Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-9-773/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-18
Bylos Nr.: e2A-9-773/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00014-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: G. O.
Ieškovas: D. B., A. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono „Marių“

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai

Civilinė byla Nr. e2A-9-773/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00014-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.4.2.5.; 2.4.2.12.2.; 3.1.1.2.21. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. (ieškovės A. B. teisių perėmėjo) patikslintą ieškinį atsakovui G. O. atsakovo G. O. priešieškinį ieškovui D. B. dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono „Marių“ sodininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. O., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribą, einančią tarp taškų 10-11-12, kurių koordinatės: 10 taškas x-(duomenys neskelbtini); y- (duomenys neskelbtini); 11 taškas x-(duomenys neskelbtini); y- (duomenys neskelbtini); 12 taškas x-(duomenys neskelbtini); y- (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018-11-20 d. parengtą žemės sklypų schemą teisminiam nagrinėjimui; 2) įpareigoti atsakovą G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai apie 0,50 m atstumu nuo šiltnamio pastatytą 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir pasodintą medelį, bei atkurti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), reljefą 0,0022 ha ploto žemės sklypo dalyje, užpilant nukastą žemės sklypą žemėmis iki žemės sklypo lygio, esančio pagal UAB „Daraja“ matininko L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. parengtą žemės sklypų schemą teisminiam nagrinėjimui tarp taškų 12 (x-(duomenys neskelbtini); y- (duomenys neskelbtini)) ir 9 (x-(duomenys neskelbtini); y- (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui G. O. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros pašalinimo ir žemės sklypo reljefo atkūrimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti atsakovui G. O. baudą po 50 eurų už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovės A. B. naudai; 3) priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo G. O. bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 9 d. mirus ieškovei A. B., ieškovas pakeistas jos teisių perėmėju. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise priklauso 0,0839 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu 2S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamiu 3Š1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas sklypas Nr.2, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)). Šį žemės sklypą ieškovė įsigijo nuosavybės teise pagal 1993 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-3031. Ieškovės žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis, jis perskirtas Vilnelės gatve. Atsakovui G. O. nuosavybės teise priklauso 0,0783 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu 21S1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas sklypas Nr.21, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)). Ieškovės ir atsakovo žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos. Pagal ieškovės žemės sklypo planą, kuris yra neatsiejama 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis, žemės sklypo linijų ilgiai nuo ieškovei A. B. priklausančio sodo namelio sienos iki atsakovo G. O. sklypo ribos yra 9,0 m. Nepaisant žemės sklypo ribų, nustatytų pagal preliminarius matavimus, kurios matomos 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „Daraja“ parengtoje žemės sklypo schemoje, atitinkančioje LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus ir faktinį ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimą nuo 1974 m., atsakovas savavališkai užvaldė ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį – 0,0022 ha, nes 2017 m. savavališkai pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais apie 0,50 m atstumu nuo ieškovei priklausančio šiltnamio, taip, kad šiltnamio durys remiasi į tvorą, ir jų praktiškai negalima atidaryti. Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovas savavališkai subjaurojo ieškovės žemės sklypą, nukasdamas apie 50 cm viršutinio vejos sluoksnio, dėl ko sklypo paviršius 0,0022 ha tapo žemesnis nei kaimyninis A. L. sklypas, ir tokiu būdu pažeidė ieškovės sklypo reljefą, o savo sklypą išlygino bei savavališkai pasodino medį ieškovės sklypo ribose.

