- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-168-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centro, Palangos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- V. M.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-168-253/2010
33.; 128.2.
NUTARTIS
2010 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viktorui Gecui, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jam, V. M., nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių 1K1ž ir 2K1ž, esančių (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1968 m. galiojusią tvarką buvo išduotas statybos leidimas, kad poilsio namelis 1K1ž pagal 1968 m. galiojusią tvarką valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti. Juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėjas prašė nustatyti dėl nekilnojamų daiktų įregistravimo viešajame nekilnojamo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad V. M. nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1K1ž, ir poilsio namelio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2K1ž, pastatyto 1968 m., (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1968 m. galiojusią tvarką buvo išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti poilsio paskirties, vieno aukšto, 204 m³ statybinio tūrio, 59,78 m² bendrojo ploto, 2,95 m aukščio, 73 m² kvadratinių metrų žemės sklypo užstatymo ploto, betoninių pamatų, medinių su karkasu sienų, medinių perdangų, šlaitinio stogo, asbestcementinės stogo dangos poilsio namelį. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1K1ž, pastatytas 1968 m., (duomenys neskelbtini), pagal 1968 m. galiojusią tvarką valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono LDK VK 1968-09-27 sprendimu Nr. 311 buvo suteiktas žemės sklypas statinių statybai, Ukmergės rajono DŽDT VK leidimu statyti poilsio namus su pagalbiniais pastatais Ukmergės Tarpkolūkinės statybos organizacijai, kuri 1993 tapo AB „Kumpliaratis”. Pareiškėjas įsigijo poilsio namelius iš AB „Krumpliaratis” ne varžytynėse parduodamo turto sutartimi ir 2003-09-05 perėmimo – perdavimo aktu. Statybinės ekonominės ekspertizės akte Nr. 06/86 nustatyta, kad minėti statiniai atsitinka nesudėtingų statinių II grupei taikomos reikalavimus. Liudytojas P. S. parodė, kad jis matė leidimą statyti pareiškėjo statinius ir vieno jų priėmimo aktą. Teismas konstatavo, kad nurodyti įrodymai buvo pakankami pareiškėjo prašomiems juridiniams faktams nustatyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimą ir netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nurodo, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirminiai kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2005-07-05 pareiškėjo V. M. prašymu. Statiniai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad pareiškėjo prašymai įregistruoti statinius kadastre ir nuosavybės teises į juos buvo atmesti teritorinio registratoriaus bei centrinio registratoriaus sprendimais, kuriuos paliko galioti ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendimu. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija konstatavo, kad poilsinės 2K1ž pamatų fragmentai negali būti laikomos statiniu. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pilnai išnaudojo galimybę suformuoti jam priklausantį poilsio namelį pagal Kadastro įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad norimi nustatyti juridiniai faktai iš tikro buvo. Faktas, kad poilsio namelį pastatė ir eksploatavo tuometinė valstybinė įmonė nereiškia, kad nameliai yra nekilnojamieji daiktai, suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. 1968 m. pastatyti statiniai nebuvo priduoti eksploatacijai pagal tuo metu galiojusią tvarką, todėl galėtų būti pripažinti tinkamais naudoti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybė nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis negali kitokia tvarka gauti prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių dokumentų. Klaipėdos apskrities archyvas žinių apie statinių priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktų bei leidimų statybai išdavimą suteikti negali, nes nerado dokumentų – labiau tikėtina, kad šių dokumentų nebuvo, negu, kad šių dokumentų neišliko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. M. siekia įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), viešajame nekilnojamo turto registre. Savo teises pareiškėjas įgyvendino kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad jam priklausantiems statiniams buvo išduotas statybos leidimas, ir vienas jų valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir leista šį statinį eksploatuoti, nustatymo.
CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Apeliantas teigia, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pilnai išnaudojo galimybę suformuoti jam priklausančius statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad būtent VĮ Registrų centras ar jo filialas nustato kadastro duomenis ir sprendžia, ar statinys ir teisės į jį registruotinos Nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centro įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301). Tačiau pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra fakto, kad pareiškėjui priklausantys daiktai yra įstatymo nustatyta tvarka suformuoti ir viešajame registre registruotini nekilnojamieji daiktai, nustatymas. Pareiškėjas prašo nustatyti faktus, kad jam priklausantiems statiniams buvo išduotas statybos leidimas ir vienas iš jų pripažintas tinkamu naudoti ir leista jį eksploatuoti. Teismas nesprendžia VĮ Registrų centro kompetencijai priskirtų klausimų – pareiškėjas su teismo procesiniais sprendimais turės kreiptis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis bei nuosavybės teisę į šiuos daiktus nekilnojamojo turto registre ir teritorinis registratorius tokį prašymą spręs įstatymo nustatyta tvarka (CPK 448 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad apeliantas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prašymai įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis bei nuosavybės teisę į šiuos daiktus buvo atmesti tiek teritorinio, tiek centrinio registratoriaus ir šie sprendimai palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-08-22 sprendimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracinėje byloje Nr. A-442-925/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-10 nutartimi pakeitė 2008-08-22 teismo sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl registratorių sprendimų panaikinimo, ir tenkino šiuos reikalavimus. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas privalės nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą įrašyti poilsio namelio 1K1ž ir poilsio namelio 2K1ž pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus.
Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo įrodymų, kad egzistavo statybos leidimai ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, todėl nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomus juridinius faktus. Pažymėtina, kad civilinėje byloje įrodymų vertinimas grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Šios bylos kontekste sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą akcentuotina, kad prašomų nustatyti juridinių faktų buvimas įrodinėjamas netiesioginių įrodymų pagrindu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo poilsio namelis 1K1ž ir poilsio namelio 2K1ž pamatai yra nesudėtingi statiniai (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.2 punktas, priedo I lentelės 4 punktas). Abiejų statinių pamatai yra betoniniai, 1,2 metro įgilinti į žemę, ir atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje nustatytam statinio apibrėžimui, tik statinys 2K1ž yra nebaigtas. Tiek poilsio namelis 1K1ž, tiek poilsio namelio 2K1ž pamatai yra pastatyti 1968 metais ir dėl jų tvirto bei stabilaus sujungimo su žeme negali būti traktuojami kaip laikini statiniai. Dėl nurodytų priežasčių abu statiniai galėtų būti formuojami kaip nekilnojamojo turto objektai ir pareiškėjo prašomi nustatyti faktai turi juridinę reikšmę siekiant nekilnojamų daiktų įregistravimo viešajame nekilnojamo turto registre.
Bylos duomenimis, 1968 metais valstybės institucija Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1968-09-27 sprendimu Nr. 311 išskyrė 2 500 kv. m. Ploto žemės sklypą poilsio namelių statybai dabartiniame Palangos mieste (t. 1, b. l. 48). Ukmergės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido statyti poilsio namelius su pagalbiniais pastatais Pašilės Remonto-mechaninei gamyklai, kuri 1993 tapo AB „Kumpliaratis“ (t. 1, b. l. 58). Pareiškėjas 2003-09-05 iš likviduojamos AB „Kumpliaratis“ nusipirko poilsio namelį „Kamanė“ ir poilsio namelio pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-47, 49). Klaipėdos apskrities archyve nėra išlikusių žinių apie statinių priėmimą naudoti, valstybinės komisijos aktų ir kitų dokumentų. Dėl fakto, kad pareiškėjo statiniai pastatyti 1968 metais, byloje ginčo nekilo. Pagal Kretingos rajono DŽDT VK 1968-09-27 sprendimą poilsio namelių statybą buvo galima tik gavus statybos darbams vykdyti leidimą. Liudytojas P. S., dirbęs stovyklavietės komendantu, pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog prieš kiekvieną vasarą, suderinus su architektu, elektros tinklais ir kitomis įstaigomis, buvo gaunami stovyklavietės pasai. Pašilės mechaninės gamyklos ūkvedys turėjo segtuvą, kuriame buvo Vykdomojo komiteto sprendimas dėl sklypo skyrimo, darbų priėmimo aktas bei leidimas statybai. Liudytojas nurodė, kad AB „Kauno audiniai“ ir AB „Krumpliaratis“ nameliai buvo bendrame sklype, kuris vėliau padalintas. Panašios konstrukcijos medinių namelių statybos vyko tuo pačiu metu ir buvo Ukmergės organizacijų žinioje. AB „Kauno audiniai“ namelių darbų priėmimo aktas, patvirtinantis namelių pridavimą eksploatacijai, buvo surastas darbus vykdžiusioje organizacijoje. Pažymėtina, kad nepripažinus poilsio namelių tinkamais naudoti, jų nebūtų leista eksploatuoti. Be to, iki šiol valstybės institucijos nėra konstatavę pareiškėjo statinių savavališkos statybos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) visuma leidžia labiau tikėti, kad pareiškėjo prašomi nustatyti faktai – kad jam priklausančių poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1968 m. galiojusią tvarką buvo išduotas statybos leidimas ir kad poilsio namelis 1K1ž pagal 1968 m. galiojusią tvarką valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti, - buvo, negu kad jų nebuvo, ir tai yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti dokumentų, patvirtinančių nurodytus faktus, kitokia tvarka nekilnojamų daiktų įregistravimui viešajame nekilnojamo turto registre (CPK 445 straipsnis).
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad naikinti teisėtą bei pagrįstą Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.