Kauno apylinkės teismo sprendimas

7. Ieškovės A. B. patikslinto ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į atsakovo G. O. priešieškinį grindžiami šiais patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė A. B. ir jos atstovė advokatė I. K. (1 t., b. l. 1–5, 149–151; 2 t., b. l. 155–156; 3 t., b. l. 152–154, 185–188; 4 t., b. l. 8–9):

7.1. Ieškovei A. B. nuosavybės teise priklauso 0,0839 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu 2S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: sklypas Nr. 2, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 31–33). Šį žemės sklypą ieškovė A. B. įsigijo nuosavybės teise 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-3031 (1 t., b. l. 22–24, 107; 3 t., b. l. 40–43). Iki privatizavimo šį žemės sklypą ieškovė A. B. valdė nuo 1973 m. – gavo sodininkystei iš Kaišiadorių rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos. 1975 m. jame ieškovė A. B. pasistatė sodo namelį su šiltnamiu prie jo. Žemės sklypas nebuvo aptvertas: nei ieškovės, nei to meto kaimynų. Ginčų dėl žemės sklypų ribų nebuvo. Sodininkų bendrijos nariams suteikti žemės sklypai sodininkystei nebuvo vienodi: nei pagal dydį, nei pagal konfigūraciją. Atsakovui G. O. nuosavybės teise priklauso 0,0783 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu 21S1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: sklypas Nr. 21, SB „(duomenys neskelbtini)“, D (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 12–13, 28–30) – įsigytas iš A. Z.. Ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. žemės sklypai ribojasi ir yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės A. B. žemės sklypas susideda iš dviejų dalių – jis perskirtas Vilnelės gatve, o atsakovo G. O. sklypas yra vientisas. Ieškovės A. B. žemės sklypas dar ribojasi su dviem žemės sklypais, kurių kadastriniai matavimai yra atlikti – tai A. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–8), ir L. K. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–10). Ginčo su šių žemės sklypų savininkais dėl ieškovės A. B. žemės sklypo ribų nėra. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos. Nepaisant ieškovės A. B. žemės sklypo ribų, nustatytų pagal preliminarius matavimus, atsakovas G. O. savavališkai užvaldė (užgrobė) ieškovei A. B. priklausančio žemės sklypo dalį – 0,0022 ha. Teismui pateiktoje UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtoje žemės sklypų schemoje (3 t., b. l. 188) ieškovės A. B. žemės sklypas, susidedantis iš dviejų dalių, pažymėtas taškais nuo 1 iki 24, o atsakovo G. O. žemės sklypas pažymėtas taškais nuo 31 iki 51. Šioje žemės sklypų schemoje, parengtoje atsižvelgus į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas (3 t., b. l. 172–173), šalių žemės sklypų dydžiai neviršija maksimalių teisės aktuose leistinų paklaidų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 m. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Taigi, teisės aktai numato tokią situaciją, kuomet matuojant besiribojančius žemės sklypus, bendrų riboženklių koordinatės gali skirtis, tačiau koordinačių skirtumas negali viršyti aukščiau paminėtose taisyklėse numatytų dydžiu. Šalių žemės sklypai yra ne miesto teritorijoje (kitos teritorijos), todėl nagrinėjamu atveju leistinas skirtumas yra 0,3 m (arba 30 cm). Šalių žemės sklypų ginčo dalis teismui pateiktoje schemoje pažymėta taškais 10–11–12. Žemės sklypo kraštinės, pažymėtos taškais 11–12 ir 9–10 sumažėjo 0,49 m, o kraštinė, pažymėta taškais 10–11, – 0,02 m, t. y. iš esmės ieškovė A. B. sumažino žemės sklypo ginčo dalį nuo 0,0022 ha (22 kv. m) iki 0,0019 ha (19 kv. m). Atsakovas G. O. savavališkai užvaldė (užgrobė) ieškovei A. B. priklausančio žemės sklypo dalį – 2017 m. savavališkai pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais apie 0,50 m atstumu nuo ieškovei priklausančio šiltnamio – taip, kad šiltnamio durys remiasi į tvorą, ir jų praktiškai negalima atidaryti. Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio atsakovas savavališkai subjaurojo ieškovės žemės sklypą – nukasė apie 50 cm viršutinio vejos sluoksnio, dėl ko žemės sklypo paviršiaus 0,0022 ha (pagal teismui pateiktą UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą – 0,0019 ha) tapo žemesnis nei kaimyninis A. L. sklypas, – taip pažeidė ieškovės A. B. žemės sklypo reljefą, o savo žemės sklypą išlygino bei savavališkai pasodino medį ieškovės žemės sklypo ribose (1 t., b. l. 17–18, 21, 25–27). Dėl neteisėtų atsakovo G. O. veiksmų ieškovė A. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, tačiau šios institucijos, atlikusios patikrinimą, negalėjo išspręsti ginčo, kol neatlikti ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. žemės sklypų kadastriniai matavimai (1 t., b. l. 13–15). Atsakovas G. O. nesutinka su ieškovės A. B. užsakymu atliktais jai priklausančio žemės sklypo matavimais – teismui pateiktoje UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtoje žemės sklypų schemoje pažymėtais taškais 10–11–12, todėl kadastrinių matavimų procedūros atlikti neįmanoma iki neišspręstas ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. ginčas dėl žemės sklypų ribos;

