Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (suinteresuoto asmens) J. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-37-805/2011, kuria atmestas pareiškėjos (suinteresuoto asmens) J. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. L., A. L., V. J. L., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2009-07-02 nutartimi nustatė likusiai be tėvų globos E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja paskyrė A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m., mergaitės gyvenamąją vietą nustatė kartu su nuolatine globėja (t.3, b.l.35-41). Šią Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, atmesdami suinteresuotų asmenų J. L., A. ir V. J. L. apeliacinius ir kasacinius skundus, Kauno apygardos teismas 2009-12-09 nutartimi (t.3, b.l.122-130) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-13 nutartimi (t.3, b.l.295-312) paliko nepakeistą.

2010-06-01 pareiškėja (suinteresuotas asmuo) J. L. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinimo (t.5, b.l.2-14, t.5, b.l.31-37), pareiškėja prašė: atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 procesą ir panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį bei priimti naują nutartį, kuria prašė E. L. nuolatine globėja paskirti J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jos nuolatinę gyvenamąją vietą nustatant su nuolatine globėja adresu (duomenys neskelbtini) Balbieriškio sen., Prienų raj. Prašymą pareiškėja grindė LR CPK 366 str. 1 d, 2 p., 3 p.,5 p., 6 p., 7 p., 8 p. 9 p. numatytais pagrindais ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri yra ta, jog E. L. šiuo metu sukako 2,5 metų, ji gali išreikšti savo valią su kuo gyventi, taip pat paaiškėjo, kad paskirta globėja A. B. laukiasi kūdikio, todėl laikytina, kad ji negalės tinkamai pasirūpinti globotine. Tai yra pareiškėjos manymu naujai paaiškėjusios aplinkybės (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja tai pat nurodė, jog pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, suklaidino teismą, nurodęs, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turto administratoriaus paskyrimo. Šiuo metu mergaitė gauna išmokas, be to yra potenciali savo senelių turto paveldėtoja, todėl pareiškėja mano, kad globotinė turi turto, todėl reikalingas turto administratoriaus paskyrimas, o tai yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje (LR CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėja teigia, kad yra neteisėtas 2008 05 23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, o šiuo įsakymu iš esmės buvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teismui. Pareiškėja mano, kad nors minėto įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo skųstas ir tikrintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jis yra akivaizdžiai neteisėtas, o tai sudaro atskirą pagrindą kadangi Birštono savivaldybės administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus (LR CPK 366 str. 1 d. 5 p.). Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl globėjo paskyrimo, mažametė E. L. buvo neveiksni, o ją atstovaujančios institucijos Birštono savivaldybė ir Prienų savivaldybė pateikė skirtingas išvadas byloje dėl vaiko globėjo skyrimo, o tai prilyginama situacijai, kai mergaitė nebuvo atstovaujama tinkamai, nes nebuvo vienos iš atstovaujančių šalių procese (LR CPK 366 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėja teigia, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi nuolatinės globos nustatymas teismo sprendimu palietė J. L. sutuoktinio J. L. ir A. B. sutuoktinio A. B. teises bei teisėtus interesus, o jie į civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėja teigė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo atitinkamų procesinių sprendimų visada nagrinėdavo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje būdavo kuris nors iš tų pačių teisėjų-E. Tamašauskas, A. Čeplinskas, arba R. Buzelis. Teisėjas A. Čeplinskas galimai yra B. šeimos draugas. Prienų rajono apylinkės teisme šią atnaujintą bylą nagrinėjo teisėjas A. Grauželis, jis nagrinėjo dar kelias bylas su suinteresuotu asmeniu J. L., tai kelia abejones pareiškėjai dėl teisėjų išankstinio nusistatymo ir ji daro prielaidą, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus (LR CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko nuolatinės globos, netinkamai taikė LR CPK teisės normas, reglamentuojančias nuolatinės globos skyrimą (LR CPK 502 str. 4 d.). Todėl yra pagrindas atnaujinti bylą LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu.

Prienų rajono apylinkės teismas 2011-05-26 nutartimi (t.6, b.l.87-102) atmetė suinteresuoto asmens J. L. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, priteisė iš J. L. A. B. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 423,50 Lt ir 145 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atskiruoju skundu (t.6, b.l.107-118) pareiškėja (suinteresuotas asmuo) J. L. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti sprendimą, kuriuo būtų atnaujintas Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos bylos Nr. 2-23-644/2009 procesas J. L. pateikto prašymo pagrindu, dėl šių motyvų:

