- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-31-197/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00003-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- R. R.
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Elenos Vainienės,
nuteistajam R. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamosios bylos dalis, kuria R. R. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 35 MGL (4 375 Lt (1 267 Eur)) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 35 MGL (1 267 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą bausmę – baudą įskaityta pagal Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėta – 500 Lt (145 Eur) paskirtos baudos dalis, o į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. liepos 10 d.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 32 000 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Nuosprendžio dalis dėl R. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl bylos nutraukimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 11 d. iki 2006 m. birželio 19 d. išėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke – 226 010 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Sampo banke – 2 206 300 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB NORD banke – 46 800 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke – 1 270 950 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke – 89 100 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke – 15 200 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Medicinos banke – 393 000 Lt, viso iš nurodytų bankų išėmęs grynais 4 247 360 Lt, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmęs 1 071 500 Lt, t. y. turėdamas savo rankose 5 318 860 Lt grynųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, nurodytu veiklos laikotarpiu grąžinęs į kasą ir banko sąskaitas bei pateisinęs panaudojimą dokumentais 4 604 667,95 Lt, likusius jo žinioje 714 192,05 Lt, nepaisydamas sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės padėties ir gręsiančio bankroto, pasisavino ir tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę turtinę žalą.
Nuteistojo R. R. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl R. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jo ginamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, netinkamai jas įvertinęs pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o taip pat teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjas skunde teigia, kad byloje surinkti ir apygardos teismo įvertinti įrodymai nepatvirtina, kad R. R. neteisėtai disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintomis lėšomis norėjo paversti nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaita. Nenustatyta ir tai, kad jis bendrovės lėšas pasisavino ar bent jau turėjo tikslą jas pasisavinti. Taip pat, nesutinka su teismo išvada, kad R. R. patikėto turto pasisavinimą akivaizdžiai įrodo patvirtinančių dokumentų nebuvimas, jog jis pinigines lėšas išleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, nes tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotai praktikai, t. y. asmens nuteisimui pagal BK 183 straipsnį svarbu nustatyti ne pinigų negrąžinimo, o jų pasisavinimo faktą. Vien tai, kad bendrovei pagal išlikusius buhalterinius apskaitos dokumentus trūksta pinigų, o dar tiksliau nėra išsaugoti išlaidas pateisinantys dokumentai, nereiškia, jog pinigai buvo pasisavinti. Tai galėjo atsitikti ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo: dingę dokumentai, neišrašytos tam tikros sąskaitos, pamestos sąskaitos ir t. t. Taigi, remiantis LAT praktika, nesant tikslo pasisavinti turtą, asmens veiksmai turi būti vertinami kaip kitų teisės šakų (civilinės, darbo teisės) normų pažeidimas. Be to, būtina vadovautis principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Nesant įrodymų, kurie patvirtintų R. R. kaltę dėl turto pasisavinimo, galima konstatuoti, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 276 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2 ir 3 dalis, 301 ir 305 straipsnius, nes įrodymus vertino neišsamiai (vieniems teikė prioritetą, kitus ignoravo) ir taip pažeidė R. R. teises į teisingą teismą ir gynybą (LAT nutartis Nr. 2K-14/2009), nepašalindamas abejonių ir nuteisdamas R. R. realia laisvės atėmimo bausme buvo šališkas ir neobjektyvus, tuo labiau, kad teisminio nagrinėjimo metu R. R. reiškė nušalinimą teisėjai.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi 2012 m. balandžio 11 d. specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/61 su priedais ir specialistės paaiškinimais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 12, tačiau vertindamas išvadą ir specialistės paaiškinimus neįvertino apskaitos dokumentų ir duomenų teisingumo, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš specialisto išvados matyti, kad atliekant tyrimą nebuvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-2005 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitos, 2004-2006 m. registrų didžiosios knygos, 2006 m. mokesčių ir finansinės atskaitomybės deklaracijos, nuo 2006 m. vasario mėnesio kasos dokumentai, nors R. R. bankroto administratoriui E. R. perdavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šį faktą patvirtina byloje esantys: 2006 m. liepos 28 d. dokumentų perdavimo aktas, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas priėmimo-perdavimo aktas, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 30 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 92-356, kurioje nurodoma, jog dokumentų nepateikė bankroto administratorius E. R., 2006 m. rugpjūčio 31 d. poėmio aktas Nr. (27.56)-129-331, 2007 m. spalio 2 d. dokumentų paėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad mokesčių inspekcijai be kitų dokumentų pateikta 2006 m. kasos ir pardavimo dokumentai, bet nepateikti 2006 m. pirkimo dokumentai. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog buvo pateikti duomenys apie R. R. apmokėtas lėšas, tačiau neįrašyti į kasos knygą, iš kasos pinigus naudojo ne tik R. R., bet ir kiti bendrovės darbuotojai (T. M., S. T., Šimkus ir kt.). Specialisto išvada ir Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gruodžio 30 d. ataskaita Nr. 92-356 nesutampa, t. y. skirtingai nurodomi duomenys apie iš bankų AB Sampo, AB Šiaulių banko ir UAB Medicinos banko išimtas pinigų sumas. Taip pat, nesutampa bankroto administratoriaus pateikti duomenys, kuriais vadovaujantis iš R. R. priteista 1 186 043,99 Lt, su specialisto išvadoje nurodytais duomenimis. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog negalima nustatyti tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos duomenų ir kam buvo panaudoti R. R. išduoti pinigai. Dalis pirminės apskaitos duomenų patvirtina, jog R. R. gautus pinigus naudojo įmonės reikmėms. Tačiau byloje nėra vienodų duomenų apie R. R. išmokėtus iš banko ir kasos pinigus, todėl negalima nustatyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečios žalos dydžio. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apie bendrovės turėtas išlaidas neišsaugojo bankroto administratorius E. R.. Be to, nesutikrinus tyrimo metu nustatytų aplinkybių apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus sandorius, įsipareigojimus pagal sutartis, mokamus mokesčius, negalima tvirtinti, kad R. R. pasisavino jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias pinigines lėšas, t. y. byloje yra objektyvūs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. G. objektuose, kurie nebuvo patikrinti.
Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalis, 242 straipsnio 1 dalį, 276 straipsnio 1 ir 2 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Neapklausus minėto liudytojo teisme, nebuvo išsiaiškintos svarbios aplinkybės dėl R. B. iš R. R. gautų pinigų panaudojimo aplinkybės, o jo ginamasis be teisinio pagrindo apkaltintas lėšų pasisavinimu. Mano, kad tik esant įrodymams, jo ginamojo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Skunde nurodoma, jog nors specialisto paaiškinime buvo nurodyta, kad 2005 m. liepos-rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užpajamuoti 106 200,82 Lt sumokėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ , šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai negavo, tai patvirtino ir R. R., dėl ko jo veika teismo buvo pripažinta atitinkanti BK 222 straipsnio 1 dalies požymius. Šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauti pinigai pagal apskaitos dokumentus buvo išlaiduoti R. R., kaip materialiai atskaitingam asmeniui, ką patvirtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje nurodyta, kad per 2005 metus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešta 1 375 261, 60 Lt pinigų, kasoje buvo 22 407, 47 Lt likutis. Viso kasoje 2005 m. buvo 1 397 669 Lt. Iš kasos išduota 1 387 799,82 Lt, iš jų 1 173 989,35 Lt R. R.. Taigi po minėtų operacijų atlikimo kasoje liko 9 869,25 Lt, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje. Šie duomenys patvirtina, kad realiai R. R. negalėjo būti išduota 106 200,82 Lt ir šioje apimtyje R. R. negalėjo būti kaltinamas ir nuteistas už šių pinigų grobimą. Specialistai, nepagrįstai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi kasos likutį, nes nebuvo tokio likučio 2005 m. kasoje ir dėl to specialistas paaiškinime pateikė nepagrįstą išvadą, kad 106 200,82 Lt atėmimas iš bendro kasos likučio neturi įtakos į R. R. skolos bendrovei apskaičiavimui. Dėl to, šioje apimtyje nuosprendis taip pat yra nepagrįstas. Teigia, kad iš specialisto išvadoje nurodytos sumos turi būti atimta 106 200,82 Lt, nes R. R. faktiškai jų negavo.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalį, nes R. R. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 35 MGL baudą jau buvo sumokėjęs, t. y. 2010 m. gruodžio 6 d. – 500 Lt, 2013 m. gruodžio 15 d. – 3 000 Lt, 2013 m. gruodžio 17 d. – 1 300 Lt.
