- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-509-190/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Pareiškėjas
- E. A.
- Advokatai
- Modestas Sriubas
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo E. A. atstovo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atstovo advokato Modesto Sriubo privataus kaltinimo skundą dėl M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jis grąžintas pareiškėjui, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas pareiškėjo privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti M. P., gimusį 1991 m. birželio 24 d., baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. P. 2013 m. kovo 12 d. apie 20 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė E. A. iš chuliganiškų paskatų ir tuo jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. kovo 12 d. apie 20 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė E. A. ir tuo jam nesunkiai sutrikė sveikatą, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nurodė, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas yra prieštaringas, kadangi jame teigiama, kad M. P. sumušė E. A. iš chuliganiškų paskatų ir jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, bei prašomą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau toks veikos dispozicijos aprašymas atitinka ne BK 140 straipsnio 1 dalyje, bet BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, pareiškėjo privataus kaltinimo skunde privalėjo būti nurodytos esminės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, o ne tik apsiribojama bendru įvardijimu, jog M. P. sumušė E. A.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendyje taip pat nurodė, jog pirmos instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo išsiaiškinti kaltinimo poziciją, įvertinti, ar privataus kaltinimo skundas atitinka BPK 412 straipsnio reikalavimus.
Kadangi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį, konstatavo, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų (privataus kaltinimo skundas yra prieštaringas, M. P. kaltinamas nusikalstama veika, kuri nurodyta BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nors prašoma patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skunde nenurodytos esminės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės), ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą, mano, jog neturi galimybės surengti taikinamąjį teismo posėdį, kol nėra paduotas BPK 412 straipsnio reikalavimus atitinkantis privataus kaltinimo skundas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant nesuvaržyti kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu M. P. teisių bei jo tinkamos galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, pareiškėjo privataus kaltinimo skundas yra nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti E. A. atstovo advokato Modesto Sriubo privataus kaltinimo skundą dėl M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį, konstatavo, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos, todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą, mano, jog neturi galimybės surengti taikinamąjį teismo posėdį, kol nėra paduotas BPK 412 straipsnio reikalavimus atitinkantis privataus kaltinimo skundas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant nesuvaržyti kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu M. P. teisių bei jo tinkamos galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, pareiškėjo privataus kaltinimo skundas yra nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjo E. A. atstovas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria nukentėjusiojo 2013-05-23 skundas būtų priimtas.
Atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė konkrečių nukentėjusiojo 2013-05-23 skundo neatitikimų Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimams, be pagrindo rėmėsi skunde įrašyta technine (rašymo) klaida, kuri nėra esminė, įvertinus visą skundo turinį, bei klaidingai vertino aplinkybes, kurios skunde aiškiai įvardintos.
Nukentėjusysis, kreipdamasis į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo M. P., privataus kaltinimo skunde pakankamai aiškiai ir konkrečiai išdėstė veikos aplinkybes ir 2013-05-23 skunde nurodė:
- teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą (Vilniaus mieto apylinkės teismui (1 psl,));
Žemesnės instancijos teismas
- nusikalstamos veikos padarymo vietą (bute, adresu (duomenys neskelbtini)(1 psl.), laiką (2013-03-13 apie 20.45-20.50 min.(l psl.)), padarinius (nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 875/13(01)(2 psl.)) ir kitas esmines aplinkybes (M. P. įėjo į buto prieškambarį ir po kelių tarpusavio su E. A. persimestų sakinių, pradėjo E. A. daužyti rankų kumščiais per galvą, veidą, parkritusį ant žemės E. A. spardyti kojomis visą kūną. (1 psl.));
- duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (2013-05-23 skundo priedai: Vilniaus apylinkės prokuratūros atsiųsta medžiaga, VTMT specialisto išvada Nr. G 875/13 (01), Atmintinės, patyrusiam galvos traumą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-15 sprendimo Nr. 6-12- 110718, receptų, Eurovaistinės kvitų, VšĮ Antakalnio poliklinikos kvitų, kopijos);
- nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens (M. P., (duomenys neskelbtini)) bei liudytojų (K. K., (duomenys neskelbtini), T. M., (duomenys neskelbtini)) vardus, pavardes ir gyvenamąsias vietas.
- 2013-05-23 skundas pasirašytas nukentėjusiojo atstovo.
Šalies argumentai
E. A. atstovo teigimu, teismų praktikoje suformuota, kad privataus kaltinimo skunde neturi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, nėra numatytas reikalavimas, kad nukentėjusysis skunde nurodytų veikos, kuria kaltinamas asmuo, kvalifikaciją, pačiam skundui nėra keliami tokie pat reikalavimai kaip prokuroro surašytam kaltinamajam aktui bei tai, kad teismas turi teisę patikslinti skunde nurodytą kaltinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepagrindė, kas leidžia spręsti, kad 2013-05-23 skunde M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 138 str. 1 d. 2 p. Tai, kad 2013-05-23 skunde 2 lape, nurodant sveikatos sutrikdymo mastą, vietoj žodžio „nežymiai“, įsivėlusi techninė klaida ir nurodytas žodis „nesunkiai“, nesudaro iš viso skundo turinio, vadovaujantis protingumo principu, pagrindo spręsti, kad M. P. kaltinamas kita nei BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.
Taip pat E. A. atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad 2013-05-23 skunde nurodant „LR BK 60 str. 1 d. 3 d. numatyta, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų laikoma sunkinančia aplinkybe“, t.y. nukentėjusiojo nurodyta M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarant veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., turėtų būti vertinama kaip kvalifikuojantis veikos požymis. Kaip jau minėta, 2013-05-23 skunde aiškiai įvardintas kaltinimas (BK 140 str. 1 d.) ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 3 d.).
Teismas, anot apelianto, nepasinaudojo teise patikslinti skunde nurodytą kaltinimą, įvertinus visą skundo turinį, taip pat apribojo nukentėjusiojo teisę savarankiškai šiame procese, kuriame surinkti visi bylai nagrinėti reikalingi duomenys, patikslinti skundą, todėl tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje pareiškėjo E. A. atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. A. atstovo skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo nagrinėjimo medžiaga pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad 2013-05-23 privataus kaltinimo skundą surašė ir pasirašė E. A. vardu advokatas, o nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir nukentėjusiojo skundui, tačiau jeigu skundą surašo nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni.
Nors skunde Vilniaus apygardos teismui E. A. atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė konkrečių nukentėjusiojo 2013-05-23 privataus kaltinimo skundo neatitikimų Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimams, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, cituodamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį, nurodė, jog 2013-05-23 E. A. advokato privataus kaltinimo skundas yra prieštaringas, M. P. kaltinamas nusikalstama veika, kuri nurodyta BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nors prašoma patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skunde nenurodytos visos esminės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Su šia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nes tokiu būdu yra suvaržomos kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu M. P. teisės bei jo tinkama galimybė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.
Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustato, kokie duomenys turi būti nurodyti privataus kaltintojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 1 ir 2 d. nukentėjusiojo skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatytas reikalavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ir dėl to tas reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, racionalus. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų privataus kaltinimo skundo turinio reikalavimų. Kaip minėta, privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas privataus kaltinimo bylų procese atitinka kaltinamąjį aktą baudžiamajame procese, vykstančiame bendra tvarka. Taigi, privataus kaltintojo skundu ar jo teisėto atstovo pareiškimu yra apibrėžiamas kaltinimas ir nustatomos jo ribos, todėl kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Tokie reikalavimai keliami ir siekiant kaltinamajam žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šiame procesiniame dokumente, be nusikalstamos veikos laiko ir vietos, turi būti tiksliai nurodyta, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai inkriminuojami kaltinamajam ir kokias konkrečiai pasekmes tai sukėlė, kad būtų galima spręsti, kokio konkretaus Lietuvos Respublikos BK straipsnio dispoziciją sudaro inkriminuojami nusikalstami veiksmai.
Nagrinėjamu atveju iš privataus kaltinimo skundo turinio nėra aišku, vis tik kokia nusikalstama veika yra kaltinamas M. P., neaiškūs neva M. P. padaryta nusikalstama veika E. A. sukelti padariniai, t.y., ar jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ar nežymiai. Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso įstatymas aiškiai apibrėžia baudžiamojo proceso funkcijas, kurias vykdo tam tikrą procesinį statusą turintys subjektai. Privataus kaltinimo bylų procese privatus kaltintojas (jo teisėtas atstovas) atlieka kaltinimo funkciją, o teismas - bylos nagrinėjimo ir išsprendimo ar teisingumo vykdymo funkciją. Šios funkcijos yra atskirtos viena nuo kitos, todėl teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų. Būtent dėl šių priežasčių apylinkės teismas negalėjo priimti skundo, nes toks skundas neleidžia tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų bei tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Pažymėtina ir tai, jog skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ginti pažeistas teises ar teisėtus interesus teisme – nukentėjęs asmuo, pašalinęs teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, vėl gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti E. A. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo E. A. atstovo skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.