1) teismas neišsamiai išnagrinėjo prašyme nurodytas bei procese dalyvaujančių asmenų išdėstytas aplinkybes ir argumentus, suponuojančius proceso atnaujinimo būtinybę, nevertino mažamečio vaiko interesams itin reikšmingų aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina, o civilinės bylos procesas, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, išvengti itin didelės žalos ir neigiamų padarinių mažametės E. L. atžvilgiu padarymo, atnaujintinas pareiškėjos prašyme išdėstytais pagrindais. Teismas, priimdamas nutartį dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo ir A. B. mergaitės globėja paskyrimo bei nuolatinės gyvenamosios vietos su globėja nustatymo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai taikė CPK 491 str. 2 d. ir CPK 502 str. 4 d., taip pat Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas nuostatas, nustatančias, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, todėl yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009 atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas visiškai formaliai vertino susidariusią situaciją, neatsižvelgdami į vaiko interesų apsaugos ir gerovės prioritetą, nevertindami galimo teismo sprendimo pasekmių vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, visapusiškai, pasitelkiant atitinkamos srities specialistus - ekspertus, neišanalizuodami susidariusios situacijos, ko pasekoje būtų priimtas vaiko teises bei teisėtus interesus bei tikruosius poreikius atitinkantis teismo sprendimas. Teismai, spręsdami, su kuriuo iš kandidatų į mažametės globėjus mergaitei bus augti geriau, ne tik neatsižvelgė į mergaitės interesus, neteikė jiems pirmumo prieš visus kitus veiksnius, bet ir formaliai, nesigilindami vertino abiejų kandidatų į globėjus materialinę padėtį, prieštaringai nustatinėjo atitinkamas suinteresuotų asmenų moralines savybes charakterizuojančias aplinkybes. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesiekė pilnai išsiaiškinti, kokį poveikį mažametei mergaitei jos psichinės ir fizinės sveikatos atžvilgiu sukels jos perdavimas iš vienos šeimos, prie kurios ji yra prisirišusi ir kurioje auga, kaip tikroje biologinėje šeimoje, tinkamai auginančioje ir pilnai bei visapusiškai tenkinančioje visus būtinus mergaitei augti poreikius, sukuriančioje palankią aplinką visapusiškam mergaitės vystymuisi, kitai šeimai, kuri teismo formaliu įvertinimu galėtų suteikti geresnes materialines - buitines sąlygas mergaitei augti ir vystytis (didesnės pajamos, geresnis butas, gyvenimas mieste, o ne kaime ir pan.). Vadovaujantis CPK įtvirtintomis teisės normomis, materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant vaiko globos nustatymą, kadangi sprendžiant tokį klausimą, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių bei veiksnių, sąlygojančių tinkamą mergaitės fiziologinį ir psichologinį vystymąsi, saugios ir jaukios aplinkos augti sudarymą, visapusišką galėjimą tenkinti vaiko poreikius, vaiko santykius ir siejantį ryšį su potencialiais globėjais, kas suponuoja vaiko interesų apsaugos ir gerovės užtikrinimą. Teismai, priimdami sprendimą dėl mergaitės nuolatinės globos nustatymo ir A. B. jos nuolatine globėja paskyrimo, vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijų suteikta klaidinga informacija ir iškreiptu susidariusios situacijos vertinimu, neskirdami nepriklausomos psichologinės ekspertizės, kurią atliktų savo sritį išmanantys ir objektyvią informaciją pateikti galintys specialistai, vadovavosi savo subjektyvia nuomone dėl žalos mažametei mergaitei padarymo, jei mergaitė bus perduota A. B. šeimai, kurios visiškai nepažįsta (jau daugiau nei metus teismo sprendimu nuolatine globėja paskirta A. B. nėra atvykusi pasimatyti su mergaite, kas atitinkamai charakterizuoja globėju paskirtą asmenį), pagrįsta subjektyviu ir nekompetentingu vertinimu, jog dėl mažo amžiaus mergaitė gali greitai adaptuotis kitoje šeimoje ir jai nebus padaryta jokios žalos. Net ir ne specialistui akivaizdu, kad mergaitę atskyrus nuo jai artimais tapusių asmenų (dabartinės šeimos), bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala mergaitės visapusiškam vystymuisi, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl globos paskyrimo, abiems kandidačių į globėjas šeimoms turint daugmaž vienodas (pakankamas) materialines - buitines sąlygas mažametei E. L. auginti, pirmenybę turėjo teikti vien tik vaiko interesams ir išsamiai įvertinus susiklosčiusią situaciją, spręsti, kurioje šeimoje mažamečiam vaikui augti būtų geriau, atsižvelgiant į tai, jog nuo pat kūdikystės dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, mergaitė auga su J. L. ir šioje šeimoje ji jaučiasi kaip tikroje biologinėje šeimoje, bei į tai, kokias pasekmes sukels vaiko atskyrimas nuo šios šeimos. Teismai visų šių aplinkybių išsamiai arba visiškai nevertino, dėl ko netinkamai taikant/iš viso netaikant Konstitucijos, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, CK, CPK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normų, buvo pažeistas svarbiausias vaiko interesų ir gerovės pirmumo principas ir priimtas neteisingas sprendimas, pažeidžiantis mažametės E. L. interesus. Todėl siekiant tinkamai, pasitelkiant visas įmanomas priemones bei kompetentingas institucijas ir profesionalius specialistus, įvertinti nuolatinės globos skyrimo vienam ar kitam kandidatavusiam į globėjus asmeniui apsektus bei atitinkamas nuolatinės globos paskyrimo teigiamas ir neigiamas puses, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko teises bei interesus, užtikrinti LR galiojančių bei tarptautinių teisės aktų, garantuojančių vaiko interesų apsaugą, įgyvendinimą, turi būti atnaujintas šios bylos procesas ir, išsamiai išanalizavus visas aplinkybes, priimtas motyvuotas ir teisingas sprendimas mažamečio vaiko atžvilgiu. Teismo motyvas, jog J. L. argumentas, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, neįrodytas, yra visiškai nepagrįstas. Teismui buvo pateiktos psichologo rekomendacijos bei vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, jog vaikui geriausia ir saugiausia būtų augti toje šeimoje, kurioje jis auga nuo pat biologinių tėvų netekimo;

2) yra pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismo išvada, jog mažametė E. L. šiuo metu negalėti suprasti ir išsakyti savo nuomonės atitinkamu (globėjo skyrimo) klausimu, nesuprantama. Nei vienas teismas neturi specialių medicininių ir psichologijos žinių, kad galėtų konstatuoti atitinkamų emocinių išgyvenimų įtaką tolesnei vaiko psichologinei, fizinei, emocinei ir bendravimo raidai, ar tai, jog šiuo metu E. L. yra (sprendimo priėmimo metu buvo) per mažo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. Tokia išvada negali būti padaryta neatlikus psichologinės ekspertizės ar negavus atitinkamų specialių žinių turinčių profesionalų išvados. Ekspertizė nebuvo atlikta, išvada nebuvo gauta, taip pat nebuvo pasitelkti specialių psichologijos žinių turintys specialistai nei civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009 nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Todėl bet kokie teismo teiginiai, kuriems pagrįsti būtinos specialiosios žinios, nesant atitinkamų ekspertų išvadų, yra visiškai nepagrįsti. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, buvo nurodytas ne mergaitės amžius (kaip priešingai teigiama skundžiamoje nutartyje), bet mažametės E. L. gebėjimas išreikšti atitinkamą valią. Pareiškėjos pateiktoje 2010-05-25 psichologo išvadoje konstatuota, jog „atsižvelgiant į susiformavusį prisirišimą ir esamus santykius su p. L., staigus mergaitės atskyrimas nuo dabartinės šeimos sukeltų realią grėsmę - emocinės, pažintinės, fizinės ir socialinės raidos sutrikimus. Mergaitei „psichologiškai sveikiausia būtų, jei E. ir toliau augtų minėtų asmenų (J. ir J. L.) šeimoje ir nereikėtų patirti izoliacijos nuo žmonių, su kuriais sieja stiprus prisirišimas“. Taigi, specialisto išvadoje konstatuoti žalingi padariniai mažamečio vaiko atžvilgiu, mergaitę atskyrus nuo dabartinės faktinės šeimos. Tokios išvados gavimas jau po teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nemotyvuotai atsisakius atlikti psichologinę ekspertizę, laikytinas itin reikšminga aplinkybe, neabejotinai turinčia įtakos civilinės bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai. Aplinkybė, jog A. B. laukiasi, jau egzistavo civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei kitiems suinteresuotiems asmenims, nei teismui nebuvo žinoma, o paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Aplinkybė, jog nuolatine E. L. globėja paskirta A. B. laukiasi, šiai bylai yra reikšminga, kadangi tuo atveju, jeigu ši aplinkybė būtų žinoma anksčiau, teismo sprendimas dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo galbūt būtų buvęs kitoks. Išaiškėjus naujai aplinkybei, turinčiai esminės reikšmės bylai, svarstytinas klausimas, ar A. B. tikrai geriau pasirūpins mažamete ir be tėvų globos likusia E. L., kuriai reikalingas itin didelis dėmesys, glaudus ir nuolatinis bendravimas, psichologinė ir moralinė parama, tuo labiau, jautriu pereinamuoju mergaitės perdavimo iš vienos šeimos kitai šeimai laikotarpiu, jei faktiškai visas dėmesys bus skiriamas naujagimiui (neskaitant dar vieno mažamečio vaiko - B. 4 metukų sūnaus). Be to, kyla abejonės ir dėl mergaitės materialinės gerovės, kadangi A. B. susilaukus vaiko, ne tik sumažėja šeimos pajamos, bet ir atsiradus naujam šeimos nariui (kūdikiui), atitinkamai padidėja išlaidos. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi itin didelę reikšmę ir turėtų būti vienas pagrindų civilinės bylos dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo, globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo procesui atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo, Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė prašymą ir kaip vieną iš pagrindų procesui atnaujinti nurodė ne tik atitinkamos specialisto - psichologo išvados (profesionalaus situacijos įvertinimo) gavimą, bet ir naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog A. B. šeima pagausėjo dar viena atžala. Pirmenybė turėtų būti teikiama prioritetinei vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugai ir užtikrinimui, juo labiau vaiko teisių apsaugos institucijoms manant, kad siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei interesus, būtinas proceso civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinimas. Šios vaiko teisių apsaugos institucijos išreikštos nuomonės, priimant nutartį dėl proceso atnaujinimo, turėtų būti paisoma, juo labiau, kad tokia institucijos išreikšta pozicija ir J. L. prašymo palaikymas gali būti prilyginamas globos institucijos valios dėl galimo globėjo pakeitimo (CK 3.246 str. 2 d. ir 3 d.) išraiška, tikslu užtikrinti prioritetinių mažamečio vaiko interesų apsaugos principų įgyvendinimą šioje situacijoje. Be to, turėtų būti keliamas klausimas ir dėl to, ar A. B. tinkamai atlieka/gali atlikti savo, kaip globėjos, pareigas mažametės E. L. atžvilgiu. A. B. jau beveik vienerius metus nėra aplankiusi ir mačiusi savo globotinės, iki šiol nevykdo jokių vaikų psichologų sudaryto rekomendacinių priemonių dėl mažamečio vaiko adaptacijos plano (ignoruoja tokių priemonių būtinybę). Neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiai dienai B. šeimos pajamos yra pakankamos trims vaikams išlaikyti, o finansinė padėtis po antrojo vaiko gimimo šeimoje nepasikeitė. Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl B. šeimos pagausėjimo įtakos ne tik jų materialinei padėčiai, bet ir buities sąlygų pasikeitimo, taip pat laiko ir dėmesio skyrimo mažametei E. L. atžvilgiu visiškai nenagrinėjo, jų nevertino;

3) nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą, teismas faktiškai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009 ir sprendžiant klausimą dėl nuolatinės globos mažametei E. L. nustatymo, globėjo paskyrimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, teismui buvo teikiami duomenys apie globėjų J. L. ir A. B. sutuoktinių darbovietes, jų charakteristikas, gaunamas pajamas, nuobaudų ar teistumo turėjimą ir kita informacija, reikalinga tam, kad būtų tinkamai parinktas mažametės E. L. globėjas. Todėl darytina išvada, jog nuolatinės globos nustatymas ir vieno ar kito globėjo paskyrimas netiesiogiai turėjo ir turi įtakos tiek J. L. sutuoktinio J. L., tiek A. B. sutuoktinio A. B. teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi būtent kartu su vienu iš jų taipogi turės/turi gyventi bei augti mažametė, jai bus skiriamas abiems sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis plotas, šeimos gaunamų pajamų dalis. Todėl akivaizdu, jog tiek J. L., tiek A. B. privalėjo būti įtraukti į civilinės bylos dėl nuolatinės globos mažametei E. L. nustatymo nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis, kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 turi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo J. L., priešingai nei išdėstyta skundžiamoje teismo nutartyje, nurodė, kokios J. L. ir A. B. teisės buvo pažeistos, Prienų rajono apylinkės teismui priėmus 2009-07-02 nutartį: faktiškai buvo pažeistos jų turtinės ir apribotos procesinės teisės, nes jie negalėjo pasinaudoti byloje dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis (teikti prašymus, paaiškinimus, atsikirtimus, susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, gauti teismo sprendimą, jį apskųsti bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikia procesinis įstatymas). Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009 bei priimant sprendimą byloje, buvo nagrinėjamos bei teismo vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios tiek su J. L., tiek su A. B., t. y. buvo vertinamos jų pajamos, materialinė gerovė, asmeninės savybės, jų pasirengimas globoti mažametę ir kt. Dėl šių teismo nagrinėtų aplinkybių (ypač dėl neigiamą J. L. charakteristiką formuojančių ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių, susijusių su administracine atsakomybe, tariamu alkoholio vartojimu, smurtu šeimoje ir kt.) minėti asmenys procese neturėjo galimybės išdėstyti/suformuoti savo pozicijos ir paneigti tokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios praktiškai suponavo atitinkamo teismo sprendimo dėl nuolatinės globos priėmimą. Liudytojo (kokiu šioje byloje buvo J. L.) procesinės teisės yra ribotos, lyginant su suinteresuoto asmens turimomis procesinėmis teisėmis civilinėje byloje, todėl teismo teiginiai, kad minėti asmenys dalyvavo teismo posėdžiuose, palaikė savo sutuoktines, kas neva reiškia tinkamą jų teisių bei interesų byloje gynimą, atstovavimą ar pozicijos išreiškimą, yra nepagrįsti. Teismo argumentas, jog civilinėje byloje priimtuose teismo sprendimuose nėra pasisakyta dėl A. B. ir J. L. teisių ar pareigų globotinės atžvilgiu, dėl ko neva nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 proceso, yra visiškai nepagrįstas. Byloje priimtuose teismo sprendimuose buvo nagrinėtos su J. L. ir A. B. tiesiogiai susijusios aplinkybės (pajamos, materialinė gerovė, asmeninės savybės, jų pasirengimas globoti mažametę ir kt.), be to, akivaizdu, jog mergaitę globojant A. B. ar J. L. (teismui paskyrus globėja vieną iš sutuoktinių), ji turėtų augti jų šeimose, t. y. kartu su sutikimus davusiais sutuoktiniais - A. B. ar J. L., mažametės išlaikymui turėtų būti skiriamos bendros šeimos pajamos (kurios, beje, buvo vertinamos proceso metu), sutuoktiniai turėtų prisidėti prie mažametės auklėjimo ir pan. Taigi, teismo sprendimu akivaizdžiai sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos nuolatinio globėjo sutuoktinio atžvilgiu (nepaisant to, kad tai tiesiogiai teismo sprendimuose ir nėra įvardyta), ką patvirtina ir tai, jog J. L., nepaisant to, jog nebuvo proceso dalyvis, šiuo metu yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymą. Vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., į bylą suinteresuoti asmenys gali būti įtraukiami motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. LAT yra išaiškinęs, jog nustačius aplinkybę, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ar pareigoms, teismas privalo įtraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje (LAT 2001-09-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-807/2001). Nustatyti, ar asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, yra teismo prerogatyva, netgi pareiga, siekiant tinkamai, teisingai ir teisėtai išnagrinėti civilinę bylą bei priimti teisėtą ir materialinės bei procesinės teisė normų nepažeidžiantį teismo sprendimą. Todėl šiuo atveju teismo pasyvumas ir neveikimas, A. B. ir J. L. nepareiškus atitinkamo prašymo dėl įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo;

