Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 20.17 val. ir nuo 20.43 val. iki 20.46 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Alytuje, Jotvingių g. 8, ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00525-19 dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus teigdama, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. Alytuje, Daugų gatvėje, prie Daugų ir Varėnos gatvių sankirtos, šalia ežero Didžioji Dailidė esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje konflikto metu M. P. iš jos piniginės paėmė asmens tapatybės kortelę ir grasino pridaryti didelių nemalonumų, nors M. P. jos dokumento nepagrobė ir negrasino, tokiu būdu davė melagingus parodymus ir pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinimas E. N. dėl melagingų parodymų davimo 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 20.17 val. ir nuo 20.43 val. iki 20.46 val. neįrodytas. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka nustatyti vien objektyvios tikrovės neatitinkančių parodymų fakto; pvz., jeigu duodamas parodymus liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ar dėl kitų priežasčių klydo ir dėl to negalima konstatuoti jo tiesioginės tyčios buvimo, pagrindo baudžiamajai atsakomybei už melagingų parodymų davimą nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2013, 2K-3-489/2016, 2K-57-788/2016).

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą viena iš pagrindinių nuostatų yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kaltinant asmenį melagingų parodymų davimu pagal BK 235 straipsnį, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Šių požymių buvimas turi būti grindžiamas įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.

Šioje byloje E. N. kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 20.17 val. ir nuo 20.43 val. iki 20.46 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Alytuje, Jotvingių g. 8, ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00525-19 dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus teigdama, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. Alytuje, Daugų gatvėje, prie Daugų ir Varėnos gatvių sankirtos, šalia ežero Didžioji Dailidė esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje konflikto metu M. P. iš jos piniginės paėmė asmens tapatybės kortelę ir grasino pridaryti didelių nemalonumų, nors M. P. jos dokumento nepagrobė ir negrasino, tokiu būdu davė melagingus parodymus ir pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo proceso įstatyme imperatyviai reglamentuojama būtent prokuroro diskrecijos teisė nustatyti asmeniui formuojamų kaltinimų apimtį, o teisme baudžiamoji byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir jų padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota su kaltinamuoju aktu.

Taigi, E. N. kaltinama davusi tyčia melagingus parodymus ir pateikusi melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 20.17 val. ir nuo 20.43 val. iki 20.46 val. Ji kaltinama tyčia melagingai parodžiusi, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. Alytuje, Daugų gatvėje, prie Daugų ir Varėnos gatvių sankirtos, šalia ežero Didžioji Dailidė esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje konflikto metu M. P. iš jos piniginės paėmė asmens tapatybės kortelę ir grasino pridaryti didelių nemalonumų, nors M. P. jos dokumento nepagrobė ir negrasino.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 20.17 val. buvo užfiksuota, jog E. N. nurodė, kad prie jos apie pusmetį įkyriai kimba ir įvairiais būdais grasina susidorojimu M. P., ji mano, kad jo grasinimai realūs, bijo dėl savo saugumo ir prašo atvejį ištirti. Apie asmens tapatybės kortelės paėmimą iš E. N. jokių kaltinamosios pareiškimų šiame protokole neužfiksuota. Šio pareiškimo pateikimo metu E. N. nenurodė, kad M. P. grasina jai pridaryti didelių nemalonumų, kaip kad nurodoma jai pareikštame kaltinime - Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. N. pareiškė, kad M. P. prie jos apie pusmetį įkyriai kimba ir jai įvairiais būdais grasina susidorojimu. Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-2-00525-19 matyti, kad buvo atsisakyta pagal E. N. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesant duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes grasinimai nebuvo realūs, tai buvo įžeidžiančio pobūdžio pasisakymai, jokių realių veiksmų nesiimta. BK 145 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą arba žmogų terorizuoja. Pažymėtina, kad pareiškimo pateikimo metu E. N. nenurodė, kad M. P. grasina ją nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar ją terorizuoja, be to, tuo metu ji dar ir nebuvo apklausiama kaip liudytoja. Todėl nėra pagrindo jos šiame pareiškime nurodytas aplinkybes dėl M. P. grasinimų laikyti melagingu pareiškimu apie nusikalstamą veiką.

