- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-57-618/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- R. D., L. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, prievolės kreditoriui pobūdžio nustatymo ir kt., tretieji asmenys R. D., L. G., ir atsakovės L. G. patikslintą priešieškinį ieškovui E. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, (kreditorės) R. D. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, prievolės kreditoriui pobūdžio nustatymo ir kt., kreditoriai (tretieji asmenys) R. D., L. G., ir atsakovės L. G. patikslintą priešieškinį ieškovui E. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, (kreditorės) R. D. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G..
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo iš L. G. L. G. priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
3. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G. grindė tuo, kad nors ji jau yra pilnametė, tačiau šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamas dienines studijas, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. gyvena ir mokosi Vilniuje, čia nuomojasi butą. Atsakovė, dukrai sulaukus pilnametystės, išlaikymo gera valia neteikia. L. G. manymu, atsakovė turėtų teikti 300 Eur per mėnesį išlaikymą, kuris atitinka realius jos poreikius. Šiuo metu pilnametę dukrą išlaiko tik jos tėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės L. G. pilnametei dukrai L. G., mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog L. G. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Vilniaus universitete pagal nuolatinę dieninių studijų formos programą, todėl pagrįstai tikėtina, kad dirbti ir gauti pajamų šiuo metu neturi galimybės, registruotino turto ir santaupų neturi.
6. Teismas, išanalizavęs prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą jos pilnametei dukrai nuo 2020 m. spalio 1 d., iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje, būtų pažeisti pilnamečio vaiko, studijuojančio aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, interesai, gali būti neužtikrinti jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, mokslams, išsilavinimui įsigyti, nes, kaip nurodė L. G., atsakovė šiuo metu neprisideda prie dukters išlaikymo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes apie būtinumą teikti paramą ir byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas priteisti L. G. iš atsakovės ne didesnį kaip 200 Eur dydžio laikiną materialinį išlaikymą (paramą). Tokio dydžio laikina finansinė parama L. G. yra būtina ir protinga, atsižvelgiant į jos būtinuosius poreikius ir atsakovės finansines galimybes nagrinėjamu laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė L. G. (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir L. G. prašymą atmesti, o nusprendus, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti tikslinga, sumažinti išlaikymo dydį, numatant pilnametei dukrai L. G. mokėti laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė pažymi, kad teismas nenurodė aplinkybių, kurias vertino, nustatydamas priteistino laikino išlaikymo dydį, nutartis nėra tinkamai motyvuota.
8.2. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į L. G. turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimybę pačiai gauti pajamų, atsakovės turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes, todėl teismo nustatyta laikino išlaikymo suma yra akivaizdžiai nepagrįsta.
8.3. Apeliantės vertinimu, L. G. turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia, nes iš ieškinio argumentų ir pridėtų įrodymų matyti, kad asmeniui užtenka lėšų ne tik būtiniausių poreikių tenkinimui, tačiau ir grožio paslaugoms, pramogoms, kurių dalis suaugusiųjų negali sau leisti.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovė nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog jos gaunamos pajamos yra tik šiek tiek didesnės už minimalųjį darbo užmokestį, jos sudaro apie 471 Eur per mėnesį. Jos ir sutuoktinio turimas nekilnojamasis turtas, kuriuo naudojasi sutuoktinis ir L. G., nėra padalytas, todėl jo realizuoti neturi galimybių. Asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausantis 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliantės nuomone, nepatvirtina geros turtinės padėties. Be to, apeliantė pažymi, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones klaidingai nurodoma, jog ji turi prabangų automobilį „Jaguar“, nes jos vardu nėra registruota jokių transporto priemonių.
8.5. Apeliantė pažymėjo, kad ji nevengia dukrai teikti išlaikymą, tačiau 200 Eur išlaikymo suma atsakovei yra pernelyg didelė našta. Iki dukros pilnametystės ji prisidėjo prie dukros išlaikymo, tačiau, L. G. tapus pilnamete, pradėjus studijuoti ir išlaikymo pareigai tapus sąlyginei, atsakovės nuomone, teisinga ir protinga išlaikymo suma būtų 150 Eur per mėnesį, todėl nuo 2020 spalio 1 d. ji moka 150 Eur dydžio išlaikymą.
8.6. Atsakovė nurodė, kad trečiojo asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, nes prašomoms taikyti priemonėms nebuvo jokio pagrindo ir poreikio, be to, neegzistavo aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės L. G. teisės.
9. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
9.1. Trečiojo asmens vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys atsakovės atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pakankamai ir tinkamai motyvuota, o tai, jog teismas detaliai neatkartojo L. G. nurodytų faktinių aplinkybių, smulkiai nevardijo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, visai nereiškia, jog teismo nutartis turi trūkumų.
9.2. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų (paaiškinimų, kiekvieno mėnesio išlaidų lentelių), kurie atskleidžia L. G. poreikius ir faktiškai turimas išlaidas, o tenkinus atsakovės prašymą dėl išlaikymo po 150 Eur per mėnesį, atsitiktų taip, jog ši suma nepadengtų jokių, net ir būtiniausių, L. G. poreikių ir išlaidų.
9.3. L. G. pareiškė, kad ji neturi jokio automobilio, neturi jokio turto, santaupų, negauna ir neturi galimybės gauti jokių pajamų.
9.4. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys atsakovės atskirojo skundo teiginiai, jog atsakovės turtinė padėtis neleidžia teikti reikiamo išlaikymo. L. G. nuomone, atsakovė teismui meluoja, jog ji neturi reikiamų finansinių galimybių teikti prašomą išlaikymą. Atsakovė važinėja nauju prabangiu automobiliu „Jaguar XE“, demonstruoja prabangą. Be to, atsakovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį nuomoja ir gauna pajamų, tačiau to teismui neatskleidžia, taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovė turi žemės sklypą.
10. Ieškovas E. G. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės L. G. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Ieškovas pažymėjo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir įvertino L. G. patikslintus reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Byloje yra detaliai nurodytos dukros išlaidos, tokias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai. Pilnametė L. G. pradėjo mokytis aukštojoje mokykloje, jos finansiniai poreikiai padidėjo. Vien už būsto nuomą Vilniuje kiekvieną mėnesį ieškovas moka po 300 Eur.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga. Ji asmeninės nuosavybės teise turi butą, jį nuomoja ir iš nuomos gauna pajamų, tačiau šių aplinkybių atsakovė teismui neatskleidė, be to, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, kurio duomenų atsakovė teismui taip pat nepateikė. Atsakovė taip pat turi ieškovo dovanotų vertingų daiktų, papuošalų, kuriuos ji galėtų parduoti.
10.3. Ieškovas pažymėjo, kad nors atsakovė teismui nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau ji šiame bute negyvena, nes šis butas yra nuomojamas ir jį administruoja atsakovė.
10.4. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors formaliai automobilis „Jaguar XE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotas atsakovės vardu, tačiau faktiškai šis automobilis priklauso atsakovei. Transporto priemonė yra registruota kitų asmenų vardu, tačiau juo, kaip savo, išimtinai naudojasi atsakovė, ji pati ir išsirinko minėtą automobilį.
Atsiliepimas
10.5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad atsakovė nėra sąžininga ir nėra nuosekli, nurodydama savo finansines galimybes. Ji siekia išvengti prievolių tiek valstybei – prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek išvengti prievolių dukrai, tačiau pati moka dideles pinigų sumas už ekspertizių byloje atlikimą, taip pat moka dideles pinigų sumas savo advokatei.
Šalies argumentai
10.6. Ieškovas nurodė, kad L. G. neturi jokio turto, santaupų, negauna jokių pajamų. Kadangi ji mokosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, neturi galimybių dirbti papildomo darbo. L. G. naudojasi ieškovo nupirktu automobiliu, kurio eksploatacijos išlaidas apmoka ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikė: pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, Nekilnojamojo turto registro išrašą, sąskaitos išrašą, ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė skelbimą iš tinklalapio. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, juos įvertins, pasisakydamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
16. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192¹, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
17. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones, teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi, kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, išnagrinėjus bylą iš esmės.
18. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir to, kokios yra atsakovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi iš L. G. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai L. G., mokamas periodinėmis išmokomis po 200 kas mėnesį, išlaikymas priteistas nuo 2018 m. birželio 18 d., iki bus priimtas teismo sprendimas. L. G. tapus pilnametei, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi teismas pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad išlaikymas L. G. iš atsakovės L. G. po 200 Eur priteistas nuo 2018 m. birželio 18 d. iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-34-998/2020, bet ne ilgiau, negu L. G. mokysis vidurinėje mokykloje.
21. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo metu L. G. yra pilnametė (gim. (duomenys neskelbtini) studijuoja Vilniaus universitete (duomenys neskelbtini) bakalauro valstybės finansuojamas dienines studijas, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji gyvena ir mokosi Vilniuje, čia nuomojasi butą, niekur nedirba.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Ir nors prie L. G. išlaikymo didžiąja dalimi prisideda ieškovas E. G., tačiau šios pajamos nėra pakankamos, be to, prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui priklauso abiem tėvams ir yra tęstinio pobūdžio. Ieškovei tapus pilnametei, jos būtinieji poreikiai taip pat išaugo – natūralu, jog studijuojančiai, atskirai nuo tėvų gyvenančiai, besivystančiai asmenybei reikia daugiau lėšų ne tik maistui, sveikatos priežiūrai, ugdymuisi, bet ir rūbams, laisvalaikiui, higienos priežiūrai. Be to, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad L. G. studijuoja ir gyvena Vilniuje, todėl papildomos išlaidos yra patiriamos už buto nuomą.
23. Paramos L. G. būtinumo faktą patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie jos turtinę padėtį. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. G. savo vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ir nors apeliantė nurodo, kad L. G. važinėja automobiliu BMW, tačiau šis automobilis nepriklauso L. G. nuosavybės teise. Kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovas, jis nupirko automobilį savo dukrai L. G., leido juo naudotis ir jis apmoka patiriamas automobilio ekploatavimo išlaidas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieninius poreikius, pilnametė L. G. neturi, todėl jai yra būtina parama būtiniesiems poreikiams patenkinti.
25. Apeliantė iš esmės sutinka, kad parama dukrai reikalinga, ji nurodo, kad nevengia prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau 200 Eur išlaikymo suma, L. G. nuomone, yra per didelė, nes jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 471 Eur, ji neturi turto, kurį galėtų realizuoti. Atsakovės vertinimu, L. G. pradėjus studijuoti, teisinga ir protinga išlaikymo suma būtų 150 Eur per mėnesį, todėl nuo 2020 spalio 1 d. atsakovė moka 150 Eur dydžio išlaikymą.
26. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualiąsias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriais atsakovė bando įrodyti jos ribotą galimybę teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nepaneigia fakto, jog atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai stabili. Ji turi nekilnojamojo turto (butas, esantis (duomenys neskelbtini)), pati, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, gauna pastovų darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra tik kiek didesnis už minimalųjį, tačiau tai negali būti priežastis sumažinti L. G. reikalingą išlaikymą (paramą), nes apeliantė nepateikė duomenų, kad ji yra nedarbinga ir negali susirasti geriau mokamo darbo.
29. Teismas nusprendžia, kad iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų pilnametės poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti pilnametės interesai. Apeliantė nepaneigė pilnamečio vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę laikino išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad teismas, nustatydamas priteistino laikino išlaikymo dydį, nutarties visiškai nemotyvavo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino prašyme nurodytas aplinkybes apie būtinumą teikti paramą, taip pat byloje pateiktus duomenis, o aplinkybė, kad motyvai galėjo būti išsamesni, ne tokie abstraktūs, nesudaro pagrindo teigti, kad nutartis yra neteisėta, neatitinkanti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvo, įpareigojančio tinkamai motyvuoti teismo nutartį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors skundžiamojoje nutartyje ir neįvardyti įrodymai, pagrindžiantys pilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju tai nedaro nutarties neteisėtos, kadangi skundžiama nutartimi ginčas dėl išlaikymo dydžio nebuvo sprendžiamas iš esmės, o buvo tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas nėra aiškiai per didelis. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti pilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad, išsprendus bylą iš esmės ir priteisus iš atsakovės pilnamečiam vaikui mažesnį išlaikymą negu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, susidaręs skirtumas bus įskaičiuotas į priteistą išlaikymą.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.