4) procesas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 gali būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu, t. y. kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagristas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. 2008 m. gegužės 23 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“, kuriuo iš esmės vadovavosi visų instancijų teismai nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009, buvo priimtas nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktus. Ginčijant įsakymą, itin glaudžiai susijusį su šios civilinės bylos dalyku, įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (jeigu vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-06, 2010-02-19, 2004-07-07, 2004-06-09, 2004-12-01 nutartys), turėtų būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismo. Nors įsakymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nagrinėjant civilinę bylą dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjos prašyme nurodyta, jog įsakymas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi: 1) priimtas netinkamo subjekto; 2) priimtas praleidus CK 3.250 str. 2 d. nustatytą trijų dienų terminą; 3) priimtas nesant laikinosios globos formai nustatyti numatytų CK pagrindų; 4) pažeista informavimo apie tokio administracinio akto priėmimo tvarka; 5) administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatuose nustatytų tokiam aktui keliamų reikalavimų. Teismas skundžiamoje nutartyje prieštaringai motyvavo šio pagrindo procesui atnaujinti atmetimą, tokių būdu priimdamas nepagrįstą nutartį. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo negali būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo stadijoje, tačiau šį klausimą faktiškai nagrinėjo. Be to, teismas nurodė, jog šiai dienai įsakymas nėra panaikintas, nors būtent jį panaikinti pareiškėja ir prašė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta civilinė byla Nr. 2-3-644/2011, kurioje, anot teismo, yra sprendžiamas įsakymo teisėtumo klausimas, pareiškėjai nėra žinoma. Pareiškimą dėl įsakymo panaikinimo yra pateikusi Prienų rajono apylinkės prokuratūra, ji įsakymą ginčija veikiausiai kitais pagrindais, nei pareiškėja. Todėl CPK 137 str. 2 d. 5 p. nurodyto pagrindo nenagrinėti pareiškėjos reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, nėra (byla nėra dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Be to, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog vis dėlto yra keliamas klausimas dėl įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo (teisėsaugos institucijų iniciatyva), todėl nors atitinkamas administracinis aktas dar nėra panaikintas, tačiau tokia galimybė teismui priimant atitinkamą nutartį neatmestina, juo labiau, kai tokio įsakymo neteisėtumą įžvelgia ir kiti teisėsaugos subjektai, inicijavę įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimą teismine tvarka. Vaiko globos organizavimo nuostatuose, kuriais vadovavosi Birštono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą dėl laikinos globos, yra numatyta, jog apie sprendimą skirti asmenį globėju turi būti informuojami visi asmenys, pareiškę tokį norą, kartu nurodant motyvus, dėl kurių vienas ar kitas asmuo negali tapti globėju. Norą globoti mergaitę buvo pareiškusios J. L. ir A. B.. Tačiau apie sprendimą dėl A. B. paskyrimo laikinąja globėja J. L. informuota nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeista tokio teisės akto paskelbimo suinteresuotiems asmenims tvarka, juo labiau kad E. L., kuriai įsakymu buvo paskirta laikinoji globa, tuo metu buvo pas J. L. (apie ką žinojo tiek Birštono savivaldybės, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos kompetentingi darbuotojai). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų buvusi supažindinta su ginčijamu įsakymu, dėl ko teismo teiginiai, kad apie įsakymo priėmimą pareiškėja sužinojo iš karto po tokio akto priėmimo ir galėjo pasinaudoti teise tokį aktą skųsti, yra visiškai nepagrįsti;

5) procesas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 gali būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu, kadangi nustatant nuolatinę globą ir skiriant globėją mažametei mergaitei, ji, kaip neveiksnus asmuo, faktiškai neturėjo jos teises bei teisėtus interesus objektyviai atstovaujančio atstovo. Nors civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo tiek Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (atstovai), kurie iš esmės turėjo atstovauti mažametę E. L. ir jos teises bei teisėtus interesus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog abi šios institucijos pateikė skirtingas išvadas dėl vaiko globėjo skyrimo, dėl ko bylos proceso teisme metu faktiškai nebuvo asmens, atstovaujančio ne kurio nors iš potencialių globėjų teisių ir interesų, bet būtent mažametės ir veiksnumo neturinčios mergaitės teises bei teisėtus interesus. Šiuo atveju susidariusi situacija turėtų būti prilyginama bylos procesui, nesant vienos iš byloje dalyvaujančių šalių/tiesiogiai suinteresuoto asmens tinkamo atstovo, kai minėtas asmuo yra mažametis ir neveiksnus. Atitinkamai paskirto asmens, objektyviai vertinančio susidariusią situaciją ir galinčio tinkamai atstovauti išimtinai mažamečio vaiko teises bei jo interesus viso bylos proceso metu nebuvimas laikytinas vienu iš pagrindų civilinės bylos procesui atnaujinti;

6) tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009, nebuvo nešališki ir nepriklausomi, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas teismo sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Prašyme bei teismo posėdžio metu buvo išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, suponuojantys abejones dėl bylą nagrinėjusių teismų šališkumo ir objektyvumo. Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai interpretuoja CPK 366 str. 1 d. 8 p., proceso pagrindą („bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas“) siedamas tik su teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumu. Pažymėtina, jog į neteisėtos sudėties teismo sąvoka įeina ir atitinkamo teismo galimas buvimas šališku, kas būtent ir buvo įrodinėjama teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, susiję su tariamu CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindo procesui atnaujinti nebuvimu, laikytini nepagrįstais;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-12 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-512-96/2011 dėl mažametės E. L. įvaikinimo yra neįsiteisėjęs. Esminė aplinkybė, dėl kurios buvo nuspręsta mažametę E. L. leisti įvaikinti A. B. ir A. B., buvo ta, jog, vadovaujantis CK 3.212 str. 2 d., siekiant įvaikinti vaiką, yra būtinas rašytinis globėjos sutikimas dėl įvaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog tokio sutikimo mažametės E. L. teismo nutartimi paskirta nuolatine globėja A. B. nedavė, E. L. negalėjo/negali būti įvaikinta nei tokį norą pareiškusių J. ir J. L., nei biologinių mergaitės senelių A. ir V. J. L.. Todėl šiuo konkrečiu atveju, esant J. L. prašyme nurodytiems pagrindams procesui civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 atnaujinti, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises bei teisėtus interesus pilnavertiškai augti ir vystytis, atsižvelgiant į šiai dienai susiklosčiusią situaciją bei siekiant išvengti itin didelės neigiamos žalos mažametės psichinei, fizinei sveikatai ir raidai, išimtinai vaiko interesais būtina atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 procesą;

8) visi šioje civilinėje byloje išdėstyti A. B. teiginiai, kad J. L. neva savavališkai paėmė vaiką pas save ir neleidžia kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku, taip pat kad vengia bendradarbiauti su antstole ir kitais vykdymo proceso dalyviais, trukdo vykdyti teismo sprendimą, dėl ko jai ir jos sutuoktiniui yra skiriamos baudos, keliama baudžiamoji atsakomybė, taip pat jog neatvyksta į suplanuotus susitikimus, neleidžia teisėtai globėjai patekti į namus, kliudo bendrauti su vaiku ir jį nuteikinėja, neatitinka tikrovės ir yra nepagristi. E. L. gyveno ir gyvena pas J. L., vykdant biologinių mergaitės senelių A. ir V. J. L. valią, dėl ko tai negali būti traktuojama kaip „savavališkas vaiko paėmimas“. J. L. ir J. L. niekada netrukdė globėjai A. B. bendrauti su mergaite, priešingai, pati globėja niekada nerodė iniciatyvos prisipratinti mažametį vaiką prie savo šeimos, laikantis atitinkamų psichologų teikiamų rekomendacijų dėl adaptacinio laikotarpio, tokiu būdu kaip įmanoma labiau išvengiant itin neigiamos žalos mažamečio vaiko atžvilgiu. J. L. ir J. L. atžvilgiu šiai dienai nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio dėl tariamo teismo sprendimų nevykdymo, o atitinkamos baudos, kaip matyti iš LAT 2011-04-29 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 konstatuotų aplinkybių, minėtiems asmenims paskirtos nepagrįstai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.6, b.l.143-145) pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) pareiškėjas savo nuomonę dėl pareiškėjos J. L. pateikto prašymo atnaujinti procesą yra išdėstęs Prienų rajono apylinkės teismui 2010-06-30 teiktame atsiliepime Nr. (t.5, b.l.68-76), kuriame prašoma netenkinti prašymo, išsamiai išdėstant motyvus. Pareiškėjas ir dabar laikosi atsiliepime išdėstytos nuomonės ir mano, kad pagrindų, nurodytų CPK 366 str. 1 d., proceso atnaujinimui nėra, pareiškėja tokių pagrindų nenurodė, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis faktiniais byloje esančiais duomenimis, yra pagrįsta bei teisėta;

2) skunde nenurodoma jokių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidęs teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, skundas grindžiamas vien teorinio pobūdžio pamąstymais, jame atkartojami tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti prašyme, skunde keliami klausimai, jau išspręsti nagrinėjant bylą dėl globos nustatymo E. L. ir globėjo jai skyrimo;

