- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- 2-791-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00075-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams atsakovams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas D. B. paskolą, gautą pagal 2006 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/05/19T su vėlesniais jos pakeitimais, padengė pilnai (prievolę įvykdė pilnai); 2) pripažinti ieškovo D. B. atsakovui Luminor Bank Lietuvos skyriui duotą turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), hipoteką pasibaigusia; 3) pakeisti 2006 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 06/05/19T 5.2 punktą ir nuo Sutarties sudarymo dienos (2006 m. gegužės 2 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų bei visas ieškovo mokėtas sumas, kurias atsakovas per visą laikotarpį yra įskaitęs į palūkanų apmokėjimą, įskaityti į ieškovo paskolos padengimą; 4) panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. rugsėjo 8 d. vykdomuosius dokumentus Nr. 2-12691, 2-12692, 2-12693, 2-12694.
2. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, o kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra bloga, šią aplinkybę patvirtina pažyma apie gaunamą darbo užmokestį, banko sąskaitos išrašas, registrų pažymos. Ieškovui priklausantis turtas areštuotas, todėl jis negali pasiskolinti lėšų įkeičiant turtą. Ieškovas prašė atsižvelgti į tai, kad paskola, dėl kurios tinkamo vykdymo kyla ginčas, buvo paimta vartojimui. Be to, ieškovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o tai patvirtina jo blogą finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, nustatė terminą ieškovui sumokėti 15 000 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo deklaruojamos sunkios finansinės padėties pagerėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, todėl laikė, kad byloje neįrodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsnio taikymui būtina sąlyga, jog atsakovas ateityje turės galimybių sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad nebuvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens D. B. mokumo atkūrimo planas ir bankroto byla nutraukta, kadangi D. B. nesiekė iš esmės pagerinti savo turtinės padėties, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė sieksiantis susirasti geriau apmokamą darbą ar dėti pastangas ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškinys yra paduotas valstybėje siaučiant pandemijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu visos valstybės institucijos yra sudariusios sąlygas atidėti mokesčių mokėjimą, o Teisėjų taryba yra išplatinusi žinutę, jog Lietuvos teismai raginami ieškoti būdų ir sudaryti sąlygas, kad karantino metu asmenims nebūtų ribojama teisė į teisminę gynybą. Ieškovas laiko, kad teismai šioje situacijoje turi protingai taikyti CPK nuostatas. Ieškovo teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į ekonominę situaciją, tokiu būdu užkirto kelią į teisminę gynybą.
6.2. Pažymėjo, kad ieškovas užsiima individualia veikla – nuomoja nekilnojamąjį turtą. Iki fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo visos pagal sutartį gaunamos pajamos – 3 200 Eur – buvo pervedamos bankroto administratoriui. Dėl susiklosčiusios padėties, visi mokėjimai už nuomą yra sustoję ir nuomininkas nebemoka nuomos mokesčio. Šiuo metu ieškovas jokių kitų pajamų negauna, todėl 15 000 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui būtų nepakeliama finansinė našta. Nurodo, kad pasibaigus karantinui galės per mėnesį gauti iki 3 200 Eur pajamų, taigi turės galimybę sutaupyti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nors atskirajame skunde ieškovas nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, tačiau jis su atskiruoju skundu pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir nurodė, kad šios nuomos sutarties pagrindu ieškovas pasibaigus karantinui gaus pajamas, kurias gali sutaupyti ir ateityje sumokėti žyminį mokestį.
9. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, kadangi jie gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl ieškovo turtinės padėties ir jo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
12. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tuo tarpu žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
13. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
14. Ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus, kurie apmokestinami 15 000 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas ieškinio pateikimo metu sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o žyminį mokestį už pareikštą ieškinį prašė atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog ateityje turės galimybių sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad, pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtam karantinui, jis turės galimybę sukaupti lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti.
15. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2020 m. sausio mėnesį gavo bendras 853,50 Eur draudžiamąsias pajamas iš UAB „Amaltas“ ir UAB „Aukso obuolys“ (1 t. b. l. 44), savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo (1 t., b. l. 42), ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu Minijos g. 2, Klaipėda, buvo areštuotas (1 t., b. l. 62–66). Ieškinio pateikimo metu aktualių duomenų apie disponuojamas pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, nepateikta, tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 17 d. VĮ „Registrų centro“ turto arešto aktų registro išrašo 8.1.2.15, 8.1.2.17 papunkčių matyti, kad ieškovo piniginės lėšos banko sąskaitose areštuotos nuo 2015 m. gruodžio 14 d., paliekant teisę kiekvieną mėnesį disponuoti 325 Eur suma (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. gavo 303,50 Eur dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Aukso obuolys“.
16. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai tvirtinta, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo mokėti 3 200 Eur už nuomojamas patalpas. Ieškovo teigimu, šių pajamų dėl susiklosčiusios ekonominės padėties ir paskelbto karantino negauna, tačiau, pasibaigus pandemijos laikotarpiui, jis galėtų sutaupyti ir sumokėti žyminį mokestį nagrinėjamoje civilinėje byloje.
17. Iš civilinės bylos medžiagos (1 t., b. l 41) ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi D. B. buvo iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad 2006 – 2007 metais pareiškėjas ėmė kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti ir nuomos verslui vystyti, tačiau nuomininkai laiku neatsiskaitydavo, pareiškėjas negalėdavo tinkamai ir laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o šiuo metu turimas nekilnojamasis turtas yra nuvertėjęs ir, jį pardavus, pareiškėjas negali padengti skolų. Nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi bankroto byla buvo nutraukta. Teismas, nutraukdamas bankroto bylą, pažymėjo, kad pareiškėjas, gaudamas vos 277,50 Eur darbo užmokestį, nesiekia dėti maksimalių pastangų ir kuo labiau patenkinti kreditorių interesus, todėl sprendė, kad mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios ir nukreiptos į pareiškėjo mokumo atkūrimą, jos neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jų bei kreditorių interesų pusiausvyros.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovas ieškinio pateikimo metu objektyviai neturėjo finansinių galimybių sumokėti 15 000 Eur dydžio žyminio mokesčio. Kaip minėta, ieškovas neturėjo likvidaus turto – nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose buvo areštuotos. Ieškovui D. B. dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri buvo nutraukta mokumo atkūrimo plane nenumačius tinkamų mokumo atkūrimo priemonių. Nors ieškovas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau jos savo dydžiu nebuvo pakankamos žyminiam mokesčiui sumokėti. Nors, kaip matyti iš fizinio asmens bankroto byloje esančių duomenų ir ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo mokėti 3 200 Eur už nuomojamas patalpas, ieškovas gavo nuomos pajamas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną ir dėl to iš esmės buvo apribota viešojo ir privataus sektoriaus veikla, todėl tikėtini ieškovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad jis dėl valstybėje paskelbto karantino laikinai neteko galimybės gauti pajamų iš nuomojamų patalpų.
19. Nors ieškovas ieškinio pateikimo metu neturėjo finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog ateityje turės galimybių sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo galimybės ateityje sukaupti lėšų, reikalingų žyminiam mokesčiui sumokėti, atsižvelgtina į tai, kad, kaip pažymėjo Klaipėdos apylinkės teismas, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutraukdamas ieškovo bankroto bylą, ieškovas yra darbingas, turintis pakankamai darbinės patirties verslo vystymo ir vadovavimo srityje, asmuo. Tai reiškia, kad ateityje ieškovas turi galimybę gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos. Be to, ieškovas ateityje turi galimybę gauti ir pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos bei jas nukreipti žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra išnykusios aplinkybės, nurodytos atskirajame skunde, trukdančios ieškovui gauti šių pajamų – Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, be to, valstybė įdiegė mechanizmą iš dalies kompensuoti patalpų, skirtų ekonominei veiklai vykdyti, nuomos mokesčio apmokėjimą (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 4-275 „Dėl Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais)). Taigi, manytina, kad ieškovas bent jau nuo 2020 m. birželio mėn. turi galimybę gauti pajamų iš nuomojamų patalpų ir jas nukreipti žyminio mokesčio sumokėjimui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taip užtikrinant ieškovui realią galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Tačiau įvertinus, kad iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ieškovas jau turėjo galimybę sukaupti dalį lėšų, reikalingų žyminiam mokesčiui sumokėti, spręstina, jog viso mokėtino žyminio mokesčio atidėjimas šiuo atveju nėra tikslingas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir įpareigoti ieškovą sumokėti 5 000 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį už paduodamą ieškinį, o likusios žyminio mokesčio dalies – 10 000 Eur – sumokėjimą atidėti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti ieškovui D. B. terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) žyminio mokesčio dalį, o likusios 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.