra. Tai neginčijo atsakovas. E. N. elgesys sąlygoja ir didesnes poreikių tenkinimo išlaidas, nes iš esmės ji nejaučia savo fizinės jėgos ir jos nekontroliuoja, todėl jai reikalinga nuolatinė globa.

Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį (minimalus darbo užmokestis – 642 Eur), ieškovės atstovo nurodyti ieškovės minimalūs poreikiai (900 Eur) iš esmės ženkliai didesni už viešai šalyje skelbiamus tiek minimalų darbo užmokestį, tiek minimalių poreikių krepšelį, tačiau kita vertus suaugusio asmens, turinčio sunkią negalią, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, pragyvenimo ir jo išlaikymo išlaidos taip at turėtų būti didesnės už vidutinio Lietuvos gyventojo minimalius poreikius. Atsižvelgiant į E. N. skiriamą valstybės paramą (619,20 Eur), trečio asmens paaiškinimus, jog prie dukros išlaikymo prisideda kas mėnesį nuo 300 iki 400 Eur, mažai tikėtina, kad beveik visa šių pajamų suma yra skiriama tik E. N. poreikių tenkinimui, nes tokiu atveju trečio asmens pragyvenimui liktų tik apie 200 Eur. Vertinant ieškovės atstovo pateiktų poreikių paskaičiavimą, darytina išvada, kad atsižvelgiant į neįgalaus asmens būklę, bei jo turtinę padėtį, šie poreikiai turėtų būti mažesni. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, teismas daro išvadą, kad E. N. būtini minimalūs poreikiai neturėtų viršyti 679,20 Eur sumą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į E. N. neįgalumą, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, įvertinus ir tai, kad byloje nenuginčyta, jog jos butas neišnuomotas, darytina išvada, kad valstybės teikiamos paramos jai nepakanka. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.

Pagal ieškovės atstovo, L. V. paaiškinimus šiuo metu E. N. papildomai remia tik ji viena. Jos pajamos į rankas apie 600 Eur. Ji nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, kurio išlaikymo išlaidos tenka jai ir jos sutuoktiniui. L. V. turi jos vardu registruotą transporto priemonę. Duomenų apie tai, kad L. V. turi kitų išlaikytinių, ar kad ji yra iš dalies nedarbinga ar jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, byloje nėra.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens (atsakovo) turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Pagal bylos duomenis atsakovas A. N. yra darbingas 50 proc., jis nedirba, jo vidutinės pajamos 136,58 Eur į rankas. Ieškovės atstovas, tretysis asmuo nepeikė jokių įrodymų, jog atsakovas papildomai užsidirbo statybose. Šiuo metu atsakovas gyvena santuokoje, jų šeimoje auga sutuoktinės nepilnametė dukra. Atsakovas nekilnojamo turto neturi. Brangaus kilnojamojo turto (registruotos transporto priemonės) taip pat.

Atsižvelgiant į atsakovo, trečio asmens turtinę padėtį, darytina išvada, kad nors atsakovo pajamos yra daugiau kaip dvigubai mažesnės už trečio asmens, tačiau įvertinus tai, jog jis nėra visiškai nedarbingas, jog nepateikė įrodymų, jog turi vykdyti prisiimtus kokius tai piniginius įsipareigojimus, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi prisidėti prie neįgalios suaugusios dukros E. papildomo išlaikymo. Tačiau ieškovės atstovo prašoma priteisti 200,00 Eur išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes atsakovas kaip minėta darbingas tik 50 proc., pagal tai akivaizdu, jog jis apsunkintas būti priimti legaliai dirbti, jis turi ir papildomas prievoles savo šeimai. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti pilnametei dukrai kas mėnesinį ne didesnį negu 60 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokant jį kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-07-01) iki E. N. gyvos galvos. Priteisto išlaikymo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka pavestina disponuoti E. N. globėjai ir turto administratorei L. V. (CK 3.244 straipsnis).

Ieškovės atstovas prašė priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą 4186,67 Eur nuo E. N. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia teisė į išlaikymo įsiskolinimą nustatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ir ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Teismas šiame sprendime nustatė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo pilnametei dukrai E. neteikia nuo jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai E. N. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2021-07-01), t. y. 1740 eurų už 29 mėnesius (60 Eur x 29 mėn. = 1740 Eur).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir neprašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, atsakovas taip pat neprašo priteisti iš ieškovo jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis 54,00 eurai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovo procesinį elgesį, jo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje pateikto 2021 m. gegužės 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (1233 Mr) PT-3969 nustatyta, kad ieškovei yra teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, kas reiškia, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktų pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šioje civilinėje byloje turėjo būti sumokėtas 16,20 Eur (60 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinį išlaikymą; 39,15 Eur (1740 Eur x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą, t. y. turėjo būti sumokėtas 55,35 Eur žyminis mokestis.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinti ieškovės 30 procentai turtinių reikalavimų.

Iš 2021 m. vasario 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-1371 nustatyta, kad valstybė šioje civilinėje byloje turėjo 223,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl 74,41 Eur (30 procentai) priteistina iš atsakovo valstybei; taip pat 11,98 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nutarė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), jo pilnametei neįgaliai dukrai E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 60,00 (šešiasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-07-01) iki E. N. gyvos galvos.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), jo pilnametei neįgaliai dukrai E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 1740,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos (2021-07-01).

Pavesti priteisto išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai ir turto administratorei L. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 67,33 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas – 5060).

Iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 74,41 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 41 ct) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.