3) tai, kad kita vaiko teisių apsaugos institucija - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Prienų VTAS) teismui teikė priešingą, nei pareiškėjas, išvadą dėl proceso atnaujinimo, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, juo labiau, kad Prienų VTAS tokio pozicijos laikėsi viso bylos dėl globos nustatymo E. L. proceso metu. Prienų VTAS pozicija dėl E. L. yra nevienareikšmė ir apskritai sunkiai paaiškinama, nes, pvz., Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme sprendžiant E. L. įvaikinimo klausimą (c. b. Nr. 2-512-96/2011), Prienų VTAS teikė išvadą, kad mergaitės įvaikintojais būtų paskirti B.;

4) skunde keliamos abejonės dėl teismų, tarp jų ir apeliacinės bei kasacinės instancijų, priimtų ir įsiteisėjusių nutarčių dėl globos nustatymo E. L. bei globėjo jai skyrimo teisėtumo, nesutinkama su nutartyse išdėstytais argumentais, tuo pažeidžiant CPK 18 str. nuostatas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.6, b.l.158-169) suinteresuotas asmuo A. B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš J. L. A. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto pagrindo proceso atnaujinimui. Grįsdama atskirąjį skundą šiuo pagrindu, apeliantė akivaizdžiai ignoruoja šios teisės normos turinį. CPK 366 str. 1 d. 9 p. aiškiai nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju teismo nutartis buvo peržiūrėta ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka. Iš skundo turinio matyti, jog apeliantė tariamą teisės taikymo klaidą įžvelgia vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų taikyme. Pagrindo teigti, kad buvo pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, nėra. LAT 2010-04-13 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-169/2010 konstatavo, kad E. L. interesai buvo tinkamai apginti, atkreipė dėmesį, kad vaiko interesai negali būti aiškinami taip siaurai, kaip juos suvokia J. L., t. y. jie negali būti tapatinami su trumpalaikiais neigiamais išgyvenimais. Pagrindinis globos tikslas paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl turi būti sprendžiama, kuris iš pretendentų tapti globėju geriausiai gali įgyvendinti šį tikslą. Sprendžiant dėl globėjo skyrimo, turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Pirmos instancijos teismas pabrėžė, jog priimdami nutartis, teismai išsamiai ištyrė ir įvertino geriausių vaiko interesų turinį bei į jį atsižvelgė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė teisės taikymo klaidos neįrodė;

2) atskirasis skundas be pagrindo grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 2 p., naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3). Tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe apeliantė įvardija E. L. gebėjimą išreikšti savo norą dėl globėjo paskyrimo. J. L. vaiko noru grindė savo poziciją byloje nuo pirmos instancijos ir nuolat reiškė prašymus skirti psichiatrinę ekspertizę vaiko norui išsiaiškinti. Dėl to ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismai konstatavo, kad šiuo atveju bet koks vaiko pripratimas prie J. L. ir iš to kylantis vaiko noras yra savavališko vaiko laikymo savo žinioje pasekmė. Įstatymas neleidžia turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (ex injuria jus non oritur), todėl teismai atmetė šį apeliantės argumentą kaip bandymą piktnaudžiauti teise, t. y. ši aplinkybė negali įtakoti teismo sprendimo dėl E. L. globėjo skyrimo. Teismas pagrįstai nurodė, jog E. L. amžius neleidžia jai išreikšti valios dėl globėjo paskyrimo. Priešingai negu aiškina apeliantė, šiai aplinkybei nustatyti nereikia specialių žinių ar ekspertinės nuomonės, nes visuotinai žinoma, jog mažamečiai vaikai negali išreikšti savo valios tiek brandžiai, kad į ją galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl vaiko globėjo kandidatūrų (CPK 182 str. 1 p.). Analogiškai pasisakė bylą instancine tvarka nagrinėję teismai. Teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra pasisakę dėl E. L. pripratimo prie J. L.. Jie konstatavo, kad J. L., naudodama šį argumentą, piktnaudžiauja teise, dėl to šis argumentas negali įtakoti teismo sprendimo dėl globėjo E. L. skyrimo. Tuo pagrindu teismai atsisakė skirti psichiatrinę vaiko ekspertizę. Be to, dėl savo amžiaus E. L. negali brandžiai išreikšti savo nuomonės. Taigi, ši aplinkybė taip pat nelaikytina naujai paaiškėjusia. Apeliantės minima psichologo išvada vertintina kritiškai. Išvadą parengė onkopsichologas, t. y. gydytojas, kuris specializuojasi psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems teikime. Duomenų, kad onkopsichologė L. B. specializuotųsi mažamečių vaikų psichologijoje ar kad su jais dirbtų, nėra. Dėl to jos kvalifikacija teikti atitinkamas išvadas šioje situacijoje kelia abejonių. Išvadoje nėra nurodyta, kuo grindžiamos joje nurodytos išvados ir rekomendacijos, t. y. jos yra nemotyvuotos. Teismai vertino šią aplinkybę ir įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog E. L. jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis A. B. šeimoje ir ji nepatirs didelės psichologinės žalos. E. L. perdavimą teisėtai globėjai organizuojanti antstolė, vadovaudamasi CPK 764 str., pasitelkė L. B., kad būtų užtikrinta E. L. teisių apsauga, vykdant jos perdavimą 2010-05-25. Dėl to jos parengta psichologo išvada atspindi tik tą dieną vykusių vykdymo veiksmų rezultatus ir rekomendacijas dėl tolimesnių vykdymo veiksmų. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina psichologo išvadą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog psichologo išvada ir joje nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Juo labiau, jos nesudaro pagrindo panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, nes dėl psichologo išvadoje nurodytų aplinkybių teismai pasisakė. LAT 2010-04-13 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-169/2010 pažymėjo, kad E. L. perkėlimo į A. B. šeimą nauda ilguoju laikotarpiu atsveria trumpalaikius neigiamus išgyvenimus dėl aplinkos pasikeitimo. Apeliantės teiginiai, kad A. B. neskiria laiko ir dėmesio globotinei ar kad neturės lėšų jai išlaikyti, yra visiškai nepagrįsti. Po gimdymo A. B. išėjo motinystės atostogų, todėl gali nuolat būti kartu su globotine, t. y. skirs jai pakankamai dėmesio. Šeimos pajamos nesumažėjo, nes motinystės atostogų metu A. B. gauna motinystės išmokas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. šeimos pajamos pakankamos 3 vaikams išlaikyti, todėl teismas teisingai nurodė, kad antro vaiko gimimas neįtakoja gebėjimo atlikti globėjos funkcijas ir atitinkamai nėra pagrindo procesui atnaujinti. Aplinkybė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė apeliantės prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu niekaip neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo. Dėl proceso atnaujinimo sprendžia ne savivaldybės institucija, o teismas, vadovaudamasis teisės normomis. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyręs apeliantės pateiktus argumentus, pripažino, jog nėra pagrindo procesui atnaujinti. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS nuomonė negali paneigti teismo sprendimo. Be to, pareiškėjas laikosi priešingos nuomonės, nei Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė J. L. nuo bylos pradžios, nepaisant bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusių aplinkybių apie L. šeimą (J. L. girtavimo ir smurtavimo, skyrybų, J. L. melo teismui davus priesaiką, teismo sprendimų nevykdymo). Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS ignoruoja šias aplinkybes, dėl to jo pozicija vertintina kritiškai;

3) teismas pagrįstai nusprendė, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą (LAT 2002-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1302/2002). J. L. nenurodė J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jų į procesą. Ji negalėjo nurodyti minėtų asmenų konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, nes dėl jų nėra pasisakyta teismo sprendimuose. Teismų sprendimai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes tik globėju paskirtam asmeniui, t. y. A. B.. Tiek J. L., tiek A. B. žinojo apie bylą ir galėjo į ją įstoti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, jeigu jie būtų to norėję ir manę, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. J. L., turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip pat galėjo grįsti savo paaiškinimus pirmos instancijos teisme, apeliacinį ir kasacinį skundą aplinkybe, kad J. L. ir A. B. nebuvo įtraukti į bylą, tačiau to nepadarė. Vadinasi, pačios J. L. nuomone, jų dalyvavimas byloje nebuvo reikšmingas. Dėl to jos prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu vertintinas kaip nesąžiningas elgesys ir bandymas siekti naujo bylos nagrinėjimo naujo sprendimo priėmimo tikslu. J. L. įžvelgia J. L. ir A. B. teisių pažeidimą negalėjime pasinaudoti byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Tačiau CPK 366 str. 1 d. 7 p. prasme į bylą neįtraukto asmens teisių pažeidimu laikomas ne jo procesinių teisių suvaržymas, o pasisakymas dėl jo konkrečių teisių ir pareigų. Teismas nepasisakė dėl J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, todėl nėra pagrindo įžvelgti jų procesinių teisių pažeidimo. Jie dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir palaikė savo sutuoktines, jie abu davė sutikimus, kad jų sutuoktinės būtų paskirtos E. L. globėjomis (CK 3.268 str. 2 d. 3 p.). Jų teisė būti išklausytais nebuvo pažeista, nes duodami sutikimus ir dalyvaudami teismo posėdžiuose, jie aiškiai išreiškė savo valią. J. L. taip pat nenurodė, kaip jų įtraukimas galėtų lemti kitokią bylos baigtį. Jų įtraukimas negalėtų lemti kitokios bylos baigties, nes jie palaikė savo sutuoktinių pozicijas, kurios buvo išsamiai įvertintos bylos nagrinėjimo metu. Pasisakymas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ex officio patikrina apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą (CPK 320 str., 353 str., 360 str.). Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėję šią bylą, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatė. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas. Tinkamu subjektu laikomas tik į bylą neįtrauktas asmuo, dėl kurio teisių ar įstatymų saugomų interesų pasisakyta teismo sprendime. Todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu gali pateikti tik asmuo, kurio teisės pažeidžiamos neįtraukimu į bylą (CPK 365 str. 1 d.) (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3). J. L. buvo įtraukta į bylą, todėl ji yra netinkamas subjektas ir negali prašyti atnaujinti procesą šiuo pagrindu;

4) teismas teisingai nusprendė, kad negalima atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 5 p. numato, kad teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktų, kurie buvo pagrindas teismo sprendimui ar nutarčiai priimti, panaikinimas yra prielaida teismo procesui atnaujinti. Vadinasi, procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu minėti aktai yra jau panaikinti, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pati J. L. savo patikslintame prašyme pripažįsta, kad 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-147 nėra panaikintas ir tebegalioja. Ji reiškia reikalavimą jį panaikinti, atnaujinus procesą. Toks elgesys neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties ir išimtinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Priešingai, negu tvirtina J. L., įsakymas nebuvo pagrindas teismo sprendimams priimti. Visų instancijų teismų sprendimų turinys atskleidžia, jog teismai, parinkdami globėją, vertino visas globėjo skyrimui reikšmingas aplinkybes: pretendentų asmenines savybes ir gebėjimą būti globėjais, jų sutuoktinių savybes, šeimyninę padėtį, vaiko saugumą, pajamas, galimybes ugdyti vaiką ir kt. Dėl to proceso atnaujinimas šiuo pagrindu negalimas. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog J. L. nepagrįstai kelia reikalavimą pripažinti įsakymą negaliojančiu, kadangi toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo stadijoje, be to, pareiškėja praleido LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą terminą įsakymui ginčyti, kadangi apie įsakymą sužinojo dar 2008 m. J. L. iniciatyva įsakymo teisėtumas yra ginčijamas Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-786-644/2008 pagal prokuroro, tariamai ginančio viešąjį interesą (iš tiesių gina J. L. interesus), ieškinį. Atskirajame skunde yra naudojami tie patys argumentai dėl įsakymo neteisėtumo, kuriuos naudoja prokuroras. Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis A. B. paskyrus nuolatine globėja, pasibaigė laikinoji globa (laikinąją globą nustatantis individualus aktas neteko galios). Pagal administracinių teismų formuojamą praktiką gali būti panaikinami tik galiojantys administraciniai aktai, todėl šio J. L. reikalavimo svarstymas negalimas. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad nebuvo supažindinta su įsakymu. J. L. apie A. B. paskyrimą laikinąją globėja minėtu aktu sužinojo dar 2008 m., kai A. B. pirmą kartą nuvažiavo į jos namus pas E. L.. Tada jai buvo pateiktas įsakymas. Apie tai liudija byloje esantys teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai. Įsakymas minimas pirmos instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl J. L., kaip protingumo kriterijų atitinkantis asmuo, turėjo apie jį žinoti jau seniai ir atitinkamai galėjo jį ginčyti, tačiau to įstatymo nustatytais terminais nepadarė;

5) skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, jog procesas negali būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Pirma, pagrindą atnaujinti procesą sudaro šalies neveiksnumas, o E. L. nebuvo šalimi byloje. Antra, šiuo pagrindu gali remtis tik ta proceso šalis, kuri buvo proceso metu neveiksni (LAT 2007-02-22 apžvalga Nr. T-3), todėl J. L. negali grįsti savo prašymo šiuo argumentu. Trečia, E. L., kaip mažamečio vaiko, interesai buvo tinkamai atstovaujami byloje. Juos gynė teismas (CPK 491 str. 2 d.), net dvi vaiko teisių apsaugos institucijos ir A. B., kaip laikinoji globėja. Apeliantė aiškina, kad toks vaiko interesų atstovavimas buvo nepakankamas, tačiau neįvardija, kas dar galėjo atstovauti vaiko interesus. Iš tiesių vaiko interesus byloje gynė visos valstybės ir savivaldybės institucijos, kurioms tai pavesta daryti įstatymais. Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog aplinkybė, kad vaiko interesus ginančių asmenų pozicijos nesutapo su J. L. pozicija, nereiškia, kad jie netinkamai atstovavo vaiko interesus;

6) pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu negalimas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas šį proceso atnaujinimo pagrindą aiškino siaurinamai, sutapatindamas jį su teisėjų kolegijos sudarymo teisėtumu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino visus apeliantės pateiktus argumentus, įskaitant argumentus dėl bylą nagrinėjusių teisėjų tariamo šališkumo ir tendencingumo. J. L. nepagrįstai aiškina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ji vadovaujasi vien prielaidomis. Vadovaujantis CPK I dalies VI skyriaus teisės normomis, pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 str. reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 str. sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 str. įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65 str., 66 str. nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (LAT 2009-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-422/2009). Prašyme nenurodoma, kokie CPK reikalavimai buvo pažeisti, sudarant Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijas, kurios nagrinėjo atskiruosius skundus. Į bylą nepateikti įrodymai, kurie leistų abejoti atskiruosius skundus nagrinėjusių kolegijų sudarymo teisėtumu. J. L. vadovaujasi vien prielaidomis. E. Tamašauskas ir A. Čeplinskas nedalyvavo nagrinėjant bylą dėl globos iš esmės, dėl to jie negalėjo įtakoti bylos baigties ir dėl jų tariamo šališkumo byla dėl globos negalėjo būti išnagrinėta neteisingai. J. L. taip pat nepagrįstai kaltina šališkumu teisėją A. Grauželį, kuris nagrinėjo bylą pirmos instancijos teisme. Pirma, jo tariamas šališkumas negali būti grindžiamas kitų, su globos byla susijusių bylų nagrinėjimu, nes šios bylos nagrinėtos vėliau, nei Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl globėjo paskyrimo, t. y. jos negalėjo įtakoti teisėjo sprendimo šioje byloje. Antra, priešingai negu aiškinama patikslintame prašyme, J. L. procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Dėl to teiginys apie teisėjo A. Grauželio šališkumą yra neįrodytas ir nepagrįstas. Nors J. L. kaltina teisėjus buvus šališkais ir tendencingais nagrinėjant bylą, ji nereiškė prašymo dėl nušalinimo CPK 68 str. nustatyta tvarka. Tai rodo, kad J. L. nemanė teismus esant šališkais, kol jie nagrinėjo bylą ir nepriėmė jai nepalankių sprendimų. Be to, iš patikslinto prašymo turinio galima spręsti, kad J. L. teismų šališkumą sieja būtent su jų baigiamuosiuose aktuose pateiktu jai nepalankiu faktinių aplinkybių vertinimu. Aplinkybė, kad šaliai nepatinka jai nepalankus teismo sprendimas, nėra ir negali būti pagrindu spręsti apie teisėjo šališkumą ar būti pagrindu procesui atnaujinti. Darytina išvada, jog J. L. nesąžiningai siekia iš naujo nagrinėti bylą dėl priimtų jai nepalankių teismų sprendimų;

7) apeliantė nepagrįstai aiškina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-12 sprendimas yra pagrįstas vien CK 3.212 str. 2 d. taikymu. Apeliantės pareiškimas dėl įvaikinimo buvo atmestas ne vien dėl to, kad ji neturėjo vaiko globėjo rašytinio sutikimo įvaikinti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nuodugniai analizavo pareiškimus dėl įvaikinimo pareiškusių asmenų tinkamumą būti įtėviais. Atsižvelgdamas į tai, kad J. L. girtavo ir smurtavo prieš savo šeimą, kad neseniai J. L. atimtos teisės už vairavimą neblaiviam, kad J. L. melavo teismui, kad jie vengia vykdyti teismų sprendimus ir kad jie abu yra bedarbiai, teismas laikė juos netinkamais asmenimis įvaikinti. Dėl to apeliantės aiškinimas, jog proceso atnaujinimas atitinka mažamečio vaiko interesus, yra nepagrįstas. Proceso atnaujinimas tik užtęstų esamo ginčo teisminį nagrinėjimą, nes atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro prielaidų protingai tikėtis, kad teismai priims kitokius sprendimus, nei buvo priimti. Vaiko interesus atitinka maksimaliai greitas globėjų/įtėvių paskyrimas ir atsidūrimas jų šeimoje, todėl proceso atnaujinimas esamomis aplinkybėmis pažeistų vaiko interesus;

8) Iš J. L. procesinių dokumentų galima spęsti, jog ji savo reikalavimus grindžia iš esmės viena aplinkybe - mažametė E. L. nuo ginčo pradžios gyvena su ja ir yra pripratusi prie jos. Dėl to vaiko perkėlimas į A. B. šeimą neva turės neigiamos įtakos jo raidai. J. L. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, naudodama šį argumentą, nes susidariusią situaciją nulėmė pačios J. L. savavališkas ir neteisėtas elgesys. Pareiškėjas, vadovaudamasis pretendentų į globėjus susitarimu (2008-04-11 pareiškėjo darbuotojų ir suinteresuotų asmenų pasitarimo protokolas), vaiką apgyvendino pas senelius, kad nei viena šalis neįgytų pranašumo prieš kitą, skiriant globėją, tačiau J. L. savavališkai pasiėmė vaiką pas save ir neleidžia kitiems giminaičiams bendrauti su vaiku, t. y. pažeidžia vaiko interesą bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 str. 3 d.). Iš pradžių ji neigė aplinkybę (tai atsispindi pirmos instancijos teismo posėdžių protokoluose), jog vaikas pas ją, o vėliau pradėjo šią aplinkybę naudoti kaip argumentą skirti globėja būtent ją, nes vaikas neva prie jos pripratęs, nors bet koks vaiko pripratimas galėjo būti tik savavališko vaiko laikymo ir neleidimo bendrauti su kitais asmenimis pasekmė. Kauno apygardos teismas 2009-04-09 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo L. perduoti E. L. A. B., tačiau jie šios nutarties nevykdė. Teismo posėdžio metu J. L. viešai pareiškė nevykdysianti šios nutarties. Dėl Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartį vykdančios antstolės patvarkymų ir įpareigojimų nevykdymo L. paskirtos baudos, taip pat Prienų rajono apylinkės teisme iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-102-644/2010. LAT 2011-04-29 priimtoje nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011 išaiškinta, jog įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, pasibaigia CK 3.65 str. pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutarčiai civ. byloje Nr. 2S-1441-264/2009, neteko galios Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartis. LAT 2011-04-29 nutartyje aiškinama, kad galutinis teismo sprendimas dėl globėjo paskyrimo apima taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kartu reiškia pareigą perduoti vaiką teismo paskirtam globėjui. Dėl to, priešingai negu tvirtinama atskirajame skunde, pareiga perduoti E. L. A. B., kaip teisėtai globėjai, neišnyko ir J. L. privalėjo ją vykdyti. Nepaisant to, ji toliau vengė bendradarbiauti - atsisakė priimti antstolės pranešimus, trukdė antstolei ir psichologei pamatyti vaiką, neatvyko su vaiku į suplanuotus ir su vaiko teisių apsaugos institucijomis suderintus susitikimus, neleidžia A. B. ir pareigūnams patekti į namus, kur faktiškai laikomas vaikas, retų susitikimų metu kliudo A. B. bendrauti su vaiku, taip pat nuteikinėja vaiką prieš A. B.. Tokiu būdu J. L. apsunkina teismo sprendimo įvykdymą ir E. L. perkėlimą į A. B. šeimą. J. L. deda pastangas bet kokia kaina išvengti teismo sprendimo įvykdymo, t. y. vaiko perdavimo A. B.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra tik dar viena priemonė procesui vilkinti. Toks jos elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str. 3 d.). Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes juo nesąžiningai siekiama iš naujo nagrinėti bylą dėl J. L. nepalankaus teismo sprendimo bei išvengti vaiko perdavimo;

