Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo D. J. skundo, gauto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono apylinkės teisme 2017-01-09 gautas D. J. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn T. T. Skunde nurodoma, kad 2017 m. sausio 8 d. bendro naudojimo virtuvėje T. T. trenkė į veidą D. J. Vėliau trenkė dar tris sykius į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas; šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų; be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis), jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 1S-509-190/2014, 2013 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 1S-167-312/2013).

Nusikaltimai žmogaus sveikatai yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XVIII skyriuje (135, 138, 140 straipsniai). Privataus kaltinimo bylos yra galimos tik dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 ir 138 straipsnyje ikiteisminis tyrimais atliekamas bendra tvarka. Siekiant nustatyti, kokiu mastu buvo sutrikdyta asmens sveikata, turi būti atlikta teismo medicinos ekspertizė ir pateikta išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto. Tik esant tokiai išvadai yra galimybė nustatyti pagal kokį straipsnį gali būti atsakomybėn traukiamas kaltininkas ir koks procesas (ikiteisminis tyrimas ar privatus kaltinimas) galimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nenurodo pagal kokį BK straipsnį prašo pradėti baudžiamąjį procesą. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokio masto kūno sužalojimas jam buvo padarytas, neprideda sveikatos sužalojimo mastą patvirtinančių dokumentų, todėl nuspręsti pagal kokį BK straipsnį pradėti baudžiamąją bylą negali nuspręsti ir teismas. Juo labiau, nesant ekspertų išvados dėl pareiškėjui padaryto sveikatos sužalojimo masto, nėra netgi galimybė nuspręsti ar toks baudžiamasis procesas apskritai galimas privataus kaltinimo tvarka pagal BPK 408 straipsnį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde suformuluotas kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus. Pareiškėjas aprašomojoje skundo dalyje nurodo, kad bendro naudojimo virtuvėje T. T. trenkė į veidą D. J.. Vėliau trenkė dar tris sykius į veidą. Pažymėtina, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai atlikti veiksmai, jų eiliškumas, seka, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas, nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nesilaikyta, t. y. nenurodyta su kuo buvo trenkta ir į kurią būtent veido sritį pataikyta bei nenurodytas tikslus įvykio vietos adresas bei laikas. Be to pareiškėjas nenurodo, konkrečių kaltinamojo T. T., liudytojos I. J. gyvenamųjų vietų adresų. Teismas, neturėdamas tikslių nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojos duomenų, negalėtų išsiųsti jiems šaukimo atvykti į teismo posėdį bei užtikrinti jų dalyvavimo teisme.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, darytina išvada, kad D. J. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, jog skundo grąžinimas pareiškėjai neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą D. J., skundą.

Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.