- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- 1-555-1048/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04545-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais; 2016 m. gruodžio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. kaltinamas tuo, kad sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminačiui, o būtent:
2020-01-26, laikotarpiu nuo 20 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, būdamas neblaivus sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną kartą, rankomis motinai D. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinės pusės VIII šonkaulio lūžį, kas sukėlė D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, E. M. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:
2020-05-23, 18 val. 38 min. ir 19 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,71 promilės neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį neblaiviam vairuoti transporto priemonę.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų padarius abi nusikalstamas veikas prisipažino visiškai.
Dėl motinai D. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš pusmetį, vasarą, datos tiksliai nepamena, jis su kaimynu M., pravarde (duomenys neskelbtini), vardo nežino, savo automobiliu nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nes abu norėjo išgerti. Parduotuvėje sutiko savo mamą ir ją pakvietė vykti kartu. Grįžę į jo namus visi vartojo alkoholį – alų, kurio vien su kaimynu nusipirko 5-6 butelius po 1 l talpos, dar nusipirko ir mama. Išgertuvių metu jo sugyventinė taip pat buvo namuose, tačiau kitame kambaryje. Vakare girtas kaimynas išėjo namo, o jis su mama gėrė toliau. Išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas dėl paveldėtos sodybos, kur abu gyvena, nes jų nuomonės tuo klausimu išsiskyrė, o neblaivi mama, pasak kaltinamojo, irgi būna arši. Tikslių konflikto aplinkybių nebepamena, žino, kad trinktelėjo mamai, tačiau kiek smūgių ir kur tiksliai sudavė, pasakyti negali. Smurto niekas nematė, nes kaimynas buvo išėjęs namo, o sugyventinė buvo kitame kambaryje. Pamena tik tiek, kad girtą mamą paguldė į lovą, o ryte vėl abu bendravo normaliai, mama jam niekuo nesiskundė. Jis pats mamos irgi tą rytą nieko neklausė, nes iš viso neprisiminė vakarykščių aplinkybių. O vėliau mama išsikvietė policiją ir pranešė apie tą įvykį. Šiuo metu jis alkoholio vartojimą riboja, lankosi pas gydytoją dėl problemų su alkoholio vartojimu, o tuometinių įvykių metu jo vartojo per daug. Vėliau su mama susitaikė, byla buvo nutraukta. Iki šiol su mama santykiai yra geri, gyvena vienoje sodyboje. Savo poelgį dėl smurto prieš mamą vertina labai blogai, išgėręs nesusivaldė. Jo nuomone, išgertas alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui.
Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam E. M. parodė, jog tądien buvo namuose, tačiau datos nepamena. Palei jų namą esančia gatvele savaitgaliais jaunimas važinėja dideliu greičiu, todėl jis, tądien būdamas išgėręs, sankryžoje sugalvojo pastatyti savo automobilį, kad kiti vairuotojai pro šalį nevažinėtų dideliu greičiu, nedarytų staigių apsisukimų užtraukę rankinį stabdį. Jis savo automobilį gatvių sankryžoje pastatė priekiu išvažiavusį į sankryžą ir paliko, viso eismo neužblokavo. Pripažino, jog išvarydamas automobilį į gatvę buvo išgėręs, bet girtas nesijautė. Alkoholį vartojo iš vakaro, o popiet jo dar truputį išgėrė, t. y. 1 l sidro. Praėjus gal valandai, bet tiksliau laiko nepamena, bei per tą laiką išgėręs dar kelias taureles alkoholio, pagalvojo padaręs nesąmonę ir nusprendė automobilį parvaryti atgal į kiemą. Sėdęs už automobilio vairo, parvairavo jį į savo namo kiemą ir pastatė. Galbūt gėrė ir po to, bet tiksliai pasakyti negali. Su juo alkoholį vartojo ir į svečius užsukęs kaimynas M.. Netrukus į namus atvykę policijos pareigūnai nustatė jo girtumą bei iš kaimyno paėmė namuose įrengtų vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus. Kaltinamojo teigimu, sugyventinė jo girto vairuojančio nematė, nes buvo išėjusi. Automobiliu pravažiuotas atstumas tikrai nedidelis, tik palei savo kiemo tvoros ilgį. Vairuotojo pažymėjimą jis turi apie trejus metus ir žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Automobilį įsigijo jau gavęs vairuotojo pažymėjimą. Nors automobilis registruotas sugyventinės L. M. vardu, bet jis įsigytas bendromis lėšomis. Automobilį sugyventinės vardu registravo todėl, kad pats turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai. Kaip sugyventiniai su L. M. su pertraukomis gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, augina du nepilnamečius vaikus. E. M. parodė, jog gailisi taip pasielgęs, pripažįsta turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl šių problemų pas gydytoją lankosi apie du mėnesius, visiškai alkoholio nevartoja apie 2-3 savaites.
Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Kaltinamojo E. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos.
Iš 2020-07-03 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04545-20 pradėtas dėl to, kad 2020-01-26, laikotarpiu nuo 20 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. Akmenės rajone, Ventos seniūnijoje, Žerkščių kaime, Pušyno g. 4 išgertuvių metu E. M. smurtavo prieš savo motiną D. K. – sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).
Iš 2020-01-31 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2020-01-26, apie 11 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Norfa“ sutiko savo sūnų E. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pati tą dieną buvo neblaivi iš vakaro. Susitikusi su sūnumi pasikalbėjo ir prisiprašė pas sūnų į svečius, kadangi norėjo „pataisyti dūšią“. Ji buvo nusipirkusi 3 butelius po 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo alaus ir 3 butelius po 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo sidro. Kartu su sūnumi parėjo į pastarojo namus. Namuose kartu su sūnumi E. M., marčia L. M. ir R. M. vartojo alkoholį. Kiek ir kokio alkoholio ji išgėrė, nepamena. Iki kelintos valandos vartojo alkoholį, nepamena, nes smarkiai padaugino alkoholio. Kiek pamena, begeriant su sūnumi tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl turto. Daugiau sunkiai ką pamena iš to vakaro. Kažkuriuo momentu R. M. išėjo, todėl konflikto tarp jos ir sūnaus negirdėjo. Kitą rytą pabudusi jautėsi kaip sumušta, skaudėjo visi šonai. Ji savo sūnaus paklausė, kas jai vakar nutiko. Sūnus prisipažino, kad išgertuvių metu jai pareikalavus pinigų, jis už tai jai „davė į kaulus“. Kiek smūgių sūnus jai sudavė ir į kokias kūno vietas, pati nepamena, o sūnaus neklausė, tik juto, kad skauda šonai. Tą patį 2020-01-27 rytą grįžo į savo namus ir niekur nesikreipė iki 2020-01-30. 2020-01-30, apie 23 val. 17 min. ji sugalvojo paskambinti į pagalbos centrą ir pranešti apie tai, kad 2020-01-26 išgertuvių metu ją sumušė jos sūnus. Po jos pranešimo į namus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Mažeikių ligoninėje apžiūros metu jai jokių akivaizdžių sužalojimų nenustatė, išskyrus krūtinės ląstos sumušimą, psichikos ir elgesio sutrikimą dėl alkoholio vartojimo, ūminę intoksikaciją, bei nustatė 1,80 promilės neblaivumą. Po apžiūros jokio gydymo nepaskyrė. Ji yra darbinga tik 30 procentų, ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 26–29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. papildomai parodė, kad aplinkybių, kaip 2020-01-26 vakare ją sumušė sūnus E. M. ji visiškai neprisimena, tik 2020-01-27 ryte atsikėlusi pajuto, kad skauda šonai. Apie tai pasakė sūnui E. M.. Sūnus pats prisipažino, kad 2020-01-26 vakare išgertuvių metu prieš ją smurtavo. Ji pati dėl buvusio girtumo negali pasakyti, kiek ir kur jai buvo suduota smūgių, nes paties fakto, kad ją kažkas mušė, neprisimena. 2020-01-30 dėl sūnaus sumušimo greitosios med. pagalbos automobiliu išvažiavo į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, iš kur po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Į medikus kreipėsi vėliau, nes niekaip nepraėjo nugaros skausmas. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia tik nori, kad sūnus būtu nubaustas (1 t., b. l. 32–35).
2020-03-31 nutarimu D. K. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2020-01-26 vakare jos sugyventinis su kaimynu išvažiavo į V nusipirkti alkoholio, iš ten grįžo kartu su neblaivia savo motina D. K.. Sugyventinis, jo motina ir kaimynas gėrė virtuvėje, o ji buvo kitame kambaryje. Išėjus kaimynui tarp sugyventinio ir jo motinos kilo žodinis konfliktas dėl namo, ji į konfliktą nesikišo, nes, pasak liudytojos, motina su sūnumi nuolat pykstasi dėl palikimo. Jokių įtartinų garsų, kad kažkas smurtautų, ji negirdėjo. Laikotarpiu nuo 20 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. tik išgirdo, kad sugyventinis paguldė motiną į lovą. Ryte atsikėlusi D. K. dar išgėrė alkoholio ir išėjo iš namų. Ji bent jai nesiskundė, kad kažkas skauda. Jokių sužalojimų ant jos kūno nematė (1 t., b. l. 42).
Iš 2020-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 398/2020 (04) matyti, kad: 1. D. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje; dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis. 2. D. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „Mažeikių ligoninę“ 2020-01-30, galimai nurodytu laiku. 3. D. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. 4. D. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek ir galimai griuviminės (-ių) traumos (-ų) metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar galimai paviršių (-us). 5. D. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. D. K. nustatytus kūno sužalojimus vertinant atskirai, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis atskirai kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 54–55).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus teismo posėdžio metu duotus E. M. parodymus ir aukščiau įvardintus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog šių įrodymų pakanka apkaltinamajai išvadai padaryti, kad 2020-01-26, laikotarpiu nuo 20 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) E. M. išgertuvių metu, būdamas neblaivus sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną kartą rankomis motinai D. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinės pusės VIII šonkaulio lūžį.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai D. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kas nesunkiai sveikatą sutrikdė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. yra kaltinamojo motina, tačiau iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, jog jie kartu negyvena, yra pagrindas D. K. laikyti kaltinamojo artima giminaite (BK 248 straipsnio 1 dalis) ir kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.
Iš 2020-05-23 Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19925-20 pagal 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas nustačius, kad pagal 2020-05-23, 19 val. 45 min. gautą pranešimą apie (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies stovintį automobilį, įvykio vietoje pastebėtas automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, teisę vairuoti turtintis E. M., kuriam nustatytas 2,71 promilės girtumas. Kaimynas I. S. vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo 2020-05-23, 19 val. 54 min. E. M. įsėdant į minėtą automobilį ir atbuline eiga grįžtant į savo namo kiemą. Įtariamasis sulaikytas įvykio vietoje, konvojuotas į Mažeikių r. PK areštinę. Automobilis nuvežtas į Mažeikių r. PK kiemą (1 t., b. l. 136).
Iš 2020-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu paimta: automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147–154).
Iš 2020-05-23 neblaivumo nustatymo akto, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad E. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 2020-05-23 pirmuoju tikrinimu 20 val. 29 min. nustatytas 3,46 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 20 val. 45 min. – 2,71 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 156, 157, 158–24).
2020-05-23 Transporto priemonės aprašu užfiksuoti automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, techninė būklė, įranga ir 2020-05-23 Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 41 automobilis pristatytas į saugojimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (1 t., b. l. 159–160, 161). Telšių AVPK Akmenės r. PK 2020-06-03 nutarimu, 2020-06-03 perdavimo-priėmimo aktu ir 2020-06-03 kvitu minėtas automobilis perduotas saugoti į Telšių AVPK Mažeikių r. PK automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 164, 166, 167).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų, duoti parodymus ji sutinka. E. M. yra jos sugyventinis. Su juo gyvena apie 6 metus, tačiau yra buvę visko per tuos 6 metus, yra buvę ir išsiskyrę, ir vėl susitaikę. Su juo kartu gyvena (duomenys neskelbtini) Automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobilį pirko už savo asmeninius pinigus. Automobiliu naudojasi jos sugyventinis, nes ji net neturi teisės vairuoti automobilį. Automobilis buvo pirktas tam, kad būtų kieme ir, esant reikalui, būtų kuo nuvežti vaikus į gydymo įstaigą. 2020-05-23 ji buvo namuose, jos sugyventinis taip pat. Jie kieme darbavosi. Pas juos kaimelyje būna, jog pro sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kur yra važiuojama į pušyną, dažnai automobiliai pravažiuoja dideliu greičiu, todėl nusprendė pastatyti savo automobilį prie sankryžos, kad automobiliai lėčiau pravažiuotų. Automobilį sankryžoje pastatė sugyventinis. Automobilį statė vakarop, tiksliai kada negali pasakyti, galėjo būti apie 18 val. 00 min. Tada grįžo į kiemą ir darbavosi kieme. Tuo metu jos sugyventinis buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs. Alkoholį jis buvo vartojęs penktadienį: alaus gėrė 5 butelius po 1 litrą talpos, 6 laipsnių stiprumo ir sidro 2 butelius po 1 litrą, 7,5 laipsnių stiprumo, gėrė vienas pats. Šeštadienį, iki nuvarant automobilį prie sankryžos alkoholio nebuvo vartojęs. Dar iki pastatydamas automobilį prie sankryžos, namuose turimu alkotesteriu jis pasitikrino blaivumą, kuris parodė 0. Po to kieme pastebėjo, kad automobilio priekinė dalis kiek išsikišusi į sankryžą ant kelio ir galimai trukdo eismui. Sugyventiniui pasakė patraukti automobilį. Automobilis sankryžoje pastovėjo gal 15 minučių, tačiau tiksliai kiek pasakyti negali. Sugyventinis automobilį parvarė į kiemą, automobilio raktelius padėjo į spintelę, kurioje visada juos laiko ir nuėjo žiūrėti televizorių. Sugyventiniui parėjus į kambarį, ji, apsirengusi vaiką, už kelių minučių išėjo pasivaikščioti į pušyną. Kas vyko jos namuose vėliau ji pasakyti negali, nes buvo išėjusi. Jai būnant namuose sugyventinis alkoholio nevartojo, visą laiką matė jį, negalėjo pasislėpęs nuo jos nieko išgerti. Kol ji buvo namuose, pas sugyventinį jokių svečių nebuvo atėję, jai matant jis su niekuo alkoholio nevartojo. Apie 21 val. 30 min. grįžusi namo kieme pamatė pareigūnus ir automobilio nebebuvo. Po to sužinojo, kad automobilį išvežė pareigūnai, nes, neva, jos sugyventinis jį vairavo būdamas neblaivus. Liudytojos teigimu, jos sugyventinis buvo blaivus, kai nuo sankryžos parvairavo automobilį. Grįžusi dar girdėjo sugyventinio balsą, tačiau pati jo nematė, nes iš streso nuėjo į kambarį ir išgėrė raminamųjų vaistų. Ar jai grįžus po pasivaikščiojimo sugyventinis buvo blaivus, ji nematė ir nežino. Nori, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, nes jis reikalingas šeimai (1 t., b. l. 186–189).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad E. M. pažįsta, jis yra jo draugas, to paties kaimelio gyventojas. Jų jokie giminystės ryšiai nesieja. Kokia būtent diena buvo jis tiksliai nepasakys, tai buvo gegužės mėnuo, mėnesio pabaiga. Supranta, apie kurią dieną bus kalbama, nes būtent tą dieną matė pas E. M. atvykusius pareigūnus. Tą dieną jis atėjo pas E. M. į namus, tai galėjo būti apie 15-16 val., dar buvo šviesu. Atėjęs pasibeldė į namo duris, jas atidarė E. M.. Šis jam pasirodė blaivus, nuo jo alkoholio kvapas nesklido, kalbėjo rišliai, atrodė tvarkingai. Atidaręs duris jis pasakė, kad žiūri filmą. E. M. jis pasiūlė kartu išgerti alaus, eidamas atsinešė pakuotę – 6 butelius po 1 litrą, 6 laipsnių stiprumo alaus. Tuo metu jo sugyventinės nei namuose, nei kieme nematė. E. M. su juo išgerti sutiko. Atėjęs matė E. M. raudonos spalvos automobilį „Renault Megane“ stovintį namo kieme, prie namo sienos. Abu atsisėdę kieme pradėjo vartoti jo atsineštą alų. Visą laiką kieme sėdėjo dviese. Alų gėrė gana ilgai, apie porą valandų, tačiau tiksliai pasakyti negali, kiek laiko. Gėrė iš stiklinių, pakalbėdami, parūkydami. Tuo metu pats buvo du kartus nuėjęs į tualetą, todėl nematė, ką tuo laiku darė E. M.. Tualete abiem kartais užtruko po 2-3 minutes. Jis įsitikinęs, kad E. M. tuo metu automobiliu niekur išvažiavęs nebuvo, nes parėjęs matė automobilį stovintį toje pačioje vietoje, kaip ir atėjęs į kiemą. Likus gerti pusę butelio, nes jau buvo suvartoję 5 butelius, į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Ko jie atvyko, jis nežino, nes jis liko prie namo, o E. M. su pareigūnais nuėjo prie automobilio ir kažką kalbėjosi. Po to matė atvažiavus vilkiką, E. M. iš namų išnešęs automobilio raktelius perdavė vilkiko vairuotojui. E. M. išvažiavus su pareigūnais, jis irgi išėjo. Liudytojo teigimu, jam būnant E. M. kieme, automobilis stovėjo kieme prie namo sienos, ties įvažiavimo į kiemą varteliais (1 t., b. l. 192–193).
Iš 2020-05-27 ir 2020-06-02 savanoriško daiktų pateikimo protokolų matyti, kad A. S. pateikė du vaizdo įrašus, užfiksuotus vaizdo kameromis, įrengtomis ant jo gyvenamojo namo, kuriuose užfiksuotas E. M., vairuojantis savo automobilį (1 t., b. l. 196, 199).
Iš 2020-06-17 – 2020-06-18 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašų, kuriuos pateikė A. S., apžiūra. Vaizdo įrašo data 2020-05-23, vaizdo įrašo pradžios laikas 18 val. 37 min. 36 s. Apžiūros metu nustatyta, kad 18 val. 38 min. 56 s raudonos spalvos automobilis „Renault Megane Scenic“ atvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) namo link sankryžos. 18 val. 39 min. 5 s automobilis sustoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. 18 val. 39 min. 18 s iš automobilio išlipa tamsiaplaukis vyriškis (kaip nustatyta – E. M.), apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir tamsios spalvos džemperiu, kurio nugaroje matyti baltos spalvos užrašas, kaire ranka bandydamas uždaryti automobilio dureles susvirduliuoja ir jas uždaro iš antro karto, uždarydamas susvirduliuoja, pastoviniuoja. 18 val. 39 min. 40 s jis vėl priėjęs prie automobilio kairės pusės priekinių durelių, jas atidaro, iki pusės įlenda į automobilio saloną. Kito įrašo data 2020-05-23, vaizdo įrašo pradžios laikas 19 val. 52 min. 9 s. Vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje stovintis automobilis „Renault Megane Scenic“. 19 val. 53 min. 7 s iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo matomas išeinantis tamsiaplaukis vyriškis (kaip nustatyta – E. M.), apsirengęs tais pačiais rūbais. Vyriškis prieina prie automobilio vairuotojo durelių, jas atsidaro, įsėda į automobilį ir 19 val. 53 min. 47 s automobilis pajuda atbuline eiga link Pušyno g. 4 namo kiemo (2 t., b. l. 2–3).
Iš 2020-06-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai, užfiksuoti 2020-05-23 nuo 20 val. 00 min. Įrašuose matomas E. M. apsirengęs tamsios spalvos džemperiu, kurio priekyje dešinėje pusėje bei nugaroje yra baltas užrašas, bei pilkomis kelnėmis. Kieme matyti stovintis raudonos spalvos automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visų įrašų metu pareigūnai bendrauja su E. M. (2 t., b. l. 5–7).
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus ir aukščiau įvardintus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šių įrodymų pakanka apkaltinamajai išvadai padaryti, kad 2020-05-23, 18 val. 38 min. ir 19 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, E. M., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,71 promilės neblaivumas, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie E. M. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje transporto priemonės vairavimas neblaiviam pripažįstami tyčiniais veiksmais.
Dėl bausmių skyrimo.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikaltimų atžvilgiu pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikos tyčinės, baigtos (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę –du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už smurtinius nusikaltimus: 2015-04-20 nutarimu už sukeltą fizinį skausmą sugyventinei L. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau padarius antrą tokio pobūdžio veiką ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir už abi nusikalstamas veikas nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Antrą kartą 2020-04-16 nutarimu atleistas už šioje byloje nagrinėjamą nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą motinai D. K.. Nukentėjusioji D. K. savo sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimą (už įvažiavimą į kelio ženklo galiojimo zoną), paskirta bauda sumokėta. Kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą, su gyvenimo partnere augina du mažamečius vaikus. Duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. M. už padarytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri atliktina pataisos namuose.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę E. M. atžvilgiu, pažymėtina, jog nors kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, tačiau savo kaltę viso proceso metu pripažino visiškai, apgailestavo dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, teismo posėdžio metu savo elgesį vertino neigiamai, be to, kaip pats kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jis pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl savo noru kreipėsi į gydymo įstaigą dėl priklausomybės alkoholiui, sistemingai lankosi pas gydytoją, vartoja paskirtus vaistus ir pastaruoju metu alkoholio nebevartoja. Taip pat atsižvelgtina ir į buitinį, atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį – konfliktas su mama kilo bendrų išgertuvių metu, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, nukentėjusioji pretenzijų bei civilinio ieškinio kaltininkui nereiškia, su juo susitaikė dar ikiteisminio tyrimo metu, jų tarpusavio santykiai išliko geri. Nors E. M. vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, gauna nuolatines pajamas – vykdo individualią veiklą (statybos, remonto darbai), su sugyventine augina du mažamečius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju atidėjus nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams metams, E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose nurodytos pareigos: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Teismo nuomone, minėtos pareigos turės teigiamos įtakos E. M. elgesiui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. M. sulaikyme nuo 2020-05-23 21 val. 34 min. iki 2020-05-24 13 val. 15 min. (1 para) išbūtas laikas (2 t., b. l. 24–25, 33).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (Nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam 2020-05-24 nutarimu, be kita ko, paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 34–36), kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas nustatytinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos -2020-05-24.
Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. JHO 32, yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra L. M.. Nors šios nusikalstamos veikos priemonė registruota kaltinamojo sugyventinės vardu, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek ir L. M., minėtas automobilis prieš trejus metus įsigytas iš bendrų šeimos pajamų, E. M. ir L. M. apie 10 metų gyvena kartu kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl šis turtas laikytinas bendru šeimos turtu, o ne asmenine L. M. nuosavybe. Pažymėtina, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju sugyventinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Esant tokioms aplinkybėms bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas pagrįstu, todėl taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020-05-24 nutarimu E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (2 t., b. l. 34–35).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Dėl proceso išlaidų.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatomis, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltu pripažinto asmens (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017).
Remiantis byloje pateiktu Telšių AVPK 2020-06-10 tarnybiniu pranešimu su priedais (1 t., b. l. 168–182) nustatyta, kad išlaidos už automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą yra 86,60 Eur (68 km x 0,85 Eur = 57,80 Eur + (11 saugojimo dienų x 0,80 Eur) + 20 Eur (transportavimas į Mažeikių r. PK). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių AVPK naudai (BPK 105 straipsnio 1, 2 dalys).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
– automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių AVPK Mažeikių r. PK, Mažeikiuose, Gamyklos g. 36, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;
– automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su konfiskuotina transporto priemone;
– E. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos, perduotinas jį išdavusiai institucijai;
– skaitmeninė laikmena – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, pridėtas prie bylos, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti E. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, E. M. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskyrus jam pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. M. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 23 d. 21 val. 34 min. iki 2020 m. gegužės 24 d. 13 val. 15 min. (1 para) išbūtą laiką ir laikyti E. M. atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, termino pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (registruoto L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu), konfiskavimą.
Kaltinamajam E. M. 2020 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš E. M. 86,60 (aštuoniasdešimt šešių eurų 60 ct) išlaidas už automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, Mažeikiuose, Gamyklos g. 36, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;
– automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. H (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos medžiagos, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su konfiskuotina transporto priemone;
– E. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos, perduoti jį išdavusiai institucijai;
– skaitmeninę laikmeną – kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, pridėtą prie bylos, palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.