Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-121-755/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-31
Bylos Nr.: e2A-121-755/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22686-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugomo departamento, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Ieškovas: E. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-121-755/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22686-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas), trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugomo departamento (toliau – ir VSD) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ištaisyta data į 2019 m. kovo 15 d.) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1021-433/2019 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad viešojoje erdvėje paskleistas teiginys, kad , „VSD duomenimis, 2008 m. MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Š.“ (toliau – ir Ginčo teiginys) neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir NSGK, Komitetas) atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Tyrimo metu, 2018 m. gegužės 7 d. žiniasklaidoje buvo paviešinta dalis NSGK parlamentiniame tyrime naudoto VSD rašto, kuriame kai kurių asmenų, tame tarpe ir ieškovo, pavardės buvo užtušuotos. 2018 m. gegužės 17 d. buvo viešai atskleista, kad VSD rašte buvo pasisakoma apie ieškovą, pateikiant ginčo teiginį.

3. Tvirtino, jog NSGK paviešino Ginčo teiginį, kaip tikrovės neatitinkantį teiginį apie ieškovą ir tam nebuvo jokio faktinio pagrindo, nes paviešinus Ginčo teiginį, Prezidentės ir premjero iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ieškovo veiklos patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą ir nenustatė pagrindų atleisti ieškovą iš užimamų pareigų.

4. Teigė, kad šis teiginys pažemino ieškovo garbę ir orumą, akivaizdžiai diskreditavo ieškovą, nes suponavo nuomonę apie neteisėtą glaudų ieškovo bendradarbiavimą su koncernu „MG Baltic“, korupciją ieškovo padarytus teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas. Pažymėjo, jog NSGK pasirinko paviešinti informaciją, kuri buvo adresuota tik šiam komitetui ir paprastai visuomenei nėra atskleidžiama, nesiekė gauti papildomos VSD rašto teiginius pagrindžiančios informacijos, tačiau priėmė sprendimą dėl medžiagos pateikimo visuomenei.

5. Tvirtino, jog tokiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ieškovo reputacijai, kas sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Nurodė, kad buvo priverstas aiškintis dėl savo veiksmų bei įrodinėti sąžiningumą artimiesiems, draugams, giminaičiams, jautė profesiniais klausimais besikreipiančių interesantų nepasitikėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi paskelbimo data ištaisyta į 2019 m. kovo 15 d.) sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

7. Sprendė, kad Seimas yra tinkamas atsakovės atstovas, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl jo struktūrinio padalinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, neteisėtų aktų, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto, dėl kurio buvo pažeisti ieškovo asmens garbė ir orumas, o taip pat atsirado neturtinė žala. Teigė, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo garbę ir orumą pažeidžianti informacija buvo paskleista atsakovės per visuomenės informavimo priemones, todėl tokiu atveju pasinaudojimas replikos teise nėra privalomas ir nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka neturėjo pagrindo.

8. Teismas sprendė, jog egzistuoja faktų visetas, kuris yra būtinas, kad apginti asmens orumą bei garbę. Pripažino:

8.1. akivaizdų Ginčo teiginio paskleidimo faktą, nes NSGK tyrimo medžiaga paties šio komiteto iniciatyva buvo paviešinta per paminėtas visuomenės informavimo priemones;

8.2. Ginčo teiginys yra apie ieškovą, jame nurodyta ieškovo pavardė ir einamos pareigos;

8.3. Ginčo teiginys yra tikrovės neatitinkanti žinia, jis pateiktas konstatuojamąja forma, juo pristatoma patikima informacija apie faktą, susijusį su ieškovu ir jo veikla, ieškovas nebuvo apklaustas jokioje byloje, siejamoje su koncernu „MG Baltic“, jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, atlikus ieškovo veiklos patikrinimą, nebuvo nustatyti pagrindai atleisti jį iš užimamų pareigų;

8.4. Ginčo teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas yra konkurencijos tarybos narys, pirmininko pavaduotojas, todėl akivaizdžiai diskredituoja ieškovą. Pabrėžė, jog toks faktas suponuoja neteisėtą glaudų ieškovo bendradarbiavimą su koncernu „MG Baltic“, korupciją, ieškovo padarytus teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas.

9. Darė išvadą, kad dėl Ginčo teiginio paskleidimo yra suformuota neigiama nuomonė apie ieškovą, kuri ir toliau kelia labai konkrečias neigiamas pasekmes, tokias kaip eliminuoti ar stipriai sumažinti galimybes pretenduoti į vadovaujančias pareigas kitose artimo pobūdžio institucijose, kurios savo veikloje sprendžia konkurencijos klausimus, ieškovo galimybės po kadencijos Konkurencijos taryboje pabaigos dirbti privačiame sektoriuje taip pat yra, jei ne panaikintos, tai stipriai sumažintos.

10. Konstatavo, jog ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Pažymėjo, kad NSGK veikimas įstatymų rėmuose nepaneigė to fakto, jog komitetas apie ieškovą neteisėtai paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į garbę ir orumą. Konstatavo, jog byloje nustatyta, jog dėl Ginčo teiginio paviešinimo buvo padaryta žala ieškovo, kaip valstybės tarnautojo ir kaip paprasto piliečio, reputacijai, tai sukėlė šiam dvasinius išgyvenimus, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės, žala ieškovo reputacijai yra ilgalaikė ir iš esmės neatitaisoma, ji padaryta neapgalvotais ir neteisėtais valstybės institucijos veiksmais.