2. Atsakovas G. O. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nustatyti ribą tarp ieškovės A. B. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir jo – atsakovo G. O. – žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), einančią tarp taškų 10 ir 11, kurių koordinatės yra: taškas 10: x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini); taškas 11: x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtą schemą. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia įrodymais, kurių neįmanoma patikrinti, t.y. žemės sklypo (kadastro numeris: (duomenys neskelbtini)) koreguota plano kopija bei 1993 m. birželio 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-3031. Pagal ieškovės pateiktą planą – pirmos dalies plotas yra tas pats (117,6 kv. m.), o antra dalis akivaizdžiai neatitinka mastelio – jei vienos kraštinės ilgis yra 4,9 m., tai kita kraštinė, plane tokiu pačiu masteliu, negali būti du kartus ilgesnė. Tokie įrodymai liudija, jog ieškovės pateikta schema yra galimai suklastota. Atsakovo prašymu 2018 m. vasario 9 d. dieną Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kaišiadorių skyriuje susipažinus su archyvinėje byloje esančiais dokumentais paaiškėjo, jog ieškovės žemės sklypo plano, kaip originalaus ar patvirtinto dokumento, nėra. NŽT pateikė tik kopiją dokumento bei nurodė, jog tokius dokumentus gavo iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš archyve saugomos „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos pažymos 1992-04-21 Nr. 2, atsakovės žemės sklypo plotas buvo nurodytas 7,75 arai (775 kv. m.), tačiau pažymoje šis plotas buvo ranka nubrauktas ir ranka pataisytas į 8,39 arus (pataisymą atlikęs asmuo nenurodytas), ieškovės 1992 m. kovo 21 d. prašymu ieškovė prašė parduoti 7,75 arų žemės sklypą, tačiau vėlgi – plotas ranka nubrauktas bei ranka pataisytas į 8,39 arus (pataisymą atlikęs asmuo taip pat nenurodytas). Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas savavališkai užvaldė ieškovei priklausančią sklypo dalį. Priešingai nei ieškovė, atsakovas turi originalius savo žemės sklypo dokumentus, šie dokumentai yra ir viešajame nekilnojamojo turto registre. Atsakovas iš A. Z. įsigijo 783 kv. m. ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)), kurio ribos pakeistos gretimų sklypų savininkams statiniais užėmus A. Z. žemės sklypą ir šie pakeitimai buvo registruoti 1993 m. lapkričio 24 d. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ bei 1993 m. gruodžio 19 d. – viešajame registre. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, žemės sklypų riba nustatytina perskirstant šalims tenkančias jų žemės sklypų dalis pagal UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtą schemą.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad NŽT tarnautojai ne kartą atliko patikrinimus ir pagal ieškovės A. B., ir pagal atsakovo G. O. skundus, kurių metu surašė patikrinimų aktus vietoje, ir nustatė, kad nuosavybės teise ieškovei A. B. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovui G. O. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra suformuoti ir privatizuoti pagal atliktus preliminarius žemės sklypų matavimus. Patikrinimo metu ieškovė ir atsakovas pateikė skirtingus žemės sklypų formavimo brėžinius, kuriuos parengė 1992 ir 1993 m. bei patvirtino sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. Šie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, kad šalių žemės sklypų ribos nėra patikslintos, t. y. neatlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir į tai, kad ieškovė ir atsakovas pateikė skirtingus žemės sklypų formavimo brėžinius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama skundus ir prašymus, vadovavosi turimais archyviniais dokumentais bei VĮ „Registrų centras“ duomenimis, todėl nustatyti šalių žemės sklypų ribos šiuo metu negali. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi šalių žemės sklypų planų originalų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovės ir atsakovo ginčo metu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įstatymų nustatyta tvarka įbraižytų žemės sklypų duomenys nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti, todėl žemės sklypų planai laikytini teisingais, kol jie nebus pakeisti arba nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei ir atsakovui nesutariant dėl bendros žemės sklypų ribos, šis ginčas gali būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatomis. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir įstatymus įgyvendinantys teisės aktai nenumato galimybės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į tai, kad ginčai tarp sodininkų bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, ieškovės ir atsakovo ginčas dėl žemės sklypų ribos spręstinas teismo nuožiūra, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė ir nusprendė: 1) nustatyti A. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir G. O. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribą, einančią tarp taškų 10–11–12, kurių koordinatės: 10 taškas: x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini); 11 taškas: x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini); 12 taškas: x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą; 2) įpareigoti G. O., per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai apie 0,50 m atstumu nuo šiltnamio pastatytą 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir pasodintą medelį bei atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), reljefą 0,0019 ha ploto žemės sklypo dalyje, užpilant nukastą žemės sklypą žemėmis iki žemės sklypo lygio, esančio pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą tarp taškų 9 (x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini)); 10 (x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini)), 11 (x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini)) ir 12 (x – (duomenys neskelbtini); y – (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad G. O. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros ir medelio pašalinimo bei žemės sklypo reljefo atkūrimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam skiriama bauda po 50,00 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną A. B. naudai; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti valstybei iš atsakovo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas konstatavo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų žemės sklypų duomenys nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti. Nors atsakovas iš esmės ginčija ieškovės 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo planą, pagal kurį už ieškovės sodo namelio ieškovės žemės sklypui priskirtini dar 9 m žemės ir kurio pagrindu buvo sudaryti bei registruoti ieškovės A. B. žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens Kaišiadorių rajono „Marių“ sodininkų bendrijos atstovės R. Š., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės D. T. ir liudytojų E. B., D. B., V. B., O. P., J. A. B., M. J. Z. ir A. Z. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad šis ieškovės žemės sklypo planas laikytinas teisingu, nes yra pagrįstas sodininkų bendrijos privatizavimo dokumentais, juos atitinka, yra notariškai patvirtintos ieškovės A. B. 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 priedas, taip pat atitinka faktinę padėtį, ką patvirtino šios civilinės bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas A. Z. ir liudytojai E. B., D. B., V. B. ir O. P.. Teismas nesivadovavo liudytojų J. A. B. ir M. J. Z. paaiškinimais, kurie teismo posėdžio metu painiojosi, nežinojo, ar yra tvora atsakovo žemės sklype ir jei yra, tai kur, tikino teismą, kad atsakovo G. O. žemės sklypas yra stačiakampis, nors pats atsakovas G. O. teismui yra pateikęs 1993 m. balandžio 24 d. sudarytą jo žemės sklypo planą su nukirstu kampu, kurį teismas taip pat laikė teisingu ir juo vadovavosi, nes jo pagrindu buvo sudaryti bei registruoti atsakovo G. O. žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Nors kai kurie ieškovės žemės sklypo privatizavimo dokumentai yra taisyti, nagrinėjamu atveju teismas tų taisymų nelaikė dokumentų klastojimu, nes atsakovas neįrodė šių dokumentų klastojimo fakto. Įvertinus šių dokumentų rengimo seką ir rezultatą, labiau tikėtina, kad nurodyti pataisymai atsirado natūraliai, tuo metu iškilus poreikiui, derinant privatizavimui rengiamų sodo žemės sklypų dydžius ir preliminarias jų ribas.

6. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį ir teismų praktiką žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teismas nustatė, kad 1993 m. ieškovės įsigytam žemės sklypui priklauso ginčijami 9 m žemės, esantys už ieškovės sodo namelio, kuriais visą laiką nuo maždaug 1974 m. iki pat atsakovas apie 2017 m. iš karto už ieškovės šiltnamio pastatė tvorą, naudojosi būtent ieškovė. Taip pat nustatyta, kad atsakovas superka aplinkinius gretimus žemės sklypus ir iš esmės juos jungia į vieną masyvą. Šiuo metu jo visų žemės sklypų masyvas nėra taisyklingos formos pagal UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. schemą, todėl atsakovo argumentas, kad nustačius ieškovės prašomą šalių žemės sklypų ribą išsikreiptų jo žemės sklypo taisyklinga forma ir žemės sklypas padarytų laiptuotas, kas apsunkintų naudojimąsi juo, yra atmestinas. Atsakovas G. O. neįrodė, kaip konkrečiai būtų apsunkintas jo žemės sklypo naudojimas, jei į jį įsiterptų ieškovės žemės sklypo dalis.

7. Teismas, įvertinęs šalių pateiktas žemės sklypų schemas: UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą ir UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtą schemą, atsižvelgęs į ieškovės A. B., atsakovo G. O., trečiojo asmens Kaišiadorių rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos atstovės R. Š., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės D. T. ir liudytojų E. B., D. B., V. B., O. P., J. A. B., M. J. Z. ir A. Z. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju abi šalių pateiktos žemės sklypų schemos yra parengtos laikantis tokioms schemoms teisės aktuose keliamų reikalavimų, žemės sklypų dydžiai neviršija maksimalių teisės aktuose leistinų paklaidų, atitinka gretimų sklypų koordinates ir žemės sklypų kraštinių ilgius. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti šalių žemės sklypų riba labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, teismui pateiktus abiejų šalių žemės sklypų dokumentus, žemės sklypų konfigūraciją juose ir dydį, užfiksuotus ir esamus statinius, taip pat atsižvelgus ir į faktinio šalių ginčo žemės naudojimo trukmę ir aplinkybes. Be to, nustačius ieškovės prašomą žemės sklypų ribą abiejų šalių žemės sklypų naudojimas būtų įmanomas ir racionalus. Todėl teismas tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl šalių žemės sklypų ribos nustatymo, o atsakovo atmetė, nustatydamas, kad ieškovės žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), riba yra tarp taškų 10–11–12 pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą.

8. Patenkinęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl šalių žemės sklypų ribos nustatymo, teismas tenkino ir jos reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo su nedidelėmis korekcijomis, atsižvelgiant į ieškovei atitenkančio žemės sklypo plotą, t.y. ne 0,0022 ha, o 0,0019 ha. Teismas nustatė, kad atsakovas apie 2017 m. prie ieškovės šiltnamio galinės sienos pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir savo tvoros pusėje nukasė/ išlygino žemės paviršių bei pasodino medį ne jam, o ieškovei priklausančiame žemės sklype. Todėl teismas įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai apie 0,50 m atstumu nuo šiltnamio pastatytą 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir pasodintą medelį bei atkurti žemės sklypo reljefą 0,0019 ha ploto žemės sklypo dalyje, užpilant nukastą žemės sklypą žemėmis iki žemės sklypo lygio, esančio pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą tarp taškų 9, 10, 11 ir 12 Atsižvelgęs į darbų, kuriuos atlikti įpareigotas atsakovas, mastą ir sudėtingumą (maždaug 4,90 m ilgio metalinio tinklo tvoros su metaliniais stulpais ir pasodinto medelio pašalinimas bei 0,0019 ha ploto žemės sklypo žemės sklypo reljefo atkūrimas), teismas sprendė, kad 30 dienų terminas tų darbų atlikimui yra protingas ir pakankamas, o siekiant užtikrinti efektyvų ieškovės nuosavybės teisių gynimą ir teismo sprendimo įvykdymą, numatytina teismo sprendimo neįvykdymo sankcija, 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atsižvelgus į šalių ginčo trukmę ir atsakovo turtinę padėtį yra pagrįsta, teisinga, protinga ir sąžininga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas G. O. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti: nustatyti ribą tarp A. B. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir G. O. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), einančią tarp taškų „10“ ir „11“, kurių koordinatės yra: taškas „10": x - (duomenys neskelbtini), y - (duomenys neskelbtini); taškas „11“: x - (duomenys neskelbtini), y - (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geosoma“ 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtą schemą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas ne originaliais, bet koreguotais dokumentais, o ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, kas ir kada šiuos duomenis koregavo. 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo plano schemos, kuria remiasi ieškovė, nėra ir VĮ „Registrų centras“. Priešingai nei ieškovės atveju, atsakovas pateikė teismui savo žemės sklypo schemų originalus ir inventorinę bylą. Šie dokumentai yra registruoti VĮ „Registrų centro“ administruojamame nekilnojamojo turto registre, pateiktose originaliose schemose jokių taisymų nėra. Pati ieškovė 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu paliudijo, jog jai suteiktas sodo sklypas nebuvo didesnis už gretimai esančius sklypus, todėl akivaizdu, kad negalėjo įsiterpti į atsakovo žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino galimą dokumentų klastojimo faktą, nes atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė teismui dvi ieškovės žemės sklypų planų kopijas su skirtingais žemės sklypų kraštinių ilgiais, kas laikytina dokumentų klastojimo faktu. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis ieškovės pateiktu žemės sklypo planu.

1.3. Pirmos instancijos teismas visą leistiną (ribinę) ploto paklaidą skyrė išimtinai ieškovei, tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, gynė išimtinai ieškovės teises apelianto (atsakovo) interesų sąskaita bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos panašiose bylose. Nurodė, kad remiantis 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „Geosoma“ parengta žemės sklypų ribų nustatymo schema, t. y. nustačius atsakovo siūlomą ribą, atsakovo žemės sklypo plotas būtų padidėjęs iki 807 kv. metrų, o ieškovės - iki 877 kv. metrų, kas atitiktų leistinas paklaidas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, nors atsakovas pagal 1997 m. kovo 14 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 783 kv.m. ploto žemės sklypą, o ieškovė pagal 1993 m. birželio 13 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 839 kv.m. ploto žemės sklypą, t.y. apelianto sklypas būtų padidėjęs 24 kv. metrais, o ieškovės – 38 kv. metrais. Tuo tarpu nustačius ieškovės siūlomą ribą, apelianto žemės sklypo plotas nepasikeitė, o atsakovės sklypas išsiplėtė iki maksimalaus leistino ploto - 896 kv.m. pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą ir įsiterpė į apelianto žemės sklypą. Taip buvo nukryptą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 547 421/2015), jog jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

1.4. Teismas netinkamai įvertino liudytojo A. Z. parodymus, nes priimdamas sprendimą nesivadovavo liudytojo parodymais, kuriuose minėtas liudytojas teigė, kad kuomet jis pats įsigijo sklypą, sklypus savininkai turėjo tik gatvės pusėje, – kitoje pusėje jų nebuvo, tarp šiltnamio ir tuometinio A. Z. sklypo buvo nedidelis tarpelis, kuris A. Z. manymu niekam nepriklausė, nes šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė faktiškai nesinaudojo ginčijama sklypo dalimi. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojų J. B. ir M. Z. parodymais, kurie patvirtino tas pačias aplinkybes, tačiau vadovavosi prieštaringais liudytojų O. P., E. B., D. B., V. B. parodymais apie ginčo žemės sklypo dalies būklę ir faktinį naudojimą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. B. (ieškovės A. B. teisių perėmėjas), atstovaujamas advokatės I. Kurauskienės, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nors apeliantas tiesiogiai nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, iš skundo turinio galima suprasti, jog atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – vadovavosi nepatikimais įrodymais. Šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Nors atsakovas iš esmės ginčijo ieškovės 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo planą, pagal kurį už ieškovės sodo namelio ieškovės žemės sklypui priskirtini dar 9 m žemės ir kurio pagrindu buvo sudaryti bei registruoti ieškovės žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šis ieškovės žemės sklypo planas nepripažintinas negaliojančiu, priešingai – laikytinas teisingu, nes yra pagrįstas sodininkų bendrijos privatizavimo dokumentais, juos atitinka, yra notariškai patvirtintos ieškovės 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 priedas, taip pat atitinka faktinę padėtį. Kauno regioniniame valstybės archyve saugomos minėtos sutarties planas yra toks pats, koks yra prie ieškovės teismui pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir kurio pagrindu buvo sudaryti bei registruoti ieškovės žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kaišiadorių rajono „Marių“ sodininkų bendrijos atstovė R. Š. nurodė, jog bendrijos archyvuose yra būtent tokia ieškovės žemės sklypo plano kopija. Nors atsakovas pateikė teismui dar vieną 1992 m. balandžio 24 d. parengtą ieškovės žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo riba yra ties ieškovės sodo namelio pagrindine siena, t. y. už ieškovės sodo namelio 9 m žemės sklypui nebepriklauso, tačiau atsakovo pateikto plano kopija nėra patvirtinta, taip pat toks planas (ar kopija) nėra saugojami nei VĮ Registrų centre, nei NŽT, nei SB „(duomenys neskelbtini)“ archyvuose.

2.2. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visą leistiną (ribinę) ploto paklaidą skyrė išimtinai ieškovei, tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, gynė išimtinai ieškovės teises apelianto (atsakovo) interesų sąskaita bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos panašiose bylose, yra atmestini. Ieškovė 839,00 kv. m žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise pagal 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas 783,00 kv. m žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise pagal 1997 m. kovo 14 d. sutartį iš A. Z. (notaro registro Nr. 2-1432). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyti žemės sklypo maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, atlikus kadastrinius matavimus, dydžiai (jų apskaičiavimo formulės). Taigi, ieškovės žemės sklypo leistina paklaida yra 58 kv.m (arba 0,0057 ha), o atsakovo – 57 kv.m. (arba 0,0057 ha). Nustatant ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą, ieškovės žemės sklypo plotas neviršija maksimalios (ribinės) ploto paklaidos (839 kv. m. + 58 kv. m. = 897 kv. m.), nes ieškovės žemės sklypo plotas yra 896 kv. m. (839 kv. m. + 58 kv. m.). Atsakovo žemės sklypo plotas taip pat neviršija maksimalios (ribinės) ploto paklaidos (783 kv. m. + 57 kv. m. = 840 kv. m.), nes atsakovo žemės sklypo plotas yra 788 kv. m. (783 kv. m. + 5 kv. m.). Todėl nustačius žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą schemą, nei ieškovės, nei atsakovo žemės sklypų plotas, nurodytas įsigijimo dokumentuose, nesumažėja. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-421/2015, kuria siūlo vadovautis atsakovas, nagrinėjama visai kita situacija, kuomet pagal ieškovo pateiktą planą atsakovo žemės sklypo plotas sumažėjo, tačiau šiuo konkrečiu atveju nei ieškovei, nei atsakovui mažinti žemės sklypų plotų nereikėjo, priešingai, kiekvieno savininko plotai padidėjo leistinos maksimalios paklaidos ribose. Be to, tiek ieškovės, tiek atsakovo tam tikrų sklypų ribų linijų ilgiai padidėjo dėl to, kad naujos schemos turėjo būti parengtos laikantis tokioms schemoms teisės aktų keliamų pasikeitusių reikalavimų, kad tarp kelio ir žemės sklypo neįsiterptų laisvi žemės plotai.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad 1993 m. ieškovės A. B. įsigytam žemės sklypui priklauso 9 m žemės, esantys už ieškovės sodo namelio, kuriais visą laiką nuo maždaug 1974 m. faktiškai naudojosi būtent ieškovė. Vien tik ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų paaiškinimus ne taip, kaip to norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo manyti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, teismas analizavo visų liudytojų duotus parodymus ir jų atitikimą byloje esantiems rašytiniams dokumentams ir planams, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktines bylos aplinkybes – naudojimąsi ginčytinu apie 22 kv. m žemės plotu. Ieškovas skunde cituoja liudytojų parodymus, ištrauktus iš konteksto, pateikia šių parodymų savo vertinimą. Be to, žemės sklypų ribos nustatymas pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą įtvirtina tikrą kompromisą ir pusiausvyros principą, kadangi šioje schemoje ginčytinas plotas ieškovės sumažintas nuo 22 kv. m. iki 19 kv. m.

2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą planą, ji gali ginti savo nuosavybės teisę CK 4.98 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, t. y. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aplinkybes, kad atsakovas neteisėtai apie 2017 m. prie ieškovės šiltnamio galinės sienos pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir savo tvoros pusėje nukasė/ išlygino žemės paviršių bei pasodino medį, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, fotonuotraukos ir liudytojų parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Byloje kilo ginčas dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo, ieškovui ginant savo teises ir kreipusis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo ribos su atsakovui priklausančio žemės sklypo riba nustatymo. Ieškiniu atsakovo reikalaujama savo lėšomis pašalinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neteisėtai apie 0,50 m atstumu nuo šiltnamio pastatytą 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir pasodintą medelį bei atkurti ieškovo žemės sklypo reljefą 0,0022 ha ploto žemės sklypo dalyje, užpilant nukastą žemės sklypą žemėmis iki žemės sklypo lygio, esančio pagal parengtą žemės sklypų schemą teisminiam nagrinėjimui tarp nurodytų taškų, teismo sprendime nustatant, kad atsakovui neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros pašalinimo ir žemės sklypo reljefo atkūrimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, skirti atsakovui baudą po 50 eurų už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai.

13. CK 4.45 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 4.45 straipsnio įtvirtintas materialinės teisės normas dėl ginčytinų sklypo ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019; kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi nagrinėti šalių ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nes dėl jo realiai kilo žemės sklypų savininkų ginčas. Tai patvirtina aplinkybės, kad į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo su ieškiniu kreipėsi tiek ieškovė A. B., kurios teises perėmė ieškovas D. B., tiek priešieškiniu atsakovas G. O., kurie pateikė skirtingus reikalavimus dėl jiems priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šalių žemės sklypų riba pagrįstai nustatyta teismo sprendimu, nes tarp esamų žemės sklypų ribas patvirtinančių dokumentų yra prieštaravimų vieni kitiems, taip pat nustatyta aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, kadangi žemės sklypų faktinės ribos, kaip jas skirtingai nurodo šalys, ir teisinės ribos (pagal dokumentus), kaip jas skirtingais žemės sklypų planais įrodinėja bylos šalys, nesutampa, be to, kilo ginčas dėl atsakovo pastatytos tvoros, pasodinto medelio bei nukasto žemės reljefo ieškovo žemės sklype.

Dėl žemės sklypų ribos nustatymo

16. Apeliantas G. O. apeliaciniame skunde ir atsakovo atstovas advokatas D. Paškauskas 2020 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimų vertinant byloje esančius įrodymus. Apelianto nuomone, ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas ne originaliais, bet koreguotais dokumentais, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoto 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo plano schemos, kuria remiasi ieškovė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas pažymėjo, kad jis pateikė teismui savo žemės sklypo schemų originalus ir inventorinę bylą, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre, ir jo pateiktose originaliose schemose jokių taisymų nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino galimą dokumentų klastojimo faktą, nes atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė teismui dvi ieškovės žemės sklypų planų kopijas su skirtingais žemės sklypų kraštinių ilgiais, kas laikytina dokumentų klastojimo faktu.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypų ribą pagal ieškovo pateiktą UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. parengtą žemės sklypų schemą, vadovavosi visais teismui pateiktais brėžiniais, šalių parengtais žemės sklypų planais ir schemomis kaip įrodymais, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ieškovės A. B. ir atsakovo G. O. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų žemės sklypų duomenys nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti, laikytini teisingais, nes yra pagrįsti sodininkų bendrijos privatizavimo dokumentais, juos atitinka, yra notariškai patvirtintos ieškovės A. B. 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 priedas (3 t., b. l. 98–103). Teismas įvertino ir tai, kad ieškovo pateiktas žemės sklypas atitinka faktinę padėtį, ką patvirtino šios civilinės bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas A. Z., buvęs atsakovo G. O. žemės sklypo savininkas.

18. Teisėjų kolegija, tirdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne originaliais, bet koreguotais dokumentais, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoto 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo plano schemos, netinkamai vertino galimą dokumentų klastojimo faktą, žodine tvarka nagrinėjant bylą 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu papildomai ištyrė tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek išklausė liudytojų parodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. sausio 2 d. išrašą ieškovei A. B. nuosavybės teise priklausė 0,0839 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu 2S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamiu 3Š1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai neatlikti. Sodo namelis ir šiltnamis (metalas su karkasu) pastatyti 1975 m. (Nekilnojamojo turto registro duomenys – 1 t., b. l. 31–33). Ieškovė A. B. šį 0,0839 ha ploto suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą nuosavybės teisėmis įsigijo 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 pagrindu (1 t., b. l. 87–88).

20. Teisėjų kolegija įvertina, kad šios 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 ir prie jos esančios žemės sklypo plano kopijas yra pateikęs Kauno regioninis valstybės archyvas 2018 m. birželio 18 d. raštu, kuris jas saugo teisės aktų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 98–102; popierinės bylos medžiagos priedas). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios sutarties priedas yra 1992 m. balandžio 24 d. parengtas įsigyjamo žemės sklypo planas (3 t., b. l. 101), toks pats, koks yra prie ieškovės teismui pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (2 t., b. l. 185–188) ir kurio pagrindu buvo sudaryti bei registruoti ieškovės A. B. žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre (Namų valdos techninės apskaitos byla inventorinis Nr. 121, popierinės bylos dalies priedas, 2 t., b. l. 178–179). Iš visų šių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad ieškovo žemės sklypas pagal prie valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties esantį planą susideda iš dviejų dalių, esančių skirtingose Vilnelės gatvės pusėse, viršutinės žemės sklypo dalies plotas yra 648 kv. m, sklypas stačiakampis, sklypo kraštinės: dvi po 16,40 m. ir dvi nevienodos kraštinės: 39,00 m ir 40,00 m, apatinės žemės sklypo dalies plotas yra 191 kv. m., sklypas stačiakampis, sklypo kraštinės dvi po 39,00 m (24,00 + 6,00 + 9,00) ir dvi po 4,9 m. Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad už ieškovės sodo namelio pažymėti dar 9 m žemės, visas žemės sklypo plotas yra 0,0839 ha. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šie Nekilnojamojo turto registre esantys įregistruoti duomenys apie ieškovui priklausantį žemės sklypą, jo plotą ir kraštinių ilgį yra suklastoti, ir kad pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino (CPK 185 straipsnis).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas iš archyvinių dokumentų yra pateikęs 1992 m. balandžio 24 d. kitokio ploto ir išmatavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plano kopiją, kur ieškovės žemės sklypo plotas buvo nurodytas 7,65 arai ir vėliau ištaisytas į 8,39 arus, kintant ir apatinės žemės sklypo dalies kraštinių ilgiams, vietoje 4,90 m. ir 24,0 m. nustatant 4,90 m., 24,0 m., 6,0 m., 9.0 m., savaime nereiškia šių dokumentų klastojimo fakto. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypai yra sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriose tiek žemės sklypo plotai ir ribos buvo ne kartą koreguoti, jas tikslinant teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad ieškovės A. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos dar 1993 m. birželio 13 d. nurodant būtent 0,0839 ha ploto žemės sklypą, su jame esančiu sodo pastatu 2S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamiu 3Š1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pastatyti dar 1975 m. Pažymėtina, kad toks A. B. parduodamo žemės sklypo plotas nurodytas ir Žemės sklypo įkainojimo akte (2 t., b. l. 93), surašytame prieš privatizuojant žemės sklypą, nurodytas įkainuoto ieškovei parduodamo žemės sklypo Nr. 2 plotas – 0,0839 ha. Kaišiadorių rajono valdybos 1993 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 56-v 1 priede (2 t., b. l. 88–89) patvirtintas Kaišiadorių rajono „Marių“ sodininkų bendrijos sodo sklypų pirkėjų sąrašas ir nurodytas A. B. parduodamo/ perkamo sodo žemės sklypo plotas – 839,00 kv. m. Pažymėtina ir tai, kad šie nuo 1993 m. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, jų atsakovas neginčija. Pažymėtina, kad istoriškai keitėsi ir paties atsakovo G. O. žemės sklypo ribos ir plotas pagal 1992 m. balandžio 24 d. žemės sklypo schemą, žemės sklypą padidinant perbraukus 7,35 arai padidinus iki 7,83 arų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas sklypas Nr.21, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovas iš pradinio žemės sklypo savininko A. Z. įsigijo pagal 1997 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 11, 45, 56-57). Teisėjų kolegija įvertina, kad A. Z. šį 7,83 arų žemės sklypą įsigijo 1993 m. lapkričio 6 d. sutartimi (1 t., b. l. 89-91), abiem gretimiems žemės sklypams pagal esamus dokumentus yra pakankamai žemės ploto, niekada ginčo tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų faktinio naudojimo nekilo.

22. Teisėjų kolegija papildomai ištyrė liudytojo A. Z. parodymus, kuriais jis parodė, kad kai privatizavo savo žemę, niekas jam nesakė, kad jo sklypo ribos kertasi su kurio nors kito sklypo ribomis; nežino, ką privatizavo A. B.; nieko nežino apie sklypo patraukimą žemyn; matė A. B. šiltnamį iš savo sklypo, visi tokio pavydėjo; kai jis naudojosi sklypu, A. B. namas jau buvo pastatytas, šiltnamį A. B. pasistatė vėliau, prieš jo šeimininkavimo tame sklype pabaigą; šiltnamis nebuvo pastatytas jo sklypo ribose, to jis nebūtų leidęs; iki šiltnamio tą žemę kartais prižiūrėjo jis, nupjaudavo kartais, bet tas ruoželis buvo niekieno, augdavo aviečių krūmai ir į tą niekieno žemę plėtėsi jo avietės (2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 36 min. 01 s. – 53 min 59 s.). Teisėjų kolegija taip pat pakartotinai ištyrė liudytojos O. P. 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje duotus parodymus, kad sodų bendrijoje lankydavosi dažnai maždaug nuo 1990 metų, jos draugė sodų bendrijos narė A. B.; kai pradėjo lankytis tuose soduose, viskas buvo ramu, tačiau pasikeitus gretimo sklypo savininkui prasidėjo problemos, nes tai nušienaujamos pasodintos gėlės, tai jos išraunamos, pastačius tvorą nebegalima atlikti darbo, kurį pas draugę anksčiau ji darydavo, t. y. nebegalima pastatyti kopėčių ir nuvalyti lapų, kurių prikrenta ant stogo; A. B. sklype yra jos sodo namelis, šiltnamis, kuris priblokuotas prie namo; iš pradžių už šiltnamio buvo pievelė, augo kaukazietiškos slyvos, paskui A. B. pradėjo sodinti banguotąsias melsves, savo sklypo ribas ji atribodavo apsodindama vienos rūšies gėlėmis, kurias pasikeitus sklypo savininkams pradėta šienauti; nuo šiltnamio kraštinės sienos anksčiau buvo pievelė, o dabar tvora; ji negali tilpti tarp šiltnamio ir tvoros; tvora pastatyta gal pora metų, bet tiksliai neprisimena; toje vietoje, kur buvo pievelė yra pakeistas reljefas, išlygintas paviršius, turbūt nukasta; neprisimena kaip tiksliai buvo, nes prisimena tas gėles; nėra mačiusi G. O. tame sklype; paskutinį kartą pas A. B. sode lankėsi vasarą, padėjo pasėti daržus ir pjovė žolę, tvorą matė (2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16 min. 11 s. – 1 val. 25 min 25 s.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės A. B. nurodytos aplinkybės ir šie liudytojų parodymai patvirtina, kad A. B. naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia už jai nuosavybės teisėmis priklausančio šiltnamio, sodino gėles, prižiūrėjo pievutę, ir priešingai, atsakovui G. O. gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavęs A. Z. šiuo sklypu nesinaudojo, o A. B. problemos dėl jai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo prasidėjo pasikeitus gretimo žemės sklypo savininkams ir juo tapus atsakovui G. O., kai buvo pastatyta tvora, pasodintas medis, nukastas žemės sklypo reljefas.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CK 4.45 straipsnio

1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant riba nustatoma ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktą, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019; kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Teismas, nepažeisdamas CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisėmis įregistruotas žemės sklypų plotus ir ribas, nustatė formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą, su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagal nurodytas CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, žemės sklypo ribas visų pirma nustatė iš oficialių dokumentų – Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 1993 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3031 ir prie jos esančios žemės sklypo plano, teisės aktų nustatyta tvarka saugomo Kauno regioniniame valstybės archyve, pagrįstai ištyrė ir įvertino kitus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savarankiškai pakartotinai įvertinusi visus byloje esančius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo žemės sklypų ribos nustatymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kokiomis proporcijomis turi būti prijungtos ginčytino žemės sklypo ploto dalys kiekvienam sklypui pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, nes žemės sklypų plotai pagal nustatytas žemės sklypų ribas iš esmės atitinka žemės plotams, nuosavybės teisėmis įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre su leistinomis jų paklaidomis, nežymiai padidėjus kiekvienam ginčo žemės sklypui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, gynė išimtinai ieškovės teises apelianto (atsakovo) interesų sąskaita.

Dėl negatorinio ieškinio reikalavimo dalies

25. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl skundžiamo teismo sprendimo įpareigojimo išlyginti sklypą, nors liudytojai patvirtino, kad sklypas yra išlygintas ir gražus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimu teismas įpareigojo atsakovą G. O. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai apie 0,50 m atstumu nuo šiltnamio pastatytą 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir pasodintą medelį bei atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), reljefą 0,0019 ha ploto žemės sklypo dalyje, užpilant nukastą žemės sklypą žemėmis iki žemės sklypo lygio, esančio pagal UAB „Daraja“ 2018 m. lapkričio 20 d. teisminiam nagrinėjimui parengtą žemės sklypų schemą tarp taškų 9, 10, 11, ir 12, nustatant, kad G. O. neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies dėl tvoros ir medelio pašalinimo bei žemės sklypo reljefo atkūrimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti G. O. baudą po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną A. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šią teismo sprendimo dalį pagrįstai motyvavo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad atsakovas prie ieškovės šiltnamio galinės sienos ieškovės žemės sklypo dalyje pastatė 1,75 m aukščio metalinio tinklo tvorą su metaliniais stulpais ir savo tvoros pusėje nukasė/ išlygino žemės paviršių bei pasodino medį (1 t., b. l. 14–15, 17–18, 21, 25–27; 2 t., b. l. 97–112, 127–135). Apeliacinio skunde nurodomas argumentas, kad vien tai, jog atsakovui atlikus šiuos žemės sklypo pokyčius šiuo metu sklypas yra išlygintas ir gražus, nepaneigia aplinkybių, kad jo reljefas buvo pakeistas, ką patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios ginčo žemės sklypo dalies fotonuotraukos (1 t. b. l. 17, 18, 21, 26, 27). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovo pastatyta tvora, pasodintas ir nukastas žemės sklypo reljefas patenka į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, teismas tinkamai taikė CK 4.37 ir 4.98 straipsnių nuostatas dėl žemės sklypo savininko nuosavybės teisių gynimo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme mirė ieškovė A. B.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 9 d. mirusi ieškovė A. B. buvo pakeista jos teisių perėmėju ieškovu D. B.. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kaip šalis, kurios teisės yra ginamos, yra nurodyta A. B., teismas patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį, visose jos dalyse vietoje A. B. nurodant D. B., kuris yra šios civilinės bylos šalis ir materialinių civilinių teisinių santykių subjektas (CPK 48 straipsnis, 167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Apeliacinės instancijos teismui visiškai atmetus atsakovo G. O. apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo D. B. naudai priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Advokatė I. Kurauskienė pateikė prašymą priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir tai patvirtinančius įrodymus dėl ieškovo patirtų 300 Eur išlaidų advokatei surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 6), ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės atstovavimą 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 3), iš viso 400 Eur, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo.

28. Valstybė patyrė 24,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurių atlyginimas priteistinas iš atsakovo G. O. (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį, vietoje A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nurodyti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. O., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Valstybei iš atsakovo G. O., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 24,64 Eur (dvidešimt keturis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas