Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-1737-1120/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2-1737-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00254-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Agnė Tikniūtė (pirm.)
Ieškovas
MB "Luritz"
Atsakovas
MB "GMT investicija"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1737-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00254-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „GMT Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės mažosios bendrijos „GMT investicija“ prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu mažosios bendrijos (toliau – MB) „Luritz“ (toliau – ieškovė) ieškinį MB „GMT investicija“ (toliau – atsakovė) patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 74 176,09 Eur skolos, 808,51 Eur pelno palūkanų, 4 049,17 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 744,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Šalies argumentai

2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį atsakovei ta dalimi, kuria jis Vilniaus apygardos teismo buvo tenkintas. Tuo pačiu atsakovė prašė atidėti 1 411 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinio skundo pateikimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Nurodė, kad atsakovės teisės į turtą suvaržytos, nes visam atsakovės turtui pritaikytas areštas, todėl ji skundo teikimo metu objektyviai negali sumokėti žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo netenkino. Teismas nustatė, kad prašymui pagrįsti atsakovė pateikė antstolio 2020 m. vasario 24 d. turto aprašą. Teismas sprendė, kad pateiktas turto aprašas nelaikytinas tinkamu ir pakankamu įrodymu, kuris leistų teismui spręsti apie sudėtingą atsakovės turtinę (finansinę) padėtį ir, juolab, apie sunkumų laikiną pobūdį. Teismas vertino, kad bet kuriam veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui 1 411 Eur suma nelaikytina pernelyg didele finansine našta.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą atidėti 1 411 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Juridinio asmens finansinė atskaitomybė tvirtinama iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Areštas visam atsakovės turtui, kuris nurodytas turto apraše, pritaikytas 2020 m. vasario 24 d., t. y. areštas pritaikytas gerokai anksčiau prieš finansinės atskaitomybės patvirtinimą. Visas atsakovės turtas areštuotas nuo 2020 m. vasario 24 d., turimo turto apimtį geriausiai patvirtina turto aprašas.

4.2. Nesutiktina su teismo pozicija, kad 1 411 Eur suma bet kuriam veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui nelaikytina pernelyg didele finansine našta. Bet kokios atsakovės gaunamos ir prieš areštą turėtos lėšos yra areštuotos. Apeliacinio skundo teikimo metu atsakovė neturi galimybės disponuoti savo lėšomis ir turtu bei sumokėti žyminio mokesčio.

4.3. Iš turto aprašo matoma, kad atsakovė turi turto, kuris, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų būti parduotas arba išnuomotas. Atsakovė, gaudama pajamas iš paminėto turto, iškart galėtų sumokėti žyminio mokesčio sumą, jeigu tik turėtų galimybę disponuoti savo turtu.

4.4. Teismas apribojo atsakovės teisę kreiptis į teismą. ???Vėlesnis žyminio mokesčio apmokėjimas atsakovei šiuo metu neturint galimybės jo sumokėti, tačiau turint pakankamai turto apmokėti jį vėliau, nepakenks civilinio proceso tikslams, tačiau padės atsakovei efektyviai įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl 1 411 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

7. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

8. Atsakovė apeliaciniame skunde, už kurį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti, nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko iki šiol visam atsakovės turtui taikomas areštas. Atsakovei leista atlikti būtinuosius mokėjimus, t. y. atsiskaityti su darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis valstybės institucijomis bei ieškove. Išsprendus bylą ir priėmus sprendimą apeliacinėje instancijoje atsakovės turto suvaržymai bus panaikinti, todėl aplinkybė, trukdanti sumokėti žyminio mokesčio sumą, išnyks. Minėtiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė antstolio 2020 m. vasario 24 d. atsakovės turto aprašą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktas turto aprašas nelaikytinas tinkamu ir pakankamu įrodymu, kuris leistų teismui spręsti apie sudėtingą atsakovės turtinę (finansinę) padėtį ir, juolab, apie sunkumų laikiną pobūdį. Teismas vertino, kad bet kuriam veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui 1 411 Eur suma nelaikytina pernelyg didele finansine našta.

10. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad šiuo metu žyminio mokesčio sumokėti negali dėl to, kad šioje byloje areštuotas jos visas turtas, o galėdama disponuoti turimu turtu galėtų sumokėti žyminį mokestį. Teigia, kad pateiktas turto aprašas yra pakankamas įrodymas atsakovės turto apimčiai nustatyti.

11. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

12. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šis institutas taikomas, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-791-790/2020).

13. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).

14. Apibendrinus pažymėtina, kad siekiant nustatyti tikrąją asmens turtinę padėtį yra būtina turėti duomenis apie atitinkamą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateikusio asmens visų rūšių gaunamas (gautinas) pajamas, taip pat visą šio asmens registruojamą turtą bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, prašydama atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, nepateikė duomenų apie mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė aktualių duomenų iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro apie atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie atsakovei priklausančias transporto priemones, taip pat nepateikė duomenų, ar atsakovė turi sukaupusi santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikė šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.

15. Atsakovė, pirmosios instancijos teismo prašydama atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, pateikė tik 2020 m. vasario 24 d. antstolio sudarytą atsakovės turto aprašą iš kurio matyti, kad atsakovė turi keturias banko (kredito įskaitų) sąskaitas, kuriose apribota 84 381,18 Eur sumą, taip pat turi 7 nekilnojamojo turto objektus – žemės klypus ir jų dalis.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog asmens turtui ir piniginėms lėšoms civilinėje byloje taikyti laikini disponavimo ribojimai, kurie kliudo jam nagrinėjamoje byloje sumokėti žyminį mokestį už atliekamą procesinį veiksmą (paduodamą apeliacinį skundą), nėra priskiriama prie aplinkybių, savaime teikiančių pagrindą prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018). Žyminio mokesčio atidėjimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų įvertinti pritaikyto turto arešto masto reikšmę prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą asmens turtinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Būtent todėl teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realia šio asmens turtine padėtimi.

17. Atsakovė kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nepateikė papildomų duomenų apie savo turtinę padėtį – kiek iš viso piniginių lėšų ji turi visose banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose bei kasoje, kaip pasikeitė jos turtinė padėtis nuo 2020 m. vasario 24 d. antstolio turto aprašo sudarymo, kokių pajamų gavo, ar ji turi skolininkų, kokio kito (neregistruotino) turto turi. Atsakovė nepateikė aktualių jos finansinę padėtį atspindinčių duomenų, nors po 2020 m. vasario 24 d. pateikto turto aprašo sudarymo iki prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (2020 m. spalio 20 d.) praėjo beveik 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje nustatė, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna mokėjimus iš kitų asmenų, todėl pagrįsta teigti, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2020 m. vasario 24 d. antstolio sudaryto turto aprašo neabejotinai pasikeitė. Minėtos informacijos atsakovė neatskleidė ir atskirajame skunde. Atskirasis skundas ir negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio iš esmės ir toliau grindžiami atsakovės turtui pritaikytu areštu.

18. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei turint keturias banko (kredito įskaitų) sąskaitas, kuriose apribota 84 381,18 Eur suma, o banko (kredito įskaitų) sąskaitose esančiai sumai viršijant 84 381,18 Eur sumą, atsakovė gali jomis disponuoti. Esant nepateiktiems konkretiems duomenims apie visose atsakovės banko (kredito įskaitų) sąskaitose esančias sumas, teismas neturi galimybės įsitikinti, ar atsakovė išties negali šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio.

19. Kaip minėta, turto aprašas nėra pakankamas įrodymas atsakovės turtinei padėčiai visapusiškai išanalizuoti bei konstatuoti, kad atsakovė nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nei, tuo labiau, įvertinti, ar atsakovė turėtų 1 411 Eur sumą jos apeliacinio skundo atmetimo atveju. Vertinant byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad atsakovė neatskleidė savo finansinės padėties, nepateikė išsamių duomenų, leidžiančių teismui nustatyti jos realią finansinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės deklaruojamą negalėjimą šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atidėti 1 411 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei mažajai bendrijai „GMT Investicija“ 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, sumokėti 1 411 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų vienuolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2674-643/2020 ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Teisėja Agnė Tikniūtė