11. Pripažino esant akivaizdžiam tiek faktiniam, tiek teisiniam priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios neturtinės žalos. Teismas teisinį priežastinį ryšį paaiškino tuo, kad atsakovė (kompetentinga valstybės institucija) turėjo visas galimybes neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos esminėms žmogaus teisėms ir vertybėms atsiradimą.

12. Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką bei įvertinęs kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teismas sprendė, jog, ieškovo prašomas atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, protingas ir sąžiningas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o aiškindamas ir taikydamas materialinę teisę, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

15. Nurodo, jog teismas duomenų paskleidimo faktu laikė ginčo informacijos paskleidimą visuomenės informavimo priemonėse, visiškai nesiaiškindamas, kas realiai tokią informaciją visuomenės informavimo priemonėms perdavė. Pažymi, kad NSGK pačioje parlamentinio tyrimo išvadoje nurodo, kad „Komitetas susidūrė su tarnybiniais tikslais gautos informacijos paviešinimo problema“ ir patį paviešinimo visuomenės informavimo priemonėse faktą vertino neigiamai.

16. Teigia, kad NSGK užbaigus parlamentinį tyrimą ir visą tyrimo medžiagą paskelbus https://e-seimas.lrs.lt kartu su atlikto parlamentinio tyrimo išvada, teismas Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą, skirtą teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti, priskyrė prie visuomenės informavimo priemonių. Paaiškina, jog NSGK išvada yra teisės akto sudėtinė dalis, turinti teisės akto statusą ir tokie teisės aktai gali būti pripažįstami neatitinkančiu Konstitucijos, tačiau negali būti kvestionuojami bendrosios kompetencijos teisme ir toks NSGK veiksmas (išvados paskelbimas teisės aktų informacinėje sistemoje) negali būti prilyginamas neteisėtam veiksmui.

17. Tvirtina, jog Ginčo teiginys negali būti laikomas informacijos paskleidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio prasme, nes Ginčo teiginys yra valstybės institucijos dokumento turinys, t. y. VSD dokumento, kuris yra parengtas pagal teisės aktus, vykdant įstatymo nustatytas funkcijas.

18. Teigia, kad teismo pareiga yra nustatyti būtent atsakovės veiksmais padarytą informacijos paskleidimą arba paviešinimą, o iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantė neatliko jokių veiksmų, paviešinant visuomenės informavimo priemonėse ginčo informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

19. Paaiškina, jog iš byloje esančių visuomenės informavimo priemonių publikacijų matyti, kad didžioji dalis publikacijų, kuriuose buvo paskelbta ginčo informacija, šaltiniu ir informacijos autoriumi nurodytas BNS ir iš pridedamo 2019 m. kovo 25 d. BNS rašto dėl informacijos suteikimo turinio matyti, kad BNS neatskleidžia informacijos šaltinio, t. y. nenurodo, iš kur gavo informaciją. Tvirtina, kad apeliantės atžvilgiu ginčo informacijos paskleidimo faktas nėra nustatytas.

20. Nurodo, kad veiksmai, susiję su noru supažindinti visuomenę su galutine, išsamia NSGK išvada, negali būti laikomi įrodymu dėl informacijos paviešinimo, nes politiko, komiteto pirmininko pranešimas spaudai yra politinio pobūdžio deklaracija, kurie negali būti sutapatinami su veiksmais, kai byloje nėra tokius veiksmus, t. y. kad ginčo teiginį paviešino NSGK, patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, jog Ginčo teiginio NSGK atlikto parlamentinio tyrimo medžiagoje iš viso nėra, todėl teismo išvada, kad NSGK paviešino Ginčo teiginį, nėra patvirtinta bylos aplinkybėmis.

21. Yra įsitikinusi, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo informaciją, priskiręs ją žinios kategorijai, nes netinkamai pritaikė teisės normas bei nukrypo nuo aktualios teisminės praktikos žinios atskyrimo nuo nuomonės klausimu šios kategorijos bylose. Tvirtina, jog Ginčo teiginio turinys bei jame naudojamų žodžių junginiai, skyrybos ženklai rodo, kad Ginčo teiginys yra paskleista nuomonė, o ne žinia.

22. Pažymi, jog būtina vertinti visą paskleistos informacijos kontekstą, kuris šiuo atveju laikytinas tiek visas su ieškovu susijęs 2018 m. kovo 9 d. VSD rašto (toliau – ir Raštas) tekstas, tiek visas su ieškovu susijęs NSGK išvados tekstas ir juose dėstomos faktinės aplinkybės apie ieškovo ryšius su koncernu, koncerno atstovų siekį savo interesais pasinaudoti ieškovu ir šių tikrų ir teisingų faktinių aplinkybių pagrindu išreikšta nuomonė, kodėl ieškovas buvo įvardintas kaip „savas“ koncernui žmogus. Mano, kad yra pakankamas pagrindas vertinti ieškovą kaip „savą“ koncernui „MG Baltic“ asmenį, tai būtų VSD nustatyti faktai, nurodyti 2019 m. vasario 21 d. VSD rašte dėl įslaptintų dokumentų pateikimo, paties ieškovo teisme duoti žodiniai paaiškinimai.

