- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 1-257-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00451-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- Ž. C., K. C., BK
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Sandis Povilauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas:
1) 2010-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį, ir paskirtas laisvės apribojimas vienerių metų terminui, įpareigojant šešis mėnesius, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2013-01-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2010-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį visiškai atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Ž. C. atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
3) 2013-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 20MGL ( 2600Lt) bauda;
yra kaltinamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.
K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas BK 231 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ž. C. 2014 metų lapkričio 20 dieną, nuo 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. C., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams – tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S., atvykus į Ž. C. ir K. C. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagal Šiaulių apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00287-14 atlikti kratos bei paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčius daiktus ar dokumentus, siekdamas išvengti ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos bei paslėpti ar sunaikinti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčius daiktus, laikomus (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir žinodamas bei suprasdamas, kad yra atvykę policijos pareigūnai atlikti kratos jų gyvenamojoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. C. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams - tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 40-1-00287-14 tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių neatrakindamas namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose durų bei sąmoningai neįsileisdamas policijos pareigūnų į savo gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui.
K. C. 2014 metų lapkričio 20 dieną, nuo 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. C., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams – tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atvykus į K. C. ir Ž. C. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagal Šiaulių apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00287-14 atlikti kratos bei paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčius daiktus ar dokumentus, siekdamas išvengti ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos bei paslėpti ar sunaikinti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčius daiktus, laikomus (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir žinodamas bei suprasdamas, kad yra atvykę policijos pareigūnai atlikti kratos jų gyvenamojoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. C. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams - tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių, neatrakindamas namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose durų bei sąmoningai neįsileisdamas policijos pareigūnų į savo gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui.
Kaltinamasis Ž. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad gimęs 1991-06-07 Šiauliuose, gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo sulaikytas 9 mėnesius, iki sulaikymo mokėsi Šiaulių universitete, nevedęs, teistas 2 kartus (praeityje Švedijoje automobilyje buvo rasta vogtų daiktų, Vokietijoje gavo baudą už greičio viršijimą), ginklų šiuo metu neturi. Įvykio dieną, apie 15.00 val. pas jį į namus atvyko D. A., abu nuėjo į jo name viršutiniame aukšte esančią sporto salę, sportavo. Sporto salėje negirdėjo jokių pareigūnų perspėjimų ar triukšmo. Baigė treniruotę, išėjo persirengti į namo apačią, nusileido į apatinį aukštą ir išgirdo lojant šunį. Priėjo prie lango ir pamatė daug automobilių. Išėjo į balkoną ir paklausė, kas čia vyksta, jam pasakė, jog atvyko daryti kratos. Pareigūnų paklausė, ar jie turi orderį ar dar kažką, bet jie nieko nepateikė. Jis pasakė, kad duris atidarys, kai bus orderis. Jis uždarė balkono duris. Brolis (K. C.) miegojo, jis nuėjo pas brolį ir pasakė, kad atvyko policija ir kad apsirengtų. Jo draugė maudėsi vonioje, jis jai taip pat pasakė, kad eitų rengtis, nes atvyko policija ir jis eis atidaryti durų. Uždarė balkono duris ir skambino tėvui. Pasakė, jog atvyko policijos pareigūnai, be to, norėjo perspėti tėvą, kad bus daroma krata. Tėvas jo paklausė, ar „viskas namuose“. Jo tėvas turėjo galvoje pinigus, kuriuos jam paskolino automobilio pirkimui, nes jis neseniai pardavė savo seną automobilį. Jo tėvas dar per telefoną minėjo, kad „sutvarkyti taip, kad nerastų“. Kai jis antrą kartą išėjo į balkoną, policijos pareigūnai parodė kažkokius lapus, tuomet brolis nuėjo atidaryti durų. Kai jo draugė nuėjo rengtis, jis iš spintos paėmė pinigus ir įdėjo jai į rankinę. Draugei E. (E. M.) sakė, kad, jeigu klaus, tai tie pinigai yra jos. Taip sakė, kadangi kartą pas tėvą buvo daroma krata, ir dingo kratos metu tėvo pinigai. K. C. atsikėlė iš lovos ir nuėjo įleisti pareigūnų. Jis puikiai prisimena, kad pareigūnai surašė protokolą ir laiką, kai pradėjo daryti kratą. Laiką protokole įrašė tik tuomet, kai pareigūnai įėjo į namų vidų, juos visus suguldė ant žemės, apieškojo visus namus, ar nėra dar kokių žmonių ir tik tuomet įrašė laiką. Pareigūnai vienas su kitu tarėsi: „kokį laiką rašome“, tik pasitarę įrašė laiką į protokolą. Kai suprato, kad atvyko policija, iki durų atidarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas, gal dvi ar trys minutės. Pareigūnai „šaukė“ per mikrofoną. Jis į balkoną buvo išėjęs du kartus. Antrą kartą, kai pamatė, kad pareigūnai atbėga su „lapais“ (dokumentais), pasakė broliui, kad atidarytų duris, o jis nubėgo į draugės kambarį, kad į jos rankinę įdėtų 2 000 Eur - tėvo skolintų pinigų. Pareigūnai tikrai klydo dėl to laiko, nes pareigūnų įėjimas į namą užtruko dvi ar tris minutes. Kol darė jų kratas, juos „surakino“, suguldė ant žemės ir apieškojo namus. Mano, kad pareigūnai tą laiką įskaičiavo į patekimo į patalpas laiką. Viskas truko žymiai trumpiau nei pareigūnai užrašė į protokolą - tą 18 minučių. Jis pats laiko nefiksavau, bet prisimenu visą situaciją, nes ne kiekvieną dieną kratos būna. Dėl jo pasakytų žodžių - „viskas yr“, jis turėjo omenyje tėvo skolintus 2 000 Eur. Tiesiogiai telefonu nebuvo įvardijami pinigai. Tiesiog pinigus įvardino kaip „viskas“. Tiksliai negali pasakyti, kada tėvas jam paskolino pinigus automobilio pirkimui. Jo tėvas visą laiką turėjo statybų įmonę ir vertėsi statybų verslu, įmonė vadinosi UAB (duomenys neskelbtini)“. Jo draugės tėvas vertėsi automobilių prekyba. Pinigai buvo spintoje, jis juos paėmė ir įdėjo į draugės rankinę. Draugei pasakė, kad jeigu ras pinigus, tegul sako, jog tai jos pinigai. Pareigūnai sakė, kad matė tuos pinigus, bet jų neėmė. Iš draugės tėvo buvo pasiskolinęs automobilį, kurį sulaikė ir ilgą laiką negrąžino. Nežino, kodėl jos draugė teisme pasakė, kad pinigus skolinosi iš jos tėvo. Neįleidimo priežastis buvo ta, kad jo draugė išėjo iš vonios neapsirengusi, draugės apsirengimas „treningais“ užtruko gal porą minučių. Jis pats sakė draugei apsirengti rūbus, nelikti su chalatu, nes jei jo draugė būtų buvusi „numesta“ ant žemės su chalatu tai, „kaip tai būtų atrodę“. Jis nieko negali pasakyti apie jokį konteinerio stūmimą prie balkono. Nebuvo jokio delsimo, viskas vyko taip greitai, kad „nemoka kitaip pasakyti“ – E. bėgo rengtis, jis skambino tėvui, K. tik iš lovos buvo „pakilęs“, irgi rengėsi, taip pat buvo iškritusi durų rankena, nes durų rankena buvo išlaužta, Kai pareigūnai „tempė“ duris už rankenos, ji „ištrūko“ iš abiejų pusių. Iškritusią rankeną reikėjo įstatyti iš abiejų pusių, kad būtų galima atidaryti duris. Su nutartimi daryti kratą buvo supažindintas, kai pareigūnai patikrino visus namus ir kai visus „surakino“. Tuomet jį „atrakino“ ir pasakė, kad perskaitytų nutartį. Jis nutartį pasirašė. Pareigūnai taip pat pasirašė nutartį ir pradėjo kratą. Nežino, kiek iš viso buvo pareigūnų. Vieni pareigūnai ėjo su K. tikrinti kambarių, o kiti pareigūnai ėjo su juo. Pradžioje, kai pareigūnai įėjo į namus, vieni „apėjo“ namus. Jis nieko nežino apie laiko fiksavimą ir kas jį fiksavo. Jam atrodo, kad pareigūnai įrašė laiką kai jau įėjo į namus ir pradėjo daryti kratą. Jis tik girdėjo, kai pareigūnai vienas su kitu kalbėjo, kokį laiką įrašyti ir vienas jų pasakė: „tai dabar rašom tą laiką“. Jis nežino, kuris iš pareigūnų sakė, kokį laiką fiksuoti. Jis neturėjo jokio tikslo neįleisti policijos pareigūnų, nes kai skambinau tėvui, jau suprato, kad pareigūnai pateks į namą. Nebuvo jokio tikslo trukdyti pareigūnams patekti į namą. Nebuvo jokios kalbos su namie esančiais žmonėmis, kad neįleisti pareigūnų.
Kaltinamasis K. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvena (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, registruotas darbo biržoje, turintis vidurinį išsilavinimą, studijavo Šiaulių universitete, tačiau yra pasiėmęs akademines atostogas, nevedęs, neteistas, šiuo metu neturi ginklų, anksčiau turėjo, pareigūnai iš jo paėmė, negali disponuoti ginklu kol nepasibaigė procesas (ginklas perduotas licencijavimo skyriui). Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jį nutraukė. Įvykio dieną, kiek prisimena, po valgio ar sporto nuėjo pamiegoti. Jį pažadino brolis Ž. C. ir pasakė, jog atvyko pareigūnai. Jis greit apsirengė ir nuėjo įleisti pareigūnų. Buvo iškritusi laukinių durų rankena, šiek tiek užtruko, kol tą rankeną įstatė į vietą. Įstatant rankeną, jis dar su pareigūnu kalbėjo ir pareigūnas sakė, kad jis neskubėtų. Jis net nežino, dėl ko ši byla iškelta. Jo kambarys yra namo antrame aukšte. Jo kambario langai yra toje pusėje, kur buvo atvykę pareigūnai. Prisimena, kai brolis jį prižadino, miegojo gal su ausinėmis ar filmas garsiai buvo paleistas, ir pasakė įleisti pareigūnus. Matė per langą, kad kažkas stovi, bet per naktines užuolaidas nesimatė, kas. Jo lova yra prie pat lango. Balkonas yra svetainėje, į gatvės pusę. Pro naktines užuolaidas matė, kad kažkas ten stovi, lyg ir automobilį matė. Buvo tik iš miego atsikėlęs, todėl nesuprato, kur kas stovi. Apsirengti užtruko gal minutę, kol įstatė laukinių durų rankeną, praėjo gal kelios minutės. Su Ž. nesitarė neįleisti pareigūnų. Jis nebuvo išėjęs į balkoną. Jis jokiems asmenims neskambino. Namuose buvo D. A., Ž. C., E. M. ir Ž. M.. Įvykio dieną jo atžvilgiu išvis nebuvo jokių ikiteisminių tyrimų. Iki tol nebuvo susidūręs su policija. Neturėjo jokio tikslo neįleisti pareigūnų. Jo vardu registruotą ginklą kratos metu rado ir leidimą ginklui jis turėjo. Dėl laukinių durų rankenos, ji įvykio metu buvo sulaužyta, ją reikėjo įstatyti iš vidaus ir iš lauko pusių. Pareigūnai laikė rankeną iš lauko pusės, o jis – iš vidinės pusės. Įstatyti durų rankeną užtruko ilgiau nei jam apsirengti. Kai atidarė duris, jį iškart prispaudė prie sienos ir „surakino“, nors atrodė, kad visi gražiai bendravo, kol bandė įstatyti durų rankeną į vietą. Prie sienos buvo priremtas kelias minutes. Juos visus „surakintus“, pastatė prie sienos. Pareigūnas parodė į Ž. ir pasakė jį „atrakinti“, kad paskaitytų nutartį. Negali įvardinti, kiek laiko praėjo nuo pareigūnų įėjimo į namą ir supažindinimo su nutartimi, jis mano, praėjo gal kokios 5 minutės. Protokolo niekas nepildė, kol jų „nesustatė“ prie sienos. Pirmiausia davė paskaityti nutartį ir tik tuomet pradėjo pildyti dokumentus. Laikas pradėtas fiksuoti, kai pradėjo rašyti protokolą. Dėl perdirbto ginklo nieko negali pasakyti. Pas juos pastoviai ateidavo draugų. Jis nežino, iš kur tas ginklas atsirado, lyg specialiai buvo padėtas. Rasti pirštų antspaudai neatitiko jų antspaudų. Nesupranta, kodėl viskas taip įvyko. Negali pasakyti, kaip atsirado savadarbis ginklas. Jis nebuvo teistas, turėjo licenciją ginklui, nes jei būtų buvęs teistas, niekas nebūtų jam „išdavęs“ ginklo.
Motyvuojamoji dalis
Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė pareigūnui vykdyti procesinį sprendimą. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007). Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys pareigūnui vykdyti veiklą ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: procesinio sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami procesiniu sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie priimtą tokio priimto sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (2009-01-06 LAT nutartis Nr. 2K-47/2009).
BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015).
Teismų praktikoje tai pat pripažįstama, kad pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai. Būtina išsiaiškinti kiekvienos iš veikų pavojingumą. Trukdymas nėra vienareikšmis pavojingumo prasme, gali būti išreikštas įvairiai. Vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2015).
Įvertinus dalyvavusių kratoje ikiteisminio tyrimo pareigūnų duotus paaiškinimus teisme, teismui nėra jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų duotų paaiškinimų teisingumu, apie tai, kad jie sąmoningai nebuvo įleisti į patalpas kratai atlikti.
Atliekant Ž. C. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos metu 2014-11-20 16.02 val. bei 16.03 val. buvo fiksuoti du telefoniniai pokalbiai tarp Ž. C. ir jo tėvo G. C. dėl minimos kratos, iš ko akivaizdu, kad šiuo laiku kaltinamiesiems tikrai jau buvo žinoma apie jų name ketinamą atlikti kratą, apie atvykusius pareigūnus, apie jų reiškiamus reikalavimus įsileisti, ką patvirtina kaltinamųjų žodžiai: „pas mumis šmons namuose“, „viskas apsupta“, „apsupę mentai“, „rėk čia per mikrofonus“. Kad neturėjo pareigūnai galimybės patekti į patalpas patvirtina ir pokalbio metu užfiksuotas turinys, kai tėvas G. C. klausia: „ar jūs užsirakinę”, o jam sūnus Ž. C. tai patvirtino atsakydamas: „aha“. Iš pokalbių turinio galima suprasti apie trukdymo tikslą, t.y. siekį paslėpti neteisėtus, apyvartoje draudžiamus daiktus. Tėvui G. C. paklausus: “ar namuose nieka nėra ?“, jam sūnaus Ž. C. atsakė: „viskas yra, blet“. Vėlesnio pokalbio metu tėvui pasitikslinus: „ar namuose yra viskas“, jam sūnaus buvo atsakyta „yra“. Tėvas sūnui nurodė: „tai meskit kažkur, sumeskit taip, kad nerastų“.
Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų, neigiančių kaltę, duotus paaiškinimus bei jų iniciatyva kviestų liudytojų duotus paaiškinimus kaip neteisingus, su tikslu išvengti atsakomybės. Liudytoju apklaustas kaltinamųjų Žygimanto ir K. C. tėvas G. C. paaiškino, kad tą dieną telefonu susisiekęs su sūnumi sužinojo apie atvykusius pareigūnus daryti kratą ir klausė: “ar viskas gerai”, nes buvo davęs pinigų automobiliui pirkti. Bijojo, kad jei pareigūnai pinigus ras, juos pasisavins, nes kratos metu praeityje yra dingę pinigų, todėl pokalbio metu nurodė viską paslėpti. Nurodė sūnui, kad paskolino 2000 eurų. Pagrįsti savo teiginių apie galimai iš jo kratos metu pavogtus pinigus negalėjo. Be to, liudytojo G. C. ir liudytojos E. M. duoti paaiškinimai teisme skiriasi: E. M. nurodė, kad 2000 eurų skolino jos tėtis, o G. C. nurodė, kad jis skolino minimą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
K. C. parodymai, kad jis miegojo ir buvo pažadintas brolio, o Ž. C. parodymai, kad brolis K. C. miegojo, kol jis jį pažadino, vertinami kritiškai, kaip siekis padėti išvengti atsakomybės K. C., nes šie jų teisme duoti parodymai nesutampa su K. C. 2015-12-15 ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu duotais parodymais, kuomet jis paaiškino, kad prieš atidarant duris jis gali būti buvo išėjęs į balkoną ir paklausė pareigūnų apie orderį kratai, norėdamas įsitikinti, ar tikrai pareigūnai atvyko, ir ar turi orderį, kad visko neprisimena, ir dėl to negali pasakyti, kiek laiko galėjo būti neatidarytos durys. Ką veikė tuo metu, kai atvyko policija, neprisimena. Apklaustas teisme Ž. C. paaiškino, kad miegojo, jį žadino brolis, kad nebuvo balkone, o tik žvilgterėjo pro langą. Ž. C. parodymai teisiamojo posėdžio metu prieštarauja liudytojo M. S. teisme paaiškinimu, kad galimai pro pravertą balkoną bendravo K. C.. M. S. paaiškinimas sutampa su K. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad laiko tarpas, kiek pareigūnams trukdoma atlikti kratą, reikšmės, kvalifikuojant veiką pagal BK 231 str. 1 dalį, neturi. Formaliai nusikaltimo sudėčiai svarbus pats trukdymo faktas. Nuo trukdymo pradžios veika pripažįstama baigta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Teismas, konstatuodamas, kad kaltinamųjų veikose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, akcentuoja šios veikos materialųjį aspektą – pavojingumą: pareigūnai teisme paaiškino, kad krata buvo neįprasta, pasitelktos didelės pajėgos. Kratos metu buvo rastas civilinėje apyvartoje uždraustas šaunamasis ginklas. Teismo vertinimu, veika, kurią įvykdė Ž. C. ir K. C. yra pavojinga (BK 11 str. 1 dalis). Nei atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksą, nei procesinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį negalima. Kaltinamųjų pavojingoms veikoms įvertinti būtina baudžiamoji atsakomybė – kaltinamųjų pasmerkimas Lietuvos Respublikos vardu, bausmė, teistumas.
Kaltinamųjų Ž. C. ir K. C. kaltės turinys toks: jie suprato, kad trukdo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas ir, suvokdami savo veiksmų bendrumą, siekė trukdyti pareigūnams.
Kaltinamojo Ž. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus Lietuvoje, 2 veikos padarytos ne Lietuvoje (Švedijoje ir Vokietijoje) (2 t., 42-50, 51-52, 56-57, 58-61, 68-72 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Administracine tvarka baustas 2 kartus už KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 73-74 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nėra įrašytas į VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrus (2 t., 78-79 b. l.).
Kaltinamojo K. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., 131, 135-137 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Administracine tvarka baustas 1 kartą (pagal ATPK 191 str. 1 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nėra įrašytas į VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrus (2 t., 78-79, 138 b. l.). Nedirba (2 t., 133 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamieji nusikaltimą padarė tiesioginės tyčios forma, t.y. suprasdami daromos veikos pavojingumą ir norėdami taip veikti, šią veiką K. C. padarė pirmą kartą, praeityje būdamas neteistas bei pakankamai jauno amžiaus, o Ž. C. būdams anksčiau teismo teistas, todėl pastarajam skirtina griežtesnė bausmė. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamųjų jauną amžių, jiems skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės: Ž. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė, o pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn traukiamam K. C. – švelniausia bausmė, numatyta sankcijoje, - viešieji darbai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia
Ž. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti Ž. C.:
- per laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo ar mokslų;
- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
K. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per vieną mėnesį visuomenės labui.
Daiktinius įrodymus: lyginamuosius pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; CD laikmeną – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.