Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. L. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024, kuria patenkintas pareiškėjos M. G. prašymas ir pripažintas bei leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja M. G. prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (duomenys neskelbtini).

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje pirmiau nurodytą užsienio teismo sprendimą.

3. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą su prašymu peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti, netenkinti pareiškėjos prašymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, yra nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimu, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti nepilnametį vaiką suinteresuotam asmeniui (motinai) (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo prašo atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į Lietuvą; 2) ji šešerius metus nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pripažinimo; 3) pareiškėja nesikreipė į Lietuvos institucijas dėl laikinos globos pratęsimo; 4) nepilnametis buvo perduotas tėvui, kuris nesirūpino vaiku; 5) pareiškėja prašė teismo pripažinti pirmiau nurodytą sprendimą tik po to, kai Lietuvos teismas priėmė jai nepalankų sprendimą.

5. Pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti suinteresuoto asmens skundą. Pareiškėja nurodė, kad nenorėjo pakenkti suinteresuoto asmens įvaizdžiui, todėl neprašė nustatyti vaiko (anūko) gyvenamosios vietos su ja ar tėvu A. G.. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė neteisingas aplinkybes. Vaikas perduotas pareiškėjos globon dėl netinkamo motinos elgesio. Motina, neinformavusi vaiko tėvo ir močiutės, 2016 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji 2017 m. rugpjūčio mėn. nurodė, kad už vaikų nepriežiūrą iš jos atimti vaikai, todėl kita šeima gali juos įvaikinti. Vaikas aštuonis mėnesius gyveno globėjų šeimoje. Pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad vaikas negali gyventi su motina, todėl išdavė susitarimo dėl vaiko įsakymą, pagal kuriuos nuo 2018 metų A. L. gyvena su pareiškėja Lietuvoje. Vaikas išmoko lietuvių kalbą, pradėjo lankyti progimnaziją, prisitaikė prie saugios aplinkos. Pasikeitė vaiko gyvenimo būdas, išnyko agresijos priepuoliai. Motina su vaiku bendravo „Messenger“ programėle, jį aplankė tik po daugiau kaip penkerių metų. (Duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti vaiką motinai, neįsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.

7. Lietuva ir Jungtinė Karalystė ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12¹ straipsnio 2 dalį valstybių Konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į Konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

9. Konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse. Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

10. Nepažeisdamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).

11. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo (vaiko motina) pateikė skundą, kuriuo prašo peržiūrėti nurodytą nutartį, ją panaikinti, pareiškėjos prašymo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, yra nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimu, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti nepilnametį vaiką suinteresuotam asmeniui (motinai) (duomenys neskelbtini).

Dėl Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies d punkto vertinimo

13. Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinta, kad galima atsisakyti pripažinti vienos susitariančiosios valstybės institucijos taikytą priemonę, jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai.

14. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Konvencijos 27 straipsnis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu kreipiamasi tiesiogiai į pripažįstančiosios valstybės kompetentingas institucijas, teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Konvencijos 11 ir 25 straipsniuose ir patikrina, ar kilmės valstybės teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Atlikęs patikrinimą viešosios tvarkos aspektu, teismas nutartimi pripažįsta sprendimą vykdytinu arba atmeta pareiškėjo prašymą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai (Konvencijos 23 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-969/2020; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022).

17. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo tik formaliai įvertinti, ar prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir patikrinti, ar (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas aiškiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad užsienio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, yra nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių.

19. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. susitarimo dėl vaiko įsakymu pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su močiute (pareiškėja) (duomenys neskelbtini) iki 2031 metų. Nurodytame įsakyme pareiškėja įpareigota suteikti galimybę motinai gyvai susitikti su vaiku mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šalių ginčas nekilo, kad pareiškėja su vaiku iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į Lietuvą.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nenustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis dėl užsienio teismo pripažinimo. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėja 6 metus nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pripažinimo, nagrinėjamoje byloje nereikšminga. Nepilnametis vaikas gyvena su močiute, t. y., kaip ir nustatyta užsienio teismo 2018 m. birželio 1 d. susitarimo dėl vaiko įsakyme. Į bylą nepateikti duomenys, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su močiute prieštarautų vaiko interesams, jo vystymuisi ar kad nepilnametis gyvena nesaugioje aplinkoje, kurioje pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Tai, kad pareiškėja nesikreipė į Lietuvos institucijas dėl laikinosios globos pratęsimo, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio globėja iki 2031 metų.

21. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu vaikas neperduotas tėvo A. G. globai, nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Dėl to nagrinėjamoje byloje nevertinama, ar A. G. tinkamai vykdė tėvo pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta globėjo teisė nevaržomai rūpintis globotinio religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitinimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdė globėjos pareigas.

22. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja paprašė teismo pripažinti pirmiau nurodytą sprendimą tik po to, kai Lietuvos teismas priėmė jai nepalankų sprendimą. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko globėja ir su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, panaikintas ar pakeistas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją grąžinti nepilnametį vaiką suinteresuotam asmeniui (motinai) (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė M. G., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Taigi, nurodytas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas neįsiteisėjo ir negali būti vykdomas. Dėl to suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad užsienio teismo sprendimas nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių (CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus ir aplinkybes, nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies d punkto pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nėra Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto pagrindo, dėl kurio galėtų būti panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje pirmiau nurodytas (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo sprendimas. Dėl to suinteresuoto asmens skundas netenkinamas.

24. Netenkinus suinteresuoto asmens skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 12 ¹ straipsnio 1 dalimi, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 23, 27 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.