7.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kita); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-453/ 2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-470/ 2014 ir kitos). Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-6/ 2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/ 2011 ir kitos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, žemės sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama žemės sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-539/ 2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-6/ 2010 ir kitos) ;

7.3. Pagal ieškovės A. B. žemės sklypo planą, kuris yra neatsiejama 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis (1 t., b. l. 22–24, 107; 3 t., b. l. 40–43), žemės sklypo linijų ilgiai nuo ieškovei A. B. priklausančio sodo namelio sienos iki atsakovo G. O. sklypo ribos yra 9,0 m, kas atitiko faktinį ieškovės žemės sklypo naudojimą iki atsakovas savavališkai užgrobė ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį 2017 m. Teismui pateiktoje UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtoje žemės sklypų schemoje ieškovės A. B. žemės sklypo ribų ilgiai nuo sodo pastato iki atsakovui G. O. priklausančio sklypo yra: nuo taško 14 iki taško 11 – 8,48 m, o nuo taško 7 iki taško 10 – 8,56 m. Taip pat šioje schemoje išlaikyta ieškovės A. B. žemės sklypo konfigūracija. Ieškovės žemės sklypo linija, pažymėta teismui pateiktoje UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtoje žemės sklypų schemoje taškais 3–10 ribojasi su A. L. žemės sklypu, kuriam atlikti ir įregistruoti kadastriniai matavimai, ginčo dėl sklypo ribos šioje dalyje nėra. Ieškovės sklypo linija, pažymėta taškais 1–13 ribojasi su L.K. V. žemės sklypu, kuriam taip pat atlikti ir įregistruoti kadastriniai matavimai, ginčo dėl sklypo ribos šioje dalyje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui G. O. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro išraše žymimas kaip koreguotinas, nes šio žemės sklypo ribos turi būti tikslinamos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 6SD-(14.6.7.)-380 (2 t., b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai jau ne pirmas ginčas, nagrinėjamas teisme, tarp atsakovo G. O. ir kitų žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypai turi bendras ribas su atsakovo žemės sklypu. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo G. O. ir A. L. žemės sklypų ribos (civilinė byla Nr. 2-577-810/ 2015). Šioje byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. balandžio 19 d. raštas, jog atsakovo G. O. žemės sklypo ribos turi būti koreguojamos. Taip pat šioje byloje yra pateiktas pirminis teritorinio planavimo dokumentas – sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas (civilinės bylos Nr. 2-577-810/2015 2 t., b. l. 9 ir šios civilinės bylos 2 t., b. l. 154), kuriame nurodyta atsakovo G. O. žemės sklypo Nr. 21 konfigūracija, kuri yra netaisyklingos formos;

