Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Š. G., trečiajam asmeniui J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. D. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Š. G. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolą, 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sutartines netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad buvo susitaręs su J. G., jog pastarasis jam parduos atsakovui Š. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. G. buvo įgaliojęs savo tėvą J. G. nekilnojamąjį turtą administruoti su teise parduoti. Pagal 2005 m. balandžio 28 d. sutartį J. G. ieškovas sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Trečiasis asmuo J. G. įsipareigojo sklypą parduoti iki 2005 m. birželio 25 d., kai bus atlikta šio žemės sklypo teisinė registracija. Šalys susitarė, jog jei sutartis bus nepasirašyta iki 2005 m. birželio 25 d. (pagal vėlesnį susitarimą iki 2005 m. lapkričio 1 d.) dėl J. G. kaltės, jis įsipareigoja A. D. grąžinti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą ir sumokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) netesybas. Sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo metu sklypas jau parduotas kitam asmeniui. Atsakovas ir trečiasis asmuo negrąžino sumokėtų pinigų ir nesumokėjo netesybų. Trečiasis asmuo J. G. neatskleidė ieškovui, kad jis yra atsakovo atstovas, veikiantis pagal įgaliojimą, tačiau ieškovas ir būdamas informuotas, kas yra žemės sklypo savininkas, nebūtų atsisakęs sklypo pirkti, nes asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, ieškovui neturėjo jokios reikšmės.Atsakovas Š. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ieškovas sudarė ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu, kuriam ieškovas sumokėjo pinigus pagal sudarytą sutartį. Pagal šalių sudarytą sutartį visus įsipareigojimus dėl sutarties vykdymo ar jos neįvykdymo prisiėmė trečiasis asmuo. Duomenų, kad sudarydamas sutartį trečiasis asmuo veikė atsakovo Š. G. vardu, jo interesais ir jo įgaliotas, nėra. Priešingai, sutartimi akcentuota, kad kiti asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į sutartimi parduodamą žemės sklypą. Pats ieškovas pripažino, kad sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo neatskleidė jam atstovavimo fakto. Be to, trečiasis asmuo neinformavo atsakovo apie sudarytą sutartį, pinigų pagal sutartį atsakovui neperdavė. Trečiasis asmuo, sudarydamas sutartį su ieškovu, neveikė atsakovo vardu ir jo interesais, o ieškovas nežinojo, kad sutartį sudaro su atsakovo atstovu. Trečiasis asmuo ketino iš sandorio kylančias teises ir pareigas susikurti sau, o ne atsakovui.Trečiasis asmuo J. G. su ieškiniu nesutiko, pripažino, jog yra skolingas ieškovui. Nurodė, kad sutarties pasirašymo metu žemės sklypas buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau jis planavo žemės sklypą persiregistruoti savo vardu. Todėl sutartį su ieškovu pasirašė jis, pinigus iš ieškovo taip pat gavo jis, atsakovui pinigų neperdavė, sutartyje nenurodė, kad žemės sklypas yra registruotas atsakovo vardu, tačiau pasirašant sutartį ieškovą informavo apie žemės sklypo priklausomybę ir sutartimi prisiėmė įsipareigojimą žemės sklypą registruoti savo vardu. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl institucijų neveikimo ir antstolių areštų. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, skola neturi būti priteista iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Š. G. ieškovui A. D. 11 584,80 Eur skolą, 5 792,40 Eur sutartines netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 377,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 521,32 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2005 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas ketino už 80 000 Lt įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. G. ieškovas sumokėjo 40 000 Lt. J. G. įsipareigojo sklypą parduoti iki 2005 m. birželio 25 d., pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. susitarimą – iki 2005 m. lapkričio 1 d. Sutarties 3 p. nustatyta, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašius iki nustatytos datos dėl J. G. kaltės, jis įsipareigoja A. D. grąžinti 40 000 Lt sumą ir sumokėti 20 000 Lt netesybas. Iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 16-1092 ieškovas sužinojo, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovui Š. G., kuris įgaliojo savo tėvą trečiąjį asmenį J. G. nekilnojamąjį turtą administruoti su teise parduoti. Minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Atsakovas ar trečiasis asmuo negrąžino ieškovui dalinio apmokėjimo sumos (40 000 Lt), nesumokėjo 20 000 Lt netesybų ir nepateikė įrodymų, jog dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo buvo kaltas ieškovas. Tarp ieškovo ir atsakovo 2005 m. balandžio 28 d. sutarties sudarymo metu galiojo atsakovo išduotas leidimas trečiajam asmeniui administruoti ginčo žemės sklypą su teise jį parduoti. Nei minima sutartis, nei paminėtas įgaliojimas nėra nuginčyti. Ieškovas nurodė, jog trečiasis asmuo J. G. neatskleidė ieškovui atstovavimo fakto, t. y. kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jo sūnui atsakovui Š. G., o trečiasis asmuo yra atsakovo įgaliotas atstovas, tačiau asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, ieškovui neturėjo jokios reikšmės, kadangi ieškovas ketino pirkti žemės sklypą ir nebūtų atsisakęs to padaryti net ir žinodamas, kad sutartį sudaro su atstovu. Kadangi atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, teismas, atsižvelgęs į materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, pobūdį, sprendė, kad atsakovas Š. G. yra tinkamas atsakovas. Tam, kad pažeista teisė galėtų būti veiksmingai apginta, materialusis teisinis reikalavimas ieškinio forma turi būti pareiškiamas būtent antrajai teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šaliai.Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė prašomą sumą – 60 000 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Š. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. 2005 m. balandžio 28 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Iš sutarties 1 p. yra matyti, kad ieškovas, prieš pasirašydamas šią sutartį, sumokėjo trečiajam asmeniui 40 000 Lt sumą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte yra nurodytas trečiojo asmens patvirtinimas, kad prieš pasirašydamas šią sutartį jis gavo iš ieškovo 40 000 Lt sumą ir įsipareigojo sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu ne vėliau kaip iki 2005 m. birželio 25 d. Sutartyje taip pat numatyta, kad tokiu atveju, jeigu sutartis bus nepasirašoma dėl trečiojo asmens kaltės, jis įsipareigojo grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą ir sumokėti 20 000 Lt netesybas. Taigi iš sutarties turinio matyti, jog sutartį ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu, pinigus pagal šią sutartį gavo trečiasis asmuo ir atsakomybė dėl šios sutarties nesudarymo (neįvykdymo) numatyta tik trečiajam asmeniui. Duomenų sutartyje apie tai, kad sudarydamas sutartį trečiasis asmuo veikė atsakovo vardu, jo interesais ir jo įgaliotas, nėra nurodyta. Teismas neįvertino sutarties 4 punkto nuostatos, pagal kurią J. G. įsipareigojo iki 2005 m. birželio 25 d. atlikti šio žemės sklypo teisinę registraciją savo vardu viešajame registre. Ši nuostata įrodo, kad trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs žemės sklypą įteisinti savo vardu ir tik po to nuosavybės teise valdomą sklypą parduoti ieškovui. Dėl šios aplinkybės yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutartį su ieškovu sudarė ne kaip Š. G. atstovas.Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus, kad pagal sutartį pinigus iš ieškovo gavo jis, kad pinigų atsakovui neturėjo perduoti ir neperdavė, kas patvirtina tai, kad sudarydamas sutartį trečiasis asmuo veikė ne kaip atsakovo atstovas, o savo vardu ir savo interesais. Be to, ir pats ieškovas byloje patvirtino, kad sudarant sutartį trečiasis asmuo jam neatskleidė, jog jis veikia kaip atsakovo atstovas pagal įgaliojimą.Teismas netinkamai taikė CK 2.133 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai vadovavosi ieškovo nurodymu, jog trečiasis asmuo J. G. neatskleidė ieškovui atstovavimo fakto, t. y. kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jo sūnui atsakovui Š. G., o trečiasis asmuo yra atsakovo įgaliotas atstovas, tačiau asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, ieškovui neturėjo jokios reikšmės, kadangi ieškovas ketino pirkti žemės sklypą ir nebūtų atsisakęs to padaryti net ir žinodamas, kad sutartį sudaro su atstovu. Atskleisti atstovavimo faktą buvo neabejotinai reikšminga atsakovo ir ieškovo tarpusavio teisėms ir pareigoms. Tokie atvejai, kai sandorį vienas asmuo sudaro savo vardu, tačiau kito asmens interesais ir sąskaita, laikomi netiesioginiu (neatskleistu) atstovavimu. Esant tokiam atstovavimui, ieškovas nežinojo ir iš aplinkybių nesuprato bei neturėjo (negalėjo) suprasti, kad sudarė sutartį ne tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, o su atsakovo atstovu. Todėl teismas nepagrįstai nenustatė, kad sutarties šalimis tokiu atveju laikomi tik pats atstovas (trečiasis asmuo J. G.) ir ieškovas A. D..Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovo paaiškinimus, kad jam neturėjo jokios reikšmės asmuo, su kuriuo buvo sudaroma sutartis. Elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, nusprendęs pirkti brangų turtą, ieškovas turėjo patikrinti, kam priklauso žemės sklypo nuosavybės teisė, ar J. G. yra šio žemės sklypo savininkas ir jeigu jis nėra savininkas, tai ar jis veikia žemės sklypo savininko vardu ir interesais. Iš sutarties 4 punkto, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2005 m. birželio 25 d. atlikti šio žemės sklypo teisinę registraciją savo vardu viešajame registre, ieškovas turėjo suprasti, kad trečiasis asmuo nėra žemės sklypo savininkas. Ieškovui turėjo būti reikšmingas asmuo, su kuriuo jis sudarė sutartį, kad sutarties netinkamo vykdymo atveju galėtų apginti savo pažeistas teises.Ieškovas A. D. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2005 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjo Š. G. ne tiesiogiai, o per atstovą J. G.. Trečiasis asmuo J. G. neatskleidė ieškovui, kad jis yra sūnaus Š. G. atstovas, veikiantis pagal šio išduotą įgaliojimą. Tačiau ir tuo atveju, jeigu būtų ieškovą informavęs, kas yra tikrasis žemės sklypo savininkas, ieškovas būtų neatsisakęs pirkti žemės sklypo, nes ketino jį pirkti ir sumokėjo pinigus, o asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, jam neturėjo jokios reikšmės. Atsakovas Š. G. net neįrodinėjo, kad ieškovas pirko kitą, o ne jam priklausantį žemės sklypą. Taigi ginčo, kad ieškovas pirko ir sumokėjo 40 000 Lt už atsakovui Š. G. priklausantį žemės sklypą, nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visos teisės ir pareigos iš sandorio, sudaryto per atstovą, atsirado atsakovui Š. G.. Atsakovas Š. G. neginčijo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, išduotų įgaliojimų, neginčijo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kai nekilnojamasis turtas realiai buvo parduotas kitam savininkui. Vadinasi, atsakovas patvirtino visus J. G. atliktus veiksmus pagal įgaliojimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. ir trečiasis asmuo J. G. 2005 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas, prieš pasirašydamas šią sutartį, sumokėjo trečiajam asmeniui 40 000 Lt už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris buvo numatytas parduoti už 80 000 Lt. Trečiasis asmuo sutartyje patvirtino, kad jis gavo iš ieškovo 40 000 Lt sumą ir įsipareigojo su ieškovu sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2005 m. birželio 25 d. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad tokiu atveju, jeigu sutartis bus nepasirašoma dėl trečiojo asmens kaltės, jis įsipareigojo grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą ir sumokėti 20 000 Lt netesybas. Byloje taip pat nustatyta, kad nurodytas žemės sklypas ginčo santykių metu nuosavybės teise priklausė atsakovui Š. G., kuris buvo išdavęs įgaliojimą trečiajam asmeniui J. G. atstovauti jį parduodant žemės sklypus. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl trečiojo asmens kaltės, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Š. G. jo sumokėtus 40 000 Lt ir sutartyje numatytas netesybas – 20 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi nustatė, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui – žemės sklypo savininkui Š. G., kadangi trečiasis asmuo J. G. veikė atstovaudamas žemės sklypo savininką, ir todėl atstovaujamojo vardu sudaryto sandorio padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam.Atsakovas Š. G. nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, kadangi mano, jog buvo netinkamai įvertinti įrodymai, o būtent 2005 m. birželio 25 d. sutartis, kurios turinys patvirtinąs, kad sandorio šalimis buvo būtent ieškovas ir trečiasis asmuo J. G., bet ne atsakovas Š. G.. Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai aiškino atstovavimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl ginčo sutarties aiškinimo, nustatant sandorį sudariusias šalis

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį ir nepagrįstai nustatė, jog trečiasis asmuo J. G. sutartį sudarė atsakovo Š. G. vardu ir jo interesais, kaip atsakovo atstovas, kadangi ieškovas sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, pinigus gavo trečiasis asmuo ir atsakomybė dėl sutarties nesudarymo buvo numatyta taip pat trečiajam asmeniui. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo J. G., sudarydamas ginčo sandorį dėl atsakovui Š. G. priklausiusio žemės sklypo pardavimo, ieškovui neatskleidė, kad jis veikia atsakovo Š. G. vardu ir interesais. Būtent todėl sutartyje nebuvo nurodyta, kad trečiasis asmuo J. G. sutartį su ieškovu sudarė, veikdamas pagal atsakovo Š. G. išduotą įgaliojimą, ir visus šia sutartimi numatytus įsipareigojimus prisiėmė pats trečiasis asmuo, t. y. ieškovas jam sumokėjo 40 000 Lt, kurių gavimą patvirtino trečiasis asmuo, pastarasis įsipareigojo sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį iki numatyto termino, sutarė pardavimo kainą, taip pat įsipareigojo, jei dėl trečiojo asmens kaltės nebus pasirašyta sutartis, grąžinti gautą 40 000 Lt sumą ir sumokėti 20 000 Lt netesybas.Tačiau, kaip jau nurodyta nutarties 15 punkte, sutarties turinys ir jos sąlygos turi būti aiškinamos ne vien pažodiniu tekstu, bet atsižvelgiant tiek į sutarties šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes ir pan. Preliminarios sutarties sudarymo tikslas – ieškovo ketinimas įsigyti žemės sklypą, o žemės sklypo savininko ketinimas jį parduoti. Taigi šiuo atveju abiejų šalių ketinimai yra susiję su žemės sklypo nuosavybės pasikeitimu už atlygį. Žemės sklypas ginčo santykių metu nuosavybės teise priklausė atsakovui Š. G. (t. 1, b. l. 12–14). Todėl ieškovo paaiškinimas, kad jam neturėjo reikšmės, su kuriuo iš asmenų – preliminariąją sutartį pasirašiusiu ar turinčiu nuosavybės teisę į žemės sklypą – bus sudaromas pagrindinis sandoris, laikytinas pagrįstu, nes trečiasis asmuo J. G. ir atsakovas Š. G. yra artimi giminaičiai – tėvas ir sūnus ir tik vienam iš jų nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, būtent kurį ir siekė įsigyti ieškovas. Be to, byloje nustatyta, kad preliminarios sutarties sudarymo metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas Š. G. buvo išdavęs įgaliojimą trečiajam asmeniui J. G. parduoti žemės sklypus už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, gauti pinigus ir pan. (t. 1, b. l. 80, 127). Atsakovas Š. G. ir vėliau buvo atstovaujamas tėvo J. G., ką patvirtina kitas jo 2006 m. gegužės 15 d. išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu buvo pasirašytas turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (t. 1, b. l. 131–133). Tai rodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo nusistovėję ilgalaikiai atstovavimo santykiai, patvirtinantys, jog trečiasis asmuo J. G. veikė būtent atsakovo Š. G. vardu ir interesais. Pažymėtina, kad ir ieškovo prašymas patraukti atsakomybėn J. G. už sukčiavimą sudarant preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo patenkintas, prokurorei nustačius, kad žemės savininkas Š. G. buvo išdavęs įgaliojimą savo tėvui J. G.. Nurodytos byloje nustatytos aplinkybės visiškai pagrindžia teismo išvadą, kad trečiasis asmuo buvo atsakovo įgaliotas atstovas, o ieškovui neturėjo jokios reikšmės asmuo, su kuriuo buvo ir turėjo būti sudaromas sandoris, t. y, jog buvo pagrindas konstatuoti, kad teisės ir pareigos iš ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – atsakovui Š. G., remiantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog trečiasis asmuo J. G. preliminarios sutarties 4 punkte įsipareigojo atlikti žemės sklypo teisinę registraciją savo vardu, nepaneigia virš nustatytų aplinkybių ir nepaneigia trečiojo asmens atstovavimo santykių, o tik patvirtina atstovo ir atstovaujamojo veiksmų bendrumą, siekiant parduoti atsakovui priklausiusį žemės sklypą. Nors atsakovas teigia, kad pinigai, gauti pagal preliminarią sutartį, jam nebuvo perduoti, tačiau tai liečia tik atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykius ir negali sukelti pasekmių ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ikisutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių šaliai pareiškus reikalavimą parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui, kuris sudarydamas sandorį veikė per atstovą, dėl sumokėtų kaip avansas lėšų grąžinimo, aplinkybė, ar atstovas kaip avansą gautus pinigus perdavė atstovaujamajam, nepriskirtina prie aplinkybių, kurias privalo įrodyti ieškovas, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, ir kurių neįrodžius ieškovui gali atsirasti neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016).Kadangi, kaip jau minėta, atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, vertintina, kad materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas, šalys yra ieškovas ir atsakovas Š. G.. Tam, kad pažeista teisė galėtų būti veiksmingai apginta, materialusis teisinis reikalavimas ieškinio forma turi būti pareiškiamas būtent antrajai teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šaliai. Taigi Š. G. šioje byloje yra tinkamas atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir todėl netenkinamas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Ir atvirkščiai, apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–3 dalys), t. y. 450 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 23–24) ir kurių mažinti nėra jokio pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Š. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.