23. Teigia, kad teismas pirmiausiai turėjo įvertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant VSD pateikė informaciją NSGK. Paaiškina, jog priežastis, dėl kurios gimė ginčo informacija, buvo NSGK Seimo pavedimu atliktas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus, todėl egzistuoja interesas žinoti ir gauti NSGK komisijos surinktos informacijos turinį ar jos dalį, ir pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, kad ginčo informacija tiek komitetui, tiek visuomenei buvo teikiama nacionalinio saugumo klausimu, siekiant apsaugoti valstybės interesus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju strateginėje ūkio konkurenciją prižiūrinčioje institucijoje (Konkurencijos Tarybos direktoriaus pavaduotojas) ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai priskiriamas viešųjų asmenų pagal pareigas kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau negu privataus asmens.

24. Mano, jog Ginčo teiginys VSD rašte nepažeidė teisės skleisti informaciją ir ieškovo garbės ir orumo gynimo pusiausvyros. Paaiškina, kad šios informacijos pateikimo NSGK tikslas buvo informuoti parlamentinį tyrimą atliekančias institucijas apie viešąjį asmenį, šiuo atveju apie ieškovą, ir jo veiklą tokiais klausimais, kurie visuomenėje duotu momentu buvo ir yra gyvybiškai svarbūs. Teigia, jog ieškovas, būdamas viešuoju asmeniu, neišvengiamai turi atsiverti nuodugniai kiekvieno savo darbo kontrolei, todėl Ginčo teiginys iš esmės turi būti laikomas kaip VSD surinktos informacijos pagrindu ieškovo veiklos vertinimas ar apibendrinimas.

25. Nesutinka su teismo sprendimu apeliantę laikyti tinkama atsakove, nes šios kategorijos bylose tinkamu atsakovu yra tas asmuo, kurio veiksmais yra paskleidžiama ginčo informacija. NSGK tokios informacijos nei sukūrė, nei paskleidė, todėl Lietuvos valstybė neturi pareigos prisiimti atsakomybę dėl viešosios informacijos rengėjų / skleidėjų veiksmų.

26. Teigia, jog sprendimą priėmęs teismas be pagrindo suabsoliutino ieškovo teisę į garbę ir orumą, todėl teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti ir gauti atitinkamą informaciją apribojo neproporcingai.

27. Prašo priimti ir prijungti prie bylos medžiagos 2019 m. kovo 25 d. BNS raštą dėl informacijos suteikimo. Mano, kad BNS rašte nustatytos aplinkybės turi neabejotiną reikšmę sprendžiant byloje Ginčo teiginio paskleidimo faktą, ir šio rašto pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

28. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

29. Tvirtina, jog teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir jų nevertino, nenurodė jokių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais turėtų būti grindžiamas sprendimas, ir teigia, kad pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį, nes, priimdamas sprendimą ir tenkindamas ieškovo ieškinį, nepaisant gausiai ir savitiksliai cituojamos teismų praktikos, nenurodė teisinių argumentų, kuriais remdamasis padarė išvadas, jog Ginčo teiginys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Paaiškina, kad 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 19-273S VSD teismui pateikė informaciją, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“, kuri patvirtina Ginčo teiginio pagrįstumą, tačiau teismas neanalizavo pateiktos įslaptintos informacijos, t. y. pagrindinių VSD teismui pateiktų įrodymų, nevertino, ar jis be šios informacijos galės įvykdyti teisingumą.

31. Atkreipia dėmesį, jog teismas visame sprendime, kaip vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, remiasi tik Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 4-01-4826 dėl informacijos apie ieškovą pateikimo, kuris parodė, kad STT neatliko jokio tyrimo ir / ar patikrinimo ieškovo atžvilgiu bei nevertino ieškovo veiklos atitikties Ginčo teiginiui, nes minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, o ne tam tikro tyrimo baigiamasis aktas. Pabrėžia, jog STT raštas patvirtina, kad Ginčo teiginys jokios neigiamos įtakos ieškovui neturėjo,

32. Tvirtina, kad teismas nevertino ir byloje pateiktos informacijos apie ikiteisminį tyrimą dėl išviešintos žvalgybos informacijos, kas patvirtina, jog ne NSGK ar VSD iniciatyva buvo paviešinta NSGK pažyma. Teigia, jog teismas neatliko išsamios faktinių ir teisinių aplinkybių analizės, nesistengė išdėstyti teismo sprendimo “motyvų” savais argumentais, apsiribodamas tik ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos perrašymu į sprendimo konstatuojamąją dalį.

33. Nurodo, jog teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą pripažinti Ginčo teiginį neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, neįvertino, kad ieškovas nuolat palaikė aktyvų bendravimą su asmenimis, susijusiais su koncernu „MG Baltic“, ne tik aktyviai bendravo telekomunikacinėmis ir elektroninio susisiekimo priemonėmis, bet ir nuolat susitikinėjo su asmenimis, susijusiais su šiuo koncernu, neformalioje aplinkoje, ką patvirtina teismui VSD pateikta informacija. Pats ieškovas neginčija, jog palaikė bendravimą su asmenimis, susijusiais su koncernu „MG Baltic“ tiek telekomunikacinėmis ir elektroninio susisiekimo priemonėmis, tiek realių susitikimų metu.

34. Teigia, kad teismas neteisingai interpretavo ir vertino Ginčo teiginį, ieškovo veiksmus sutapatindamas su koncerno „MG Baltic“ veiksmais, t. y. sąvoką „savas žmogus“ neatskiriamai susiejo su įtarimų pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Pabrėžia, jog ginčo formuluotėje sąvoka „savas žmogus“ yra nurodyta kabutėse, kas, remiantis valstybinės lietuvių kalbos taisyklėmis, vienareikšmiškai nurodo, jog kabutėse nurodyti žodžiai yra pavartoti netiesiogine reikšme.

35. Mano, jog Ginčo teiginį teismas vertino išimtinai ieškovo naudai, galimai tikslingai neanalizuodamas ir nevertindamas ieškovui nepalankių aplinkybių bei įrodymų.

Atsiliepimas

36. Ieškovas E. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

37. Tvirtina, jog atsakovė yra atsakinga ne tik už Ginčo teiginio (kaip NSGK tyrimo išvados priedo sudėtinės dalies) paskleidimą, bet ir už tai, kad nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti asmenis, neteisėtai nutekinusius šią informaciją žiniasklaidai. Pabrėžia, kad tokia pozicija, kai ignoruojamas žvalgybinės informacijos nutekinimo faktas, negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės už nutekintos informacijos paskleidimą.

38. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime atsakovė neginčijo, kad Ginčo teiginys yra žinia, o pakeitusi poziciją apeliacinės instancijos teisme, siekia išvengti skundžiamo sprendimo pagrindu jai kilusios atsakomybės. Teigia, jog atsakovės argumentai dėl Ginčo teiginio priskyrimo nuomonės kategorijai iš viso neturėtų būti vertinami, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

39. Nesutinka su atsakovės žodžio „savas“ vertinimu, nes ieškovas yra aukšto rango valstybės pareigūnas, privalantis vadovautis išimtinai valstybės interesais, o pagal atsakovę, bet koks apibūdinantis teiginys savaime turėtų būti priskirtinas nuomonės kategorijai ir juo negalėtų būti pažeidžiama asmens garbė ir orumas, kas prieštarauja teisingumo, protingumo principams, riboja asmenų galimybes ginti savo reputaciją. Tvirtina, jog Ginčo teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio, jame nedviprasmiškai ir konkrečiai pateikta informacija apie faktus bei nurodyta, jog šie faktai yra paremti valstybės institucijos duomenimis, jame nėra dvejonių, abejonių, todėl laikytinas žinia.

40. Teigia, kad atsakovė, argumentuodama Ginčo teiginiui esant pagrįstam VSD nustatytais faktais, nepaaiškina, kaip tie faktai apie ieškovo bendravimą su koncerno „MG Baltic“ atstovais pagrindžia ieškovo lojalumą koncernui. Atkreipia dėmesį, jog VSD, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, akcentuoja teismo neįvertintą informaciją - dokumentus, kurie buvo pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir neišslaptinti, todėl tokie dokumentai negali būti priimti į bylą ir jais negali būti remiamasi. Tvirtina, kad teismas, sprendime nesiremdamas įslaptinta VSD medžiaga, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Be to, nei atsakovė, nei VSD neįrodinėjo, kad ši byla savo turiniu yra išskirtinė, kad yra aplinkybių, leidžiančių padaryti išimtį iš CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės.

41. Nesutinka su atsakovės teiginiais teismą neatsižvelgus į ieškovo statusą, suvaržius visuomenės konstitucinę teisę gauti informaciją ypatingai aktualiu klausimu ieškovo teisės į garbę ir orumą naudai. Paaiškina, jog ieškovas, būdamas viešuoju asmeniu, nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo, nereiškia pretenzijų dėl NSGK išvadoje jo atžvilgiu suformuluotu teiginių, nes juose nėra jokios informacijos apie ieškovo veiksmus ar statusą, tačiau kategoriškai prieštarauja jo atžvilgiu surinktos žvalgybinės / tarnybinės informacijos paviešinimui, nes pačiam ieškovui nežinoma įslaptinta informacija paremtas Ginčo teiginys suponuoja ieškovo neteisėtą veikimą koncerno „MG Baltic“ interesais ir daro nepataisomą žalą jo, kaip aukšto rango valstybės tarnautojo, reputacijai. Tvirtina, kad paviešinus Ginčo teiginį (tarnybiniam naudojimui skirtą VSD žvalgybinę informaciją), ieškovo nekaltumo prezumpcija buvo pažeista. Mano, jog paviešinant ginčo informaciją saviraiškos laisvės bei informacijos teisės ribos buvo viršytos, o ieškovo interesai pažeisti.

Šalies argumentai

42. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovė nurodo naują aplinkybę – garbės ir orumo gynimo bylose CK 2.24 straipsnio pagrindu tinkamas atsakovas yra tas asmuo, kurio veiksmais paskleidžiama ginčo informacija, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, todėl turi būti atmesta. Sutinka su teismo išvada dėl tinkamos atsakovės.

43. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai rėmėsi teismų praktika, CK 6.250 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, išsamiai išdėstydamas savo motyvus.

44. Pažymi, kad teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išanalizavo bylos aplinkybes ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

45. Dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos palieka spręsti teismo nuožiūra, tik atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pozicija klausimu dėl ginčo informacijos paskleidimo fakto byloje visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu nesikeitė, atsakovė nepaaiškino, kodėl būtinybė prijungti prašomą įrodymą nagrinėjamoje byloje iškilo jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

47. Apeliantės atsakovės atstovas Seimas prašo priimti ir bylos prijungti 2019 m. kovo 25 d. BNS raštą dėl informacijos suteikimo. Nurodo, jog minėtame rašte duomenys turi reikšmę sprendžiant ginčo informacijos paskleidimo faktą ir rašto pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su rašte nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgusi į ginčo esmę,į tai,jog minėtas raštas parengtas po teismo sprendimo paskelbimo, tad negalėjo būti pirmosios instancijos teismo vertintas, iš esmės nesant ieškovo prieštaravimų dėl jo prijungimo , sprendžia esant pagrindui priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą ir vertinti jį kitų bylojs įrodymų visete (CPK 314 straipsnis).

