Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

atsakovas objektyviai yra pajėgus sumokėti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų ar turto, taip pat atsakovas gali sumokėti ir išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Atsakovas pateikė įrodymus, jog 2012-03-13 pervedė ieškovei realiai egzistavusį išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas nevengia ir reguliariai teikia išlaikymą dukrai. Byloje nebuvo nustatytos kitos aplinkybės dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties arba naujų vaiko poreikių, taigi, nesant aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 str. 1 ir 2 d. įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, šalių dukrai išlaikymo forma nekeistina;ieškovė nepagrįstai nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 000 Lt, kadangi šalys iki 2010 metų gyveno kartu ir atsakovas dukrai išlaikymą teikė;pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog po to, kai 2002-10-14 teismo sprendimu šalių dukrai E. N. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, gyvendamas kartu su ieškove, atsakovas investavo į ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 33 556,02 Lt. Vien dėl to, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį bei kartu išlaikė dukterį, ieškovė beveik 9 metus (nuo 2002-10-14) net neprašė antstolio išieškoti išlaikymą iš atsakovo;teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi byloje šalys neginčijo esamo išlaikymo dydžio, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atitikties vaiko interesams, ieškovė pati kelis kartus paaiškino, jog ji neprašo pakeisti dukrai teikiamo išlaikymo dydžio. Pagal CK 3.201 str. 1 ir 2 d., išlaikymo forma keičiama tik atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms apie asmenų, turinčių prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pasikeitusią turtinę padėtį ar naujus vaiko poreikius, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus nurodytas materialinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;ieškovė pripažino, kad pakeitus šalių dukrai teikiamo išlaikymo formą į konkretų nekilnojamąjį turtą, ieškovė šį turtą pasistengtų parduoti, todėl yra pagrindas manyti, jog kitokia forma gautas išlaikymas gali būti panaudotas ne tik vaikui išlaikyti, o tai pažeistų jo teisę į materialinį išlaikymą;teismas sprendimą grindė išimtai remdamasis tik ieškovės parodymais, todėl laikytina, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai;byloje buvo nustatytas faktas, jog ginčo bute gyvena atsakovo brolis, todėl akivaizdu, jog jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kadangi teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

atsakovas nesąžiningai aiškina aplinkybes dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo. Rašytiniu įrodymu - antstolio A. M. pažyma nustatyta, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimas 2011-09-01 yra 6 185 Lt. Atsakovas šiuo metu yra padengęs tik 299,24 Lt materialinio įsiskolinimo dalį;realios atsakovo pajamos yra tik neįgaliojo pensija, todėl nėra jokios tikimybės, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimą apeliantas galėtų padengti iš savo pajamų;atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto nėra susijusios su nagrinėjamos bylos esme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo teisėtumo.

Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą. Dėl nurodytų teisės normų taikymo sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Iš byloje surinktų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų matyti, jog šalių nepilnametė dukra E. N. gyvena su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. N. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nuolatinės slaugos poreikis, diagnozuotas cerebralinis paralyžius. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 14 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr.2-852-02/2002 yra priteisęs iš (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. N. periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog atsakovas objektyviai yra pajėgus sumokėti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų ar turto, taip pat atsakovas gali sumokėti ir išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. N. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 45), atsakovas nuolatinės darbo vietos neturi. Iš pateikto verslo liudijimo nuorašo matyti, jog atsakovas per 2011 metus iš esmės dirbo tik du mėnesius (t. 1, b. l. 46), VSDFV Vilkaviškio skyriaus pažyma apie atsakovo išskaitymus patvirtina, jog atsakovas dirbo tik 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais (t. 1, 47). Tokie duomenys leidžia teismui teigti, jog atsakovas nuolatinių pajamų neturi. Nors atsakovas teigia, jog yra pajėgus mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog turi kokių nors santaupų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą išlaikymo formą – išlaikymą turtu. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog byloje nebuvo nustatytos kitos aplinkybės atitinkančios CK 3.201 str. 1 ir 2 d. įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, todėl šalių dukrai išlaikymo forma negalėjo būti pakeista. Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog prijungtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-852-02/2002, kurioje sprendimu iš atsakovo dukros išlaikymui buvo priteista 150 Lt kas mėnesį, nėra duomenų apie sunkią E. N. sveikatos būklę. Sunkus neįgalumo lygis bei nuolatinė slauga mergaitei buvo nustatyta tik nuo 2007-06-07, o tai rodo, jog vaiko poreikiai per pastaruosius metus po sprendimo priėmimo yra padidėję dėl sveikatos būklės. Be to, priteisiant 150 Lt išlaikymą, E. N. buvo tik 1 metai, tuo tarpu šiuo metu mergaitei yra 11 metų, todėl akivaizdu, jog jos poreikiai didėja ir 150 Lt išlaikymas per mėnesį nėra adekvatus tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės vaiko išlaikymui. Šiuo atveju taip pat konstatuotina, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą periodinėmis išmokomis teikti dukrai išlaikymą ir dėl to susidarė skolininko įsiskolinimas. Nors atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko ir pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kurie patvirtina, jog atsakovas pervedė ieškovei 299,24 Lt neva realiai egzistuojantį išlaikymo įsiskolinimą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, 2011-08-29 Pažyma apie alimentų mokėjimą antstolis yra konstatavęs, jog 2011-09-01 dienai atsakovo skola dėl išlaikymo prievolės nevykdymo yra 6 185 Lt. Šis įrodymas nėra byloje paneigtas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog tinkamai ir laiku kiekvieną mėnesį mokėjo dukrai išlaikymą ar pirko kokius tai daiktus. Taip pat nepateikti įrodymai, jog atsakovas materialiai prisidėjo ir prie dukros kasdienių poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija turi pagrindą teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, dėl jo prievolių nevykdymo kyla grėsmė vaiko interesams, o tai yra pagrindas peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Byloje surinktais duomenims nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove. Atsakovo turtas, kurį buvo prašoma priteisti kaip išlaikymą natūra, yra tame pačiame name, kuriame gyvena nepilnametė šalių dukra. Atsižvelgiant į realių išlaikymo alternatyvų nebuvimą, taip pat į atsakovo įsiskolinimą periodinėmis išlaikymo įmokomis, bei aplinkybę, jog atsakovas šiuo turtu nesinaudoja, kadangi kaip teigė atsakovas, jame gyvena jo brolis, pagrįstai spręsta, kad turto priteisimas natūra neįgaliai nepilnametei dukrai leis užtikrinti vaiko interesus, pagerinti gyvenimo sąlygas, tuo pačiu ir nepažeis atsakovo turtinių interesų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog po to, kai 2002-10-14 teismo sprendimu šalių dukrai E. N. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, gyvendamas kartu su ieškove, atsakovas investavo į ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 33 556,02 Lt, teismas nelaiko šių argumentų įtakojančiais šios bylos eigą, kadangi kaip matyti, šie santykiai, kuriuos įvardijo atsakovas, siejo tik ieškovę ir atsakovą, tuo tarpu tai niekaip nepaneigė atsakovo pareigos mokėti išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis savo dukrai. Nepagrįstu laikytinas ir atsakovo argumentas, jog į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jo brolis, kadangi jis gyvena ginčo bute. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jokie kiti buto suvaržymai, kurie galėtų įtakoti kitų asmenų teises ir pareigas, nėra registruoti, todėl toks atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.196, 3.201 straipsnių nuostatas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.