- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-77-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00134-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj (pran.)
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00134-2013-0
SPRENDIMAS
2014 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškinį atsakovui A. M. dėl valstybės nuosavybės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį (2295/4923), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti minėtoje žemės sklypo dalyje esantį atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad atsakovas nuo 2012-01-25 nuosavybės teise valdo pastatą – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre yra pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012-01-20, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 7 proc., statybos pradžia - 1968 m. Nurodytas pastatas – poilsio namai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2295/4923 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kurios Palangos skyriuje 2012-06-11 gautas atsakovo 2012-06-11 prašymas išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato – poilsio namų. Pareiškėjui į prašymą buvo atsakyta 2012-07-03 raštu, nurodant, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti prašymą, atsakovas A. M. įspėtas, kad pradedama valstybinės žemės sklypo dalies atlaisvinimo procedūra, pareikalauta per 3 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nukeliant nebaigtą statyti pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė (b. l. 6–11).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-07-31 sprendimu ieškinį tenkino, – įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį (2295/4923), esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. pašalinti minėtoje žemės sklypo dalyje esantį atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą - poilsio namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisė iš atsakovo 143 Lt žyminio mokesčio valstybei. Remdamasis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Statybos įstatymo 2 str. 5, 7 p. nustatytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šių įrodymų pakanka išvadai, jog atsakovui priklausantis pastatas – poilsio namai yra nebaigtas statyti bei nėra realios galimybės jį naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovui priklausantis statinys pradėtas statyti dar 1968 m., per nurodytą laikotarpį pasikeitė jo savininkai, tačiau jokių veiksmų dėl pastato tolesnės statybos nebuvo imtasi, t. y. pastatas yra tik pradėtas statyti (pastatyti tik pamatai), jo baigtumas 7 procentai. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog statinys yra baigtas ir gali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, išskyrus tai, kad statinys yra įregistruotas viešajame registre. Sprendė, jog net ir esant ginčo objekto teisinei registracijai viešajame registre, pagal viešojo registro duomenis dėl pastato (pamatų) baigtumo, ginčo statinys nėra baigtas ir negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Ieškovė šiuo pagrindu ir atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį su atsakovu pastatui naudoti ir užbaigti statyti, nes pastatas dėl jo baigtumo, negali būti naudojamas ir eksploatuojamas. Ieškovės administraciniai sprendimai atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį su atsakovu ginčo objektui eksploatuoti ir valdyti ABTĮ pagrindu, neapskųsti ir yra galiojantys. Nurodė, kad atsakovas nėra teismuose pareiškęs jokių reikalavimų dėl nebaigto statyti pastato naudojimo ar nuomos, todėl pagal šiuo metu esančią faktinę ir teisinę padėtį pastatas (pastato pamatai) negali būti eksploatuojamas, vadinasi turi būti nugriautas. Sprendė, kad atsakovui neįrodžius, teismui nenustačius esant teisinį pagrindą naudoti ieškovės prašomą nugriauti statinį, ieškovės reikalavimai pilnai tenkintini, nes ginčo objektas (pastato pamatai) randasi valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl tokiu būdu bus apgintas viešasis interesas. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d. pagrindais, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą, kurio dydis ieškinio pateikimo metu sudarė 144 Lt, šias išlaidas priteisė valstybei iš atsakovo (b. l. 74–76).