Apelianto manymu pirmosios instancijos teismo jo ginamajam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes yra pagrindas vadovautis suformuota teismų praktika taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti baudą. Pažymi, kad R. R. nors ir buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. R. R. patį faktą ir kilusias neigiamas pasekmes vertina itin neigiamai. Sulaikymas ir teisminis procesas jį paveikė psichologiškai, todėl galima konstatuoti, jog baudžiamuoju persekiojimu iš dalies buvo pasiekti bausmės tikslai. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad R. R. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, sutuoktinė sunkiai serga, nes galvoje rastas auglys, laukia sunkus gydymas ir operacija, turi 3 mažamečius vaikus, R. R. sveikata taip pat nėra gera. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį (laisvės apribojimą) ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams.
Šalies argumentai
Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti šioje dalyje naują – išteisinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nuspręstų, kad R. R. kaltas ir padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, neprijungiant prie paskirtos bausmės Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Atlikti byloje įrodymų tyrimą – apklausti liudytojus R. B., M. N., S. T., G. G., skirti teismo buhalterinę ekspertizę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto buhalterinio tyrimo ir specialistų pateiktų išvadų teisingumo nustatymo. Ištirti kitus byloje esančius įrodymus – specialistų išvadas, VMI išvadas, liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus ir kitus bylos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėjas ir pats nuteistasis prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti, tačiau įskaityti pagal Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo R. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo ir paskyrė tinkamą bausmę. Tačiau pasikeitus baudžiamajam įstatymui, t. y. BK 75 straipsniui ir įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, yra pagrindas taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, nuosprendis keistinas dėl pasisavinto turto apimties ir bausmių bendrinimo dalyje.
Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio apeliantas mano, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Nagrinėjant bylą apygardos teisme teisėjai R. P. buvo reiškiamas nušalinimas, nes R. R. manymu teisėjos pasisakymai žiniasklaidoje dėl pradėto kito ikiteisminio tyrimo apie galimai jo atliktus prekybos poveikiu veiksmus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, rodo, jog teisėja gali būti šališka abejais aspektais (8 t., b. l. 162-165). Teismo nutartyje priimtoje šiuo klausimu teisingai nurodoma, kad teisėjos atsakymas į klausimą, kaip ji vertina situaciją, kai yra prekiaujama teisėjų prestižu ir minima jos kaip teisėjos pavardė, jog tokiais veiksmais padaroma didelė žala ne tik konkretaus teisėjo, bet ir teismų autoritetui, negali būti vertinama kaip jos išsakyta išankstinė nuomonė apie kaltinamąjį. Objektyviąja ir subjektyviąja prasme tai nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą teisėjai nusišalinti nuo konkrečios bylos nagrinėjimo (8 t., b. l. 199-200). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisėja pagrįstai nenusišalino nuo šios konkrečios bylos nagrinėjimo.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (LAT nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).
Nuteistojo R. R. gynėjo nurodomi argumentai dėl teismo šališkumo nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje nėra ir kitų teismo šališkumą įrodančių duomenų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal suformuotą teismų praktiką objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Šios nusikalstamos veikos subjektui be bendrųjų požymių keliami ir specialūs reikalavimai, t. y. kaltininkui nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė turi būti patikėti ar būti jo žinioje.
Bylos įrodymais – VDSFV duomenimis (1 t., b. l. 163-164, 6 t., b. l. 194-196), Vilniaus apskrities VMI dokumentais, esančiais prie specialisto išvados (6 t., b. l. 13-16), UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusios bankroto procedūras, raštais (4 t., b. l. 70, 6 t., b. l. 17-25), nustatyta, kad R. R., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakingas už šios bendrovės turtą, tame tarpe ir kasoje bei sąskaitose esančias lėšas, nes jam pareiginių nuostatų pagrindu buvo suteikta galimybė išgryninti bendrovės pinigus ir jais disponuoti, veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Taigi bendrovės turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, inkriminuotu laiku buvo patikėti nuteistajam. Tokiu būdu R. R. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, tinkamu subjektu.
Iš R. R. parodymų pirmosios instancijos teisme seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitas 7 Lietuvos bankuose – AB „Swedbank“, „Danske Bank A/S“ (buvusi AB „Sampo bankas“), „DnB Nord bankas“, Šiaulių banke, AB SEB banke, Ūkio ir Medicinos bankuose, nes tokiu būdu buvo lengviau atsiskaityti užsakovams. Jis visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose turėjo parašo teisę ir grynus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų nuimdavo asmeniškai. Be to, R. R. patvirtino, jog visi grynieji pinigai buvo jo žinioje. Jis iš šių pinigų pirkdavo bendrovės veiklai reikalingas medžiagas ir paslaugas. Nuteistasis teisme aiškino, kad jis buvo tik fiktyvus šios bendrovės direktorius, nes vykdė R. B. nurodymus: nuimdavo pinigus nuo bendrovės sąskaitų ir juos atiduodavo R. B., kuris atsiskaitydavo su darbuotojais, skolindavo pinigus nežinomiems asmenims ir sakydavo, kad viską sutvarkys. Jam atidavė ir tuos trūkstamus 714 192,05 Lt, kurie yra inkriminuoti. Teigia, jog R. B., liepdamas nuimti pinigus ir atiduoti, jam grasino, tačiau apie grasinimus niekam nepranešė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti R. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jis šiuos parodymus patvirtino (6 t., b.1. 135-136, 140-141, 149-151, 7 t., b. l. 20-22; 23-24). Iš minėtų parodymų seka, kad bendrovės steigėja ir vienintelė akcininkė buvo R. B. pažįstama J. I.. Nuo įsteigimo jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir šiose pareigose dirbo iki bankroto 2006 m. liepos 12 d. paskelbimo. 2005 metų pradžioje jis įsigijo 30 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kitas akcijas įsigijo R. B. sugyventinė R. N., nors realiai akcijos priklausė R. B. ir buvo R. N. ir nuteistojo vardu tik buvo užrašytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo įkūrimo dienos apie 5 mėnesius tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau apie pusę metų buhalterinę apskaitą tvarkė R. M.. Nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. vasario mėn. buhaltere dirbo M. P., o po to samdomo buhalterio nebuvo. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą liko atsakingas R. R., kaip įmonės direktorius. Realiai dokumentus jam padėjo tvarkyti kažkokia buhalterė, tačiau kokia - neatsimena. Tuo laikotarpiu, kai jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nuo 2006 m. vasario 15 d. asmeniškai jokių registrų nevedė ir nežino, ar registrus vedė jam padedanti buhalterė, taip pat ar buvo ankstesni registrai. Jis buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų saugojimą. Po to, kai buvo paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, jis visus bendrovės dokumentus, antspaudą, banko generatorius perdavė bankroto administratoriui E. R. ir nuo tos dienos daugiau į darbą nėjo. Maždaug po savaitės E. R. jam pasirašyti pateikė Dokumentų perdavimo aktą. Ten prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų turėjo būti ir registrai. Nuteistasis negali paaiškinti, kodėl jų ten nėra. R. R. tvirtino, jog jis registrų nesunaikino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Po to, kai 2006 m. vasario mėn. jie turėjo staigiai išsikraustyti iš vaikų darželio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kompiuterį, kuriuo buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, pervežė į naują ofisą, (duomenys neskelbtini). Buhalterė M. P. po persikraustymo buvo atleista ir naujose patalpose jau nedirbo. Apie tai, kad kompiuterinėje programoje galėjo likti neatspausdinti apskaitos registrai, jis nepagalvojo ir jų neatspausdino. Šį kompiuterį vėliau paėmė bankroto administratorius. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad iš tų pinigų, kuriuos nuimdavo nuo sąskaitos, kas mėnesi sau mokėdavosi po penkis tūkstančius litų atlyginimą, tačiau teisme tai neigė.
