- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1754-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24388-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., E. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. K. (skolininko) ir E. J. (išieškotojos) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – R. K. (skolininkas), E. J. (išieškotoja), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė spręsti, ar R. K. tinkamai vykdo 2019 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 (toliau ir – Sprendimas), nustatytą motinos E. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B. K. tvarką ir už teismo sprendimo nevykdymą skirti R. K. baudą E. J. naudai. Prašyme nurodyta, jog E. J. informavo, jog R. K. nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei pateikė susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis ir filmuotą medžiagą: 1) R. K. neinformavo E. J. apie vaiko ligą, neįsileido į namus, nesudarė sąlygų jai pasimatyti su dukra 2020-07-01 jos namuose ir 2020-07-03 neleido pasiimti dukros pirmam liepos mėnesio savaitgaliui, taip pažeidė bendravimo tvarkos 1 ir 8 punktus. 2) E. J. sutartą dieną, t. y. 2020-07-29, turėjo paimti dukrą iš ugdymo įstaigos, tačiau R. K. dukros be pateisinamos priežasties į ugdymo įstaigą neatvedė, sutartos dienos rytą nurodė atvažiuoti pasiimti dukros į namus 17 val. E. J. atvykus 10 min. anksčiau, R. K. nurodė jai laukti iki 17 val., taip pažeidė bendravimo tvarkos 2 punktą; 3) E. J. 2020-07-31 (penktadienį) nuvykusi pasiimti dukros trečiam mėnesio savaitgaliui į ugdymo įstaigą, dukros ugdymo įstaigoje nerado. R. K. telefonu nurodė, kad E. J. gali atvykti pasiimti dukros rytoj (2020-08-01), taip pažeidė bendravimo tvarkos 1 punktą; 4) E. J. 2020-08-01 d. 7:10 val. nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau su vaiku nepasimatė, su R. K. susisiekti nepavyko. R. K. trumpąja žinute pasiūlė atvežti dukrą į jos namus 12 val. R. K. E. J. prašymu vaiko jai neatvežė; 5) 2020-08-03 E. J. trumpąja žinute informavo R. K., kad 2020-08-06 paims dukrą iš ugdymo įstaigos. R. K. 2020-08-04 d. trumpąja žinute atsakė, kad jis atostogauja. E. J. R. K. apie atostogas neinformavo, taip pažeidė bendravimo tvarkos 2 punktą; 6) 2020-08-05 E. J. trumpąja žinute informavo R. K., kad dukros gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) paims dukrą 11:00 val. R. K. į E. J. trumpąją žinutę neatsakė. (duomenys neskelbtini) 11:00 val. E. J. atvykusi į dukros gyvenamąją vietą, namuose nieko nerado. R. K. telefonas buvo išjungtas. Taip pažeidė bendravimo tvarkos 6 punktą; 7) 2020-08-10 E. J. trumpąja žinute informavo R. K., kad 2020-08-12 paims dukrą iš ugdymo įstaigos. R. K. 2020-08-12 atrašė E. J., kad jie atostogauja iki 2020-08-17, E. J. apie atostogas informuota nebuvo. E. J. taip pat negalėjo pasimatyti su dukra nustatytą trečiąjį mėnesio savaitgalį. Taip R. K. pažeidė bendravimo tvarkos 1, 2 punktus. E. J. taip pat nebuvo užtikrintas nuotolinis bendravimas su dukra. Antstolis pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aiški motinos su dukra bendravimo tvarka. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame pasisakė apie kiekvieno epizodo nevykdymo aplinkybes.
3. Suinteresuotas asmuo E. J. su pareiškimu sutiko. Teigė, jog R. K. piktybiškai nevykdo ir pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką; piktybiškai trukdo jai bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme, bando piktybiškai slėpti dukrą nuo jos šitaip manipuliuodamas vaiku, todėl prašė skirti maksimalią baudą už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą. Tarnybos vertinimu, tuo atveju jei K. B. K. tėvas nevykdo teismo sprendimu patvirtintos motinos bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti išvadą, jog R. K. pažeidžia nepilnametės teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie tėvo veiksmai/neveikimas, prieštarauja K. B. K. interesams. Teismui tenkinus antstolio pareiškimą, nustatant baudos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad baudą tėvas turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi tenkino antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, paskyrė skolininkui R. K. 150 Eur baudą išieškotojos E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymą.
6. Teismo vertinimu, antstolio 2020-08-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte užfiksuotų bendravimo tvarkos nevykdymo pažeidimų visuma, t. y. tėvo (skolininko) reiškiama bendra pozicija dėl motinos ir jos bendravimo su vaiku, Tarnybos užfiksuota skolininko R. K. ir vaiko nuomonė dėl bendravimo su motina, leidžia spręsti, kad skolininkas sąmoningai riboja išieškotojos galimybes įgyvendinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą jos bendravimo su dukra tvarką ir tokiu būdu pažeidžia nepilnametės teises į šeimos ryšius, jų išsaugojimą, jos teises bendrauti su abiem tėvais.
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į galiojančią tvarką, jog motina dukrą paima iš ugdymo įstaigos, skolininkas, paaiškėjus vaiko ligos simptomams (2020-06-30, kai paėmė negaluojančią dukrą iš darželio, ir 2020-07-29 rytą), nedelsdamas apie susidariusią situaciją turėjo informuoti motiną ir suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių.
8. Teismas nustatė, kad 2020-07-03, 2020-07-31 R. K. pažeidė sprendimą. Pažymėjo, kad vaikas buvo slaugomas nuo 2020-07-02 iki 2020-07-14. Atsižvelgiant į tai, vaikui pasveikus, motina turėjo teisę bendrauti su vaiku kitą, po vaiko ligos einantį savaitgalį pagal tokią pačią vaiko paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą tvarką, t. y. paimant vaiką 2020-07-17 (penktadienį) iš vaikų darželio ir tai laikytina pirmuoju mėnesio savaitgaliu. Atitinkamai trečiojo mėnesio savaitgalis turėjo persikelti 2020-07-31 (penktadienį). Skolininkas nesudarydamas sąlygų motinai pirmos ir trečios liepos mėnesio savaitės savaitgaliui paimti vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos pažeidė Sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą.
9. Teismas nurodė, kad 2020-08-06 ir 2020-08-12 iš anksto numatytas motinos ir dukters bendravimas savaitės bėgyje neįvyko dėl R. K. atostogų, apie kurias motiną jis informavo trumpąja žinute 2020-08-04, tačiau nenurodė atostogų trukmės, nederino sekančios galimos vaiko susitikimo su motina dienos. R. K. apie negalėjimą bendrauti su dukra pranešė numatytą bendravimo dieną (2020-07-29, 2020-08-12) arba likus dviem dienoms iki numatytos datos (2020-08-04).
10. Teismas konstatavo, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) pažeidė sprendimo dalį, kuria nustatyta E. J. bendravimo su dukra tvarka dukters gimimo dieną. Pažymėjo, kad Sprendime nenumatyta tėvo teisė nesilaikyti sprendimu numatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos tėvo atostogų metu. Teismo vertinimu, skolininkas planuodamas savo atostogas su dukterimi, turi atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką su vaiku (ypatingai, tuos bendravimo tvarkos punktus, kurie susiję su bendravimu kartą į metus ar du), arba iš anksto suderinti su išieškotoja galimybę teismo sprendime numatytą dieną perkelti kitai datai.
11. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas ignoruoja motinos iniciatyvą bendrauti su dukra, pats nebendradarbiauja, siekdamas suderinti tinkamiausią susitikimų laiką abiem tėvams. Konstatavo, kad R. K., neinformuodamas motinos apie dukros ligą ir nesudarydamas jai sąlygų aplankyti sergančią dukrą, neatsakydamas į motinos trumpąsias žinutes, kuriomis derinamas susitikimų laikas, nesudarydamas sąlygų vaiko motinai pasiimti vaiką jo gimimo dieną, nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos ir pažeidė Sprendimo bendravimo tvarkos 1, 2, 6, 8 punktus,
12. Iš bylos duomenų, teismas padarė išvadą, kad skolininkas R. K. teismo sprendimo nevykdė dėl subjektyvių priežasčių. Sprendė, kad yra pagrindas skirti R. K. baudą. Atsižvelgdamas į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, teismas nusprendė skirti vienkartinę baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas įvertino tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą skolininkui skiriama antrą kartą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, skyrė R. K. 150 Eur baudą už teismo Sprendimo nevykdymą, išieškotojos naudai. R. K. savo elgesiu kenkia motinos ir dukros santykiams, taip bandydamas nutraukti jų ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja E. J., atskiruoju skundu prašo objektyviai įvertinti visas aplinkybes bei įrodymus ir skirti R. K. maksimalią įstatymuose numatytą baudą. Apeliantė nurodė, kad paskirta bauda neatitinka R. K. padarytų pažeidimų svarumo. R. K. skyrus 150 Eur baudą 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2VP-22674-1094/2020, jo elgesys nepasikeitė, todėl kreiptasi antrą kartą. Be to, jis nekreipia dėmesio į gautą baudą ir toliau, šiuo metu pradėta trečia byla dėl teismo nutarties pažeidimų. Dėl teismo motyvų skirti minimalią baudą, apeliantė pažymėjo, kad dukters poreikiais ji rūpinasi papildomai, nors moka išlaikymą – moka už būrelius, aprūpina ją rūbais, veda pas privatų odontologą, parūpina reikiamų priemonių dukters ugdymui namuose bei ugdymo įstaigoje, rūpinasi kultūriniu jos švietimu.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis nėra gavęs baudos; teismo nutartys buvo apskųstos. Pasak R. K., E. J. melagingai teigia, kad ji moka už lopšelį-darželį. Už lankomus būrelius moka tik tėvas; vaiko dantys buvo taisomi poliklinikoje ir kelis kartus privačioje odontologijos klinikoje. Melagingas E. J. teiginys, kad ji veda dukrą į kultūrinius renginius. Mano, kad pagrindinis E. J. tikslas – gauti iš R. K. pinigų. Jokių įrodymų, sąskaitų E. J. nepateikė.
Šalies argumentai
15. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. atskiruoju skundu dėl Vilnius miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, prašo netenkinti E. J. ir antstolio I. Gaidelio prašymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. E. J. teiginiai yra deklaratyvūs, šmeižikiški, daugeliu atvejų neatitinka tikrovės. Pažymi, kad antstolis I. Gaidelis yra E. J. draugo buvęs klasės draugas, todėl galimai priima tikrovės neatitinkančius kaltinimus R. K. atžvilgiu.
15.2. Teismo nutartis numato dvi savaites motinos kasmetinių atostogų su dukra, todėl R. K. reikalavo pateikti atostogas įrodantį įsakymą. J. J. prašomo dokumento nepateikė.
15.3. Dėl 2020 m. birželio 28 d. informavimo apie dukters paėmimą 2020 m. liepos 1 d. apeliantas pažymėjo, kad teismo nutartis numato ne informuoti, o suderinti dieną su tėvu.
15.4. Apie dukros ligą R. K. informavo E. J. iš karto, kai gavo nedarbingumą, kaip tai numato teismo nutartis. Melagingai teigiama, kad tėvas turi pateikti dukters ligos ir savo nedarbingumo įrodymus.
15.5. Teiginys, kad R. K. manipuliuoja dukros liga, melagingas. Dukrai augant su motina, vaikas nuolat sirgo, jos KMI, kraujo tyrimai buvo prasti, imunitetas silpnas. Dabar imunitetas pamažu stiprėja, tačiau dar gerokai silpnas.
15.6. Nėra užfiksuotas bei įrodytas R. K. smurtas E. J. atžvilgiu; E. J. pati atsisakė eiti į namus pas dukrą. Dukra buvo namuose ir gulėjo lovoje; R. K. namuose yra kameros, fiksuojančios, kas vyksta.
15.7. 2020 m. liepos 29 d. atvykus E. J. buvo pranešta, kad dukra valgo vakarienę; pavalgiusi mergaitė 16.55 išėjo į kiemą. R. K. suruošė dukrą anksčiau laiko, kuris nurodytas teismo nutartyje.
15.8. 2020 m. rugpjūčio 5 d. išieškotoja informavo R. K., bet nesuderino, kaip numato teismo nutartis, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. paims dukrą. Nutartyje nenumatyta, kad tėvas, atostogaudamas su dukra, privalo pranešti dukters motinai ar su ja derinti savo atostogas. Apie atostogas žinojo socialinės darbuotojos. Nutartis nenumato, kad tėvo atostogų metu E. J. galės matytis su dukra. Atostogų laiką nustatė darbovietė.
15.9. E. J. atsisako siūlomų alternatyvų kompensuoti dėl karantino ar ligos prarastas dienas ar bendrauti ryšio priemonėmis su vaizdu. Teigia, kad jai nerūpi bendravimas su dukra; ji siekia atkeršyti už pralaimėtas bylas ir pasiekti, kad dukters tėvui būtų skiriamos baudos. Visais atvejai vaikas buvo perduotas motinai laiku, arba, dukrai sergant, motinai buvo siūloma bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje ar ryšio priemonėmis.
15.10. Atostogaujant Graikijoje, mobiliojo ryšio operatorius negalėjo užtikrinti ryšio, todėl nebuvo galimybės perskaityti E. J. žinučių ar priimti skambučius. E. J. nebandė susisiekti internetu - per Viber, Skype ar kitas programėles. E. J. nesinaudoja teismo nutarties siūlomomis alternatyvomis.
15.11. Teismo nutarties teiginys, kad skolininkas ignoruoja motinos iniciatyvą bendrauti su dukra, neatitinka tikrovės.
15.12. Teismui nustačius būtinybę skirti baudą, prašo atsižvelgti į tai, kad ji bus mokama iš šeimos biudžeto.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į R. K. atskirąjį skundą, prašo neatsižvelgti į jo teiginius, atmesti atskirąjį skundą, palikti galioti teismo sprendimą, išnagrinėti E. J. atskirąjį skundą dėl baudos dydžio pakeitimo. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog byla vyksta šališkai. Atkreipė dėmesį, kad pagal nutarties 8 punktą, informuoti apie vaiko ligą reikia iškarto, kai vaikas suserga, o ne gavus nedarbingumo pažymėjimą. Pagal medicinos dokumentų išrašą, dukra 2020 m. liepos 27 -28 d. lankėsi pas odontologą; nėra užfiksuota, kad tuo laikotarpiu lankėsi pas gydytoją dėl tėvo teigiamos ligos. R. K. argumentai neparemti jokiais įrodymais. Būdamas geranoriškas ir teisingas, jis pasiūlytų kompromisus, kurie būtų naudingi abejoms pusėms. Jo alternatyvos suformuotos tik jo naudai ir patogumui. Žinodamas, kad atitinkamą dieną, R. K. galėjo pranešti, kad nereiktų ieškoti dukters; viską galima suderinti civilizuotai, bendru sutarimu, tačiau to pasiekti nėra galimybės dėl R. K. piktybiškumo. Jo teiginys, kad iš E. J. atimti trys vaikai, yra šmeižtas. R. K. daug rašo apie praeitį, kas visiškai nesusiję su esama byla; be to, yra šmeižtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Suinteresuotas asmuo R. K. (skolininkas) kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. situacijos vertinimo anketą; prie atsiliepimo į E. J. atskirąjį skundą pridėjo išrašus dėl mokėjimų už darželį, šokių, keramikos pamokas, už vizitą pas odontologą. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. J. prie atsiliepimo taip pat pridėjo papildomus įrodymus sms žinučių išklotinę, 2020 m. rugsėjo 15 d. Medicinos dokumentų išrašą.
Žemesnės instancijos teismas
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo pobūdį bei ribas, tai, kad naujai teikiami įrodymai nėra siejami su skundžiamos nutarties turiniu, be to, kai kurie iš jų surašyti iki skundžiamos nutarties priėmimo, o argumentai, kodėl jų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodyti, į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje yra pateikęs išvadą, atsisako priimti apeliantų naujai teikiamus įrodymus ir jų nevertina.
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 771 straipsnio tvarka buvo paskirta bauda vaiko tėvui už sprendimo, kuriuo nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-93-558/2019 dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku Kamile B. K. tvarkos nustatymo, pagal kurį:
1) Vaiko motina kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį paima vaiką iš vaikų darželio ar kitos vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigos 17 val. ir pirmadienį atveda vaiką į vaikų darželį ar kitą vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigą. Tuo atveju jeigu pagal sudarytą bendravimo su vaiku grafiką bendravimo savaitgalio metu vaikas serga, yra atitinkama tai patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma, vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kitą, po to einantį savaitgalį pagal tokią pačią vaiko paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą tvarką;
2) Vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko;
3) Abu tėvai bendru susitarimu nustato, kokius būrelius turi lankyti dukra Kamilė B. K., kokią vaikų darželio, mokymosi įstaigą turi lankyti jų dukra, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus;
Žemesnės instancijos teismas
4) Vaiko motina turi teisę praleisti 2 (dvi) savaites savo atostogų laiko su dukra Kamile B. K.. Konkreti atostogų praleidimo data turi būti suderinta su vaiko tėvu likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos vaiko paėmimo atostogoms datos;
5) Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaiko motina praleidžia su dukra, paimdama dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama vakare 19 val.;
Žemesnės instancijos teismas
6) Vaiko gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais yra švenčiama su vaiko motina, kuri dukrą paima iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 19 val.;
7) Kalėdų šventes poriniais metais dukra švenčia su motina, neporiniais metais - su tėvu. Velykų šventes neporiniais metais dukra švenčia su motina, poriniais – su tėvu. Vaiko paėmimo šventėms tvarka derinama tarp vaiko tėvų atsižvelgiant į vaiko interesus;
8) Vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą, suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigojant netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis.
23. Suinteresuotas asmuo E. J. informavo antstolį, kad R. K. nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolis I. K., surašęs 2020 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą tenkino, paskyrė skolininkui R. K. 150 Eur baudą išieškotojos E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymą. Teismas konstatavo, kad R. K. nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos ir pažeidė Sprendimo bendravimo tvarkos 1, 2, 6, 8 punktus. Tiek išieškotoja E. J., tiek skolininkas R. K. pateikė atskiruosius skundus.
Dėl suinteresuoto asmens R. K. atskirojo skundo
24. Apeliantas R. K. nurodo nesutinkantis su priimta nutartimi; išieškotojos teisinius laiko deklaratyviais, neatitinkančiais tikrovės. Pažymi, kad antstolis I. Gaidelis yra E. J. draugo buvęs klasės draugas, todėl galimai perduoda teismui tikrovės neatitinkančius kaltinimus R. K. atžvilgiu. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie galimą antstolio I. Gaidelio šališkumą teikiant prašymus teismui. Kita vertus, R. K. neįvardino konkrečių antstolio veiksmų, paremtų subjektyvia nuomone, o ne vykdomosios bylos medžiaga. Įstatymas nenumato, ir apeliantas nenurodė tokių nuostatų, numatančių antstolio teisę nepriimti išieškotojos teikiamų įrodymų, kuriais remdamasi ji grindžia pateikto vykdomojo dokumento nevykdymą.
25. Apeliantas didžiojoje atskirojo skundo dalyje dėsto argumentus, kuriais reiškia nesutikimą su išieškotojos bei antstolio nurodytais teiginiais, jų nesiedamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, įvertinimu bei išvadomis. Motyvai, nurodyti po skundžiamos nutarties citatų yra deklaratyvūs, grindžiami išimtinai subjektyviu apelianto vertinimu.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl antstolio pareiškime bei Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte užfiksuotų bendravimo tvarkos pažeidimų bei tinkamai motyvavo savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo vertinimui.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog paaiškėjus vaiko ligos simptomams (2020-06-30, kai paėmė negaluojančią dukrą iš darželio, ir 2020-07-29 rytą), nedelsiant turėjo apie susidariusią situaciją informuoti motiną ir suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tačiau R. K. motinos apie vaiko ligą neinformavo, nesudarė galimybių jos aplankyti gyvenamojoje vietoje dėl subjektyvių priežasčių. R. K. teigia, kad gavęs nedarbingumo pažymėjimą, iškart informavo E. J. apie dukters ligą; vakare buvo vilties, kad ryte ji bus pailsėjusi ir nesusirgs. Kaip minėta, teismo sprendimo 8 punkte numatyta, kad vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą bei suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje. Taigi, teismo sprendimo nuostatos informavimo apie vaiko ligą nesieja su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu, todėl apelianto teiginiai, kad jis informavo dukters motiną taip, kaip numato teismo nutartis, nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sąlygos pažeidimą vertino atsižvelgdamas ir į tai, kad pagal galiojančią tvarką motina dukrą turi paimti iš ugdymo įstaigos. Nepranešimas, kad vaiko nėra ugdymo įstaigoje, nėra tinkamas bendradarbiavimo pareigos vykdymas. Apeliantas, nustatydamas vaiko motinai papildomas sąlygas (pavyzdžiui aplankyti dukrą tik be telefono), tokių galimybių nesieja su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K. nesudarė galimybių motinai vaiko aplankyti gyvenamojoje vietoje dėl subjektyvių priežasčių.
30. Apeliantas, pasisakydamas dėl teismo argumentų, kad skolininkas, nesudarydamas sąlygų motinai pirmos ir trečios liepos mėnesio savaitės savaitgaliui paimti vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos pažeidė sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, deklaratyviai nurodė, jog E. J. nesileido į kompromisus ir nesiūlė alternatyvų, džiaugėsi būsimomis baudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad bendradarbiavimo pareiga yra abipusė. Apeliantas iš esmės neargumentavo, kodėl nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl paminėto pažeidimo.
31. Apeliantas teigia, kad teismo nutartis nenumato informuoti E. J. apie atostogas, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties pastebėjimui, jog Sprendime nėra numatyta tėvo teisė nesilaikyti sprendimu numatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos tėvo atostogų metu, o R. K. vaiko motinai nenurodė atostogų trukmės, nederino sekančios galimos vaiko susitikimo su motina dienos. Pažymėtina, kad pagal Sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą, vaiko gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais yra švenčiama su vaiko motina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkas planuodamas savo atostogas su dukterimi, turi atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką su vaiku (ypatingai, tuos bendravimo tvarkos punktus, kurie susiję su bendravimu kartą į metus ar du), arba iš anksto suderinti su išieškotoja galimybę teismo sprendime numatytą dieną perkelti kitai datai. Teiginys, kad E. J. niekada neparodė noro, nereiškė pageidavimo kompensuoti jai už dienas, kai ji nesimatė su dukra, nepaneigia, kad R. K. pats nebendradarbiauja, siekdamas suderinti tinkamiausią susitikimų laiką abiems tėvams. Pranešimas apie atostogas socialinei darbuotojai, nenurodžius pateisinamų priežasčių, kodėl nebuvo galimybės suderinti šiuos klausimus tiesiogiai su vaiko motina (tuo atveju, kai dėl išvykos nėra galimybės vykdyti teismo sprendime nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos) nelaikytinas tinkamu kooperavimosi pareigos vykdymu. Atskirojo skundo teiginiai, kad galimai E. J. dėl socialinių įgūdžių stokos nepakėlė telefono ar nebendravo su socialine darbuotoja, kuri galbūt norėjo jai perduoti informaciją apie dukters ir jos tėvo atostogas, ne tik kad nepagrįsti objektyviais duomenimis (apie socialinės darbuotojos pareigą (ar R. K. prašymą) informuoti E. J. apie atostogas bei jų trukmę), tačiau ir įžeidžiančio pobūdžio. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
32. Kiti R. K. atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkas R. K. ignoruoja motinos iniciatyvą bendrauti su dukra, pats nebendradarbiauja (iš anksto neinformuoja apie vaiko negalavimus, ligas, išvykimą su dukra atostogauti, atostogų laikotarpį), siekdamas suderinti tinkamiausią susitikimų laiką abiem tėvams, kad jis pažeidė Sprendimo bendravimo tvarkos 1, 2, 6, 8 punktus, ir yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą už teismo Sprendimo nevykdymą išieškotojos E. J. naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne pavienius sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte užfiksuotus bendravimo tvarkos nevykdymo pažeidimus, o jų visumą, t. y. tėvo (skolininko) poziciją dėl motinos ir jos bendravimo su vaiku. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bauda apeliantui skirta pagrįstai.
Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) E. J. atskirojo skundo
33. Apeliantės E. J. teigimu, paskirta 150 Eur bauda neatitinka R. K. padarytų pažeidimų svarumo; pažymi, kad skyrus ankstesnę baudą, jo elgesys nepasikeitė, be to, jis ir toliau pažeidžia dėl teismo sprendimą.
34. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2012).
36. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, įvertino tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui R. K. skiriama antrą kartą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis augina nepilnametį vaiką, todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui, skyrė 150 Eur baudą išieškotojos E. J. naudai.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties dalis dėl baudos dydžio yra tinkamai motyvuota ir teisinga. Teismas vertino apeliantės nurodytus argumentus dėl pažeidimų tęstinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi skolininkui R. K. buvo paskirta 150 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymą, ši nutartis nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d.). Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi R. K. paskirta bauda yra per maža, ir juolab, kad yra pagrindas skirti maksimalią baudą.
39. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.