48. 2020 m. kovo 2 d. apeliantė atsakovė, atstovaujama Seimo, pateikė paaiškinimus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-95-340/2020, ir prašo juos prijungti prie bylos. Kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas apeliacinėje instancijoje numato ribotą skaičių šalių procesinių dokumentų (CPK 306, 318 straipsniai). Apeliantės savarankiškai pateiktus paaiškinimus kolegija vertina kaip apeliacinio skundo papildymą, kas nėra leidžiama pagal CPK normas, todėl atsisako juos priimti. Priduria, jog kito teismo priimtas procesinis sprendimas nelaikytinas nauju įrodymu konkrečioje byloje taip, kaip jį apibrėžia civilinio proceso normos (CPK 177 straipsnis).

49. Nustatyta, kad E. Š. yra Konkurencijos tarybos narys, antrajai šešerių metų kadencijai paskirtas nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 pavedė Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. 2018 m. balandžio 20 d. pranešime žiniasklaidai NSGK paskelbė siekiantis, kad būtų atliktos slaptos medžiagos išslaptinimo procedūros ir pateikta galutinė vieša išvados redakcija, kad informacija taptų prieinama visuomenei. 2018 m. gegužės 7 d. visuomenę per masinio informavimo priemones:http://www.bns.lt/files/misc/BNS.pdf; https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/211814/vsd-rastas-seimo-komitetui-del-mg-baltic-visas-tekstas; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/isslaptinta-vsd-pazyma-mg-baltic-koncernas-bande-valdyti-valstybe-56-968010?all; https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsd-pazyma-kaip-mg-baltic-per-10-metu-tapo-itakingiausia-lietuvos-verslo-itakos-grupe.d?id=77923825 pasiekė dalis NSGK parlamentiniame tyrime naudotos medžiagos – Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. raštas NSGK Nr. 19-286 (toliau – ir Raštas), kuriame kai kurių asmenų (tarp jų ir ieškovo) pavardės buvo užtušuotos. 2018 m. gegužės 17 d. per visuomenės masinio informavimo priemones: https://www.bns.lt/topic/1912/news/55784979/; https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vsd-konkurencijos-taryboje-satas-sieke-palankumo-mg-baltic-isigyjant-alita.d?id=78029163; https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/05/17/vsd-konkurencijos-taryboje-satas-sieke-palankumo-mg-baltic-isigyjant-alita; https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/05/17/news/vsd-konkurencijos-taryboje-e-satas-sieke-palankumo-mg-baltic-isigijant-alita--6319132/; https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/vsd-konkurencijos-taryboje-e-satas-sieke-palankumo-mg-baltic-isigyjant-alita-663-973312 – buvo viešai atskleista, kad Rašte, be kita ko, yra pasisakoma apie ieškovą. Rašte išdėstytoje informacijoje teigiama: „VSD duomenimis, 2008 m. MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Š., anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju. Nuo 2011 m. su E. Š. nuolat kontaktavo MG atstovai R. R. ir advokatė I. Ž. „Alitos“ akcijų pardavimo metu E. Š. nuolat bendravo ir su MG minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams. 2014 m. lapkričio 27 d. vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje E. Š. ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams. Po posėdžio I. Ž. išreiškė nuogąstavimą, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Š. palaiko koncerną“. MG konkurentų teigimu, „advokatą R. R. rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Š., todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra E. Š.“. Vieno iš advokatų teigimu, jokia paslaptis, jog E. Š. dirba „ir vieniems, ir kitiems bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai stūmė visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“. NSGK 2018 m. birželio 1 d. Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje įregistravo Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadų projektą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9394f500659711e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=14f22831lf. Internetinis portalas 15min.lt 2018 m. birželio 1 d. paviešino visą atlikto tyrimo medžiagą, kurios sudedamoji dalis yra ir minimas VSD Raštas (https://www.15min.lt/galerija/seimo-nsgk-tyrimo-apie-asmenu-verslo-subjektu-ir-kitu-interesu-grupiu-galima-neteiseta-poveiki-valstybes-institucijoms-ir-politiniams-procesams-isvada-ir-priedai-152244#). 2018 m. birželio 18 d. visuomenės informavimo priemonės https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/premjeras-keipsis-i-stt-del-konkurencijos-tarybos-nario-e-sato-56-988226; https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/216318/premjeras-keipsis-i-stt-del-konkurencijos-tarybos-nario-e-sato; https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjeras-keipsis-i-stt-del-konkurencijos-tarybos-nario-sato.d?id=78325213 pranešė, kad premjeras S. S. informavo ketinantis kreiptis į STT dėl E. Š. veiksmų patikrinimo pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, o gavęs išvadas – spręsti ar siūlyti prezidentei atleisti ieškovą iš pareigų. 2018 m. birželio 28 d. visuomenės informavimo priemonės: https://www.bns.lt/topic/1912/news/56131059/; https://www.delfi.lt/verslas/verslas/skvernelis-nesiulys-atleisti-vsd-pazymoje-minima-konkurencijos-tarybos-vicepirmininko-sato.d?id=78431277; https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/06/28/premjeras-nesiulys-atleisti-vsd-pazymoje-minima-e-sata, viešai paskelbė, kad premjeras gavo STT vertinimą ir neturi pagrindo siūlyti atleisti ieškovo iš pareigų.

50. Ieškovas E. Š. savo reikalavimus pripažinti teiginį neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimą grindžia CK 2.24 straipsnio 1 dalies bei CK 6.271 straipsnio nuostatomis.