R. R. parodymai dėl nepagrįstai iš bendrovės paimtų pinigų bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, kad visi grynieji pinigai buvo jo žinioje ir juos jis naudojo tik bendrovės reikmėms tenkinti. Apklausiamas 2011 m. liepos 1 d. jis aiškino, kad 2005 metų vidury pradėjo stigti apyvartinių lėšų, todėl jis asmeniškai pinigus už palūkanas skolinosi iš savo pažįstamų, kurie buvo naudojami įmonės veikloje. Matydamas, kad greitai bus paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, jis iš įmonės banko sąskaitų ir kasos išėmė visus pinigus ir grąžino susidariusias skolas (6 t., b. l. 135-136). Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, nuteistasis teismui jų taip pat nepateikė. 2010 m. lapkričio 11 d. apklausos metu R. R. aiškino, kad iš jo asmeniškai pasiskolintų ir iš įmonės sąskaitų paimtų pinigų 2004 -2006 metais mokėjo darbuotojams papildomus atlyginimus „vokelyje“ ir sau kas mėnesį neoficialią 5 000 Lt algą (6 t., b. l. 137-139), o 2012 m. spalio 10 d. apklausos metu tvirtino, kad ankstesnės apklausos metu davė neteisingus parodymus dėl neoficialių atlyginimų išmokėjimo, nes tokiu būdu norėjo, kad būtų sumažinta suma, kurią jis pagal dokumentus paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negrąžino. Realiai neoficialūs atlyginimai darbuotojams nebuvo mokami. R. R. pripažino, kad savo pažįstamo prašymu klastojo dokumentus, susijusius su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šių įmonių gautus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bankuose pinigus jis išimdavo grynais ir perduodavo savo pažįstamam, o jam likdavo nuo 1 000 iki 10 000 Lt, priklausomai nuo perduotos sumos (6 t., b. l. 140-141). Bylos nagrinėjimo teisme metu R. R. jau tvirtino, kad visus nepagrįstai iš bendrovės paimtus pinigus jis perdavė savo pažįstamam, t. y. R. B., o pastarasis jų bendrovei negrąžino.
Liudytojas R. B., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paneigė nuteistojo parodymus apie didelių sumų grynų pinigų gavimą iš R. R., pripažino, kad yra gavęs maksimalią sumą 500 Lt. Pinigus gaudavo, kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurui įsipilti ar panašioms išlaidoms, ir už juos visada atsiskaitydavo, pateikdavo čekius (9 t., b. l. 101-102). Šio liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš jų seka, jog liudytojas nežinojo, kaip buvo mokami atlyginimai darbuotojams ir, ar buvo tokių atvejų, kad darbuotojams būtų buvę išmokėti neapskaityti atlyginimai. R. B. nežinoma apie tai, kad 2005 m. pabaigoje - 2006 m. pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko R. R. išėmė virš 1 mln. Lt. Iš darbo R. B. išėjo 2006 m. vasario pabaigoje, nes nesutapo jo ir R. R. pozicijos įvairiais įmonės veiklos klausimais (6 t., b. l. 130). Analogiškus parodymus minėtas liudytojas davė ir apklausus jį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria pranešta prokurorui apie galimai jo padarytą nusikaltimą (9 t., b. l. 26-28, 91-93).
Liudytojai M. N., A. J. taip pat patvirtino analogiškas grynų pinigų naudojimo aplinkybes bendrovės reikmėms, t. y., kad už gautas grynų pinigų sumas visada atsiskaitydavo, pateikdami tai patvirtinančius dokumentus: čekius, sąskaitas faktūras, ataskaitas.
Liudytojas S. T.-V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose dirbo nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. žiemos. Jį į darbą priėmė direktorius R. R.. Liudytojas R. B. pažįsta tik tiek, kad jis vieną ar du kartus į savaitę atvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir bendraudavo su R. R.. R. R. jam sakė, kad R. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. S. T.-V. asmeniškai R. B. jokių nurodymų darbo klausimais nėra davęs. Jis maždaug 5-8 kartus vežė R. R. į susitikimus su R. B.. Liudytojas kiekvieną kartą, prieš jiems susitinkant, užveždavo R. R. į banką, iš kur šis grįždavo su nepermatomu bankiniu maišiuku su pinigais. S. T.-V. nežino, kiek ten būdavo pinigų. R. B. į susitikimo vietą atvažiuodavo savo automobiliu. R. R. su bankiniu maišeliu persėsdavo į R. B. automobilį. Kadangi mašinos stovėdavo šalia, matydavosi, kad R. B. iš maišelio traukdavo pinigų pakelius. Kokias pinigų sumas ir kokiu pagrindu R. R. perduodavo R. B., S. T.-V. nežino. R. R. jam sakė, kad tai buvo R. B. pinigai. Šie jo parodymai vertintini kritiškai, nes nuteistasis yra liudytojo sesers vyras. Be to, apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šie faktiniai duomenys neprieštarauja tam, jog dalį bendrovės išgrynintų pinigų R. R. atiduodavo R. B., tačiau nepaneigia, jog, kaip jis pats tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, išgrynintus pinigus jis naudojo ir savo reikmėms.
Liudytoja T. M., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose, parodė, kad jos darbo laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2006 m. vasario 20 d., ji tvarkė gaunamą ir siunčiamą korespondenciją, pildė darbo sutartis, pagal pateiktus tiekėjų sąrašus internetu darydavo bankinius pavedimus, direktoriaus nurodymu pagal pateiktus duomenis išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Ji atlikdavo tik techninį darbą, susijusį su dokumentų išrašymu. T. M. paruoštus dokumentus perduodavo direktoriui R. R.. Direktorius apie sandorių esmę jai nieko nepasakojo. Liudytoja nežino, kaip buvo vykdomi sandoriai ir kaip pagal juos buvo atsiskaitoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. R. – jis vesdavo susirinkimus, spręsdavo gamybinius klausimus, priimdavo į darbą darbuotojus, nurodydavo kokius dokumentus išrašyti. Ji R. B. pažįsta iš matymo. R. B. niekada jai ar kitiems darbuotojams jokių nurodymų darbo klausimais nėra davęs.
Liudytoja R. M., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2005 m. spalio 14 d., parodė, kad įmonei vadovavo direktorius R. R., kuris savo žinioje turėjo bendrovės grynus pinigus.
Tokiu būdu apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis R. R. realiai vadovavo bendrovei: turėjo parašo teisę visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose ir grynus pinigus iš bendrovės banko sąskaitų nuimdavo asmeniškai, taigi, savo žinioje turėjo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynus pinigus, juos tvarkė savo nuožiūra.
Apeliantas ir nuteistasis R. R. iš esmės šio fakto ir neginčija, tačiau nurodo, jog visi gryni pinigai, kurie būdavo nuimami nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų buvo naudojami šios bendrovės reikmėms. Tačiau tokios aplinkybės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino.
Liudytojas E. R. parodė, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Teismo nustatytu terminu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. jam perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, registravimo pažymėjimą ir antspaudą. Perduodant dokumentus, nebuvo surašyti perduodamų dokumentų apyrašai. Liudytojas to iš R. R. nepareikalavo. E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pačiam teko rinktis iš kabinetų. Kaip vėliau paaiškėjo, jam nebuvo pateikti apskaitos registrai. R. R. nepasakė, kur yra apskaitos registrai. Susipažinęs su dokumentais, E. R. nustatė, kad R. R. bendroje sumoje iš bankų ir kasos paėmė ir negrąžino 1 188 043,99 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. R. R. žodžiu jam paaiškino, kad pinigus sumokėjo darbuotojams, bet išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė. Liudytojas kreipėsi į teismą dėl negrąžintų lėšų priteisimo iš R. R.. 2005 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių ir iš pastarojo priteisė negrąžintą sumą. Šis faktas patvirtinamas ir byloje esančiu minimu teismo sprendimu (2 t., b. l. 173-184, 3 t., b. l. 1-7). Bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų buvo išgrynintos kaltinime inkriminuotos pinigų sumos (2 t., b. l. 58-171). Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad R. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarė bankuose sąskaitas ir vykdė finansines operacijas.
2012 m. balandžio 11 d. Specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/61 su priedais, patvirtina, kad R. R., kaip atskaitingas asmuo, liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 672 692,05 Lt (5 t., b. l. 85-189, 6 t., b. l. 1-25).
2012 m. lapkričio 8 d. specialistės paaiškinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr.12 buvo patikslinta Specialisto išvadoje nurodyta R. R. žinioje likusi pinigų suma, nurodant, kad R. R. skola bendrovei, t .y. išgryninti pinigai, kurie nepateisinti jokiais dokumentais, sudaro 714 192,05 Lt (6 t., b. l. 29-33). Buvusi specialistė J. Š., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tame tarpe ir grynųjų pinigų R. R. nuimtų nuo bendrovės sąskaitų judėjimo, tyrimą buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje (9 t., b. l. 103-104). Ji pilnai patvirtino savo duotas išvadas, paaiškino, kad „visi banko dokumentai surinkti, apskaičiuoti,... sumos ten sutampa ir viskas ten gerai“. Aiškindama tam tikrus nesutapimus tarp jos skaičiavimų ir VMI atliktų patikrinimų metu darytų skaičiavimų, specialistė nurodė, kad ji gal ir net nelygino tų sumų, nes ji atlieka paskaičiavimus pagal visus dokumentus, už tai atsako ir visas sumas pilnai patvirtina. Be to, VMI atliktas patikrinimas buvo „teminis“, o ne apimantis visą bendrovės veiklą. Taip pat, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pasisavintų grynų pinigų suma turėtų būti mažinama pinigų sumomis, kurias sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos remonto darbus, panaudotas medžiagas, mechanizmus. Kaip matyti iš priedo Nr. 11 (priedo 5 lapas), esančio prie specialisto išvados (5 t., b. l. 131) apelianto nurodomos pinigų sumos 129 985,85 Lt ir 132 000 Lt buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir jos įvertintos duodant specialisto išvadą. Analogiškai yra ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta pinigų suma 408 999, 57 Lt (specialisto išvados priedas Nr. 9 – 5 t., b. l. 123). Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti gauti dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimą. Juose kalbama būtent apie tokią pinigų sumą (9 t., b. l. 149). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius negalėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti jokių dokumentų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jam jų neperdavė (9 t., b. l. 128). Byloje yra Vilniaus apskrities VMI 2013 m. sausio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (4-65)-06-77-1 (4 t., b. l. 147-159), kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2006 m. kovo 27 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATS0004 už 33 128, 81 Lt ir 5 963,19 Lt PVM, iš viso už 39 092 Lt už 2006 m. kovo mėn. atliktus statybos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus visiškai atsiskaitė banko pavedimais. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados nė vienoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nė viename banke ši pinigų suma neatsispindi. Tik yra užfiksuotos anksčiau pervestos pinigų sumos: 2005 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais J. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke, atitinkamai 54 000,08 Lt ir 14 000,22 Lt (5 t., b. l. 117). Nurodytos PVM sumos bendrovė taip pat nedeklaravo (4 t., b. l. 160). Byloje iš tiesų yra apeliaciniame skunde nurodomi darbų atlikimo aktai. Juose užfiksuotos sumos atitinka 2006 m. kovo 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ATS0004 nurodytą pinigų sumą 39 092 Lt (1 t., b. l. 73-74, 75). Tačiau šie dokumentai tik patvirtina faktą, jog buvo surašyti darbų atlikimo aktai, išrašyta sąskaita faktūra, o ne tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo pagal šią sąskaitą faktūrą už atliktus darbus bankiniu nurodymu, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, nė vienoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nė viename banke ši pinigų suma neatsispindi.
Specialistė J. Š. įvertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užpajamuotų pinigų 106 200,82 Lt, tariamai gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtaką pasisavintų pinigų sumos dydžiui. Apie tai išsamiai pasisakyta 2012 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinime Nr. 12 ir duota išvada, kad duomenų dėl neturinčių juridinės galio PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir kasos likučio patikslinimas neturi įtakos R. R. skolos bendrovei apskaičiavimą (6 t., b. l. 29-33). Be to, buvo ištaisyta klaida, kuri buvo padaryta apskaičiuojant R. R. išmokėtos sumos dydį ir tuo pačiu likusios skolos sumą, nurodant, jog skola sudaro 714 192,05 Lt.
Apeliantas taip pat nurodė, jog liudytojui G. G. už nekokybiškai atliktus statybos darbus liudytojas R. B. sumokėjo grynais 10 000 Lt, kuriuos paėmė iš R. R.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. G. (9 t., b. l. 217-218). Tai matyti ir iš Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4868-235/2010. Šie R. R. liudytojui R. B. perduoti 10 000 Lt grynų pinigų liko neatspindėti specialisto išvadoje bei to neužfiksuota buhalteriniuose dokumentuose. Tokiu būdu šia suma mažintina pasisavintų pinigų suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, daro išvadą, jog nuteistasis R. R. pasisavino 704 192, 05 Lt pinigų sumą.
Apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. paties R. R., liudytojų parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, rašytinius įrodymus ir specialistų išvadas, padarė pagrįstą išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad R. R. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą. Tik mažintina pasisavinto turto grynų pinigų suma nuo 714 192,05 Lt iki 704 192, 05 Lt.
Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginiai tyčiai. Nuteistasis disponavo jam patikėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais 704 192, 05 Lt savo nuožiūra, juos naudodamas ne bendrovės interesais. Jis, būdamas šios bendrovės direktoriumi, suprato, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra bloga, darbininkams nemokami atlyginimai, iškilusi bankroto grėsmė, tačiau vis tiek naudojo jos pinigus ne bendrovės interesams tenkinti, o pats juos sistemingai savinosi. Tai rodo, jog pastarasis, grynindamas pinigus, suprasdamas, jog jie nepagrindžiami jokiais dokumentais, pats juos naudodamas ir galimai perduodamas dalį jų kitam asmeniu, veikė tiesiogine tyčia. R. R. tvirtino, kad jam nurodymus gryninti pinigus davė R. B., o jis šiuos nurodymus vykdė, nes jo bijojo dėl pastarojo reiškiamų grasinimų. Toks jo aiškinimas nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Tuo labiau, kad į teisėsaugos institucijas dėl jokių grasinimų jis nesikreipė, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie tai net neužsiminė, nors buvo apklaustas ne vieną kartą, dalyvaujant gynėjui. Nuosprendyje aptarti bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. R. veikė tiesiogine tyčia kaip šio nusikaltimo vykdytojas, disponavo užvaldytais pinigais savo nuožiūra. Jo nurodyta aplinkybė, kad jis veikė ne vienas, pinigus veždavo ir atiduodavo R. B., R. R. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.
BK 190 straipsnis reglamentuoja, jog pasisavintas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL sudarė 130 Lt. Taigi nuteistasis, nepriklausomai nuo to, jog mažinama pasisavintų pinigų suma, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Tokiu būdu, teismas teisingai R. R. šiuos nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas R. R. teisingai paskyrė bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą ar nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis pripažino, kad išgrynino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų pinigus, tačiau, duodamas parodymus dėl iš bendrovės paimtų pinigų panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklus, keitė jų panaudojimo aplinkybes, taip siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Nuosprendyje teismas pažymėjo, jog jis turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau LAT yra išaiškinęs, jog norint pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo turi ne tik prisipažinti dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet ir nuoširdžiai gailėtis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru (LAT nutartis Nr. 2K-420/2006). R. R. tvirtino, kad gailisi, tačiau kritiškai nevertino ir nevertina savo elgesio nusikaltimo padaryme, keisdamas parodymus dėl neteisėtai išgrynintų pinigų panaudojimo nebuvo nuoširdus. Taigi jis siekė ne sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, o sušvelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. R. gailisi dėl savo susiklosčiusios teisinės padėties, o ne dėl nusikalstamų veiksmų padarymo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.
R. R. padarė sunkų nusikaltimą. Jis nusikalto ne pirmą kartą, turėdamas neišnykusį teistumą, šiais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nė dalies neatlygino, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis dirba, turi šeimą, mažamečius vaikus, jo žmona turi rimtų sveikatos problemų. Esant šioms aplinkybėms, jam paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė žemiau sankcijos vidurkio.
Teismas taip pat pažymėjo, kad R. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 500 Lt) dydžio bauda. Nuosprendžio priėmimo dienai teismui nebuvo žinoma, kad nuteistasis šią bausmę yra atlikęs pilnai. Buvo pažymėta, jog iš jo buvo išieškota tik 500 Lt, todėl apygardos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, įskaitydamas pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį. Prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais nustatyta, jog nuteistasis R. R. sumokėjo visą baudą (9 t., b. l. 54-55), todėl nuosprendis yra keistinas bausmių subendrinimo dalyje.
Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 (ketverių) metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, šeiminę padėtį, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, jog nuteistojo R. R. pasisavintų grynų pinigų suma yra 704 192, 05 Lt;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. bausmė paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 35 MGL (4 375 Lt = 1267 EUR) bauda ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 35 MGL (4 735 Lt =1267 Eur) dydžio bauda, į paskirtą bausmę – baudą - įskaitant pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę - 500 Lt (145 Eur).
.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir R. R. paskirtos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Nuteistajam R. R. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.
vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis R. R. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.