Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotas turtas išieškant iš A. B. konfiskuotino turto – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1872,30 Eur sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuspręsta palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. piniginėms lėšoms bankuose iki 2025 m. balandžio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. sausio 4 d. apie 23.55 val. Varėnos r., Perlojos k., A4 kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas 88,35 km, vairavo J. A. vardu registruotą transporto priemonę - keleivinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas A. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat pagrindė kiti byloje surinkti įrodymai. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas nurodė, kad atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, psichikos sveikatos centro narkologinėje ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – recidyvistas. Teismas sprendė, jog įvertinus visumą aptartų aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra netikslingas, paskirtinas laisvės atėmimas gali būti atidėtinas, tam esant įstatymo sąlygoms. Kaltinamasis įpareigotas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas nurodė, jog baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teismas sprendė, kad taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą taikant 3 metams bei turto konfiskacija.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę su jos atidėjimu pakeisti į 40 parų arešto bausmę, bei jos trukmę sumažinti 1/3 dalimi.

3.1. Skunde nuteistasis nurodė, jog paskirta bausmė yra neteisinga, nes akivaizdžiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, neatitinka bausmės skyrimo pagrindų, neužtikrina bausmės tikslų, paskirties. Nurodo, kad visą laiką nuo pat policijos sustabdymo nuosekliai pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus, savo poelgį įvertino neigiamai, patyrė nepatogumus prieš savo artimus žmones, labai gailėjosi dėl tokio neprotingo savo poelgio. Byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad yra recidyvistas.

3.2. Skunde teigia, kad nors praeityje buvo teistas ne vieną kartą, tačiau visas paskirtas bausmes pilnai atliko, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už veiką, kuri pagal savo pobūdį ir pavojingumą esmingai skiriasi nuo praeityje jo padarytų nusikaltimų. Jam buvo parinkta pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nors jokia faktinė ar teisinė aplinkybė šiuo atveju neįpareigojo teismo parinkti tokią bausmės rūšį. Nors teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, tačiau toks ilgas laikotarpis jam yra ypatingai griežtas, nes sukurtų problemų įsidarbinant, problemų kasdieniniame gyvenime, nepagrįstų ilgalaikių apribojimų. Jis gyvena pas savo draugę (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kuriuos lanko, nuveža jiems paramos, kartais lieka su jais nakvoti. Turi nemažai kreditinių įsipareigojimų, tame tarpe, išlaikymo vaikams. Šiuo metu atsirado galimybė išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) suvirintoju.

3.3. Skunde pažymi, kad atlikęs arešto bausmę, turėtų galimybę laisvai judėti, lankyti savo vaikus, įsidarbinti kitoje šalyje pagal specialybę – suvirintoju. Gauti normalų uždarbį, mokėti skolas. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir eilė griežtų baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto vertės konfiskavimas.

4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodė, jog teismas, paskirdamas A. B. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas, nuosprendyje įvertino visas aplinkybes, nurodė motyvus, kodėl skiriama būtent tokia bausmė, atsižvelgta į tai, kad A. B. ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, išsituokęs, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Teismo argumentams, išdėstytiems nuosprendyje dėl bausmės skyrimo, pritartina, nes teismas parinko tinkamą bausmės rūšį, bausmės terminą ir pagrindė BK 75 straipsnio taikymą.

4.2. Atsiliepime teigia, kad nuteistasis siekia, kad jam būtą taikoma kita bausmės rūšis - trumpalaikis areštas, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje yra pagrindo konstatuoti, kad A. B. iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl savo veiksmą gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Būtent dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bei paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta.

4.3. Atsiliepime pažymi, kad A. B. nusikalstamos veikos, padarymo metu buvo teistas 13 kartų, ši veika padaryta neišnykus teistumui. Teismas A. B. veikoje nustatė nusikaltimų recidyvą, tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirta bausmė trukdo įsidarbinti, trukdo bendrauti su vaikais, trukdo vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, niekuo nepagrįstos. A. B. nepateikė jokių duomenų apie galimą įsidarbinimą (jis nuo 2023 m. vasario 28 d. niekur nedirba), nėra pateikta konkrečių aplinkybių, kuo trukdoma bendrauti su vaikais. Turi būti vertinama, kad jis pats pasirinko nusikalstamo elgesio modelį, nesugebėjo įvertinti savo netinkamo elgesio neigiamų padarinių galimam įsidarbinimui, taip pat ir aplinkiniams, tame tarpe ir vaikams.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam švelnesnę – arešto bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Be to, atsižvelgdama į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę – arešto bausmę, vietoje laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam, numatytam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, nuteistojo atžvilgiu gali taikyti BPK 362¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-1214/2024, Nr. 2K-240-788/2023, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-247-303/2016, Nr. 2K-635-976/2015).

11. A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtais nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais įstatymo pakeitimais, BK 281¹ straipsnio nuostatos nebuvo pakeistos, todėl paminėti BK specialiosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Be to, šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju, parenkant ir tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

13. Vertinant A. B. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 13 kartų, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Be to, pirmosios instancijos teismas A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad nusikalstamą veikas A. B. padarė būdamas recidyvistu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo sprendimo pripažinti A. B. recidyvistu, nors nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją nusikaltimų recidyvo atveju asmuo buvo laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar A. B. pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu ir ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. B. buvo teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2023 m. vasario 6 d. dėl septynių apysunkių nusikaltimų padarymo, 2024 m. balandžio 11 d. paleistas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, A. B. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Naujas nusikaltimas padarytas nepraėjus nė metams po jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos. Be to, A. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. B. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo faktiškai nelaikyti A. B. recidyvistu. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių (įstatymo redakcija 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025-02-01) reikalavimus. Šiuo atveju A. B. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, ženkliai mažesnis už vidurkį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 13 nuosprendžių paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

17. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 13 kartų, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, ne kartą taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės rodo A. B. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, net ir įvertinus jį naujosios BK 61 straipsnio 2 dalies kontekste, yra daug mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimas minimaliam dydžiui. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

18. Svarbu tai, kad įvertinus A. B. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, įpareigodamas A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu skunde nurodyti argumentai, jog metus laiko nuteistajam taikoma probacija, jam trukdys įsidarbinti ar rūpintis nepilnamečiais vaikais yra niekuo nepagrįsti ir laikytini tik nuteistojo bandymu sušvelninti jam paskirtą griežčiausią bausmės rūšį. Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su prokuroro atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis nuo 2023 m. vasario 28 d. niekur nedirba, jis teismui nepateikė jokių duomenų apie galimą įsidarbinimą, apie sudarytą darbo sutartį, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip jam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas trukdo bendrauti su vaikais. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo abstrakčiai nurodyti teiginiai dėl galimo įsidarbinimo ateityje, juos siejant su jo jau pakankamai ilgą laikotarpį darbinių santykių neturėjimu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis ir nerodantys jo apskritai darbo santykių realaus siekio. Tas pats pasakytina ir apie skunde nurodytas abstrakčias niekuo nepagrįstas aplinkybes dėl trukdymo bendrauti su vaikais. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neuždraudė nuteistajam išvykti už savo gyvenamosios vietos ribų. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias probuojamųjų pareigas, taip pat nėra numatytas draudimas nuteistajam išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Šio straipsnio 4 punkte tik yra numatyta pareiga apie savo išvykimą pranešti probuotojui. Tokiu būdu nuteistasis gali išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų tiek siekdamas bendrauti su kitame mieste gyvenančiais vaikais, tiek darbo tikslais, bet privalo apie tai informuoti bausmę vykdančią instituciją, suderinti su ja bausmės atlikimo tvarką, aptarti ir suderinti kontrolės vykdymo mechanizmą. Probacijos tarnybą iš anksto informavus apie išvykimo ir parvykimo iš užsienio laiką, pats nuteistojo išvykimo dirbti į kitą šalį faktas iš esmės netrukdo planuoti ir vykdyti nuteistojo priežiūrą, juolab, kad nuteistasis įpareigotas pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nenurodant, kur ir kokį darbą jis turės dirbti.

19. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės, šiuo atveju arešto, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, juolab tokiu atveju atliekant realią arešto bausmę, nuteistajam apskritai būtų eliminuota galimybė įsidarbinti jo pageidaujamame darbe bei būtų apsunkintas bendravimas su vaikais.

20. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. B. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl A. B. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.