Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-17 · Administracinė byla Nr. I1-358-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
I1-358-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01827-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-358-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01827-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3, 14).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-03-25 iki 2019-08-05 buvo laikomas Ligoninėje 206 palatoje su dar 3 asmenimis, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, jog visi buvo su neįgaliųjų vežimėliais. Minėta patalpa nebuvo pritaikyta neįgaliems asmenims. Palatoje nebuvo stalo, neturėjo kur pavalgyti. Palatoje trūko kėdžių. Kamerose buvo tarakonų, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (natūralus, dirbtinis, naktinis). Nebuvo panduso į pasivaikščiojimo kiemelį. Pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas netinkamai, nenubėga vanduo, vasarą karšta. Nebuvo kirpyklos. Dėl to pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 29–34) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas Ligoninėje ginčo laikotarpiu buvo gydomas ir gyveno 206 kamerų tipo patalpoje. Teigė, jog 206 palatoje vienam asmeniui teko 8,75 kv. m (26,25 kv. ploto, 3 miegamosios vietos) gyvenamojo ploto. Nurodė, jog 206 palatoje yra dvi kėdės, tačiau šioje palatoje yra laikomi asmenys, kurie juda su vežimėliais, todėl atsižvelgiant į tai poreikio kiekvienam turėti kėdę nėra. Natūralus apšvietimas užtikrinamas per langus. Pareiškėjas gydymosi metu dėl netinkamo apšvietimo nesikreipė nei į administraciją, nei į kitas institucijas, todėl negali pateikti tiesioginių duomenų dėl apšvietimo. Nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės patalpų deratizaciją ir dezinsekciją atliko UAB „Dezinfa“. Darbai buvo atliekami esant poreikiui, pareiškėjas dėl buitinių parazitų nesikreipė. Ligoninėje yra įrengta kirpykla, kurioje pagal nustatytą grafiką gali apsikirpti nuteistieji. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu prašymų dėl apsikirpimo neteikė. Ligoninė 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpoje. Minėtos kameros sanitariniame mazge buvo įrengta atlenkiama ir stacionari atrama. Pažymėtina, kad esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Ligoninėje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktus. Neįgalieji nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka su liftu, specialiai jiems yra padidintas stogelis nuo kritulių. Takai į pasivaikščiojimo kiemelius yra pritaikyti ir nuolat atnaujinami. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-03-25 iki 2019-08-05.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji).

Taigi, Ligoninės dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Ligoninė turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo, sveikatos saugos reikalavimus, tačiau nepaneigiant minėtų reikalavimų reikšmingumo ir būtinybės jais vadovautis, Ligoninėje taip pat turi būti užtikrinamas laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms taikomų reikalavimų vykdymas.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuali redakcija), 11¹.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu, buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Pareiškėjas teigia, jog gyvenamojo ploto norma turi būti taikoma ta, kuri numatyta Lietuvos higienos normų HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737, 18 punktas, kuriame numatyta, jog minimalus plotas 1 lovai palatoje – 7 kv. m. Tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninei kaip vienai iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto yra konkrečiai numatyta taikyti Taisyklių 11¹.4 punkto norma.

Bylos duomenimis (b. l. 36, 39–49) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-03-25 iki 2019-08-05 gyveno 206 kamerų tipo patalpoje (gyvenamosios patalpos plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,73 kv. m, dušo plotas l,32 kv. m, trys lovos). Vienam asmeniui teko 8,75 kv. m gyvenamojo ploto).

Pareiškėjas teiktame teismui pirminiame skunde teigė, jog 206 palatoje buvo laikomi trys asmenys, vėliau skundo papildyme nurodė, jog keturiese, tačiau gavęs iš atsakovės atsiliepimą ir pateikdamas teismui atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, pateiktų duomenų dėl miegamųjų vietų skaičiaus neginčijo. Pareiškėjas teismui nurodė prieštaringus duomenis apie kartu su juo 206 kameroje buvusius asmenis, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei joje įrengtas miegamąsias vietas ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 206 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto Ligoninės patalpose ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į kamerų plotą turi būti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. LVAT savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017-05-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pagal bylos duomenis (pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes), pareiškėjui atliekant bausmę kamerose jam teko daugiau 3 kv. m gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose buvo tarakonų, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (natūralus, dirbtinis ir naktinis).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte įtvirtinti reikalavimai gyvenamųjų patalpų dirbtinei apšvietai, t. y. nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Šioje teisės normoje reikalavimo gyvenamųjų patalpų natūraliai apšvietai nėra įtvirtinta. Tačiau pagal Higienos normos HN 47:2011 40 punktą, natūralus apšvietimas privalo būti užtikrintas pacientų priėmimo patalpose/gydytojų kabinetuose bei palatose (įskaitant intensyviosios terapijos ir reanimacijos palatas-sales). Natūralios apšvietos koeficientas minėtose palatose turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.7 punkte numatyta, jog kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nereglamentuoja naktinio apšvietimo normos.

Atsakovė nurodė, jog natūralų apšvietimą užtikrina tai, jog kameroje yra įrengti langai ir tai patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 67). Duomenų apie dirbtinio apšvietimo normų užtikrinimą atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar yra įrengtas naktinis apšvietimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos dirbtinio, natūralaus apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo dirbtinio bei natūralaus apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl netinkamos natūralios ir dirbtinės apšvietos ginčo kamerų tipo patalpoje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl blogo apšvietimo ginčo kameroje kreipėsi į Ligoninės pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, atsižvelgiant į gana ilgą byloje vertinamą laikotarpį, deklaratyvios pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos 206 kamerų tipo patalpos natūralios ir dirbtinės apšvietos atmestinos kaip nepagrįstos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo naktinio apšvietimo lieka nepaneigtos.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Ligoninėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“ (b. l. 58–63). Taip pat pateikta darbų atlikimo žurnalo kopija (b. l. 59), kuri patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekami darbai. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamai atliekamų darbų nėra.

