Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-32628-1090/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
e2YT-32628-1090/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19748-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32628-1090/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19748-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.6.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) A. Žandario įmonės skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, Vilniaus universitetas (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. Žandario įmonė kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti skundžiamus antstolio Roberto Vasiliausko 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-179-24932 su priedais (2025 m. liepos 1 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-25-179-24931 ir 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25179-24930) visa apimtimi; 2) pripažinti neteisėta ir panaikinti dalį 2025 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr.S-25-179-25343 su priedu (išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymu), kuria antstolis negražino skolininkui išieškotų lėšų dalies sumoje 390,01 Eur; 3) įpareigoti antstolį gražinti skolininkui negrąžinta išieškotų lėšų dalį sumoje 390,01 Eur; 4) vykdomąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kreditorius ir skolininkas sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir kuri yra visiškai įvykdyta); 5) skolininko naudai iš antstolio priteisti advokato išlaidas.

2. Pareiškėja nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00648 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3181-931/2022 dėl iškeldinimo iš kreditoriui Vilniaus universitetui priklausančių patalpų vykdymo metu baigus priverstinį iškeldinimą, buvo likę daiktų, dėl kurių nuosavybės, saugojimo išlaidų apmokėjimo kilo kreditoriaus ir skolininko ginčas. Kreditoriui kreipusis į teismą dėl nuostolių priteisimo, šalims pavyko sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-13649-1193/2024, pagal kurią skolininkas turėjo iš viso sumokėti kreditoriui galutinę 4 300,00 Eur sumą, kurią skolininkas sumokėjo 2024 m. spalio 25 d. Pasak pareiškėjos, kreditorius aiškiai informavo antstolį apie tai, kad jokių skolų ir pretenzijų nėra, taikos sutartis įvykdyta dar 2024 m. spalį, tačiau antstolis vis tiek ėmėsi priverstinių išieškojimo veiksmų prieš buvusią skolininkę, priimdamas skundžiamą 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-179-24932, kuriuo patvarkė iš skolininko išieškoti vykdymo išlaidas, kurių bendra suma sudaro 2 760,53 Eur, bei skundžiamą 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-179-24930, o 2025 m. liepos 3 d. antstolio nurodymu iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 2 760,53 Eur suma.

3. Pareiškėja teigia, jog ji nedelsdama susisiekė su antstoliu, pateikdama rašytinį 2025 m. liepos 3 d. prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas, į kurį reaguodamas antstolis priėmė skundžiamą 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-25-179-25343 su priedu, kuriais nurodė grąžinti skolininkui tik 2 370,52 Eur sumą. Taigi, nors antstolis dar 2024 m. spalį buvo informuotas, jog šalys yra sudariusios taikos sutartį, patvirtintą teismo, ir taikos sutartis buvo visiškai įvykdyta dar 2024 m. spalį, ką vienareikšmiškai patvirtina pats kreditorius, antstolis padarė klaidų ir procesinių pažeidimų. Anot pareiškėjos, antstolis dar 2024 m. spalį turėjo privalomai nutraukti vykdymo procesą, nes to imperatyviai reikalauja įstatymo nuostatos, ir neturėjo teisės priimti skundžiamų patvarkymų. Be to, neaišku, kodėl tokį ilgą laiką, t. y. apie 9 mėnesius nuo šalių taikos sutarties sudarymo, antstolis visiškai nesidomėjo vykdymo procesu, nerinko jokios informacijos, nevykdė jokių veiksmų, nereagavo į kreditoriaus pranešimą apie sudarytą, teismo patvirtintą ir įvykdytą taikos sutartį, nors pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pasak pareiškėjos, antstolis elgėsi ydingai ir neteisėtai – jis ne tik nelaukė kreditoriaus atsakymo, tačiau netgi gavęs kreditoriaus rašytinį 2025 m. liepos 2 d. patvirtinimą apie įvykdytą taikos sutartį, vis tiek tęsė vykdymo veiksmus, vykdomosios bylos nenutraukė. Taip pat 2025 m. liepos 4 d. patvarkymais antstolis nedetalizavo, už kokius konkrečiai veiksmus, už kokį laikotarpį susidarė antstolio išlaidos, siekiančios beveik 400,00 Eur, nors antstolis 9 mėnesius jokių veiksmų nevykdė. Tad antstolis turėtų grąžinti skolininkui 390,01 Eur (498,42 - 108,41) sumą, kaip išieškotą nepagrįstai, taip pat antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą. Įvertinus tai, kad skolininkė buvo priversta dėl savo teisių gynimo kreiptis į advokatą, teikti skundą dėl antstolio veiksmų ir patirti išlaidas advokatui, jas taip pat reikalauja priteisti iš antstolio.

4. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2025 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-25-179-27387 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis nurodo, jog atliekant vykdymo veiksmus, 2025 m. liepos 2 d. išieškotojas antstoliui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, ir informavo, jog skolininkė pilnai atsiskaitė, t. y. taikos sutartis įvykdyta tinkamai, o remiantis vykdomosios bylos medžiaga, anksčiau antstoliui nebuvo pateikta tarp vykdymo proceso šalių sudaryta taikos sutartis. Pažymi, jog 2025 m. liepos 3 d. patvarkymu skolininkės prašymas dėl lėšų grąžinimo tenkintas iš dalies, t. y. grąžinta 2 370,52 Eur, tačiau kita dalis paskirstyta susidariusioms vykdymo išlaidoms dengti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą. Šiuo atveju teismo patvirtintos taikos sutarties tekste nėra aptartas vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00648 vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas, taigi, vykdomosios bylos administravimo išlaidos nebuvo sumokėtos išieškotojui, nebuvo gautas joks išieškotojo oficialus, ne dviprasmiškas prašymas dėl skolininkės atleidimo nuo administracinių vykdymo išlaidų apmokėjimo, o jeigu išieškotojas neturi jokių pretenzijų dėl antstolio pervestų 99,27 Eur dydžio administravimo išlaidų, gali minėtas lėšas grąžinti skolininkei.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, jog teismo patvirtintą aptariamą taikos sutartį antstoliui pateikė šių metų liepos 2 d. gavus antstolio užklausimą dėl vykdomosios bylos 0179/22/00648. Pažymėjo, jog pareiga būti aktyviam vykdymo procese yra nustatyta ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui, todėl, be kita ko, vadovaujantis CPK 644 straipsnio 6 punktu, skolininkė turėjo pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie taikos sutarties sudarymą ir jos įvykdymą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes tai turėjo tiesioginę įtaką vykdomai vykdomajai bylai 0179/22/00648. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog jam antstolio pervestas administravimo išlaidas – 99,27 Eur sutinka grąžinti pareiškėjai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus universitetas jokių pretenzijų, įskaitant ir finansines, vykdomojoje byloje Nr. 0179/22/00648 neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

8. Iš teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00648 medžiagoje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3181-931/2022 dėl skolininkės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių Akademijos g. 4, Vilniuje, su visais skolininkei priklausančiais daiktais. Priverstinio vykdymo metu vykdomojoje byloje 2022 m. liepos 15 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-22-179-19988, kuriuo skolininkė ir išieškotojas buvo informuoti apie priverstinį skolininkės iškeldinimo procesą ir iš patalpų išnešto skolininkės turto perdavimą saugoti išieškotojui. Kadangi saugomi daiktai pareiškėjos nebuvo atsiimti, antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu įpareigojo realizuoti turtą, dėl ko išieškotojas patyrė nuostolių.

9. Byloje taip pat nustatyta, jog 2024 m. gegužės 31 d. Vilniaus universitetas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-13649-1193/2024 ir kurioje teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Byloje nėra ginčo, kad taikos sutartis yra įvykdyta tinkamai.

10. Vykdomojoje byloje antstolis 2025 m. liepos 1 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-25-179-24932, kuriuo patvarkė iš skolininkės išieškoti vykdymo išlaidas, t. y. 2025 m. liepos 1 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime Nr. S-25-179-24931 nurodytą jų sumą – iš viso 2 760,53 Eur. Taip pat antstolis priėmė skundžiamą 2025 m. liepos 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-179-24930, kuriame nurodyta išieškoti 2 760,53 Eur sumą. Skolininkė 2025 m. liepos 3 d. pateikė antstoliui rašytinį prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas. Antstolis, išnagrinėjęs prašymą, priėmė dalyje skundžiamą 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-25-179-25343 su priedu (išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymu), kuriais nurodė, kad iš viso iš skolininko išieškota 2 868,94 Eur, kuri paskirstyta taip: 99,27 Eur skirta išieškotojui (kreditoriui); 14,19 Eur – papildomos vykdymo išlaidos; 384,96 Eur – atlygis antstoliui; grąžinti skolininkui 2 370,52 Eur sumą.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo nesutikimą su skundžiamais antstolio patvarkymais grindžia aplinkybėmis, jog antstolis dar 2024 m. spalį buvo informuotas, jog šalys yra sudariusios taikos sutartį, patvirtintą teismo, ir taikos sutartis buvo visiškai įvykdyta dar 2024 m. spalį, tačiau antstolis 9 mėnesius jokių vykdymo veiksmų neatliko, nelaukęs kreditoriaus atsakymo, iš karto ėmė skubiai vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininko, ir netgi gavęs kreditoriaus rašytinį patvirtinimą apie įvykdytą taikos sutartį ir pretenzijų nebuvimą, vis tiek tęsė vykdymo veiksmus, vykdomosios bylos nenutraukė.

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, kada antstolis sužinojo apie šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad anksčiau, t. y. iki 2025 m. liepos 2 d., antstoliui buvo pateikta tarp vykdymo proceso šalių sudaryta taikos sutartis. Išieškotojas atsiliepime į skundą taip pat patvirtino, jog minėtą taikos sutartį jis antstoliui pateikė šių metų liepos 2 d., gavus antstolio užklausimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00648. Pareiškėja, grįsdama savo poziciją, su skundu pateikė 2025 m. liepos 3 d. kreditoriaus el. laišką, kuriame yra nurodyta, jog teismo sprendimas dėl taikos sutarties patvirtinimo jiems (antstoliui) buvo pateiktas praėjusių metų spalio mėn. Visgi, teismo vertinimu, šis elektroninis laiškas, nesant jokių taikos sutarties pateikimą antstoliui patvirtinančių įrodymų, neleidžia teismui spręsti, jog taikos sutartis buvo pateikta antstoliui 2024 m. spalio mėn., juolab, kai išieškotojas pateiktame atsiliepime nurodo priešingas aplinkybes, nei pareiškėjos pateiktame elektroniniame laiške. Paminėtina ir tai, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenis civilinėje byloje Nr. e2-13649-1193/2024 matyti, jog nutartis, kuria buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis, antstoliui nebuvo siunčiama.

13. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte numatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

14. Byloje nustatyta, jog vykdymo procesas buvo pradėtas pagrįstai ir antstolis turėjo teisę ir pareigą atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus, todėl šiuo atveju yra pagrindas reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininkės. Vien tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, t. y. skolininkei, nors ir geranoriškai įvykdžius taikos sutarties sąlygas, kyla neigiamos pasekmės. Pažymėtina ir tai, jog, viena vertus, teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis sužinojo apie vykdymo proceso šalių sudarytą taikos sutartį 2024 m. spalio mėn., kaip teigia pareiškėja, todėl nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto antstolio delsimo. Kita vertus, pati pareiškėja teigia, jog antstolis tuo laikotarpiu jokių vykdymo veiksmų neatliko, taigi, ir jokios papildomos ir galbūt nereikalingos vykdymo išlaidos neatsirado, vadinasi, iš esmės vykdymo išlaidų dydis nebūtų buvęs didesnis tuo atveju, jeigu antstolis būtų nutraukęs vykdomąją bylą iškart po to, kai teismas patvirtino taikos sutartį. Savo ruožtu, skolininkės pareiga apmokėti vykdymo išlaidas nepriklauso nuo to, kada antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, t. y. pareikalavo jas apmokėti. Akcentuotina ir tai, jog pati skolininkė, atstovaujama profesionalaus teisininko, visą laikotarpį, t. y. apie 9 mėnesius, nesidomėjo vykdymo proceso eiga, jai nekilo klausimų, kodėl vykdomoji byla, pradėta būtent jos atžvilgiu, nėra nutraukta, t. y. negauta jokių pranešimų apie vykdymo veiksmų pabaigą.

15. Pažymėtina, jog skolininkė pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai, skolininkė nepateikė jokių argumentų dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų sumų nepagrįstumo. Minėta, jog byloje nekeliamas ginčas, kad priverstinio vykdymo procesas buvo pradėtas nepagrįstai, o toks procesas sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkė turi atlyginti vykdymo išlaidas. Duomenų, kad vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas, 50 punktas, 60 punktas, 68 punktas).

16. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolio Roberto Vasiliausko veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų antstolio patvarkymų (jų dalių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Pareiškėja, be kita ko, prašo iš antstolio priteisti advokato išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

18. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, iki rašytinio teismo posėdžio pradžios pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, todėl teismui nėra pagrindo priteisti iš antstolio pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98, 443 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos (skolininkės) A. Žandario įmonės skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski