- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-48-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00291-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. B.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 6.2Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (ANK 96 str.)
- 6.5Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas (ANK 99 str.)
- 6.6Darbo laiko apskaitos pažeidimai (ANK 100 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. B., laikotarpiu (duomenys neskelbtini) būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesudariusi su darbuotojais darbo sutarčių ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, laikotarpiu (duomenys neskelbtini) leido dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini) V. H., taip pat laikotarpiu (duomenys neskelbtini) leido dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini) D. S..
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiais veiksmais N. B. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamame nutarime jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 5 000 (penkių tūkstančių) Eur bauda.
2. N. B., laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdama UAB „A“ (duomenys neskelbtini), neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „A“ vairuotojų dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. neužtikrino, jog būtų žymimas faktiškai ir naktį dirbtas laikas, nes pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiais veiksmais N. B. pažeidė DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamame nutarime jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) Eur bauda.
3. N. B. už naktį dirbtas valandas neskaičiavo ir nemokėjo darbo užmokesčio: 1) vairuotojui A. P. už (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini); 2) vairuotojui V. H. už (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini); 3) vairuotojui A. S. už (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini); 4) vairuotojui A. B. už (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) ir kt., t. y. šiais veiksmais pažeidė DK 144 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Be to, N. B., būdama (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad darbuotojams darbo užmokestis būtų mokamas darbo sutartyje nustatytais terminais – kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis, kadangi darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini) A. S. buvo išmokėtas (duomenys neskelbtini), A. B. darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtas (duomenys neskelbtini), t. y. šiais veiksmais pažeidė DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Taip pat bendrovėje darbuotojams buvo pavėluotai mokamas darbo užmokestis, neskaičiuojami ir nemokami delspinigiai, t. y. N. B. šiais veiksmais pažeidė DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiais veiksmais N. B. padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamame nutarime jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) Eur bauda.
4. N. B. neužtikrino, kad vairuotojams ne vėliau kaip prieš komandiruotės pradžią būtų išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų dienpinigių avansas, nes vairuotojo A. S. komandiruotė prasidėjo (duomenys neskelbtini), o avansas buvo išmokėtas (duomenys neskelbtini), t. y. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatas.
Be to, N. B., būdama UAB „A“ (duomenys neskelbtini), laikotarpiu (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neteikė pranešimų apie Lietuvos Respublikoje dirbančius užsieniečius (V. H. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini)), t. y. šiais veiksmais pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“.
N. B. taip pat neužtikrino, kad būtų suteikiamas būstas vairuotojams, būnantiems komandiruotėje užsienyje, ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, pvz.: A. S. laikotarpiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); A. P. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), darbuotojams būnant komandiruotėje (duomenys neskelbtini), t. y. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Darbo ir laiko poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 7, 17 punktų nuostatas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 m. 8 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiais veiksmais N. B. padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamame nutarime jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) Eur bauda.
5. Skundžiamame nutarime, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir N. B. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 5 000 (penkių tūkstančių) Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai
6. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
7. Pasak N. B., ji nepagrįstai apkaltinta tuo, kad nesudariusi su darbuotojais darbo sutarčių ir nepranešusi VSDFV laikotarpiu (duomenys neskelbtini) leido UAB „A“ dirbti (duomenys neskelbtini) V. H. bei laikotarpiu (duomenys neskelbtini) D. S.. Šis kaltinimas nepagrįstas ir neįrodytas, nes minėti asmenys byloje net nebuvo apklausti – jų neapklausė ir nematė institucija, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, taip pat jie nebuvo apklausti teismo posėdyje. N. B. nėra susitikusi ir mačiusi (duomenys neskelbtini) D. S., o V. H. sutiko tik tuomet, kai su juo sudarė darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. visai kitu metu, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Be to, nelogiška, kad N. B. (duomenys neskelbtini) leido V. H. dirbti nelegaliai, o nuo (duomenys neskelbtini) jį jau įdarbino bendrovėje oficialiai.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad svarbu išsiaiškinti, kaip realiai yra užsakomos darbo vizos (duomenys neskelbtini). Vairuotojai vieni iš kitų sužino, kad yra galimybė dirbti ir užsidirbti Lietuvos Respublikoje, todėl jie pateikia savo duomenis ir Lietuvos Respublikoje esantis darbdavys užsako jiems darbo vizas. (duomenys neskelbtini) vairuotojai, gavę darbo vizas ir atvykę į Lietuvos Respubliką, sužino, kad galimai yra geresnių darbo pasiūlymų, nei dirbti pas darbdavį, kuris jiems užsakė darbo vizas, todėl jie net neinformavę pradeda dirbti pas trečiąjį asmenį. Yra atvejų, kai (duomenys neskelbtini) vairuotojai iš karto nepradeda dirbti pas juos kvietusius ir jiems darbo vizas užsakiusius darbdavius, t. y. dirba pas kitus darbdavius, kartais net ir fiktyvius, kurie pasinaudoja užsieniečių neišmanymu. Vėliau tokie vairuotojai grįžta pas darbdavį, kuris juos pakvietė dirbti į Lietuvos Respubliką. Taip nutiko ir su V. H., kuris padirbęs pas kitus darbdavius, net ir bendrovėje, kuri nuomavosi vilkikus iš UAB „A“, vėliau sugrįžo dirbti į bendrovę, kuri jį pakvietė dirbti iš (duomenys neskelbtini). Apie tokį (duomenys neskelbtini) vairuotojų „vaikščiojimą“ iš vieno darbdavio pas kitą patvirtino ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.
9. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „A“ tarpininkavo išduodant (duomenys neskelbtini) V. H. ir D. S. nacionalines vizas, tačiau tai neturi nieko bendro su N. B. inkriminuojamu nelegaliu darbu, kadangi darbo viza tik suteikia teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje dirbti, tačiau nesudarius darbo sutarties tai dar nereiškia, jog darbuotojas darbo vizos pagrindu pradės dirbti bendrovėje. Migracijos departamento pateikti duomenys patvirtina, kad nacionalinė viza, suteikianti teisę dirbti, buvo išduota, bet tai neįrodo, jog darbuotojai faktiškai pradėjo dirbti bendrovėje, kuri prašė išduoti vizą.
10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija administracinio nusižengimo teiseną pradėjo ir vadovavosi vien tik A. S. melagingu pranešimu, kuris yra pateiktas į bylą. Be to, 2021 m. sausio 29 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad tyrimas atliktas pagal A. S. skundus dėl galimai nelegalaus (duomenys neskelbtini) darbo ir kitų pažeidimų UAB „A“ bei UAB „B“. Skundžiamame nutarime aprašant pagrindinio liudytojo A. S. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas galimai tendencingai praleido svarbią aplinkybę, kurią A. S. nurodė 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje, kad jis įvairioms institucijoms surašė 20 skundų. A. S. taip pat nurodė, kad „rašiau skundus dėl blogų gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini) su miškovežiu. (duomenys neskelbtini) įstaigos atsakė, kad jeigu nepatinka sąlygos, reikia keisti darbdavį.“ Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje tendencingų skundų rašymas „suveikė“ kitaip nei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, jog A. S. surašė virš 20 skundų ir neslepia, kad siekia asmeninės naudos rašydamas nepagrįstus skundus. Pirmosios instancijos teismas į tai privalėjo atkreipti dėmesį ir šio liudytojo paaiškinimus vertinti kritiškai, tačiau pasielgė priešingai, nes visi kaltinimai N. B. buvo paremti būtent A. S. paaiškinimais.
Šalies argumentai
11. A. S. taip pat nurodė, kad bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo 4 000 Eur su dienpinigiais, kurie sudarė didelę dalį sumos, po to, per kelis kartus jam buvo pervesta 700 Eur ir 2 600 Eur. Nors liudytojo pajamos (duomenys neskelbtini) buvo 7 300 Eur „į rankas“, tačiau jis surašė virš 20 skundų įvairioms institucijoms, kad iš darbdavio šantažo būdu, nepagrįstai išsireikalautų daugiau pinigų ir išvengtų bendrovei padarytos žalos atlyginimo. A. S. paaiškino ir tai, kad žinodamas, jog jam gresia atsakomybė už padarytus nuostolius sudaužius bendrovės automobilį, jis pirmas ėmėsi prieš UAB „A“ veiksmų ir pradėjo skųsti visoms institucijoms, tokiu būdu stengdamasis nuslėpti savo kaltę bei padarytą žalą ir terorizuoti bendrovės vadovus bei kitus asmenis rašydamas „kad atsiims savo pareiškimus, kai sumokėta jam bus 800 Eur“. Tokiu būdu A. S. elgėsi ir dirbdamas kitose darbovietėse, ką jis nurodė duodamas paaiškinimus byloje. Akivaizdu, kad liudytojas turi asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra neobjektyvus N. B. atžvilgiu, internete talpina šmeižiančius komentarus dėl kurių buvo kreiptasi į policiją, todėl A. S. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. – A. S. įtakojamas liudytojas. Byloje net yra A. P. išduotas įgaliojimas A. S. jį atstovauti teisme, t. y. A. S. net buvo pasiruošęs „teisingai“ paliudyti už patį A. P., todėl pastarojo duoti paaiškinimai taip pat turi būti vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad liudytojas M. A. paaiškinimus davė iš pataisos įstaigos. Nors jis teigia, kad nieko neatsimena, nieko nepažįsta, nėra pasirašinėjęs jokių dokumentų, tačiau informacija Juridinių asmenų registre (viešas registras) įrodo priešingai, todėl šio liudytojo paaiškinimai taip pat turi būti vertinami kritiškai.
13. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad byloje pateikti A. S. tachografo duomenys patvirtina, jog tiek jo, tiek V. H. bei D. S. darbo laikai sutapdavo. Šie teiginiai negali būti konstatuojami, kadangi A. S. tachografo duomenys yra pastarojo tachografo kortelėje, o ji buvo pavogta ir iki šiol nerasta. N. B., kaip buvusi UAB „A“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą policijai dėl UAB „A“ priklausiusių dokumentų vagystės. A. S. galimai pradanginus savo tachografo kortelę, nėra galimybės patikrinti jo vairavimo rėžimą bei kitų su jo darbu susijusių duomenų, dėl ko A. S. gali teigti bet ką ir bet kam. Be to, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokie byloje esantys duomenys konstatuoja, kad V. H. tachografo duomenys patvirtina, jog jis (duomenys neskelbtini) dirbo transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi tokių duomenų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pasak N. B., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino jos teiginius, kad ji bylai aktualiu laikotarpiu automobilius buvo išnuomojusi kitai bendrovei, todėl UAB „A“ neprivalėjo įdarbinti kitoje bendrovėje dirbusių asmenų. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) automobilių nuomos sutartis patvirtina, kad UAB „A“ (duomenys neskelbtini) UAB „C“ išnuomojo krovininį automobilį SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abi transporto priemonės faktiškai buvo perduotos nuomai (duomenys neskelbtini), tačiau vienoje sutartyje nurodant datą buvo padaryta rašymo klaida, t. y. automobilių perdavimų aktuose nurodyta teisinga data. Pirmosios instancijos teismo kritiškai įvertintos sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios, o faktinę aplinkybę, jog UAB „A“ automobiliai buvo nuomojami kitai bendrovei, patvirtina byloje apklausti liudytojai.
15. Pažymėtina, kad UAB „C“ vėlavo atsiskaityti su UAB „A“, dėl ko buvo perimtas automobilis anksčiau nuomos trukmės ir perduotas vairuoti UAB „A“ darbuotojui A. P. laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo problema UAB „C“ buvo ir su darbuotoju V. H., dėl ko UAB „A“ jam pasiūlė pereiti pas juos ir likti dirbti, nes atsiliepimai apie šį vairuotoją buvo teigiami, o ir su transportu V. H. jau buvo susipažinęs. V. H. buvo įdarbintas UAB „A“ (duomenys neskelbtini), automobilį V. H. perėmė iš A. P., ką patvirtino ir pastarasis.
16. N. B. taip pat nesutinka su tariamai nustatytais pažeidimais vykdant darbuotojų laiko apskaitą, kadangi iš išmokėjimo dokumentų ir tachografo duomenų matyti, jog visi pinigai darbuotojams yra apskaičiuoti ir išmokėti, kaip priklauso pagal sutartis. Galimai žiniaraščiuose ir tabeliuose pasitaikė klaidų, tačiau darbuotojai dėl to finansiškai nenukentėjo, kadangi atlyginimai apskaičiuoti teisingai ir sumokėti, vadovaujantis tachografų duomenimis. Dėl pandemijos COVID virusu užsikrėtė N. B. ir dalis bendrovės darbuotojų, todėl buvo stengiamasi turimais žmogiškaisiais resursais apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį, o nevykdyti vien formalumus, kuriuos bus galima sutvarkyti nedelsiant po pandemijos pabaigos. Atlyginimai ir dienpinigiai skaičiuojami pagal tachografų duomenis, nes jie parodo kada ir kiek faktiškai buvo dirbta. Tabelis – išvestinis dokumentas, todėl remtis juo ir konstatuoti, kad blogai skaičiuojamas darbo užmokestis yra neteisinga.
17. (duomenys neskelbtini) R. R. (toliau – Institucijos atstovas) atsiliepime prašo atmesti N. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą.
18. Pasak Institucijos atstovo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis skundžiamas nutarimas galėtų būti pripažintas naikintinu.
19. Atsiliepime nurodoma, kad žodinio proceso tvarka nagrinėjant N. B. administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje buvo išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, susijusios su UAB „A“, buvo apklausti svarbūs liudytojai, išanalizuoti pateikti dokumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė abejonių nekeliantį sprendimą.
20. Atsiliepime teigiama, jog siekis apklausti atleistus (duomenys neskelbtini) V. H. ir D. S., laikytinas siekiu sulaukti senaties terminų, kadangi jų paieškos, neturint duomenų apie jų gyvenamųjų vietų Lietuvos Respublikoje adresus tampa praktiškai neįmanomos.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
21. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021).
23. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė visų būtinų procesinių veiksmų objektyviai tiesai nustatyti, o administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. kaltę dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės grindė galimai bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų paaiškinimais. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių pagrįstų abejonių galėtų patvirtinti, jog N. B., būdama UAB „A“ (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini) V. H. (past. – laikotarpiu (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (past. – laikotarpiu (duomenys neskelbtini)), byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą (past. – dalyje dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo), rėmėsi ir aplinkybe, jog UAB „A“ tarpininkavo išduodant V. H. ir D. S. nacionalines vizas, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo nelegaliai dirbti išimtinai UAB „A“ naudai. Taip pat neginčijamai N. B. kaltės negali patvirtinti ir byloje esantys tachografo duomenys. Minėti duomenų šaltiniai nagrinėjamo klausimo kontekste gali sudaryti tik pagrįstą pagrindą manyti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau ne būti savaime preziumuojantys inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Be to, byloje liudytojais apklausti A. S. ir A. P. nurodė, kad UAB „A“ dirbo (duomenys neskelbtini), o A. S. nurodė, jog vienas iš kartu su juo dirbusių vairuotojų – V., kuris liudytojui nurodė, jog dirba nelegaliai. Pažymėtina, kad tokie liudytojų duoti parodymai nėra konkretūs – jie kategoriškai nepatvirtina, jog minėti liudytojai yra būtent V. H. ir D. S., t. y. iš šių liudytojų paaiškinimų galima daryti tik prielaidas, o ne konkrečiais ir abejonių nekeliančias išvadas.
24. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad N. B. administracinėn atsakomybėn traukiama dėl galimai nelegalaus V. H. ir D. S. darbo, taip pat puikiai suvokdamas, jog byloje nėra jokių šių asmenų duotų paaiškinimų, susijusių su galimu nelegaliu darbu UAB „A“ naudai, net nebandė iškviesti į teismą ir apsiklausti teismo posėdyje šių asmenų, nors tai privalėjo būti atlikta bandant tiksliai išsiaiškinti esmines kaltės klausimui išspręsti aplinkybes: 1) kokiomis aplinkybėmis V. H. ir D. S. atvyko į Lietuvos Respubliką; 2) ar prieš gaunant vizas šie asmenys buvo susitarę su UAB „A“ dėl darbo bendrovėje vairuotojais; 3) ar (duomenys neskelbtini) atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo dirbti UAB „A“, ar dirbo kitų bendrovių naudai; 4) jeigu jie dirbo UAB „A“ naudai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų atlikimo, darbo atlyginimo ir kitų svarbių aplinkybių; 5) kodėl V. H. UAB „A“ buvo įdarbintas tik (duomenys neskelbtini), t. y. ar iki tol asmuo dirbo kitoje bendrovėje, ar UAB „A“ naudai.
25. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nebuvo aktyvus, nesistengė pašalinti visų byloje kilusių pagrįstų abejonių, apsiribojo tik paviršutiniu procesinių veiksmų atlikimu, kviečiant liudytojais į teismo posėdį asmenis, kurie buvo nurodyti institucijos. Taip pat bylos nagrinėjimo metu net nebuvo bandyta apklausti esminių bylai asmenų – V. H. ir D. S., kas sudaro pagrindą išvadai, jog nepagrįstai buvo suvaržyta N. B. teisė į gynybą, tinkamą teisminį procesą ir nešališką teismą. Be to, apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl apygardos teisme iš esmės išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, nebūtų užtikrinta tiek asmens, tiek institucijos teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka, t. y. atlikus papildomus procesinius veiksmus ir galimai gavus esminius bylos baigčiai duomenis dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Pažymėtina, kad nenustačius, jog laikotarpiu (duomenys neskelbtini) UAB „A“ buvo leista dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini) V. H., galimai keistųsi ir inkriminuojamo administracinio nusižengimo kvalifikavimas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju užtenka duomenų pagrįstai manyti, jog N. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, tačiau asmens kaltė turi būti konstatuota tik objektyvių ir jokių abejonių nekeliančių duomenų pagrindu, o ne vadovaujamasi prielaidomis, kurias šioje byloje buvo galima patikrinti (jas paneigiant arba patvirtinant), tačiau tai padaryti nebuvo stengiamasi.
26. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apygardos teismas nepasisako dėl N. B. kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje, nevertina byloje esančių duomenų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant bylą iš naujo, atlikus papildomus būtinus procesinius veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.