- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-772-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11740-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, V. R.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
- 3.1.1.2.6Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-506-947/2019 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „Tomadas“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių priteisimo, pagal atsakovės UAB „Tomadas“ priešieškinį ieškovui R. J. ir atsakovei V. R. dėl automobilio nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (tariamuoju sandoriu).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. ieškiniu prašė: išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės UAB „Tomadas“ valdymo ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Galaxy, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , ir perduoti jį ieškovui, priteisti iš atsakovės ieškovui 850 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1–3).
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo sulaikytas, vairuojant automobilį Ford Galaxy neblaivus. Automobilis buvo paimtas policijos pareigūnų ir perduotas saugoti UAB „Tomadas“. 2018 m. gegužės 14 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarimu ieškovui buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau automobilis nebuvo konfiskuotas. 2018 m. gegužės 16 d. buvo išduotas policijos leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Dėl automobilio grąžinimo ieškovas į UAB „Tomadas“ kreipėsi 2018 m. birželio 7 d., tačiau automobilis nebuvo grąžintas, nes ieškovas atsisakė sumokėti atsakovės apskaičiuotą 700 Eur sumą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovo skaičiavimu, ši suma turėjo būti ne didesnė nei 302,50 Eur. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 850 Eur dydžio nuostolius, nes buvo priverstas nuomotis kitą automobilį. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė teismui 2018 m. birželio 8 d. automobilio Toyota Avensis Verso, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir nuomotojos V. R..
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Tomadas“ atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skirti atsakovei UAB „Tomadas“ (CPK 95 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, žinodamas apie atsakovės sutikimą grąžinti automobilį vis tiek pateikė ieškinį teismui, be to, pareiškė nepagrįstą reikalavimą atlyginti nuostolius. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad nurodė, kad pirmiausia ieškovas turi įvykdyti pareigą atsiskaityti su atsakove, ir tik po to atsakovė galės grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (CK 6.830 – 6.849 straipsniai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 8 dalys. Ieškovo pateikta automobilio nuomos sutartis, atsakovės vertinimu, yra fiktyvi, sudaryta tik dėl akių, siekiant nepagrįstai iš atsakovės prisiteisti 850 Eur nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Tomadas“ priešieškiniu prašė pripažinti 2018 m. birželio 8 d. automobilio Toyota Avensis Verso, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp R. J. ir V. R., negaliojančia, priteisti atsakovei iš R. J. ir V. R. bylinėjimosi išlaidas, skirti R. J. ir V. R. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei UAB „Tomadas“ (e. b. 1 t., b. l. 110–115).
6. Priešieškinio pareiškime nurodė, kad ginčo automobilio nuomos sutartis yra pripažintina negaliojančia, nes buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), siekiant neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės UAB „Tomadas“, o tai patvirtina nesutampantys ieškovo ir liudytojais apklaustų V. R. ir K. L. parodymai apie sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo aplinkybes; ieškovas apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, ieškovo mokamas 750 Eur mokestis, kai tuo tarpu ieškovo darbo užmokestis siekia tik 1000 Eur (atskaičius mokesčius); atliktas bankinis pavedimas, atsakovės vertinimu, jokiu būdu nepatvirtina sandorio realaus vykdymo, tuo labiau, kad ieškovas, įrodinėdamas, kad iki šiol naudojasi automobiliu, nepateikė teismui įrodymų, kad ir toliau moka nuomos mokestį V. R.; be to, V. R. neturi teisės verstis transporto priemonių nuoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Išreikalavo iš svetimo neteisėto valdymo ir įpareigojo atsakovę UAB „Tomadas“ grąžinti ieškovui R. J. transporto priemonę Ford Galaxy, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės UAB „Tomadas“ prašymą skirti ieškovui R. J. ir atsakovei V. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė. Priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. birželio 8 d. ieškovo R. J. ir atsakovės V. R. transporto priemonės Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Grąžino ieškovui R. J. 37 Eur žyminio mokesčio dalį. Priteisė ieškovui R. J. iš atsakovės UAB „Tomadas“ 375 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei UAB „Tomadas“ iš ieškovo R. J. 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės V. R. 75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo
8. Teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas, atsižvelgus į ieškovo reikalavimą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą, yra susijęs tik su automobilio išreikalavimu, ieškovui įrodinėjant, o atsakovei ginčijant aplinkybę dėl neteisėto automobilio valdymo, o atsakovės patirtų išlaidų išieškojimo (transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo) klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pripažino prievolę atsiskaityti už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, tačiau ieškiniu prašo teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – vindikaciją (daikto savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo). Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovas R. J. ieškinio pareiškimo momentu turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į transporto priemonę Ford Galaxy, automobilį iki šiol valdo atsakovė UAB „Tomadas“; tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė neteisėtai negrąžina automobilio po to, kai Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad nei 2016 m. gruodžio 2 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 50-ST2-140 (e. b. 1 t., b. l. 36–39) (sudaryta tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės UAB „Tomadas“), nei teisės aktuose nėra numatyta ribojimų, dėl kurių automobilio savininkas galėtų neatgauti jam grąžinamo automobilio. Todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo remtis daikto sulaikymo institutu. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, atsakovės argumentus, kad automobilio negrąžinimas yra siejamas su atsakovės teise sulaikyti automobilį (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis (iki 2018 m. gegužės 22 d. – 6 dalis) iki ieškovas apmokės už suteiktas automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas arba pateiks adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą. Teismo vertinimu, ši įstatymo norma apibrėžia tik vieną aspektą – laikotarpį, iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, o ne momentą, iki kada turi būti sumokėtos šios išlaidos, be to, nurodytame įstatyme nėra numatyta transporto priemonės sulaikymo galimybė.
11. Teismas pažymėjo, kad šalis sieja pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai ir šiuo atveju taikytinos specialios normos, numatytos LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuriame, priešingai negu numatyta CK 6.840 straipsnio 5 dalyje, saugotojui nenumatyta teisė sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą tol, kol su juo nebus visiškai atsiskaityta.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo remtis daikto sulaikymo institutu, todėl įpareigojo grąžinti daiktą jo savininkui.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovui 850 Eur nuostolių atlyginimą ir dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. birželio 8 d. automobilio nuomos sutartį negaliojančia
13. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad 2018 m. birželio 8 d. automobilio nuomos sutartis yra tariamas sandoris, kad ieškovas R. J. ir atsakovė V. R. realiai nevykdė nuomos sutarties pagal sutarties sąlygas, o transporto priemone bendrai naudojosi kitais pagrindais, todėl šią sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.5 straipsnis, 1.86 straipsnio l dalis).
14. Pripažinęs pagrįstu ir tenkintinu priešieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, teismas atmetė ieškinio reikalavimą šios sutarties pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovės 850 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už transporto priemonės nuomą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 850 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Teismas ieškinį patenkinęs iš dalies (50 proc.), iš atsakovės priteisė ieškovui ½ dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 375 Eur, ir, patenkinęs atsakovės priešieškinį, atsakovei iš ieškovo ir atsakovės V. R. lygiomis dalimis priteisė 150 Eur žyminį mokestį.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
16. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, turėdamas teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas), šiuo ieškiniu siekė įstatymui prieštaraujančių tikslų, priešingai, ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra pripažintas pagrįstu, o aplinkybė, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, konstatavus nuomos sutarties tariamą pobūdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja labai akivaizdus nepagrįsto ieškinio pareiškimo faktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo R. J. ieškinį, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš UAB „Tomadas“ priteistos ieškovui R. J. 375 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti sprendimo dalį, kuria UAB „Tomadas“ prašymas skirti ieškovui R. J. ir atsakovei V. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, numatančias atsakovei taikyti daikto sulaikymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d. nuostatoje („Išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“) nustatytas vienintelis, visais atvejais taikomas transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas užtikrinimo būdas - transporto priemonės negrąžinimas (sulaikymas), kol ta prievolė bus vykdyta arba bus išduotas adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas. Taip pat sistemiškai aiškinant SEAKJ 33 str. 8 d. nuostatą atsižvelgtina ir į CK nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo reglamentuojami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tame tarpe - daikto sulaikymo teisė. Teismo nurodyta 2016-12-02 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 50-ST2-140, sudaryta viešojo pirkimo sutarties pagrindu, numato teises ir pareigas šios sutarties šalims (nuvežimo tvarka, terminai, reagavimo laikas, atsiskaitymo tvarka ir kt.). Į tokio pobūdžio sutartį nėra perkeliamos SEAKJ ar CK nuostatos, numatančios pagrindinius transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo principus bei tvarką arba daikto sulaikymo pagrindus. Todėl teismo išvada, jog sulaikymo teisė nėra numatyta teisės aktuose ar 2016-12-02 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 50-ST2-140, yra nepagrįsta.
17.2. Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė tokio pobūdžio faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių: kad ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios, kad atsakovė daiktą valdo neteisėtai, kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Tarp šalių yra susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Todėl ieškovo teisės apskritai negalėjo būti ginamos CK 4.95 straipsnio pagrindu.
17.3. Atsakovės teisė ir pareiga priverstinai saugoti transporto priemonę pasibaigia ne nuo leidimo transporto priemonės savininkui išdavimo momento, bet nuo faktinio transporto priemonės perdavimo jos savininkui. Todėl yra nepagrįsta teismo išvada, jog policijos komisariatui išdavus leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį ir ieškovui 2018 m. birželio 7 d, asmeniškai atvykus į „Tomadas“ dėl automobilio grąžinimo, atsakovės teisė ir pareiga laikyti ir saugoti automobilį pasibaigė. Teismo nuomone, neapmokėjimas už suteiktas paslaugas/prievolės įvykdymo užtikrinimo neišdavimas, tariamai, nėra kliūtis automobilio atsiėmimui turint Panevėžio apskrities VPK išduotą leidimą.
17.4. Ieškovas, piktnaudžiaudamas teise, pats neatlikęs nei vieno iš galimų veiksmų tam, kad atsiimti automobilį, atsakovės atžvilgiu užvedė aiškiai nepagrįstą ginčo civilinę bylą. Ieškovui nuo pat pradžių buvo žinomos SEAKĮ 33 str. 8 d. nuostatos apie prievolę atsiskaityti (tvarka ir terminai), kurios, be kita ko, yra nurodomos ir leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Be to, užvesdamas civilinę bylą ieškovas siekė nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovės nuomone, sąmoningas ir piktybiškas fiktyvaus sandorio pateikimas į bylą, kuriuo atsakovei siekiama sukelti finansinius padarinius, negali būti laikomas teisėtu pasinaudojimu procesine teise apginti „pažeistą“ teisę, nes jokia ieškovo teisė net negalėjo būti pažeista.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl ginčo automobilio išreikalavimo iš neteisėto atsakovės valdymo ir įpareigojimo atsakovę UAB „Tomadas“ grąžinti ieškovui šią transporto priemonę. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių vindikaciniam ieškiniui patenkinti ir, kad ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Teigia, kad tarp šalių dėl automobilio buvo susiformavę pasaugos teisiniai santykiai ir pagal CK 4. 95 straipsnio nuostatas ieškovo teisės negalėjo būti ginamos, priimant teismo sprendimą neteisingai buvo taikytos materialinės teisės normos numačiusios atsakovei taikyti daikto sulaikymą ir aiškintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatos.
5. Bylos duomenimis 2018m. balandžio 28d. įvykus eismo įvykiui, remiantis 2016m. gruodžio 2d. tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės UAB „Tomadas“ sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartimi Nr. 50-ST2-140 bei 2018m. balandžio 28d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, ieškovo vairuotas automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į atsakovei priklausančią aikštelę saugojimui.
6. Nustatyta, kad 2018m. gegužės 16d. Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas išdavė leidimą atsiimti privertinai nuvežtą automobilį, tačiau atsakovė atsisakė jį grąžinti ieškovui iki bus atlygintos išlaidos susijusios su automobilio priverstinu nuvežimu ir saugojimu arba iki bus pateiktas adekvatus prievolės atlyginti saugojimo išlaidas įvykdymo užtikrinimas.
7. Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį atsakovei dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo motyvuodamas tuo, kad atsakovė neteisėtai negrąžina ieškovui priklausančio automobilio ir tuo pažeidžia ieškovo, kaip teisėto savininko teises po to, kai Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.
8. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo ieškinio reikalavimą patenkino padaręs išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas turi atlyginti išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą ar ne, atsakovė neturi teisės, esant leidimui jį atsiimti, sulaikyti jai perduoto saugoti automobilio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo padaryta išvada.
9. Nagrinėjamos bylos esmė – ar atsakovė turi teisę laikyti automobilį savo žinioje (negrąžinti jo savininkui), esant galiojančiam policijos leidimui atsiimti šį automobilį.
10. Minėta, kad ieškovas ieškiniu prašo teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Akcentuotina, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui reikšti bei pripažinti jį pagrįstu. Byloje nėra ginčo, kad automobilis nuosavybės teise priklausė ir priklauso ieškovui, kad automobilio valdymo teisė prarasta be ieškovo valios (priverstinai nuvežta), kad automobilį valdo apeliantė, kad daiktas yra natūra, ir kad šalių (ieškovo ir apeliantės) nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tačiau apeliantė argumentuoja, kad turi teisinį pagrindą remtis daikto sulaikymo institutu ir sulaikyti daiktą iki bus sumokėtas įsiskolinimas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.
12. Kaip matyti iš nutarties 13 punkte nurodytos ir tarp Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato bei atsakovės 2016m. gruodžio 2d. sudarytos sutarties 2. 2. 11 punkto sąlygos, kad atsakovė privalo grąžinti transporto priemonę asmeniui, pateikusiam jam išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtintą įgalioto policijos pareigūno parašu, arba teismo, prokuratūros ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Akcentuotina, kad kiti teisės aktai ir minėta sutartis nenumato jokių ribojimų, dėl kurių transporto priemonės savininkas galėtų neatgauti jam priklausančio daikto. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad esant tokiai teisinei situacijai atsakovė neturi teisinio pagrindo atsikirsti daikto sulaikymo institutu ir sulaikyti daiktą (CK 6. 840 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatą pažymėjo, kad šioje normoje nurodytas išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai; šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse numatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Teismas pažymėjo, kad tokia aptarta teisės norma apibrėžia tik vienintelį aspektą – laikotarpį, iki kada gali būti skaičiuojamos išlaidos, susijusios su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, o ne momentą, iki kada turi būti sumokėtos tokios išlaidos ir šio įstatymo normose nėra numatyta transporto priemonės sulaikymo galimybė. Teisėjų kolegija tokiam teisės normų aiškinimui pritaria ir konstatuoja, kad ieškovo nevykdymas prievolės atsiskaityti už paslaugas atsakovei nepaneigia atsakovės pareigos grąžinti automobilį teisėtam savininkui, o negrąžinant daikto, tokiu būdu pažeisti savininko teises bei teisėtus interesus.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl atskirai neanalizuotini.
14. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, prašė taikyti ieškovui CPK 95 straipsnio nuostatas.
15. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. balandžio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 ir kt.).
16. Priimtu teismo sprendimu ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei pripažintas pagrįstu ir tenkintas, o apeliacinės instancijos teismo procesiniu dokumentu toks sprendimas paliktas galioti, todėl akivaizdu, kad jokio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovas neatliko ir jam CPK 95 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
17. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir iš atsakovės neteisėto valdymo išreikalaudamas automobilį ieškovui bei įpareigodamas jį grąžinti teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ieškinio patenkinimo dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atmetus apeliacinį skundą apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.