7.4. Pažymėtina, kad atsakovas G. O. teismui pateikė du skirtingus ieškovės A. B. žemės sklypo planus, t. y. jų kopijas (1 t., b. l. 61–62). Viename ieškovės A. B. žemės sklypo riba yra 9 m atstumu nuo ieškovės sodo namelio pagrindinės sienos (1 t., b. l. 61), kitame – ties ieškovės sodo namelio pagrindine siena (1 t., b. l. 62). Atsakovas G. O. priešieškinį grindžia būtent antruoju ieškovės žemės sklypo planu (1 t., b. l. 62), tačiau šio plano kopija nėra patvirtinta, o pirmojo ieškovės žemės sklypo plano kopija (1 t., b. l. 61) yra patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus specialisto. Nagrinėjamu atveju vadovautinasi pirmuoju ieškovės A. B. žemės sklypo planu (1 t., b. l. 61), kas visiškai atitina kitus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir faktinį žemės sklypo naudojimą (1 t., b. l. 22–24, 107). Pažymėtina, kad valstybinės žemės privatizavimo procese galėjo būti sudaryti keli ir net skirtingi ieškovei A. B. skirto žemės sklypo planai, tačiau pats svarbiausias yra tas, kuris yra 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis (1 t., b. l. 22–24, 107). Pažymėtina, kad atsakovas G. O. teismui taip pat pateikė du skirtingus jam priklausančio žemės sklypo planus, t. y. jų kopijas (1 t., b. l. 54–55). Viename atsakovo žemės sklypas yra taisyklingo stačiakampio formos (žemės sklypo apatinė dalis) (1 t., b. l. 54), kitame – netaisyklingos formos (nukirstas žemės sklypo apatinės dalies viršutinis kampas) (1 t., b. l. 55). Būtent antrojo atsakovo G. O. žemės sklypo plano kopija yra patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus specialisto (1 t., b. l. 55), o pirmojo žemės sklypo plano kopija (1 t., b. l. 54) nepatvirtinta, todėl ja nesivadovautina. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (1 t., b. l. 122) atsakovo G. O. žemės sklypo ribos yra koreguotinos ir neaiškios, turi būti tikslinamos – akivaizdžiai matomas ribos persidengimas su besiribojančiu žemės sklypu (žemėlapyje pažymėta Nr. 20 ir Nr. 18) ribomis. Ieškovės A. B. žemės sklypas pažymėtas kaip preliminariai matuotas ir iš esmės atitinka ieškovės pateiktą žemės sklypo schemą. Nors atsakovas G. O. neginčija gretimų žemės sklypų savininkų ribų, žemėlapyje pažymėtų Nr. 20 ir Nr. 18, tačiau neatmetama prielaida, kad minėtų ribų neatitikimai gali turėti įtakos atsakovo žemės sklypo formai ir plotui;

7.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, – nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis 3K-3-344/ 2012);

7.6. Nustačius ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. žemės sklypų ribą pagal teismui pateiktą UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą – pažymėtą taškais 10–11–12, – tampa akivaizdus ieškovės A. B. teisių pažeidimas – atsakovas G. O. pažeidė ieškovės teises, t. y. savavališkai pastatė tvorą apie 0,50 m atstumu nuo ieškovei priklausančio šiltnamio, ieškovei priklausančioje žemėje pasodino medelį ir subjaurojo ieškovės žemės sklypą, nukasdamas apie 50 cm viršutinio vejos sluoksnio, dėl ko sklypo paviršius 0,0022 ha (pagal teismui pateiktą UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą – 0,0019 ha) tapo žemesnis nei kaimyninis A. L. žemės sklypas. Todėl ieškovė A. B. priversta kreiptis į teismą dėl atsakovo G. O. įpareigojimo grąžinti žemės sklypą į iki pažeidimo buvusią padėtį;

7.7. Patenkinus ieškovės A. B. patikslintą ieškinį, iš atsakovo G. O. priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsakovo G. O. priešieškinis ir atsikirtimai į ieškovės A. B. patikslintą ieškinį grindžiami šiais priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas G. O. ir jo atstovas advokato padėjėjas K. P. (1 t., b. l. 43–47, 115–121; 3 t., b. l. 143–146, 174–179, 189; 4 t., b. l. 5–6, 23–27):

8.1. Ieškovė A. B. savo reikalavimus grindžia teismui pateikta 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartimi ir koreguota jai priklausančio žemės sklypo plano kopija (1 t., b. l. 22–24). Pažymėtina, kad ieškovės A. B. žemės sklypo plano originalo ar jo patvirtintos kopijos nėra nei pas ieškovę, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, nei VĮ „Registrų centras“. Atsakovas G. O. teismui taip pat pateikė ieškovės A. B. žemės sklypo plano kopiją (1 t., b. l. 62), tačiau kitokią: nors ji parašais yra identiška ieškovės pateiktai žemės sklypo plano kopijai, tačiau su faktiškai kitokiu žemės sklypo plotu. Pagal ieškovės ir pagal atsakovo pateiktus žemės sklypo planus viršutinės žemės sklypo dalies (pavaizduota virš kelio) plotas yra toks pat (647,8 kv. m: 39,5 ×16,4), apatinės žemės sklypo dalies (pavaizduota po keliu) plotas atrodo yra toks pat (117,6 kv. m: 24,0 × 4,9), tačiau ieškovės pateikto žemės sklypo planas akivaizdžiai neatitinka mastelio, t. y. jei vienos kraštinės ilgis yra 4,9 m, tai kita kraštinė, plane pažymėta tokiu pačiu masteliu, negali būti du kartus ilgesnė, dėl ko galimai padidėja ir šios žemės sklypo dalies plotas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog ieškovės A. B. pateikta žemės sklypo planas yra galimai suklastotas. Šiuo įtarimus sustiprina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus archyve saugomi dokumentai yra taisyti ranka, nenurodant nei tokių taisymų datos, nei asmens, padariusio nurodytus taisymus: „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos 1992 m. balandžio 21 d. pažymoje Nr. 2 (1 t., b. l. 63) nurodytas ieškovės A. B. žemės sklypo plotas 7,75 arai (775 kv. m) buvo ranka nubrauktas ir pataisytas į 8,39 arus (839 kv. m); be to, ieškovės A. B. 1992 m. kovo 21 d. prašyme (originalas, 1 t., b. l. 49) nurodytas prašomas parduoti 7,75 arų žemės sklypas, tačiau žemės sklypo plotas ir vėl ranka nubrauktas ir pataisytas į 8,39 arus. Jei tikėti ieškovės A. B. teismui pateiktu jos žemės sklypo planu, jos sklypas niekaip negali įsitekti šalia esančio atsakovo G. O. žemės sklypo. Teismas turėtų priimti atskirąją nutartį kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo dėl dokumento klastojimo pradėjimo;

8.2. Priešingai nei ieškovė A. B., atsakovas G. O. turi originalius savo žemės sklypo dokumentus, šie dokumentai yra ir viešajame Nekilnojamojo turto registre. 1993 m. lapkričio 9 d. Valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-4893 (t. 1, b. l. 52–53) buvęs atsakovo G. O. žemės sklypo savininkas A. Z. įsigijo 7,83 arų (783 kv. m) ploto žemės sklypą pagal 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo schemą (1 t., b. l. 54), tačiau gretimų žemės sklypų savininkai, statydami statinius, užėmė A. Z. žemės sklypą, dėl ko sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sutiko pakeisti A. Z. žemės sklypo formą, prijungiant sklypą iš kairės bei nurėžiant dalį žemės sklypo dešinėje – 1993 m. balandžio 24 d. žemės sklypo schemą (1 t., b. l. 55; 3 t., b. l. 103). Šie pakeitimai buvo registruoti 1993 m. lapkričio 24 d. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, 1993 m. gruodžio 19 d. – viešajame registre. Pažymėtina, kad abiejų konfigūracijų žemės sklypo plotas yra tas pats. Atsakovas G. O. šį žemės sklypą iš A. Z. įsigijo 1997 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-1432 (1 t., b. l. 56–57), o 1993 m. balandžio 24 d. žemės sklypo schema (1 t., b. l. 55) yra šios sutarties priedas;

8.3. Atsakovas G. O. prašo teismo nustatyti šalių žemės sklypų ribą pagal UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtą schemą (3 t., b. l. 145), kuri visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką; Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/ D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus), neviršija leistino ribinio žemės sklypo ploto paklaidos, nors atsakovo žemės sklypas padidėja iki 807,00 kv. m (ribinis plotas – 840,00 kv. m), atitinka 1992 m. balandžio 24 d. atsakovo žemės sklypo schemą ir kadastro žemėlapio ištrauką (1 t., b. l. 122), taip pat sąžiningumo ir protingumo principus. Atsakovas G. O. prašo teismo nustatyti šalių žemės sklypų ribą perskirstant šalims tenkančias jų žemės sklypų dalis – atsakovas sutinka perduoti ieškovei A. B. 2,4938 kv. m dydžio jam tenkančio žemės sklypo plotą ir prašo, kad ieškovė jam perduotų 1,0151 kv. m. dydžio jai tenkančio žemės sklypo plotą. Šiuo atveju atsakovas ieškovei perduotų net gi daugiau savo žemės sklypo, nei gautų iš ieškovės. Pagal teismui pateiktą UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. schemą nenukenčia nei ieškovės A. B., nei atsakovo G. O., kaip žemės sklypų savininkų, interesai. Ši schema atitinka ir jau viešajame registre registruotas gretimų sklypų ribas. Pažymėtina, kad atsakovo G. O. siūloma šalių žemės sklypų riba teismui pateiktoje 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtoje schemoje pažymėta taškais 10 ir 11. Taško 10 koordinatės yra: x – 6077834,5 (duomenys neskelbtini)1, y – (duomenys neskelbtini); taško 11: x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikrinusi atsakovo G. O. po 2014 m. pastatytos tvoros buvimo vietą, 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 6SD-2350-(14.6.104) (1 t., b. l. 125) nurodė, jog tvora eina per taškus, kurių koordinatės: x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini) ir x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai per atsakovo prašomą nustatyti šalių žemės sklypų ribą, todėl ieškovės A. B. pareikštas reikalavimas nukelti tvorą nėra pagrįstas ir atmestinas;

9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija grindžiama šiais atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino trečiojo asmens atstovė D. T. (2 t., b. l. 77–81):

9.1. Ieškovė A. B. 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (notaro registro Nr. 2-3031) įsigijo 839,00 kv. m žemės sklypą, esantį Kaišiadorių rajone, Rumšiškių apylinkėje, Dovainonių kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)s“, sklypo Nr. 2 (2 t., b. l. 83–84, 95–96, 113). Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko 1992 m. balandžio 20 d. pažymoje Nr. 2 (2 t., b. l. 90) nurodyta, kad ieškovė A. B. yra bendrijos narė nuo 1974 m. ir jai išskirtas 6,00 arų žemės sklypas. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko 1992 m. balandžio 21 d. pažymoje Nr. 2 (2 t., b. l. 91) nurodyta, kad ieškovei A. B. priklauso sodo namelis su statiniais, žemės sklypo plotas – 7,75 arai, kurie toje pačioje pažymoje yra nubraukti ir patikslinti – 8,39 arai. Kaišiadorių rajono valdybos 1993 m. kovo 9 d. potvarkio Nr. 56-v 1 priedu (2 t., b. l. 88–89) patvirtintas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypų pirkėjų sąrašas ir nurodytas parduodamo/ perkamo sklypo plotas bei kaina. Ieškovei A. B. skirtas sodo sklypo plotas – 839,00 kv. m, sklypo kaina – 503,00 talonai. Ieškovės A. B. žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti. Atsakovas G. O. 1997 m. kovo 14 d. sutartimi (notaro registro Nr. 2-1432) iš A. Z. įsigijo 0,0783 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 121–122). Atsakovo žemės sklypo ribos taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus (2 t., b. l. 85–87), kadastriniai matavimai neatlikti. Taip ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos. Kaip teigia ieškovė atsakovas savavališkai užvaldė jai priklausančią sklypo dalį – pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir subjaurojo žemės sklypą, nukasdamas viršutinį vejos sluoksnį, bei savavališkai pasodino medį. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodė, kad ieškovė pretenduoja į 0,22 aro jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Šalių žemės sklypų pirminiai dokumentai nėra tikslūs, žemės sklypų ribos persidengia. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojai ne kartą atliko patikrinimus (2 t., b. l. 97–112, 124–134) ir pagal ieškovės A. B., ir pagal atsakovo G. O. skundus, kurių metu surašė patikrinimų aktus vietoje, ir nustatė, kad nuosavybės teise ieškovei A. B. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: Viln (duomenys neskelbtini), ir atsakovui G. O. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra suformuoti ir privatizuoti pagal atliktus preliminarius žemės sklypų matavimus. Patikrinimo metu ieškovė ir atsakovas pateikė skirtingus žemės sklypų formavimo brėžinius, kuriuos parengė 1992 ir 1993 m. bei patvirtino sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. Šie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, kad šalių žemės sklypų ribos nėra patikslintos, t. y. neatlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir į tai, kad ieškovė A. B. ir atsakovas G. O. pateikė skirtingus žemės sklypų formavimo brėžinius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama skundus ir prašymus, vadovaujasi turimais archyviniais dokumentais bei VĮ „Registrų centras“ duomenimis, todėl nustatyti šalių žemės sklypų ribos šiuo metu negali. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi šalių žemės sklypų planų originalų;

9.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. ginčo metu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, įstatymų nustatyta tvarka, įbraižytų žemės sklypų duomenys nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti, todėl žemės sklypų planai laikytini teisingais, kol jie nebus pakeisti arba nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei ir Atsakovui nesutariant dėl bendros žemės sklypų ribos, šis ginčas gali būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti teismo tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kita); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-195/ 2010). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir įstatymus įgyvendinantys teisės aktai nenumato galimybės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre gali būti pakeičiami atsižvelgiant į valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimą, teismo sprendimą, nutartį, nutarimą, nuosprendį, rašytinius sandorius, kitus valstybės kadastrų ir registrų dokumentus bei įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dokumentus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į tai, kad ginčai tarp sodininkų bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. ginčas dėl žemės sklypų ribos spręstinas teismo nuožiūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis.

10. Trečiojo asmens Kaišiadorių rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos pozicija grindžiama šiais teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovės R. Š. argumentais (trečiasis asmuo atsiliepimų nei į patikslintą ieškinį, nei į priešieškinį nepateikė): visoje (duomenys neskelbtini)pridaryta klaidų privatizavimo metu prieš 25 m. Kiekvienas žemės sklypas taisytas ir pertaisytas, buvo labai daug problemų, nes nepakanka žemės, sklypai persidengė (užeina vienas ant kito), tačiau kaimynai abipusių nuolaidų būdu susitarė, daug kur jau yra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju šalių konfliktas įsisenėjęs, jiems niekaip nepavyksta sutarti, į teismą kreiptasi po to, kai tarp šalių žemės sklypų atsirado atsakovo G. O. tvora. Sodininkų bendrijos narių žemės sklypų problemos iškilo privatizavimo metu, kai reikėjo suformuoti žemės sklypus aplink jau pastatytus sodo namelius. Dėl šios priežasties susiformavo nevienodi žemės sklypai: vieni – didesni, kiti – mažesni. Sodininkų bendrijos generalinis planas (2 t., b. l. 154) šiuo metu neatitina esamos padėties, naujo plano niekas neparengė ir nerengia. Sodininkų bendrijos archyve yra du atsakovo G. O. (tuomet – A. Z.) žemės sklypo planų kopijos (1 t., b. l. 54–55) ir viena ieškovės A. B. žemės sklypo kopija (3 t., b. l. 40–43), kur žemės sklypui priskirtini ir 9 m. nuo sodo namelio. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrija palaiko ieškovės A. B. pusę. Paklausta, trečiojo asmens atstovė atsakė, kad ieškovė A. B. sodininkų bendrijos privatizavimo reikalų netvarkė, nebuvo nei bendrijos pirmininke, nei bendrijos finansininke, tik apie 2010 m. dalyvavo bendrijos revizijoje.