Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. B., J. L., pareiškusia savarankiškus reikalavimus, A. L. ir Vytautu J. L. dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Priešingai teismo nutartyje padarytai išvadai, apeliantė J. L. vaiką augina ne savavališkai ir neteisėtai, o suinteresuotų asmenų V. ir A. L., mažametės E. L. senelių, sutikimu ir jų pritarimu.

4. Teismas pažeidė CPK 497-501 straipsnių nuostatas, nes byla išnagrinėta nedalyvaujant prokurorui, kurio dalyvavimas yra būtinas.

7. Prienų rajono apylinkės teismas, paskirdamas globą B., nesivadovavo vaiko interesais, neišnagrinėjo visų aplinkybių, nevertino Prienų rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijų, ir dėl šių priežasčių byla grąžintina Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į specialistų išvadas, ar tokio amžiaus vaikui, prisirišusiam prie dabartinės šeimos, aplinkos pakeitimas neturės įtakos jo vystymuisi.

3. A. L. ir V. J. L. atskirojo skundo motyvai yra pažodžiui nurašyti nuo J. L. atskirojo skundo 1-4 punktuose išdėstytų motyvų, todėl A. B. nuomone, A. L. ir V. J. L. neturi savarankiškos pozicijos, o tik vykdo J. L. valią.

4. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, jog teismas turėjo įvertinti aplinką, kurioje gyvena vaikas teismo sprendimo priėmimo metu ir nustatyti, ar vaiko interesams būtinas šios tvarkos pakeitimas. Teismas pasisakė šiuo klausimu ir nurodė, kad šio argumento taikymas prieštarauja moralei ir teisei, nes J. L. savo valia neteisėtai laikė vaiką ir apribojo kitų asmenų, galimybes bendrauti su vaiku. Tokiu būdu ji savo neteisėtais veiksmais įgijo nesąžiningą pranašumą - tariamai susiformavo jos ir E. L. ryšys. Tačiau vaiko laikymas be jokio teisinio pagrindo negali būti prilyginamas įstatymų nustatytai tvarkai ir savaime yra pagrindas paimti vaiką iš neteisėtai jį laikančių asmenų bei perduoti teisėtiems globėjams, todėl šiuo atveju klausimas dėl aplinkos, kurioje gyvena vaikas, neiškyla.

5. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismo išvados apie vaiko aplinką ir būtinumą ją keisti yra formalios. Teismo išvados padarytos ištyrus duomenis, kurie charakterizuoja pretendentus į nuolatinius globėjus, šalių elgesį bylos nagrinėjimo ir teismo posėdžių metu. Atskiruosiuose skunduose įvardijami „3-4 metų senumo įvykiai" yra itin reikšmingi. Juos sudaro prie nagrinėjamos bylos prijungta L. skyrybų byla. Iš prijungtos bylos matyti, kad J. L. inicijavo skyrybas dėl jos vyro nuolatinio girtavimo ir smurtavimo prieš šeimos narius. Tai patvirtina J. L. ieškiniai, pareiškimai policijai, įspėjimai J. L. dėl baudžiamosios atsakomybės, išrašas iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina J. L. sumušimą iki sąmonės netekimo. Pažymėtina, kad išrašo iš medicininių dokumentų surašymo dieną J. L. nubaustas už girtavimą viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1 d.). Taip pat J. L. dar 2 kartus baustas administracine tvarka. J. L. jokių įrodymų, kad situacija būtų pasikeitusi, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė. J. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi: iš pradžių ji pripažino, kad vyras smurtavo ir gėrė, vėliau tai neigė ir aiškino, jog skyrybų byloje esantys dokumentai suklastoti, t.y. ji į juos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl tokio J. L. pozicijos prieštaringumo ir nepastovumo teismas pagrįstai nesivadovavo jos parodymais. Kartu tai charakterizuoja J. L. kaip melagę. Byloje nėra skyrybų bylos duomenis paneigiančios informacijos, todėl teismui nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Gyvenimas kartu su smurtautoju ir alkoholiku akivaizdžiai prieštarauja mažamečio vaiko interesams, nes kelia pavojų jo saugumui. Toliau teismas nurodo, jog J. L. asmeniniai bruožai ir moralinės savybės neatitinka globėjui keliamų reikalavimų ir kelia abejonių dėl jos gebėjimo vykdyti CK 3.271 str. numatytas pareigas, nes ji piktybiškai nevykdė įsakymo Nr. AV-147 ir teismo nutarčių, melavo teismo posėdžio metu, siekė savo tikslų neteisėtomis priemonėmis. Dėl to mažamečio vaiko globa negali būti patikėta J. L.. Minėta, jog faktinis neteisėtas vaiko auginimas negali būti argumentu paskirti globėja J. L. (CK 1.137 str. 3 d.).

6. Apeliantai be jokio pagrindo aiškina, jog ardyti neva susikūrusią šeimą yra amoralu, o vaiko paėmimas jam sukeltų didelį stresą, neigiamai atsilieptų jo fiziniam ir dvasiniam vystymuisi. Pirma, apeliantai akivaizdžiai piktnaudžiauja teise naudodami šį argumentą (CK 1.137 str. 3 d.). J. L. neleido kitiems pretendentams į globėjus bendrauti su mergaite. Tai būtų leidę jai priprasti prie kitų asmenų ir pagreitinti/palengvinti prisitaikymą prie naujos aplinkos tuo atveju, jeigu teismas priimtų J. L. nepalankų sprendimą, todėl ji veikė priešingai vaiko interesams ir žiūrėjo tik savo interesų.

7. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai aiškinama, kad buvo pažeisti procesiniai reikalavimai, nes byloje nedalyvavo prokuroras. Apeliantų minimose teisės normose (CPK 497 str. - 501 str.) nurodoma, jog inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo gali valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras. Žodelio „arba" vartojimas teisės normoje rodo aiškią įstatymų leidėjo valią, kad tokioje byloje turi dalyvauti tik vienas iš minėtų asmenų.

Pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskiruosius skundus (3 t. b. l. 60-61) palieka teisę spręsti dėl Prienų rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumo teismo nuožiūra. Nurodo, kad byla nagrinėjama 1,5 metų, E. L. visą šį laiką augo L. šeimoje. Tarp L. šeimos narių ir E. susiklostė artimi santykiai, vaikas priprato prie aplinkos, pažįsta L. šeimos narius. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad šiuo metu aplinka šioje šeimoje tinkama vaikui augti ir geriausia atitiktų vaiko interesus. Manytume, kad priimant sprendimus prioritetu turi būti vaiko teisė į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė J. L. pateikė prašymą ( 2 t. b. l. 83-86), kuriame nurodo, kad Prienų rajono apylinkės teismui 2009-10-23 padavė pareiškimą dėl E. L. įvaikinimo, todėl CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p. pagrindu, prašo šią bylą sustabdyti .

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo ( 2 t. b. l. 90-92) nesutinka su prašymu, nurodo, kad ji paskirta E. L. globėja, todėl būtinas jos sutikimas dėl įvaikinimo CK 3.212 str. 2 d. pagrindu. Ji tokio sutikimo neduos, todėl byla dėl įvaikinimo negalima. Nurodo, jog L., pasiimdami vaiką ir vėliau jį laikydami, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius savo atsiliepime ( 2 t. b. l. 96) nurodo, kad klausimą dėl bylos sustabdymo palieka spręsti teismui, nurodo, kad J. ir J. L. įtraukti į LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą. Pateikė VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro išvados kopiją apie J. ir J. L. tinkamumą tapti vaiko įtėviais bei A. L. prašymo Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai kopiją ( 3 t. b. l. 102-106)

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė naujus įrodymus (2 t. b. l. 75-82): Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-20 raštą, kuriame nurodyta, kad civ. byloje Nr. 2-23-644/2009 esantys duomenys nebuvo vertinami ir neturi įtakos sprendžiant vaiko globos klausimą, 2009-09-15 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal A. B. skundą dėl J. L. ir J. L. veiksmų, išrašai iš medicininių dokumentų apie mažametės E. L. sveikatą, Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2009-09-03 pažyma Nr. 158 apie E. L. sveikatą, yra įrašas, jog 2009-02-04 mergaitė apie 22 val. apsiplikino kava, dėl to buvo gydyta Kauno medicinos universiteto klinikose iki 2009-02-09.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė J. L. 2009-11-23 pateikė prašymą ( 2 t. b. l. 107-108) skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę mažametei E. L. tikslu nustatyti ar jos perdavimas į šeimą, kurios mergaitė iš viso nežino, iš šeimos, kurioje mergaitė auga daugiau kaip 1, 5 metų, nepakenks jos sveikatai, nes mergaitei įtariama epilepsija, ir šis klausimas nustatant nuolatinę globą nebuvo analizuotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

2008-04-04 autoįvykio metu žuvo mažametės E. L., gim. 2007-12-24, motina B. K., o kartu važiavęs mergaitės tėvas V. L. mirė 2008-04-12. Be tėvų globos likusi mažametė E. 2008-04-04 buvo laikinai perduota prižiūrėti A. Š., o 2008-04-11 buvo perduota laikinai prižiūrėti seneliams A. ir V. J. L.. 2008-04-08 Birštono savivaldybėje buvo gauti A. B. ir A. B., o 2008-04-11 pakartotinis A. B. bei J. L. prašymai dėl jų skyrimo E. L. globėjomis. 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. L. nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta A. B.. Tačiau mergaitė nebuvo perduota globėjai A. B., o senelių L. valia atiduota auginti L., kurie iki šiol ją augina.

2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AV-147 E. L. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta A. B.. 2008-08-26 bei 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintos Prienų rajono apylinkės teismo nutartys ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant J. L. ir J. L., kurie be jokio teisinio pagrindo laiko mergaitę, perduoti mažametę E. L. Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, vėliau globėjai A. B. (2 t. b. l. 140-143, 1 t. b. l. 97-100).

Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, teismai administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai. Teismas, nustatydamas globą vaikui ir parinkdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaikui turi būti užtikrinama tokia auklėjimo ir priežiūros aplinka, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3. 248 str. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turi nuspręsti kokia aplinka priimtinesnė vaikui. CK 3.249 str. numato vaiko globos nustatymo principus.

Skundžiama nutartimi A. B. paskirta nuolatine mažametės globėja. 1-osios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus nagrinėjamu klausimu, padarė teisingą ir pagrįsta išvadą. Teismas, paskirdamas A. B. nuolatine vaiko globėja atsižvelgė į jos jaunesnį amžių, aukštesnį išsilavinimą, geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, turtinę padėtį, asmenines savybes, tai labiau atitinka mažamečio vaiko interesus (CK 3.249 str.). Teismas, netenkindamas suinteresuoto asmens J. L. prašymo paskirti ją nuolatine vaiko globėja, atsižvelgė ir į tai, kad byloje yra duomenys, jog tarp J. L. ir J. L. vyko konfliktai šeimoje, J. L. dėl netinkamo elgesio buityje buvo baustas, todėl yra pagrindo abejoti, jog šioje šeimoje būtų užtikrintos saugios sąlygos vaikui augti. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje apie E. L. sveikatos būklę (3 t. b. l. 77-78) yra įrašas, kad 2009-02-04 mergaitė 22 val. apsiplikino karšta kava, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad vaiko priežiūra apeliantės J. L. šeimoje turi trūkumų.

Atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. sutuoktinis yra mažametės E. motinos pusbrolis, t. y. šoninės linijos giminaitis (CK 3.133 str.), todėl lyginant su J. L. yra artimesnis, taip pat yra išreiškę norą įsivaikinti E. ( 1 t. b. l. 12).

Apeliantai A. ir V. J. L. perduodami mažametę E. apeliantės J. L. globai, o pastarajai paėmus vaiką auginti, bei esant priimtoms 2008-08-26 bei 2009-04-09 teismo nutartims ir nevykdant jų, elgėsi neteisėtai. A. B. galimybės pasiimti vaiką nebuvo realizuotos dėl apeliantės neteisėtų veiksmų. Iš apeliantės J. L. skundo argumentų matyti, jog ji supranta, kad kuo ilgiau vaikas bus jos prižiūrimas, tuo labiau prisiriš prie jos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir pažeidžiantis vaiko interesų pirmumo principą (CK 3. 249 str.). Todėl atmestini apeliantės J. L. skundo argumentai, kad teismas privalėjo vertinti vaiko santykius su J. L. ir su A. B.. E. L. gim. 2007-12-24, dėl savo amžiaus negali išreikšti savo pažiūrų nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti apklausiama teisme ar kitaip išklausyta jos nuomonė ( CK 3. 164 str., 3. 3. 177 str.), apeliantė vaiką pasiėmė ir jį laiko savo valia, vaikas neturi pasirinkimo, todėl natūralu, kad per šį laiką priprato prie jį supančių žmonių aplinkos, tačiau ši aplinkybė negali nulemti vaiko ateities, ir nėra proporcinga siekiant užtikrinti vaiko interesų pirmumą, neatitinka vaiko globos tikslų. Įvertinant šias aplinkybes atmestinas ir apeliantės prašymas dėl psichiatrinės - psichologinės ekspertizės skyrimo E. L., kuri dėl savo amžiaus negali išreikšti savo nuomonės. Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo nuomone, kad E. L. amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir nebus padaryta jai didelė socialinė, psichologinė žala, įvertinant ir tai, kad A. B. šeimoje yra panašaus amžiaus vaikas.

Apeliantų argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog B. butą įsigijo paėmę kreditą, butas įkeistas bankui, atmestinas, nes byloje yra pateikti duomenys apie B. gaunamas pajamas, kreditą, jo dydį, grąžinimo sąlygas ir tvarką ( 2 t. b. l. 11-20). B. pajamos yra nuolatinės ir pakankamos pragyventi, atsižvelgiant į kas mėnesį grąžintino kredito sumą (apie 300 EUR).

Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas prokuroras. Pareiškėju šioje byloje buvo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, o ne prokuroras, byla išnagrinėta dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijai, todėl prokuroro dalyvavimas nebūtinas (CPK 497 str.).

Apeliantės J. L. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas nesant tam CPK 163 str. 3p., 164 str. 4 p. pagrindų, nes E. L. įvaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas CK V dalies XIII skyriaus nustatyta tvarka, tik įrašius vaiką į įvaikinamų vaikų apskaitą, todėl įvaikinimo klausimas gali būti nagrinėjamas atskirai ir įtakos šios bylos sprendimui neturi. Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikti dokumentai ( 3 t. b. l. 102-106) teisinės reikšmės šios bylos sprendimui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. liepos 2 d. nutartį dėl nuolatinės globos nustatymo našlaite likusiai E. L., gim. 2007-12-24, ir dėl A. B. paskyrimo vaiko globėja, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundai atmestini. Skundžiama nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1 p.

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.