9) vadovaujantis teismų praktika, proceso atnaujinimas neturi tapti bylos nagrinėjimu iš naujo. Tai prieštarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai. Iš patikslinto prašymo turinio galima spręsti, kad prašymą atnaujinti procesą J. L. grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir apeliacinį bei kasacinį skundus. Tai suponuoja išvadą, kad proceso atnaujinimu ji siekia iš naujo tirti tas pačias aplinkybes ir pakeisti jai nepalankias teismų nutartis (dar kartą pasibylinėti). Dėl to jos prašymas prieštarauja pagrindiniam civilinio proceso tikslui (CPK 2 str.) - kaip galima greitesniam bylos užbaigimui, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui (CPK 7 str.). Jeigu J. L. mano, kad A. B. negali tinkamai atlikti globėjos funkcijų, ji gali inicijuoti procesą CK 3.246 str. nustatyta tvarka dėl A. B. atleidimo nuo globėjo pareigų.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – mergaitės amžius ir tuo pagrindu atsiradęs gebėjimas pareikšti savo nuomonę, 2010-05-25 psichologo pateikta išvada, mergaitės globėjos A. B. nėštumas ir jos šeimos turtinės padėties gimus kitam kūdikiui pablogėjimas, erdvės gyvenamajame būste gyventi trims mažamečiams vaikams bei dėmesio mažametei stoka – negali būti pagrindas procesui atnaujinti. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog vaikui gyvenant ir augant L. šeimoje iki šiol, jo amžius per visą bylos nagrinėjimo eigą kito, tačiau pagal savo amžių mergaitė negali išreikšti absoliučių pažiūrų nagrinėjamu klausimu. Pagal psichologų rekomendacijas vaikas paprastai turėtų būti ne mažesnis nei šešerių - septynerių metų, kad suvoktų sprendimo pasekmes ir galėtų išsakyti savo poziciją sprendžiamu klausimu. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra pasisakę dėl E. L. pripratimo prie J. L., konstatuodami, jog ši aplinkybė negali įtakoti teismo sprendimo dėl globėjo E. L. skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis globėjos šeimoje ir ji nepatirs didelės psichologinės žalos. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad vaikas yra prie pareiškėjos pripratęs, todėl dėl perkėlimo į globėjos šeimą bus padaryta žala vaiko raidai, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad A. B. nėštumas ir motinystė neigiamai įtakotų gebėjimą atlikti globėjos funkcijas ir ši aplinkybė galėtų būti laikoma pagrindu priimti kitokį sprendimą nei prašomas revizuoti.

Teisėjų kolegijos manymu prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu – jog sprendžiant E. L. nuolatinės globos nustatymo klausimą, byloje nebuvo spręsta dėl mergaitės turto administravimo, teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstą, kadangi konstatavo, jog mergaitė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, sprendžiant nuolatinės globos klausimą piniginės išmokos jai dar nebuvo paskirtos, o galimybė ateityje gal būt paveldėti senelių palikimą, nelaikytina turtu, kuriam šiuo metu būtinas ir reikalingas turto administratoriaus skyrimas. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog E. L. turto administravimo klausimas yra išspręstas Prienų rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nutartimi (civ. bylos Nr. 2-424-805/2010), kuria pareiškėjo - Birštono savivaldybės administracijos prašymas buvo atmestas, nesant mažametės vardu registruoto nekilnojamojo ar kito registruotino turto, minėta nutartis įsiteisėjusi. Teismas pagrįstai nurodė nutarties motyvuose, jog prašant atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, prie prašymo turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau jokio nuosprendžio pareiškėja teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas skundžiama nutartimi atmetė pagrįsti, kadangi byloje nustatyta, jog 2008 m. gegužės 23 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ nėra panaikintas, galiojantis. Suinteresuotas asmuo prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą tik proceso atnaujinimo stadijoje, kas nėra galima pagal LR CPK . Teismas pagrįstai konstatavo, jog šio įsakymo teisėtumas yra ginčijamas ir Prienų rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3-644/2011, todėl vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 5 p., jis negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai sprendė, jog įsakymas yra priimtas vadovaujantis vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. A1-145, 9 ir 9.3 punktais (CK 3.250 str. 2 d., CK 3.249 str. 1 d. 1 p., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kas neprieštarauja CK 3.253 str. ir 3.257 str. nurodytiems laikinosios globos tikslams, pagrindams bei atvejams, juo labiau, kad tik nuolatinė (CK 3.263 str.), o ne laikinoji vaiko globa gali būti nustatoma teismo nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, vadovaudamasi CK 3.250 str. nuostatomis, gavusi informaciją apie globos reikalingumą, užtikrino mažametės E. L. laikinosios globos paskyrimą. Vaiko laikinoji globa nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisų institucijos teikimą (CK 3.262 str.). Todėl teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai Prienų rajono apylinkės teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ginčijamo įsakymo 1 p. laikinoji globa, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nustatyta nuo 2008-04-11, nesudaro pagrindo minimo pareiškime įsakymo naikinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja yra praleidusi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą (CPK 368 str. 1 d.), kadangi įsakymo kopija jai buvo pateikta 2008-05-23 raštu Nr. VRS-85, be to, apie įsakymą ji žinojo ir dalyvaudama civilinės bylos Nr.2-786-644/2008 (2-3-644/2011), pradėtos pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros prašymą, nagrinėjime.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjos argumentus, jog procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 6 p. pagrindu, pareiškėjai teigiant, jog mažametė E. L. nebuvo tinkamai atstovaujama sprendžiant jos nuolatinės globos klausimą byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik jei viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą ir būtent šalis, kuri buvo neveiksni, šiuo pagrindu vadovaujasi, prašydama atnaujinti procesą. Teismas teisingai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 mažametė E. L. nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, mažamečio vaiko interesais globos nustatymą inicijavo pareiškėjas Birštono savivaldybės administracija, o vien ta aplinkybė, kad vaiko interesus ginančių asmenų pozicijos nesutapo su J. L. pozicija, nereiškia, kad vaiko interesai buvo netinkamai atstovaujami.

Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindu – kadangi į bylą nebuvo įtraukti J. L. sutuoktinis J. L. ir A. B. sutuoktinis A. B., teismas skundžiama nutartimi atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė J. L. ar A. B. konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jų į procesą, nes dėl minimų fizinių asmenų teisių ir pareigų teismo sprendimuose dėl globos nustatymo nėra pasisakyta, įsiteisėję ir prašomi revizuoti teismo procesiniai dokumentai jokių teisių ir pareigų J. L. ir A. B. nesukuria. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog J. L. ir A. B. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir palaikė savo sutuoktines, jie abu davė sutikimus, kad jų sutuoktinės būtų paskirtos E. L. globėjomis (CK 3.268 str. 2 d. 3 p.), per ilgą bylos nagrinėjimo laiką nei vienas jų nepareiškė noro būti įtrauktais į procesą suinteresuotais asmenimis, nors apie bylą abu puikiai žinojo ir galėjo į ją įstoti suinteresuotais asmenimis, jeigu to būtų norėję ir manę, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjos argumentus, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog atskiruosius skundus byloje nagrinėjusios Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos būtų sudarytos pažeidžiant CPK reikalavimus, byloje nėra, o pareiškėjos argumentai dėl teismų šališkumo pagrįsti tik prielaidomis. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 336 str., atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas pagrįstai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pažymėjo, jog informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis Prienų rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių civilines bylas nagrinėjo ne tik teisėjas Audrius Grauželis, bet ir kiti teisėjai (baudžiamoji byla paskirta nagrinėti taip pat kitam teisėjui).

Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. l d. 9 p. pagrindu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos prašoma panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis buvo peržiūrėta ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, o pareiškėjos argumentas, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. pažeistas vaiko interesų prioriteto principas, yra visiškai neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi aukštesnių instancijų teismai išsamiai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, yra pagrįsta manyti, kad prioritetiniai vaiko interesai sprendžiant vaiko nuplatinės globos nustatymo klausimus, pažeisti nebuvo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 178 str.). Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjos (suinteresuoto asmens) J. L. priteistinos 900 Lt teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t.6, b.l.171-173) (CPK 93 str.). Valstybei iš pareiškėjos (suinteresuoto asmens) J. L. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 30,45 (LR CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,45 Lt (trisdešimt litų ir 45 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą nedelsiant būtina pateikti Prienų rajono apylinkės teismui.