Pareiškėjo argumentus, jog Ligoninėje nebuvo kirpyklos paneigia atsakovo pateiktos nuotraukos (b. l. 64–65). Be to, 2019-10-31 pažyma patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu net nesikreipė į administraciją su prašymu dėl galimybės apsikirpti (b. l. 35).

Pareiškėjas teigia, jog palatoje nebuvo stalo bei trūko kėdžių. Atsakovas nurodė, jog palatoje stalo nebuvo, tačiau palatoje buvo dvi kėdės, tai patvirtina ir pateiktos teismui nuotraukos (b. l. 67).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM 2017-06-01 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 10.2 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti stalas, 10.3 punkte – taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui). Pagal pateiktus duomenis matyti, jog 206 palatoje įrengtos trys miegamosios vietos, todėl pagal teisės aktus turėtų būti trys kėdės. Spręstina, jog 206 palatoje trūko kėdžių ir be to, pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas skunde atsakovui reiškia pretenzijas dėl Ligoninės patalpų nepritaikymo neįgaliesiems (tualetas, dušas, pasivaikščiojimo kiemelis). Teigia, jog nebuvo panduso į pasivaikščiojimo kiemelį.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010-05-27 ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014-02-06 sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pateikti teismui dokumentų išrašai (b. l. 4–9, 39) patvirtina, jog pareiškėjas nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba. Pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu 206 palatoje, kurioje sanitarinis mazgas bei dušas nebuvo pritaikyti neįgaliems asmenims bei į pasivaikščiojimo kiemelį nebuvo panduso, kuriuo galėtų nuvažiuoti.

Atsakovė nurodžiusi, jog Ligoninėje neįgaliesiems nuteistiesiems (suimtiesiems) judantiems su neįgaliojo vežimėliu yra sumontuotas liftas. Nurodė, jog neįgaliems asmenims judantiems tik vežimėlio pagalba Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti ir tai patvirtina pateiktos foto nuotraukos. Teigė, jog esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Nurodė, jog sanitariniame mazge buvo įrengtos atlenkiama ir stacionari atrama.

Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda tvarkinys, tačiau asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu turi būti sudaryta galimybė be papildomos pagalbos važiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (gyvenant 206 kameroje) pasinaudojo teise pasivaikščioti į bylą nepateikta.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019-10-07 pažyma Nr. 4D-2018/1-443 patvirtina, jog 2018-03-28 ir 2018-05-02 Seimo kontrolieriaus įgaliotos patarėjos atliko patikrinimus Ligoninėje. Skundo tyrimo metu buvo remtasi ir Seimo kontrolieriaus, ištyrus kito Ligoninės gydymo asmens skundą dėl Ligoninės pareigūnų veiksmų ir 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Patikrinimų metu 206 palatoje nustatė, jog yra dvi atskiros patalpos, t. y., dušo patalpa ir tualetas. Apžiūrėjus jas, vizualiai nustatyta, jog abiejų patalpų durys yra per siauros, kad pro duris įvažiuotų neįgaliojo vežimėlis. Dušo patalpoje nėra ranktūrių, lentynėlės, suoliuko. Tualeto patalpoje yra įrengti ranktūriai, tačiau į šią patalpą neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti neįmanoma. Dušo ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka STR reikalavimų, šios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų orumas. Konstatavo, jog antžeminė perėja/pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja/ pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti. Ligoninė reaguodama į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas 2018-10-26 rašte nurodė, jog remonto darbus (dėl patalpų pirmame aukšte įrengimo ir pritaikymo negalią turintiems asmenims, įrengiant taip pat ir techninius reikalavimus atitinkantį pandusą) planuojama baigti iki 2018 m. gruodžio mėnesio.

2019-07-16 Seimo kontrolieriaus įgalioti asmenys atliko patikrinimą Ligoninėje ir nustatė, jog 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 teiktos rekomendacijos nebuvo įvykdytos. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius konstatavo, jog pareiškėjo teisės į aplinkos prieinamumą nėra (nebuvo) tinkamai užtikrinamos, todėl pareiškėjo skundas dėl netinkamo aplinkos prieinamumo asmenims, turintiems judėjimo negalią, pripažintas pagrįstu (b. l. 77–85)

Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkte nustatyti reikalavimai pataisos įstaigos kameros sanitarinio mazgo įrengimui, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Aprūpinimo normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti klozetas ir praustuvė, 13.1.–13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo vežimėlio pagalba, spręstina, kad toks sanitarinio mazgo ir dušo patalpų 206 kamerų tipo palatoje įrengimas neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 p.).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 konstatuota, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti. Atsakovė duomenų patvirtinančių, jog pandusas yra įrengtas tinkamai nepateikia ir be to 2019-10-07 pažyma Nr. 4D-2018/1-443 patvirtina, jog Ligoninė neįvykdė 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 rekomendacijų. Pateiktos Ligoninės nuotraukos dėl panduso įrengimo yra neinformatyvios (b. l. 69). Taipogi atsakovė nepateikė duomenų ar pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje lieka nepaneigti.

Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 GarciaRuiz v Spainir kt.).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį (savarankiškai negalėjo pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliu, sanitariniu mazgu, dušu, kameroje nebuvo stalo, kėdės bei naktinio apšvietimo), jų trukmę (daugiau nei 4 mėnesius), atsižvelgiant į tai, jog tokią galimybę turėjo pasinaudojant kitų asmenų pagalba, byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė