- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-16808-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12204-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. (D. Š.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 320 Eur patirtai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovo D. Š., įvažiavo į kelyje atsiradusią duobę. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos dvi dešinės pusės padangos ir sulankstyti ratlankiai. Nurodoma, jog kelio duobė šio eismo įvykio metu nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu važiavimo greitis buvo mažesnis nei leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje, kadangi pati gatvė yra siaura dviejų priešpriešinių eismo juostų, duobė buvo už greičio mažinimo kalnelio, todėl automobilio greitis buvo apie 30 km/h. Ieškinyje pabrėžiama, kad ginčo gatvės valdytoja yra būtent atsakovė, kuriai ir tenka pareiga CK 6.266 straipsnio pagrindu atlyginti kelio konstrukciniais defektais padarytą žalą. Dėl to ieškovas 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. su atitinkamais raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nesutikus atlyginti padarytos žalos, kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus šio prašymo, atsižvelgiant i? atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti ieškiniu prašomos priteisti žalos dydi?.
4. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovė neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra šio kelio savininkė, tačiau atsakovė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-193/21 dėl Rytinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Būtent UAB „YIT Lietuva“ nuo sutarties pasirašymo dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki jos galiojimo pabaigos yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Šiuo atveju ieškinyje nurodoma, kad automobilis įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Tuo atveju, jeigu buvo vykdomi kelio darbai, būtent UAB „YIT Lietuva“ remiantis Sutarties nuostatomis ir turėjo užtikrinti eismo saugumą, pasirūpinti atitinkamu kelio ženklinimu ir kt. Būtent UAB „YIT Lietuva“ ir tenka atsakomybė už žalą, padarytą dėl UAB „YIT Lietuva“ sutartinių įsipareigojimų, šiuo atveju saugumo neužtikrinimo, nevykdymo. Atsakovė yra netinkama atsakovė šioje civilinėje byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje atsakovu turėtų būti traukiama ne Vilniaus miesto savivaldybė, o atitinkamai UAB „YIT Lietuva“. Taigi, atsakovė turėtų būti šalintina iš dalyvaujančių byloje asmenų, atsakove byloje įtraukiant UAB „YIT Lietuva“. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma yra visiškai neobjektyvi bei kvestionuotina. Abejonių šio rašto objektyvumu apskritai ir juolab šio nutarimo įrodomąja galia nagrinėjamu atveju kelia tai, jog nėra detalizuojama kas ir kokia apimtimi buvo nagrinėta, jei pranešime apie eismo įvykį iš esmės nėra jokios išsamios informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Nėra pateikta nei įvykio schemų, jokių fotonuotraukų, nei pačio įvykio vietos, nei ir automobilio bei jam galimai padarytos žalos, nėra pateikta jokių duomenų, ar buvo tinkamai užfiksuotos ir įvertintos visos eismo įvykio aplinkybės.
5. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti.
6. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime nurodo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Todėl atsakovės teiginys, kad trečiasis asmuo tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme bei prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti įvairias atsiradusias kliūtis bei atlyginti dėl netinkamos priežiūros atsiradusią žalą yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.
8. Ieškovas dublike nurodo, kad ieškovo įsitikinimu, jis, kaip žalą patyręs asmuo, neprivalo veltis į teisinį ginčą dėl kelio, kur patyrė žalą, nuosavybės, valdymo, naudojimo ar valdymo dalinio ar visiško perleidimo. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į kelio savininką, kuris yra nurodytas viešame registre, o atsakovė, atlyginusi teismo priteistą žalą, savo ruožtu turės teisę ginti savo teises santykyje su trečiuoju asmeniu UAB „YIT Lietuva“, panaudodama ir šioje byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovas sutinka su atsakovės teiginiu, kad žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir žalos dydį privalo įrodyti ieškovas, todėl su dubliku ieškovas teikia nuotraukas ir turimus vaizdo su garsu įrašus: 1) vaizdo įrašą, kuris buvo filmuotas vaizdo registratoriumi, kuris buvo įrengtas ieškovo vairuojamame automobilyje ir užfiksuotas pats įvykio momentas su jį lydinčiais garsais bei vairuotojo išreikšta įvykio netikėtumo žodine emocija (necenzūrinė). Registratoriumi fiksuota data (duomenys neskelbtini), laikas (duomenys neskelbtini) val. (laikas netikslus, kadangi nėra sinchronizuotas ir nebuvo tikslinamas); 2) vaizdo įrašą, kuris buvo filmuotas ieškovo telefonu, kai į įvykio vietą atvyko kelininkai ir užlygino duobę. Kelininkas žodžiu patvirtina, jog duobė buvo „avarinė“, t. y. 100x40 ploto ir 10 cm gylio (vaizdo įrašas didesnis nei 40 MB, todėl teismui bus pateiktas iki teismo posėdžio); 3) 4 nuotraukos dėl automobilio padangų pažeidimo ir nuotrauka, kad automobilis buvo vežamas tralu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateiktame triplike palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį.
10. Atsakovė triplike nurodo, kad šiuo atveju ieškinyje nurodoma, kad automobilis įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Tuo atveju, jeigu buvo vykdomi kelio darbai, būtent UAB „YIT Lietuva“ remiantis Sutarties nuostatomis ir turėjo užtikrinti eismo saugumą, pasirūpinti atitinkamu kelio ženklinimu ir kt. Būtent UAB „YIT Lietuva“ ir tenka atsakomybė už žalą, padarytą dėl UAB „YIT Lietuva“ sutartinių įsipareigojimų, šiuo atveju saugumo neužtikrinimo, nevykdymo. Papildomai pažymėtina, jog nors ir ieškovas su dubliku pateikia automobilio fotonuotraukas, tačiau tai dar nepatvirtina to fakto, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kadangi byloje taip ir nebuvo pateikta eismo įvykio schema, eismo įvykio ar žalą sukėlusios duobės nuotraukų. Be šių duomenų, nėra pakankamai informatyvios informacijos išvadai, kokiam subjektui priklausančioje teritorijoje įvyko autoįvykis ir kas yra atsakingas už patirtą žalą. Aktualu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos transporto priemonės gedimų priežastys, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodyti automobilio gedimai buvo nulemti būtent įvažiavimo į duobę.
11. Teisme 2022 m. rugpjūčio 10 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo nesutinkanti su ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu. Nurodo, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau ieškovo atstovas apmokestino ir dalyvavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga: šioje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos tris kartus viršija ieškinio sumą.
12. Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimus. Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovo D. Š., įvažiavo į kelyje atsiradusią duobę. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos dvi dešinės pusės padangos ir sulankstyti ratlankiai. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šio eismo įvykio metu patirti sugadinimai yra užfiksuoti UAB „Beriva“, kuri 2022 m. vasario 8 d. išdavė pažymą. Pažymoje nurodoma, kad „atsižvelgiant į automobilio visų varančiųjų ratų sistemą reikia keisti 4 padangas ir remontuoti du ratlankius“. Už šį remontą UAB „Beriva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BER 0302794 sumokėta 280,00 Eur, automobilio transportavimo paslaugas suteikė J. Š., individualios verslo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), už paslaugą sumokėta 40,00 Eur. Dėl šio įvykio ieškovas D. Š. patyrė 320,00 Eur žalą. Policijos registruojamų įvykių registre yra duomenys, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) Bendrajam pagalbos centrui D. Š. pranešė apie eismo įvykį. Duoto pranešimo tekstas Policijos registruojamų įvykių registre nurodytas tokio turinio: „Gatvėje automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, apgadino automobilį. Šiuo metu automobilis stovi kieme nurodytu adresu. VPK, Grinda. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: (duomenys neskelbtini)“. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą pažymima, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. Š., paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) kelyje buvo duobė, kuri nebuvo pažymėta ženklais, į ją įvažiavo ir apgadino du dešinės pusės ratus. Iki mums atvykstant Grinda sutvarkė minėtą duobę (užpylė skalda)“.
13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
14. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 str. 3 d. apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 d. apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
15. KĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. 32 p. kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 p., kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
16. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta duomenų apie atitinkamą tarybos spendimą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs Sutarties sąlygas, kurios galiojo eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu būdu, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl šio kelio trūkumų. Pažymėtina, kad atsakovės nurodoma teismų praktika nėra vyraujanti, naujausioje ir aktualioje teismų praktikoje teismai konstatuoja, kad pagal analogiškas sutartis trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
17. Pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.266 straipsnis). Atsakovė nagrinėjamoje byloje akcentavo, kad nesant eismo įvykio schemos, nėra galimybės įsitikinti, kad ieškovo nurodomi sugadinimai kilo būtent dėl ginčo eismo įvykio. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu, kadangi eismo įvykio faktą, vietą ir kilusius sugadinimus bei priežastinį ryšį įrodo byloje esančių įrodymų visuma: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. vasario 18 d. raštas ieškovui, UAB „Beriva“ 2022 m. vasario 8 d. išduota pažyma apie sugadinimų pobūdį ir reikalingus remonto darbus, ieškovo pateiktos sugadintų padangų ir tralo nuotraukos (pagal šių skaitmeninių failų turinį, darytos 2022 m. vasario 8 d.), ieškovo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas su užfiksuota įvykio data – 2022 m. vasario 7 d. Jokių įrodymų, kad ieškovo nurodyti automobilio sugadinimai būtų galėję kilti dėl kitų priežasčių, byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl minėto eismo įvykio patyrė 320,00 Eur dydžio žalą. Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Nors atsakovė kėlė klausimą, ar ieškovas kaip vairuotojas pats buvo atidus ir rūpestingas, tačiau nenurodė, kokių konkrečių saugaus eismo reikalavimų ieškovas šiuo atveju nesilaikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, o jokių įrodymų apie galimą vairuotojo neatsargų elgesį nebuvo pateikta, todėl šie atsakovės atsikirtimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis galėjo būti mažesnis. Remiantis UAB „Beriva“ 2022 m. vasario 8 d. išduota pažyma, sugadintos padangos neremontuojamos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 320,00 Eur žalai atlyginti.
18. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (320,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 1 080 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: ieškinio, dubliko ir kitų dokumentų parengimas ir pateikimas, atstovavimas teisme (2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovo prašymas ir prie jo pridėti įrodymai). Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.
21. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuota, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, mažinti priteistinų teisinių paslaugų išlaidų sumą nėra. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o ieškovo atstovo išrašytoje sąskaitoje ir prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodoma, kad užmokestis už teisines paslaugas apėmė ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Su tokiu atsakovės vertinimu teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų paruošimą ir pateikimą teismui, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo atstovo išrašyta sąskaita apimtų ir byloje jo nesuteiktas teisines paslaugas. Nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, o ginčo suma palyginti nedidelė (320 Eur), tačiau teismas atsižvelgia į ieškovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys, dublikas, papildomų įrodymų teikimas) ir neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo patirta teisinių paslaugų išlaidų suma neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 1 080 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 1 099 Eur.
23. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui D. Š. (D. Š.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 099 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.