- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1829-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- UAB „Orenesta“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Orenesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Orenesta“ pateikė apeliacinį skundą dėl 2009-03-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, taip pat prašė iki nutarties priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo paduodant apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas už paduotą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 749 Lt. Kadangi žyminio mokesčio suma nėra didelė, apeliantas yra juridinis asmuo, iš pateikto balanso matyti, jog turto atsakovas turi už 452 708 Lt, todėl padarė išvadas, jog atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jog neišgalėtų sumokėti žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Orenesta“ prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Skunde nurodė, jog turimas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas už 452708 Lt nėra grynieji pinigai. Klaipėdos miesto teismo antstolis J. Petrikas, vykdydamas Kauno rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo bendrovės lėšas, sumoje 16714,16 Lt. Bendrovė faktiškai liko be apyvartinių lėšų. Įeinančių į sąskaitą pinigų ne visada užtenka ir eiliniams mokėjimams - laiku išmokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su Valstybės biudžetu, lizingo kompanijomis, teikėjais. Nors žyminio mokesčio suma 749,42 Lt nėra didelė, bet dabar bendrovei tai yra nepakeliama finansinė našta, kai bendrovės lėšos areštuotos. Jeigu UAB „Orenesta" per nustatytą terminą sumokės žyminį mokestį tai jai sutrukdys atsiskaitinėti pagal eilinius mokėjimus, už ką gresia baudos sankcijos ir delspinigiai, nes bendrovės sąskaitoje LT69 7300 0101 0110 3272 šiai dienai galutinis likutis sudaro tik 570,63 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo atmestas apelianto UAB „Orenesta“ prašymas atidėti 749 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. galutinio sprendimo.
Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šių nuostatų tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis pagal pateiktus įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Be to, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra prašymo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog neišsigalėtų sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad 2009-04-06 prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateikimo dieną atsakovas turėjo realią galimybę sumokėti 749 Lt žyminį mokestį. Tokia išvada darytina pagal prie atskirojo skundo pateiktą 2009-03-01 – 2009-05-12 atsakovo sąskaitos išrašą (b.l. 151-153). Šis išrašas patvirtina, kad 2009-04-06 atsakovo sąskaitoje buvo 24214,44 Lt. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirmiausia areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomojoje sąskaitoje (b.l. 90). Byloje yra duomenys, kad ši nutartis įvykdyta pilnai, tačiau net rezervavus 16714,16 Lt pinigines lėšas, prašymo pateikimo dieną atsakovas turėjo realią galimybę sumokėti 749 Lt žyminį mokestį. Piniginės įplaukos į atsakovo sąskaitą patvirtina, kad įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamų, atlyginimai darbuotojams bei privalomi mokėjimai mokami, todėl kiti apelianto argumentai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – dėl mokėjimų tiekėjams, lizingo įmokų ir kt., neturėtų prioritetiškai lemti žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo atidėjimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais nustatytina, kad apeliantas neįrodė, jog yra nepajėgus sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminį mokestį, dėl ko būtų pagrindas taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas ir atidėti jo sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 178 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turėjo nurodyti bei įrodyti, kad padėtis, neleidžianti sumokėti žyminio mokesčio yra laikina. Šių pirmiau paminėtų teisminės praktikos nuostatų atsakovas nesilaikė, todėl daryti išvada, kad jo prašymas atidėti 749 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, dargi, nepakankamai motyvuotas (CPK 84 str., 178 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą netenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.