Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašomą priteisti žalą kildina iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo G. Koriagino veiksmų, pirmąja instancija nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-421-413/2022 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl sandorio sąlygos pripažinimo apsimestine, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-421-413/2022 ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Prie ieškovo patirtos žalos, ieškovo vertinimu, taip pat prisidėjo ir teisėjai, apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, išnagrinėję ieškovo kasacinį skundą. Dėl neteisų teisėjų veiksmų ieškovas nurodo patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi ieškinio reikalavimai grindžiami Kauno apygardos teismo teisėjo neteisėtais procesiniais veiksmais, egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas dėl bylos negalimumo nagrinėti Kauno apygardos teisme.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieškovas V. J. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o žalos atsiradimą, be kita ko, kildina dėl Kauno apygardos teismo teisėjo V. Koriagino veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-421-413/2022. Iš Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių vertintina, kad šiame teisme nėra teisėjų, galinčių spręsti ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą, nes ieškovo prašoma priteisti žala, be kita ko, kildinama dėl Kauno apygardos teismo veiksmų.

5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

6. Kadangi ieškovo V. J. ieškinio reikalavimai grindžiami, be kita ko, Kauno apygardos teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-421-413/2022, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-1392-413/2025, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla 2-1392-413/2025 pagal ieškovo V. J. ieškinį perduotina nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.