Dėl CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo

51. NSGK komiteto išvada ir jos priedas-VSD Raštas buvo atsakovės oficialiai 2018 m. birželio 1 d. paskelbti Seimo interneto puslapyje e-seimas.lrs. Taigi, atsakovės turima informacija apie asmenį buvo paskelbta ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje, tačiau Seimo struktūriniam padaliniui vykdant jam pavestas funkcijas (atliekant parlamentinį tyrimą) priimto akto (tyrimo išvados) priede – VSD Rašte, kuris buvo paskelbtas Seimo interneto puslapyje.

52. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalimi, informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalis).

53. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje suformuota, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 ir kt.).

54. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

55. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

56. NSGK yra Lietuvos Respublikos Seimo struktūrinis padalinys, kurio veiklą apibrėžia Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Seimo statutas) 63 straipsnis. Kaip nurodyta sprendimo 49 punkte, 2017 m. spalio 19 d. Seimas nutarimu Nr. XIII-691 pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Seimo statuto 55 straipsnis numato, kad Seimo komitetas sprendimą bei išvadą teikia Seimui raštu, kuris priima nutarimą dėl komiteto išvados (ne)pritarimo. 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 Seimas pritarė NSGK išvadai, o 2018 m. gegužės 30 d. NSGK uždaro posėdžio metu vienbalsiai pritarė parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą, neturinčią valstybės ar tarnybos paslapties, paskelbti visuomenei susipažinti Seimo interneto puslapyje e-seimas.lrs.lt, kas buvo padaryta 2018 m. birželio 1 d.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į sprendimo 56 punkte nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog NSGK išvada, kartu su parlamentinio tyrimo metu surinkta medžiaga, yra oficialus parlamentinį tyrimą atlikusio subjekto dokumentas, kuriame, jam vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus, pateikiamas tyrimo metu nustatytų faktų vertinimas ir padarytos išvados. Taip pat sprendžia, jog tokio oficialaus dokumento priedai, nagrinėjamu atveju VSD Raštas, kuriame nurodytas Ginčo teiginys, irgi laikytinas oficialiu dokumentu (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ir Žvalgybos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl žvalgybos informacijos teikimo oficialiu dokumentu.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas E. Š. prašo pripažinti Ginčo teiginį neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu jo garbę bei orumą, kurio tikrasis autorius yra byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis VSD.

59. Bylos duomenimis nustatyta, jog VSD Raštą pateikė NSGK prašymu. Pagal Žvalgybos įstatymą, VSD teikia žvalgybos informaciją Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

60. Pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas, pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes (Įstatymo 6 straipsnis).

61. Iš NSGK pateikto Rašto matyti, jog VSD yra pateikta apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti. Tai reiškia, jog VSD, vykdydamas savo funkcijas, nurodytas Žvalgybos įstatyme, rinko informaciją ir jos pagrindu pateikė savo išvadas NSGK prašytu pateikti klausimu.

62. Kaip nurodyta sprendimo 54 punkte, žinia CK 2.24 taikymo tikslu yra laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Todėl žiniai taikomas tiesos kriterijus ir jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas

63. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog VSD Rašte pateiktas informacijos vertinimas ir išvados negali būti patikrinami per tiesos kriterijų. VSD Rašte pateikta informacija savo teisine prigimtimi, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“, yra artimesnė nuomonei ( prielaidai, išvadai ) nei žiniai, nes VSD pateikė Ginčo teiginį vykdydamas savo funkcijas – rinkdama informaciją ir jos turinio pagrindu darydamas išvadas( apibendrinimus). Spręstina, kad Ginčo teiginyje nurodyti duomenys, kai valstybės institucija – VSD, vykdydama savo funkcijas atlieka žvalgybos būdu gautos informacijos vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų (CPK 185 straipsnis). Įvertinus minėtą, asmens neturtinės teisės ir interesai šiuo atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimo 63 punkte nurodyta išvada atitinka teismų praktikoje formuojamą nuostatą, kad valstybės institucijų, vykdančių savo funkcijas, pateiktas duomenų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados negali būti pagrindu taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

Dėl CK 6.271 straipsnio, 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

65. Kolegijai nusprendus Ginčo teiginiui netaikyti CK 2.24 straipsnio 1 dalies normų, yra pagrindas ieškovo reikalavimus vertinti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, nes ieškinyje ieškovas argumentuoja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tuo, kad NSGK neturėjo pagrindo paviešinti VSD Rašto, kuriame nurodytas Ginčo teiginys.

66. Atsakomybė už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto pobūdžio delikto padarymas suponuoja griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės; viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartų civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

67. Ieškovas E. Š. teigia, jog NSGK neteisėtai paviešino VSD Rašte nurodytą Ginčo teiginį ir tokiu būdu padarė jam žalą, pažeidžiant ieškovo garbę ir orumą. Aiškina, jog VSD Rašte pateikta informacija negalėjo būti atskleista visuomenei, Raštas buvo adresuotas išimtinai komitetui.

68. Kaip jau nurodyta sprendimo 56 punkte, NSGK Seimo nutarimo pagrindu vykdė parlamentinį tyrimą. Komitetui Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą. Byloje nustatyta, kad VSD pateikė Raštą, kuriame buvo nurodytas Ginčo teiginys.

69. Žvalgybos institucijų gauta informacija tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai; Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms buvo patikėta žvalgybos informacija, turi teisę tokią informaciją naudoti nustatytiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti (Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į minėtą įstatyminį reglamentavimą, iš VSD gauta žvalgybinė informacija naudojama tik konkrečiam tikslui įgyvendinti – atlikti tam tikroms funkcijoms, sprendimams priimti.

70. Kaip jau minėta (sprendimo 49, 51 punktuose) NSGK Seimo interneto puslapyje, Teisės aktų registre 2018 m. birželio 1 d. įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl Komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados pritarimo, kartu pridėdamas ir nutarimo projekto priedus, kurių tarpe yra VSD Raštas su Ginčo teiginiu(https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9394f500659711e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=14f22831lf).

71. Sprendimo 56 punkte yra nurodyta, kad NSGK 2018 m. gegužės 30 d. uždaro posėdžio metu bendru sutarimu nutarė paskelbti visuomenei parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties. Atsižvelgdama į tai, jog NSGK yra Seimo struktūrinis padalinys, sudarytas iš Seimo narių ir padedantis formuoti, vykdyti politiką jo veiklos srityje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komiteto sprendimas paviešinti tyrimo medžiagą yra politinio pobūdžio, kurio teisėtumo teismas negali vertinti ir dėl to pasisakyti. Politinio pobūdžio veikla nepatenka į valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiklos taikymo sritį. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog byloje negali būti nustatyti neteisėti NSGK veiksmai priimant sprendimą paviešinti parlamentinio tyrimo medžiagą, kartu ir Ginčo teiginį (CK 6.246 straipsnis; CPK 185 straipsnis).

72. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pradinį Rašto tekstą su užtušuotomis teksto dalimis žiniasklaidoje paskelbė BNS agentūra, kuri, remdamasi įstatymais, neatskleidė pirminio informacijos šaltinio. Kitose informacijos priemonėse aktuali informacija buvo paskelbta nurodant informacijos šaltiniu( autoriumi) BNS. Taigi, ne NSGK visuomenės informavimo priemonių pagalba paviešino Ginčo teiginį ir tai padaryta iki to( 2018 m. gegužės 7 ir 17 d.), kai Komitetas tik VSD išslaptinus Rašte pateiktą informaciją, paskelbė Seimo teisės aktų registre ( 2018 m. birželio 1 d.). Palyginus viešosios informacijos priemonių paskelbtus duomenis su vėliau Seimo teisės aktų registre paskelbtos VSD pažymos turiniu, dėl E. Š. skelbti duomenys sutampa.

73. Ieškovas E. Š. akcentuoja išviešinto VSD Rašto pagrindu atsiradusią žalą jo garbei ir orumui.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui esant viešuoju asmeniu dėl einamų Konkurencijos taryboje pareigų, taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Pastebima, jog CK 2.24 straipsnio 6 dalis nustato, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Kasacinis teismas aiškina, jog CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tik tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, jog VSD aktualaus ginčui rašto paskelbimu Seimo interneto tinklalapyje buvo siekiama kitų, nei informuoti visuomenę apie kai kurių viešųjų asmenų, tikslų.

75. Kaip matyti iš Ginčo teiginio turinio, pirmiausiai yra akcentuojama ne pats ieškovas, o koncerno „MG Baltic“ poreikis turėti tam tikrų ryšių Konkurencijos taryboje. Taigi, koncentruojamasi ties koncernu, o ne ieškovu. Prielaida, jog „MG Baltic“ turėjo poreikį dėl ryšių tiesiogiai nesusiję savaime nesusijusi su ieškovo asmeniu .Toliau yra pateikiama ieškovo veikla (VSD duomenimis) AB „Alita“ akcijų pardavimo metu. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė bendravęs su koncerno atstovais, nurodė, jog jo darbo praktikoje įprastas dalykas buvo, esant poreikiui, parekomenduoti konkretų advokatą ar advokatus, turinčius patirties sprendžiant įvairius klausimus Konkurencijos taryboje, ar esant itin jautriam klausimui, susitikti neoficialioje aplinkoje su besikreipiančiais į tarybą subjektais (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdis pirmosios instancijos teisme). Taigi, Rašte nurodyto Ginčo teiginio antras sakinys, konkrečiai nurodantis ieškovą, ir toliau esanti informacija detalizuojanti, paaiškinanti visą Ginčo teiginį, nėra neatitinkantis tikrovės. Kolegijos vertinimu , ieškovo įvardijamas kaip „savas žmogus“ nėra konstatuojantis priklausomybę ar kitokius ryšius su koncernu „MG Baltic“, nes vien minėtą žodžių junginio rašymas kabutėse paprastai rodo nuomonę, kurios patikrinti negalima.

76. Šiuo atveju kolegija sprendžia, jog faktinių ieškovo veiksmų, kurių pats ieškovas nepaneigė, nurodymas Rašte savaime negali būti žeminantis viešojo asmens garbę ir orumą, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovui patyrus neturtinę žalą (CK 6.249 straipsnis; CPK 185 straipsnis).

77. Tai, kad NSGK išvados ir jos priedų išviešinimas visuomenei nepadarė realios žalos ieškovui rodo ir tai, jog jo reputacija buvo tikrinta įstatymų nustatyta tvarka ir nepriekaištingumas po žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių su visu Rašto tekstu nepaneigtas. Kolegija pabrėžia, jog ieškovas, būdamas viešuoju asmeniu, turi priimti ir pakęsti informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (CPK 185 straipsnis).

78. Vertinant egzistavimą priežastinio ryšio tarp neteisėtos veiklos ir žalos, kolegija pažymi, jog bylos įrodymai, visuomenės informavimo priemonių straipsnių chronologija leidžia daryti išvadą, jog tik po žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių su NSGK paskelbta išvada ir priedais, suabejota ieškovo E. Š. reputacija ir imtasi veiksmų ją patikrinti (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, konstatuoti esant tiesioginiam ryšiui tarp, konkrečiai, NSGK paskelbtos Seimo teisės aktų registre tyrimo išvados su priedais ir ieškovo reputacijos patikrinimo nėra pakankamo pagrindo (CK 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

79. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo įrodytas garbę ir orumą žeminančios žinios apie ieškovą suformulavimo,kurį būtų atlikusi atsakovė , atitinkamai ir jos paskleidimo, faktai, todėl priešingos pirmosios instancijos teismo išvados vertinamos kaip nepagrįstos. Dėl pasakyto sprendžiama buvo neįrodyta sąlygų valstybės civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų visuma ,todėl teismo sprendimas naikinamas, o ieškovo ieškinys laikomas neįrodytu ir atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinių klausimų

80. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas Seimas tvirtina, jog šioje byloje Lietuvos valstybė nėra tinkama atsakovė, nes CK 2.24 straipsnio kontekste tinkamas atsakovas yra tas asmuo, kurio veiksmais paskleidžiama ginčo informacija. Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovo E. Š. reikalavimas negali būti grindžiamas CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis (sprendimo 63 punktas), todėl atsakovės atstovo minėtas teiginys nevertinamas. Taip pat nevertinamas ir tuo aspektu, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kas esamu atveju ir nebuvo padaryta (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

81. VSD apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jame gausiai cituota teismų praktikos, teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens pateiktos įslaptintos informacijos, pagrindžiančios Ginčo teiginio pagrįstumo.

82. Teisėjų kolegija savo sprendime yra konstatavusi pripažinti ieškovo ieškinį neįrodytu (sprendimo 79 punktas), priešingai nei yra padaręs pirmosios instancijos teismas, todėl sprendžia, jog nėra aktualu detaliau pasisakyti dėl skundžiamo sprendimo motyvavimo. Sutinkama, jog sprendime gausiai cituota teismų praktika, tačiau šalies nuomone dėl galimai perteklinio tokios informacijos pateikimo vien dėl to nėra pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu (CPK 185 straipsnis).

83. Vertinant trečiojo asmens teiginius dėl įslaptintos informacijos vertinimo bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pastebi , kad CPK 177 straipsnio 4 dalis numato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 177 straipsnio 4 dalies norma nustato įrodinėjimo ribojimą, siejamą tik su įrodymų turiniu. Informacija, sudaranti valstybės arba tarnybos paslaptį, jau pati savaime negali būti įrodymu civilinėje byloje, nepaisant to, kokioje įrodinėjimo priemonėje ji būtų: neleidžiami nei šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimai, nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai ar daiktiniai įrodymai, nei kitos įrodinėjimo priemonės, jeigu jose esanti informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Teismas, gavęs įrodymus, kuriuose yra duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, ex officio privalo kreiptis į įslaptintos informacijos rengėją, prašydamas pranešti, ar duomenys nėra išslaptinti. Gavęs patvirtinimą, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys duomenys nėra išslaptinti, taip pat kai nėra galimybės juos išslaptinti, teismas atsisako priimti tokius įrodymus (CPK 177 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

84. VSD 2019 m. vasario 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė įslaptintus duomenis, trečiojo asmens teigimu, patvirtinančius Ginčo teiginio pagrįstumą. Kolegija pažymi, jog minėta informacija buvo pateikta teismui baigus bylą nagrinėti iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, o toje proceso stadijoje nauji įrodymai šiame procese negalėjo būti priimami ir vertinami , priešingu atveju bus pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis, 257 straipsnis).

85. Ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo nurodymu VSD taip pat pateikė įslaptintą informaciją, nurodydamas pastarajai nesant išslaptintai, todėl ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl VSD pateiktų duomenų pagrįstumo ir jų reikšmės ieškovo reikalavimų pagrįstumui (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis). Kartu pažymima, kad byloje esančių įrodymų pagrindu pakanka įvertinti ieškinio pagrįstumą.

86. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatė aplinkybes, todėl apeliacinių skundų motyvais yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

87. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują – ieškinį atmesti, ieškovo E. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Nustatyta, kad apeliantai, teikdami apeliacinius skundu, nurodė, jog jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Minėtas straipsnis sako, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. To paties straipsnio 2 dalis numato tokių asmenų atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinių skundų pateikimą.

89. Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. Š. pareiškė ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareikšti reikalavimai nėra susiję su viešuoju valstybės ar savivaldybės interesu, todėl apeliantai nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinių skundų pateikimą (CPK 185 straipsnis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundus priėmė, procesinių dokumentų trūkumų nekonstatavo. Atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), šie procesiniai trūkumai šalinami apeliacinės instancijos teismo procese.

90. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kadangi už ieškinio pareiškimą ieškovas E. sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Seimo, ir tretysis asmuo VSD turėjo sumokėti kiekviena po 165 Eur žyminį mokestį už apeliacinius skundus (CPK 185 straipsnis). Patenkinus apeliacinius skundus ir nesant duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, iš ieškovo E. Š. valstybės naudai priteisiamas 330 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ištaisytos į 2019 m. kovo 15 d.) sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 330,00 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, kurį turėjo sumokėti atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo, ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugomo departamentas už apeliacinius skundus( įmokos kodas 5660).

Teisėjai Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė