Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-544/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ ieškinį atsakovui G. D. dėl 51 997,73 Eur skolos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. D. 51 997,73 Eur skolą pagal (Sutartį ir Dauginimo) sutartis ir 0,2 proc. delspinigių nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolių įvykdymo. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo prievolių tinkamo vykdymo pagal dvi atskiras sutartis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

25. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2019 m. kovo 12 d. pateiktus duomenis, kuriuos Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. rezoliucija priėmė ir perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, pateikė į bylą prašymą dėl papildomo rašytinio įrodymo priėmimo ir prijungimo prie bylos – Valstybinės augalininkystės tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. raštą iš kurio matyti, kad sėklininkystės įmonė Norika Nordring Kartoffelzucht und Vermehrungs GmbH ar jos įgaliotas atstovas UAB „Solanika“ nėra pateikusi registruoti licencinės sutarties, sudarytos su ūkininku G. D..

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos raštą, į kurį atsakovas, siekdamas atsikirsti, pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. raštą, sprendžia, kad anksčiau atsakovas neturėjo intereso ieškoti ir rinkti šių duomenų teismui, siekdamas atsakyti į naujas ieškovės nurodomas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, kad yra tikslinga šiuos naujus duomenis priimti ir dėl jų pasisakyti šiame procesiniame sprendime.

Bylos faktinės aplinkybės

27. Ieškovė UAB „Solanika“ ir atsakovas G. D. 2017 m. vasario 8 d. sudarė sėklinių bulvių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė 48,4 t. sėklinių bulvių už 30 453,28 Eur sumą (t. I, b. l. 19). Pagal sutartį atsakovas už sėklines bulves su ieškove turėjo atsiskaityti, 15 226,64 Eur sumokėdamas iki 2017 m. kovo 1 d. bei per 7 dienas po vienos iš sėklos rūšių pristatymo (Sutarties 2 p.). Byloje nėra ginčo, kad šią sutartinių įsipareigojimų dalį šalys įvykdė tinkamai.

28. Likusią 15 226,64 Eur skolos dalį atsakovas ieškovei pagal Sutartį turėjo sumokėti iki 2018 m. vasario 1 d. (Sutarties 2 p.). Atsakovas šią skolą padengė 2018 m. rugsėjo 13 d. (t. I, b. l. 42), po ieškovės kreipimosi į teismą 2018 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovas) pradelsęs laiku atsiskaityti laiku už gautą bulvių sėklą moka 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną (t. I, b. l. 19).

29. Atsakovas, pripažindamas savo pareigą sumokėti ieškovei delspinigius pagal sutarties 6 punktą dėl sutarties 2 punkte numatyto termino atsiskaityti pažeidimo, 2018 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo ieškovei 554,25 Eur delspinigių (0,02 proc.) už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. (t. I, b. l. 43).

30. 2010 m. balandžio 30 d. šalys sudarė bulvių sėklos dauginimo sutartį Nr. 01/02 (t. I, b. l. 17-19), kurios objektas – ieškovės pateiktų bulvių sėklos dauginimas atsakovo žemės plotuose naudojant atsakovo techninius ir finansinius išteklius. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo laiku suderinti, surasti ir pristatyti atsakovui sertifikuotos elitinės bulvių sėklos, laiku jam apmokėti jo pateiktą sertifikuotą sėklinę medžiagą (Sutarties 1 p.). Pagal šią sutartį, be kita ko, atsakovas turėjo teisę savarankiškai realizuoti sėklines bulves tretiesiems asmenims, sumokant ieškovei 20 proc. dydžio licencinį mokestį nuo pardavimų kainos, bet ne daugiau kaip po 200 Lt už „A“ kategorijos sėklos toną ir po 300 Lt už „E“ kategorijos sėklos toną, visus atsiskaitymus atliekant iki birželio 30 dienos (Sutarties 3.1., 4.4., 4.5. p.).

Dėl delspinigių dydžio nustatymo pagal Sutartį

31. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad pagal Sutartį kilusią prievolę atsakovas yra įvykdęs. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl priteistinų delspinigių dydžio.

32. Ieškovė reikalauja 5 509,85 Eur (0,2 proc. dydžio) delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Atsakovas pripažinęs, kad pradelsė laiku sumokėti Sutartimi sulygtą užmokestį, sumokėjo 554,25 Eur delspinigių (0,02 proc. dydžio) už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. (t. I, b. l. 43).

33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą sumažinti delspinigius pagal Sutartį kilusią prievolę tenkino iš dalies, sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną senaties termino ribose, tai yra paskaičiavo 2 786,48 Eur suma. Teismas, nustatęs, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 554,25 Eur delspinigių, papildomai iš atsakovo ieškovei priteisė 2 232,23 Eur delspinigių. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistavo abu CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti savarankiški pagrindai mažinti delspinigių dydį – delspinigiai neprotingai dideli, taip pat skolininkas yra įvykdęs dalį prievolės. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei teismo posėdžiuose, nei procesiniuose dokumentuose ieškovė neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, siekdama pagrįsti protingą netesybų dydį.

34. Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais teismui suteikta teisė mažinti netesybas, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, atsakovo elgesį – atsakovas Sutarties dalį prievolės įvykdė laiku (15 226,64 Eur sumokėjo iki 2017 m. kovo 1 d.), likusią dalį (15 226,64 Eur) padengė 2018 m. rugsėjo 13 d., pripažinęs, kad vėluoja įvykdyti sutartinę prievolę, kartu sumokėjo ir 0,02 proc. delspinigių (554,24 Eur), pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.258 straipsnio 3 dalyje esančios sąlygos, sudarančios pagrindą mažinti priteistiną netesybų dydį. Ieškovės argumentai, kad teismas priteisė mažesnes netesybas (mažesnį procentinį jų dydį) nei prašė atsakovas, atmestini, manant, kad ieškovė atlikdama aritmetinius skaičiavimus ir vertindama netesybų dydį apsiriko. Pažymėtina, kad atsakovas prašė konstatuoti tinkamą 0,02 proc. dydžio delspinigius, kuriuos jis be ginčo sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 0,1 proc. dydžio delspinigius (ne, 0,01 proc. kaip nurodo ieškovė) ir įpareigojo atsakovą ieškovei papildomai sumokėti 2 232,23 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas netesybų dydis yra adekvatus ir jo keisti nėra pagrindo, be to, kaip teisingai teismas nustatė, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, susijusių su patirta žala dėl laiku neįvykdytos prievolės pagal Sutartį.

37. Ieškovės argumentai, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą netesybų dydžiui apskaičiuoti, atmestini. Teismas ieškovei priteisė netesybas už Sutarties sąlygų netinkamą vykdymą už paskutinius 6 mėnesius ir sprendime nurodė aritmetinius skaičiavimus. Teismas tenkinęs atsakovo prašymą iš dalies, pritaikė sumažintą netesybų dydį, kas lėmė tai, kad ieškovės prašymas priteisti netesybas buvo tenkintas iš dalies ir priteistinų netesybų dydis buvo sumažintas iki 2 232,23 Eur, kadangi atsakovas 554,25 Eur netesybų jau buvo apmokėjęs.

Dėl reikalavimo kylančio pagal Dauginimo sutartį

38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2010 m. balandžio 30 d sudarė bulvių sėklos dauginimo sutartį Nr. 01/02 (t. I, b. l. 17–19), kurios objektas – ieškovės pateiktų bulvių sėklos dauginimas atsakovo žemės plotuose naudojant atsakovo techninius ir finansinius išteklius. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo laiku suderinti, surasti ir pristatyti atsakovui sertifikuotos elitinės bulvių sėklos, laiku jam apmokėti jo pateiktą sertifikuotą sėklinę medžiagą (Dauginimo sutarties 1 p.). Pagal šią sutartį, be kita ko, atsakovas turėjo teisę savarankiškai realizuoti sėklines bulves tretiesiems asmenims, sumokant ieškovei 20 proc. dydžio licencinį mokestį nuo pardavimų kainos, bet ne daugiau kaip po 200 Lt už „A“ kategorijos sėklos toną ir po 300 Lt už „E“ kategorijos sėklos toną, visus atsiskaitymus atliekant iki birželio 30 dienos (Dauginimo sutarties 3.1., 4.4., 4.5. p.). Ieškovė tvirtina, kad šio sutartinio įsipareigojimo iki kiekvienų metų birželio 30 d. apmokėti ieškovei 20 proc. licencinį mokestį nuo savarankiškai realizuotų sėklinių bulvių atsakovas nevykdė, todėl yra skolingas jai 24 938,10 Eur. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreipimosi į teismą dienai jis turi sumokėti ieškovei 750,19 Eur palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Reikalavimą įvykdyti prievolę ieškovė grindžia Dauginimo sutartimi (t. I, b. l. 17–18) ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita faktūra Nr. 2018/25 (t. I, b. l. 27). Atsakovas tvirtina, kad Dauginimo sutartis galiojo 3 metus nuo jos pasirašymo dienos (Dauginimo sutarties 5.1 punktas). Po 2013 m. sezono šalys nebevykdė šios sutarties, nei viena iš šalių nereiškė viena kitai pretenzijų dėl sutarties nevykdymo, 2017 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte su atsakovu už 2017 metus ieškovė nenurodė skolų pagal Dauginimo sutartį. Todėl, atsakovo įsitikinimu, ieškovė neturėjo pagrindo nuo 2013 metų nebegaliojančios sutarties pagrindu išrašyti atsakovui sąskaitą dėl 24 938,10 Eur skolos už 2016–2017 metus priteisimo, juo labiau kad ieškovė jos nesiuntė atsakovui, o pateikė iš karto teismui.

39. Iš byloje esančios Dauginimo sutarties sąlygų matyti, kad ji galioja iki 2013 m. balandžio 30 d. Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, būtinybė šalims išreikšti valią raštu nėra privaloma, kadangi sutarties nutraukimo faktas gali būti nustatomas ir pagal sutarties šalių elgesį, t. y. konkliudentinius veiksmus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, kad po 2013 metų sezono kuri nors sutarties šalis vykdė 2010 m. balandžio 30 d. sutartyje numatytus įsipareigojimus, įskaitant ir ieškovės įsipareigojimą vykdyti sutarties 1.1–1.3 punktuose numatytas pareigas, priiminėti atsakovo pateiktą bulvių sėklą (2.9 punktas), mokėti atsakovui už realizuotą jo išaugintą sėklą (3.2, 4.1 punktai) ir kt. Atsiskaitymų Aktai pagal Dauginimo sutartį už sėklos dauginimo sezoną bei PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo sudaromos tik už 2010 – 2011, 2011 – 2012, 2012 – 2013 metų sezonus (t. I, b. l. 45 – 50). Taip pat byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagristų, kad po 2013 metų sezono iki šios bylos iniciavimo teisme, ieškovė teikė pretenzijas atsakovui dėl netinkamo Dauginimo sutarties vykdymo, ar kad tarp šalių dėl to būtų kilęs ginčas. Tačiau byloje yra pateikti naujų bulvių sėklos dauginimo sutarčių projektai – 2017 m. vasario 4 d. bulvių dauginimo sutartis Nr. 01/01 (t. I, b. l. 52–53) ir 2018 m. vasario 28 d. bulvių dauginimo sutartis Nr. 01/01 (t. I, b. l. 56-59), iš kurių matyti, kad ieškovė siūlė atsakovei sudaryti naujas bulvių dauginimo sutartis ir dėl tos pačios kategorijos („A“) bulvių sėklos dauginimo ir realizavimo. Tačiau atsakovas jų nepasirašė. Taip pat iš byloje esančių 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. kovo 16 d. pirkimo pardavimo sutarčių (t. I, b. l. 92–93) matyti, kad atsakovas iš ieškovės įsigijo „A“ ir „E“ kategorijų bulvių sėklų. Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akto Nr. 20171231-14 (t. I, b. l. 60), matyti ieškovės prašoma priteisti suma pagal 2017 m. vasario 8 d. Sutartį (15 226,24 Eur), tačiau šiame akte neatsispindi ieškovės reikalaujama 24 938,10 Eur suma, kurią ji reikalauja priteisti iš atsakovo pagal Dauginimo sutartį.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė reikalaujamos skolos pagal Dauginimosi sutartį pagrįstumo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, šalis besikreipianti į teismą turi pagrįsti jos reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šalių Dauginimo sutarties vykdymo aplinkybes po 2013 m. sezono, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 24 938,10 Eur skolos priteisimo, kaip ir dėl 750,19 Eur palūkanų priteisimo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl ieškovės argumentų, kad reikalavimas dėl 24 938,10 Eur skolos ir 750,19 Eur palūkanų priteisimo kylą iš Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir Augalų sėklininkystės įstatymų pažeidimo