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis ir teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendime iš esmės atkartoti ieškinio teiginiai, o ne pateiktas teisinis ginčo vertinimas dėl statinio statybos teisėtumo, dėl statinio naudojimo pagal paskirtį, dėl statybos teisės, dėl nebaigto statinio sąvokos, dėl valstybinės žemės naudotojo statuso, dėl valstybinės žemės nuomos teisės, dėl nuosavybės teisės neliečiamybės, dėl valstybinės žemės naudotojo teisių. Teismas nepagrįstai perkėlę įrodinėjimo naštą dėl statinio baigtumo/galimybės statinį naudoti pagal paskirtį, nes pateikti teismui rašytiniai duomenys patvirtina, jog statinys yra pastatytas teisėtai ir nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas ir nesistengė įrodyti, jog statinys yra užbaigtas, nes jis (statinys) toks ir nėra, tačiau tai ginčo esmės nekeičia ir nepatvirtina ieškovės ieškinio pagrįstumo. Vien dėl ieškovės ketinimo pašalinti statinį ir dėl atsisakymo išnuomoti valstybinę žemę atsakovui, ieškovė neįgijo teisės į reikšti ginčo reikalavimą. Ieškovė neįrodė, jog pažeisti valstybės kaip ginčo žemės sklypo savininkės teisės CK 4.98 str. prasme, taip pat nenurodė teisės normos, kuri draudžia valstybinės žemės nuomos teisę nebaigto statinio eksploatacijai. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai kėsinasi į atsakovo nuosavybės teisės objektą. Pažymi, kad statinio teisinės registracijos viešajame nekilnojamojo turto registre ieškovė neginčija. Pasisakydamas dėl viešojo intereso gynimo, teismas išėjo už ieškinio ribų, o išvadą dėl tariamai apginto viešojo intereso nepagrindė jokiais leistinais įrodymais ar teisiniais motyvais. Nei vieno nuosavybės teisės pažeidimo teismas nenurodė, taigi nei vienos CK 4.98 str. nuostatos nenustatė, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti teisėtai pastatytą statinį (b. l. 77–80).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos rašytinus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo (b. l. 85–89).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). CPK įtvirtintas apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja bylos pakartotinai, o tikrina, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė klaidų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prašymo sustabdyti bylą
Atsakovo atstovas 2014-01-22 pateiktas prašymas CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu bylą sustabdyti netenkintinas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-01-14 sprendimu ginčas dėl žemės nuomos sutarties iš esmės jau yra išspręstas (b. l. 31-33). Atsižvelgiant į tai, pakartotinis atsakovo kreipiamasis į tarnybą 2014-01-21 prašymu dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nesudaro faktinio ir juridinio pagrindo bylai privalomai sustabdyti apelianto nurodytu pagrindu.
Dėl prašymo pridėti įrodymus
Atsakovo atstovas 2014-01-22 pateiktas prašymas pridėti kaip rašytinį įrodymą Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-668/2009 netenkintinas. Pažymėtina, kad pareiškėjo V. M. nuosavybės teisės į ginčo statinį registruota ne minėto sprendimo pagrindu, o 2003-09-05 priėmimo-perdavimo akto ir 2003-09-05 sutarties pagrindu (b. l. 17). Atsisakytina prijungti 2014-01-22 atsakovo atstovo pateiktą UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2011-11-22 raštą, nes šiame rašte nurodyta informacija yra ne apie ginčo statinį, o apie statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš dalies tenkintinas kitas atsakovo atstovo 2014-01-22 prašymas ir prie bylos pridėtina poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje yra duomenys apie faktinę situaciją 2013-04-08 dieną – yra vykdomi statybos darbai. 2014-01-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepridėtinas, nes byloje yra duomenys apie tai, kad su V. M. 2011-10-07 sudaryta 2295/4923 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23) ir kad atsakovui nuosavybes teise priklauso 7 procentų baigtumo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Be to, yra duomenų, jog ginčo daiktas (o ne nuosavybės teisė) įregistruotas Apylinkės teismo 2009-07-08 sprendimo Nr. 2-41-668/2009 ir Apygardos teismo 2010-06-04 nutarties Nr. 2A-168-253/2010 pagrindu (b. l. 18).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą, išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. iš esmės nepagrįstai, remdamasis rašytiniais bylos duomenis apie ginčo statinio baigtumą (7 proc.), nurodydamas, jog nėra įrodymų, jog administracine tvarka panaikintas ieškovės 2012-11-28 sprendimas, kuriuo netenkintas atsakovo 2012-10-29 prašymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neterminuotos nuomos sutarties sudarymo ir/ar atsakovas yra kreipęsis į teismus su reikalavimais dėl ginčo statinio naudojimo ar nuomos, sprendė, jog atsakovas neįrodė ir teismas nenustatė teisinio pagrindo naudoti ieškovės prašomą nugriauti ginčo statinį, nusprendė ieškinį tenkinti. Be to, teismas, argumentuodamas vien tuo, kad ginčo statinys yra valstybei priklausančiame žemės sklype, ir nenurodydamas, kokiais neteisėtais atsakovo ir/ar kitų asmenų veiksmais (ar neveikimu) CK 4.98 str. normos prasme, pažeistos valstybės kaip žemės savininkės teisės, nepagrįstai peržengė byloje pareikšto reikalavimo ribas, konstatuodamas, kad nugriovus ginčo statinį bus apgintas viešasis interesas.
Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Atsakovo nuosavybės teisė į statinį Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012-01-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 17).
Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog valstybė negalėjo naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi) dėl atsakovo veiksmų, jam valdant ir naudojant nuosavybės teise teisėtai priklausantį ginčo statinį, jog valstybė dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą ir pan., byloje neįrodytas valstybinės žemės sklypo dalies atlaisvinimo procedūros ieškovės pasirinktu būdu teisėtumas. Pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvada, jog aplinkybė, kad ginčo žemė nebuvo išnuomota atsakovui ir atitinkamas ieškovės sprendimas (-ai) dėl atsisakymo nuomoti žemės sklypą nėra panaikintas (-i), todėl valstybei priklausančioje žemėje esantys ginčo pamatai yra neteisėtas statinys ir pažeidžia valstybės teises, laikytini juridiškai nepagrįstais. Ginčo, jog atsakovas yra teisėtas ginčo statinio savininkas byloje nėra ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 16–19). Pažymėtina, kad žemės sklype yra vykdomi statybos darbai, padidintas atsakovui priklausančio statinio baigtumas iki 11 proc., tačiau šių darbų teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje nesprendžiamas. Aplinkybė, jog ieškovė netenkino atsakovo prašymo išsinuomoti žemė sklypą ne aukciono tvarka, neįrodo, jog ginčo statiniu atsakovas disponuoja neteisėtai ir/ar turėdamas, valdymas, naudodamas ir disponuodamas statiniu pažeidė (pažeidžia) valstybės, kaip žemės savininkės, teises ar viešąjį interesą (CPK 2, 5 str.).
Įvertinusi išdėstytų faktinių ir juridinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės teisės ginčo atveju nėra pažeistos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje surinkta ir nustatyta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
2014-01-22 atsakovo atstovas advokatas V. G. pateikė prašymą priteisti apeliantui iš ieškovės 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, apelianto sumokėtų advokatui už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Šį prašymą pagrindė detalizuota išlaidų pažyma, nurodydamas, kad 400 Lt – sumokėti advokatui už susipažinimą su skundžiamu sprendimu ir bylos medžiaga; 1 600 Lt – už advokato parengtą apeliacinį skundą, 1 000 Lt – už papildomų rašytinių įrodymų rinkimą, prašymų apeliacinės instancijos teismui parengimą, teisines konsultacijas atsakovui, 630 Lt – PVM 21 proc. Nustatyta, kad atsakovas 2014-01-17 sumokėjo advokatui 3 630 Lt už teisines paslaugas. CPK 56 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Advokatas atstovavo atsakovo interesus 2013-04-03 atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 56–57). Be to, atsakovas už apeliacinį skundą apmokėjo 145 Lt žyminį mokestį (b. l. 81).
Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamas žyminis mokestis, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jo naudai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Įvertinus apelianto ginčijamų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pobūdį, apeliacinio skundo turinį, atsižvelgiant į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į aktyvų advokato vaidmenį renkant ir teikiant įrodymus apeliacinės instancijos teismui, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10, 8.12 punktais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas – iš ieškovės atsakovui priteistina 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ir 145 Lt žyminis mokestis, iš viso – 3 775 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškinį atsakovui A. M. dėl valstybės nuosavybės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu – atmesti.
Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 3 775 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Grąžinti nepridėtus rašytinius įrodymus juos pateikusiam asmeniui.