Apklausiama liudytoja 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.43 val. iki 20.46 val., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, E. N. nenurodė kaltinime išdėstytų aplinkybių, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. Alytuje, Daugų gatvėje, prie Daugų ir Varėnos gatvių sankirtos, šalia ežero Didžioji Dailidė esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje konflikto metu M. P. iš jos piniginės paėmė asmens tapatybės kortelę ir grasino pridaryti didelių nemalonumų. Šios papildomos apklausos metu kaltinamoji parodė, kad, jai atvykus į policijos komisariatą, M. P. taip pat atvyko kartu ir pareigūnams aiškino, kad dokumento neėmė, o kai ji nuėjo rašyti pareiškimą, jis dokumentą atnešė policijos budėtojams motyvuodamas, kad dokumentą buvo palikusi jo automobilyje pati. Užtikrina, kad dokumentą buvo tikrai pasiėmęs jis pats. Šiuo metu dokumentas yra gražintas ir dėl to pretenzijų neturi (1 t., b. l. 22-23). Taigi, matyti, kad E. N. šios apklausos metu nurodė, jog M. P. buvo pasiėmęs jos asmens dokumentą. Tačiau šios apklausos metu nebuvo nurodyta ir atitinkamai protokole užfiksuota, iš kur ir kaip M. P. pasiėmė E. N. dokumentą.

Akivaizdu, kad iš esmės kaltinimas E. N. remiasi kitos jos kaip liudytojos apklausos, atliktos 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.17 val. iki 20.43 val., duomenimis, kai ji parodė, kad, kurį laiką padraugavusi su M. P., prieš pusę metų nusprendė nutraukti santykius, ir nuo tada prasidėjo įvairūs grasinimai, reiškiami tiek telefonu, tiek susitikus, jog susidoros su ja ir sūnumi, teigė, kad jis pažįsta daug nusikaltėlių, kurie gali užpulti ir t. t. Šios apklausos metu E. N. parodė, kad ji šio žmogaus bijo ir mano, kad grasinimai yra realūs. Ji parodė, kad M. P. 2019 m. lapkričio 7 d. į telefoną nuolat skambinėjo, prašydamas susitikti, ir ji, norėdama su juo galutinai išsiaiškinti, sutiko susitikti. Apie 19.00 val. susitikus automobilių stovėjimo aikštelėje prie Dailidės ežero, M. P. norėjo jėga ją įsisodinti į automobilį, o nepavykus įsodinti, iš piniginės pasiėmė jos asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad jai pridarys dar didesnių nemalonumų, o kadangi jis atsisakė grąžinti asmens tapatybės kortelę, ji atvyko į policiją (1 t., b. l. 11-13). Būtent šioje, 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.17 val. iki 20.43 val. atliktoje E. N. kaip liudytojos apklausoje, buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kad M. P. norėjo jėga ją įsisodinti į automobilį, o nepavykus įsodinti, iš piniginės pasiėmė jos asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad jai pridarys dar didesnių nemalonumų. Tačiau kaltinime būtent ši E. N. kaip liudytojos apklausa nenurodoma. Kaltinime nurodomos faktinės aplinkybės dėl E. N. kaip liudytojos apklausų laiko ir šių apklausų metu duotų parodymų turinio neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nes kaltinime nurodytu apklausų laikotarpiu E. N. nurodė kitas faktines aplinkybes, nei jai inkriminuotos.

BK 302 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, remiantis E. N. 2019 m. lapkričio 7 d. liudytojos dviejų apklausų metu duotais parodymais, 2019 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2020 m. sausio 6 d. nutrauktas, nes nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neatmetė tikimybės, kad konflikto metu E. N. asmens tapatybės kortelę galėjo ir pamesti. Taigi, faktiškai buvo pripažinta, kad M. P. nepaėmė E. N. asmens tapatybės kortelės, o E. N. ją galėjo pamesti pati konflikto metu. Tokiu būdu E. N. apklausos 2019 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 20.43 val. iki 20.46 val. metu nurodyta aplinkybė, jog M. P. paėmė jos asmens tapatybės kortelę, neatitinka tikrovės.

Vertinant tai, ar E. N. turėjo tiesioginę tyčią duoti melagingus parodymus, kad M. P. paėmė jos asmens dokumentą, turi būti nustatyta, kad ji suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato tai ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Pažymėtina, jog E. N., apklausiama pradėto ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d., parodė, kad jai ir M. P. susitikus automobilių stovėjimo aikštelėje prie Dailidės ežero, tarp jų įvyko labai emocingas žodinis konfliktas, kurio metu M. P. norėjo atsiimti iš jos savo buto raktus. Ji padavė jam savo rankinę, kad jis išsiimtų raktus, M. P. beimant raktus, jos rankinė su daiktais iškrito, kartu, kaip vėliau paaiškėjo, iškrito ir jos asmens dokumentas. Ji supykusi susirinko daiktus, nepastebėjo iškritusio dokumento, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o M. liko stovėti aikštelėje prie savo automobilio. Prie namų ji pastebėjo, kad nėra asmens dokumento, dar būdama susijaudinusi, pamanė, kad M. P. paėmė jį, ir jam pranešė, kad kreipsis į policiją. M. P. taip pat atvyko į policijos komisariatą, bandė jai paaiškinti, kad rado kortelę, bet ji neleido jam pasiaiškinti. Būtent dėl tokių emocijų neteisingai suprato įvykius, tada net nepagalvojo, kad kortelė galėjo iškristi. Apklausiama 2019 m. gruodžio 5 d., E. N. taip pat teigė, kad 2019 m. lapkričio 7 d., duodama parodymus, buvo labai susijaudinusi, dėl tokios savo emocinės būklės ji neįvertino, kad galėjo pati pamesti asmens dokumentą, o kadangi buvo labai supykusi ant M. P., pagalvojo, kad jis galėjo jos asmens tapatybės kortelę ištraukti iš jos rankinės. Tik atslūgus emocijoms, pasikalbėjusi su M. P. suprato, kad padarė klaidingas išvadas. Liudytojas T. K., 2019 m. lapkričio 7 d. priėmęs iš E. N. pareiškimą ir du kartus tą vakarą ją apklausęs, teisme parodė, kad E. N., atvykusi į policijos komisariatą, patalpose konfliktavo su ten taip pat atėjusiu M. P., ji tyrėjui sakė, kad bijo M. P.. Komisariate E. N. sakė, kad M. P. paėmė jos dokumentą, o šis sakė, kad ji išsigalvoja, jis dokumento neėmė, moteris pati jį pametė, o moteris atsakė, kad pati pamesti jo tikrai negalėjo. Jie patys situacijos neišsisprendė, todėl moteris nusprendė rašyti pareiškimą, ją tyrėjas nuvedė į kabinetą. Moteris aiškino, kad konflikto metu M. P. paėmė jos piniginę ir iš jos išsiėmė dokumentą. Pradžioje ji jautėsi apiplėšta, buvo išsigandusi, vėliau nurimo. Kai budėtojas paskambinęs pranešė, kad vyriškis jam atnešė automobilyje rastą moters dokumentą, moteris dėl dokumento nebeturėjo pretenzijų, tik dėl grasinimų, bet ji vis tiek teigė, kad M. P. buvo paėmęs asmens tapatybės kortelę, tvirtino, kad tai tikrai jo darbas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. taip pat parodė (1 t., b. l. 46-48), kad atvykusi į policijos komisariatą moteris buvo susijaudinusi, teigė bijanti dėl savo sveikatos ir gyvybės, motyvuodama tuo, kad M. P. turi ryšių su organizuotais nusikaltėliais. Ji aiškino, kad vyras per prievartą atėmė tapatybės kortelę ir bandė ją įsodinti į automobilį, nurodė norinti rašyti pareiškimą dėl dingusio dokumento ir grasinimų susidoroti. M. P., perspėtas dėl atsakomybės už negrąžintą dokumentą, neigė jį paėmęs. Pareiškimo rašymo metu moteris labiau akcentavo aplinkybes dėl grasinimų, o ne dėl paimtos asmens tapatybės kortelės. Atitinkamai tokią E. N. versiją, kad ji 2019 m. lapkričio 7 d. apklausų metu buvusi labai susijaudinusi, ne taip supratusi situaciją, parodė ir liudytoja M. B., apklaususi E. N. 2019 m. gruodžio 3 ir 5 d. Ši liudytoja patvirtino, kad ir M. P., kurį ji taip pat apklausė, viską aiškino panašiai, kaip ir E. N.. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jis su E. N. prie Dailidės ežero esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pykosi, jis kaltinamąją, suėmęs už peties, faktiškai įsisodino į savo automobilį, ten sėdėdami jie barėsi, o jam pareikalavus atiduoti jo buto raktus, E. N. padavė savo rankinę ir liepė juos išsiimti pačiam. Jam raktų beieškant, visi rankinėje buvę daiktai išbiro ant grindų, tarp sėdynių. M. P. teigė padėjęs susirinkti E. N. stambesnius daiktus, ši pasiėmė rankinę ir išvažiavo, būdama labai supykusi ir susijaudinusi. Parodė, kad jam E. telefonu pasakė, kad neranda savo asmens tapatybės dokumento, klausė, kam jis jį paėmė, liepė grąžinti. M. P. jai atsakė, kad kalbanti nesąmones, juokais pasiūlė važiuoti į policiją. Pamatęs E. N. prie policijos, nuėjo jai iš paskos, komisariate su E. susiginčijo, ši laikėsi versijos, kad jis paėmė dokumentą, o jis, E. nuėjus su tyrėju, nusprendė apžiūrėti savo automobilį, jame tarp sėdynių rado E. N. asmens tapatybės kortelę ir atnešė ją į komisariatą. Su E. tik kitą dieną viską išsiaiškino.

Taigi, bylos duomenimis, tarp E. N. ir M. P. tamsiu paros metu įvyko emocingas konfliktas. Duomenų, paneigiančių kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo M. P. parodymus, kad E. N. jam padavė savo rankinę, o M. P., ieškodamas raktų, rankinėje buvusius daiktus išvertė automobilyje, kur paskui jis tarp sėdynių rado E. N. asmens tapatybės kortelę, nėra. Taip pat tiek iš kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojų T. K. ir M. P. parodymų matyti, kad E. N. į policijos komisariatą rašyti pareiškimo atvyko susijaudinusi, išsigandusi M. P.. M. P. teisme parodė, kad jis, suėmęs už peties, faktiškai įsodino į savo automobilį E. N., pripažino esąs griežtas, dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo pobūdis, tai, kad jis bendrauja su nusikaltusiais asmenimis, yra žinomas E. N., kuri yra jautraus būdo. Tiek E. N., tiek M. P. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 19 val. jiems susitikus, įvyko konfliktas, jie barėsi, išsiskyrė piktai. Taigi, nėra pagrindo netikėti, kad E. N. po tokio emocingo konflikto bijojo M. P., subjektyviai vertindama jo grėsmę, atsižvelgiant į asmens fizinę jėgą, charakterio savybes, bendravimo su kitais žmonėmis ypatumus, darbo (duomenys neskelbtini) pobūdį, ir buvo itin susijaudinusi. O būtent tokia emocinė būsena galėjo lemti E. N. situacijos suvokimo teisingumą. Iš E. N. pirmų dviejų apklausų parodymų, iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad E. N., apklausiama dėl įvykio aplinkybių, nebuvo visiškai kategoriška – ji teigė, kad kortelės paėmimas yra M. P. darbas, kad jis pats ją pasiėmė, tačiau liudytojas T. K. parodė ir tai, kad kaltinamoji ir M. P. komisariate konfliktavo, M. P. sakė, kad E. N. pati kortelę pametė, o ši teigė, kad pati pamesti tikrai negalėjo. Taigi, atvykusi į policijos komisariatą E. N. nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip dingo jos asmens dokumentas, ji tik buvo įsitikinusi, kad negalėjo kortelės pamesti pati. Tai suponuoja išvadą, jog E. N., neradusi asmens tapatybės kortelės ir manydama, kad pati jos negalėjo pamesti, klaidingai sprendė, kad ją konflikto metu paėmė M. P.. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad E. N. norėjo, kad būtent tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje – liudytojas T. K. parodė, kad asmens tapatybės kortelę M. P. atnešė dar iki liudytojos apklausos ir E. N. nebeturėjo dėl asmens dokumento jokių pretenzijų. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad E. N. turėjo siekį jos nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, ją užfiksavus procesiniame dokumente – liudytojo apklausos protokole, panaudoti byloje.

Jau minėta, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir nuosprendžio priėmimą, suponuoja draudimą esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias teisingam sprendimui priimti aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-121-222/2019 ir kt.).

Minėta, kad tam, kas neteisingai suprato įvykio aplinkybes ir todėl duodamas parodymus dėl jų klydo, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla. Nepavykus pašalinti abejonių dėl E. N. tiesioginės tyčios buvimo apklausos metu parodant, kad M. P. paėmė jos asmens dokumentą, jos aiškintinos kaltinamosios naudai. Byloje surinktais įrodymais nepaneigta, jog E. N. dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su konkrečios įvykio situacijos ypatumais, savo labai sujaudintos emocinės būsenos neteisingai suprato įvykio, dėl kurio davė parodymus kaip liudytoja, situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu parodydama, jog M. P. pasiėmė jos asmens tapatybės kortelę, klydo, o ne tyčia siekė melagingai nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Taigi, byloje neįrodyta tiesioginė E. N. tyčia duoti melagingus parodymus. Teismas sprendžia, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių E. N. kaltę dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais, E. N. išteisintina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.