41. Ieškovė 2019 m. kovo 12 d. į bylą pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą gali naudoti tik tas fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo selekcininkas yra sudaręs licencinę sutartį, kuri užregistruota Augalininkystės tarnyboje.

42. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2019 m. kovo 12 d. pateiktus duomenis, pateikė į bylą prašymą dėl papildomo rašytinio įrodymo priėmimo ir prijungimo prie bylos – Valstybinės augalininkystės tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. raštą iš kurio matyti, kad sėklininkystės įmonė Norika Nordring Kartoffelzucht und Vermehrungs GmbH ar jos įgaliotas atstovas UAB „Solanika“ nėra pateikusi registruoti licencinės sutarties, sudarytos su ūkininku G. D..

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo prievolės mokėti ieškovės prašomą 24 938,10 Eur skolos ir 750,19 Eur delspinigių sumą. Pažymėtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos pagal sudarytą Dauginimo sutartį susidarymą, tačiau šios sumos susidarymo ir pagrįstumo neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti vienų ar kitų aplinkybių buvimą remdamasis ieškovės subjektyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais skaičiavimais. Be to, byloje pateikti duomenys neatskleidė ir tos aplinkybės, ar atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą buvo informuotas apie jam keliamą tokį reikalavimą, nepaaiškinta, kokiu pagrindu sąskaitoje faktūroje (t. I, b. l. 27) nurodyta apmokėti 24 938,10 Eur sumą iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. Be to, šioje sąskaitoje yra nurodytos „B“ ir „A“ kategorijos sėklos, o Dauginimo sutartimi šalys buvo susitarę dėl „A“ ir „E“ kategorijų sėklų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, šios prašomos priteisti skolos ir delspinigių pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės UAB ,,Solanika“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

45. Pažymėtina, kad nėra pagrindo vertinti ieškovės argumentų, susijusių su būtinybe gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

47. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės UAB ,,Solanika“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovas.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. vasario 27 d. (2019 m. pirmąjį ketvirtį)) sudarė 935,70 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 216,41 Eur (935,70 Eur x 1,3). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsakovas 2019 m. balandžio 17 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, poziciją į ieškovės prašymą(2019 m. antrąjį ketvirtį)) sudarė 970,30 Eur, todėl maksimali priteistina sumą už sudaro 388,12 Eur (970,30 Eur x 0,4).

50. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė PVM sąskaitas faktūras (t. II, b. l. 48–49), 2019 m. balandžio 30 d. ataskaitą (t. II, b. l. 50), 2019 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą (t. II, b. l.), iš kurių matyti, kad atsakovas patyrė 1 121,42 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Solanika“ (juridinio asmens kodas 159861167) 1 121,42 Eur (tūkstantį šimtą dvidešimt vieną eurą keturiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą.