- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- A2-278-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19153-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Atsakovas
- Š. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovui Š. G., trečiajam asmeniui J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Š. G. 40000,00 Lt (11584,80 Eur) skolos, 20000,00 Lt (5792,40 Eur) sutartinių netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu, kad pastarais jam parduos nuosavybės teise atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. G. įgaliojo savo tėvą trečiąjį asmenį J. G. nekilnojamąjį turtą administruoti su teise parduoti. Pagal 2005-04-28 sutartį atsakovo įgaliotam asmeniui trečiajam asmeniui ieškovas sumokėjo 40000,00 Lt (11584,80 Eur). J. G. įsipareigojo sklypą parduoti iki 2005-06-25, kai bus atlikta šio žemės sklypo teisinė registracija. Sutarties 3 p. šalys susitarė, jog jei sutartis bus nepasirašyta iki 2005-06-25 (pagal vėlesnį susitarimą – iki 2005-11-01) dėl J. G. kaltės, jis įsipareigoja A. D. grąžinti 40000,00 Lt (11584,80 Eur) sumą ir sumokėti 20000,00 Lt (5792,40 Eur) netesybų. Sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo metu sklypas jau parduotas kitam asmeniui. Atsakovas ir trečiasis asmuo negrąžino sumokėtų pinigų ir nesumokėjo netesybų. Trečiasis asmuo neatskleidė ieškovui, kad jis yra atsakovo atstovas, veikiantis pagal įgaliojimą, tačiau ieškovas ir būdamas informuotas, kas yra žemės sklypo savininkas, nebūtų atsisakęs sklypo pirkti, nes asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, ieškovui neturėjo jokios reikšmės (b. l. 21-22).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti (b. l. 102-106).
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad į bylą Š. G. atsakovu įtrauktas visiškai nepagrįstai. Susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ieškovas sudarė ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu, kuriam ieškovas sumokėjo pinigus pagal sudarytą sutartį. Pagal šalių sudarytą sutartį visus įsipareigojimus dėl sutarties vykdymo ar jos neįvykdymo prisiėmė tretysis asmuo. Duomenų, kad sudarydamas sutartį tretysis asmuo veikė atsakovo Š. G. vardu, jo interesais ir jo įgaliotas, nėra. Netgi priešingai, sutartimi akcentuota, kad kiti asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į sutartimi parduodamą žemės sklypą. Be to, dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo ieškovas kreipėsi į prokuratūrą ne dėl atsakovo, o dėl trečiojo asmens sukčiavimo veiksmų. Pats ieškovas pripažino, kad sutarties sudarymo metu tretysis asmuo neatskleidė jam atstovavimo fakto. Mano, kad atskleisti atstovavimo faktą buvo neabejotinai reikšminga atstovaujamojo ir ieškovo tarpusavio teisėms ir pareigoms, todėl teisės ir pareigos iš sudaryto sandorio kyla tik trečiajam asmeniui ir ieškovui. Be to, tretysis asmuo neinformavo atsakovo apie sudarytą sutartį, pinigų pagal sutartį atsakovui neperdavė. Teigia, kad tretysis asmuo, sudarydamas sutartį su ieškovu, neveikė atsakovo vardu ir jo interesais, o ieškovas nežinojo, kad sutartį sudaro su atsakovo atstovu. Atsižvelgiant į tai, sprendžia, kad tretysis asmuo ketino iš sandorio kylančias teises ir pareigas susikurti sau, o ne atsakovui.
Tretysis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad jis pripažįsta, jog yra skolingas ieškovui. Nurodė, kad sutarties pasirašymo metu žemės sklypas buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau jis planavo žemės sklypą persiregistruoti savo vardu. Todėl sutartį su ieškovu pasirašė jisai, pinigus iš ieškovo gavo jis, atsakovui pinigų neperdavė, sutartyje nenurodė, kad žemės sklypas yra registruotas būtent atsakovo vardu, tačiau pasirašant sutartį ieškovą informavo apie žemės sklypo priklausomybę ir sutartimi prisiėmė įsipareigojimą žemės sklypą registruoti savo vardu. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl institucijų neveikimo ir antstolių areštų. Atsižvelgiant į nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes skola neturi būti priteista iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Nustatyta, jog ieškovas ir trečiasis asmuo 2005-04-28 sudarė sutartį (b. l. 6), pagal kurią ieškovas ketino už 80000,00 Lt įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 p.). Trečiajam asmeniui J. G. ieškovas sumokėjo 40000,00 Lt (sutarties 1, 2 p.). J. G. įsipareigojo sklypą parduoti iki 2005-06-25 (b.l . 2 p.), pagal 2005-09-26 susitarimą – iki 2005-11-01. Sutarties 3 p. nustatyta, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašius iki nustatytos datos dėl J. G. kaltės, jis įsipareigoja A. D. grąžinti 40000,00 Lt sumą ir sumokėti 20000,00 Lt netesybų. 2005-10-27 J. G. per Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarę J. R. buvo įteiktas ieškovo pareiškimas dėl sutarties sudarymo (b. l. 8, 9). Iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-12-07 rašto Nr. 16-1092 ieškovas sužinojo, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovui Š. G., kuris įgaliojo savo tėvą trečiąjį asmenį J. G. nekilnojamąjį turtą administruoti su teise parduoti (b. l. 10, 80). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, jog žemės sklypas – (duomenys neskelbtini). Nr. 76, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-11-03 iki 2006-09-29 nuosavybės teise priklausė Š. G. (b. l. 12-14). Nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Atsakovas ar trečiasis asmuo negrąžino ieškovui dalinio apmokėjimo sumos – 40000,00 Lt, nesumokėjo 20000,00 Lt netesybų ir nepateikė įrodymų, jog dėl pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo buvo kaltas ieškovas.
CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Tarp ieškovo ir atsakovo 2005-04-28 sutarties sudarymo metu galiojo atsakovo išduotas leidimas trečiajam asmeniui administruoti ginčo žemės sklypą, su teise jį parduoti (b.l. 80). Nei minima sutartis, nei paminėtas įgaliojimas nėra nuginčyti.
Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis).
Lietuvos Respublikos 2.133 str. 3 d. numato, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš šio sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Taigi įstatymas numato du atvejus, kada atstovui sudarant sandorį ir nepranešus, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais, iš sandorio atsirandančios teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam – kai kita sandorio šalis, su kuria atstovas sudarė sandorį, iš sudarymo aplinkybių turėjo suprasti sudaranti sandorį su atstovu bei kai kitai sandorio šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Paminėtos teisės normos tikslas – apsaugoti sąžiningo asmens, su kuriuo atstovas sudarė sandorį, interesus.
Ieškovas nurodė, jog trečiasis asmuo J. G. neatskleidė ieškovui atstovavimo fakto, t.y. kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jo sūnui atsakovui Š. G., o trečiasis asmuo yra atsakovo įgaliotas atstovas, tačiau asmuo, su kuriuo buvo sudaromas sandoris, ieškovui neturėjo jokios reikšmės, kadangi ieškovas ketino pirkti žemės sklypą ir nebūtų atsisakęs to padaryti net ir žinodamas, kad sutartį sudaro su atstovu. Trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad neinformavo ieškovo, jog sklypas priklauso sūnui. Paaiškino, kad sklypas buvo pirktas jo pinigais, tačiau įregistruotas sūnaus, tai yra, šioje byloje atsakovo vardu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad gavo pinigus iš ieškovo, su skola sutinka, prašė priteisti iš jo.
CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo atstovas nurodė, jo byloje netinkamas atsakovas. Atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo, nes jis buvo faktinis sklypo valdytojas ir savininkas. Kaip jau minėta, atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, vertintina, kad materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas yra tinkamas atsakovas – Š. G.. Tam, kad pažeista teisė galėtų būti veiksmingai apginta, materialusis teisinis reikalavimas ieškinio forma turi būti pareiškiamas būtent antrajai teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šaliai.
Rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina prašoma suma – 60000,00 Lt. Taip pat, dėl to, kad atsakovas, veikdamas per įgaliotą asmenį, laiku negrąžino skolos, ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).
Visiškai patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos – 1800,00 Lt (521,32 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 5) ir 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (b. l. 84) – priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 79 str., 80 str.1 d. 1 p., 88 str., 93 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), naudai 11 584,80 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 80 ct) skolą, 5792,40 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 40 ct) sutartinių netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 377,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 521,32 Eur (penkių šimtų dvidešimt vieno euro 32 ct) žyminio mokesčio ir 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.