Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Paaiškino, kad jis nekaltas, nes važiavo su automobiliu ir įsukinėjo į (duomenys neskelbtini), matė toli motorolerį, priešais stovėjo balta mašina, jo greitis buvo daugiausiai 10 km/val. Jis padarė posūkį į kairę, atsisuko ir pamatė kaip atvažiuoja motoroleris, kuris nukrito. Ten nebuvo jokio greičio. Padaręs posūkį jis išlipo iš mašinos, nes pamatė motorolerį, kad jį sumėtė ir vairuotojas nukrito. Priešais matė baltą mašiną, gal kažkas kažką sumaišė. Liudininkas iš baltos mašinos sakė, jog matė, kaip jis važiavo vidury gatvės ir nukrito. Jis užsuko į posūkį, bet pamatęs, kad nukrito motorolerio vairuotojas sustojo ir išlipo iš savo automobilio, tai yra filmuota medžiaga. Kontakto su motorolerio vairuotoju jokio nebuvo. Automobilis stovėjo toje pačioje pusėje, kur jis įsukinėjo, baltas automobilis stovėjo priešais jį. Mašina stovėjo netoli kiemo, kuris aptvertas metaliniais vartais po draudžiančiu ženklu. Įsukus jam į gatvelę prie vartų stovėjo mašina, jis išlipo, uždarė mašinos duris ir atsisukęs pamatė, kaip vidury gatvės motorolerį labai sumėtė ir jis nukrito jo akyse, todėl jis nuėjo prie žmogaus arčiau. Jo automobilis į važiuojamąją dalį nebuvo išlindęs, įvažiavo pilnai, ten daug vietos, jis vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) ir niekada neturėjo tokio įvykio. Kai pamatė motorolerį, tai jis buvo 40-50 metrų atstumu nuo jo, jis buvo labai toli. Žmogus iš baltos mašinos sakė kaip matė, kad jį sumėtė ir jis nukrito. Oro sąlygos buvo labai geros, idealios. Motoroleris buvo maždaug viduryje gatvės, jis buvo ant vidurio linijos. Nežino dėl ko jis ten važiavo, ten vienos krypties eismo juosta, labai siaura gatvė. Stovinti mašina stovėjo prie ženklo, kur draudžiama stovėti, gal buvo prastas matomumas. Tas kitas automobilis stovėjo ant paties krašto prie mano nusukimo, prie paties kampo. Motoroleris buvo gerokai už automobilio. Ten yra uždaryti geležiniai vartai ir įvažiavimas, jokios sankryžos ten nėra. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad jis vairuoja ir, kad jį sumėtė. Nuo įvažiavimo į kiemą ir tos vietos, kur jį sumėtė, buvo kokie 5-7 metrai. Kai pamatė motorolerį, kuris buvo už 40-50 metrų, tai nežinojo, koks buvo jo greitis. Nemano, kad tam motoroleriui jis užkirto kelią, nes jo priekyje stovėjo balta mašina, todėl jam niekas ir nekliudė. Žmogus su motoroleriu važiavo jo eismo juosta. Jis važiavo per vidurį. Pirma eismo juosta jis tikrai negalėjo pravažiuoti, jis galėjo apvažiuoti, bet ten labai siaura gatvė. Tas automobilis užėmė beveik visą eismo juostą, ten buvo dvi juostos. Prieš jį važiavo kažkokia mašina, nežino ar ji kliudė motorolerį, ar su juo parsilenkė negali pasakyti. Tas kitas automobilis su motoroleriu turėjo toliau prasilenkti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Po įvykio su motorolerio vairuotoju kalbėjo. Jam labai skaudėjo koją. Pasiūlė pagalbą. Atėjo kolega, buvo daug žmonių. Tada atvažiavo policija ir užtvėrė kelią. Su M. M. vieną kartą bendravo. Tas žmogus pas jo draugą pirko balandžius, tiek jį ir pažįsta. Toje kitoje mašinoje sėdėjo M. M., po to įvykio jo daugiau matyti neteko. Jis važiavo labai lėtai, dėl motorolerio greičio nežino. Nematė, kad jis stabdytų. Policininkai nematė stabdymo žinių. Nebuvo stabdymo vėžių. Jis važiavo iš motorolerių taisyklos, nežinoma ar motoroleris buvo tvarkingas. Negali pasakyti ar buvo dar kitų mašinų, nes jis matė tik tas mašinas, kurios buvo jo kryptimi. Nežino ar su stovinčia prie jį balta mašina būtų galėję prasilenkti du automobiliai, nes ten ir buvo stovėjimą draudžiantis ženklas. Ar dar kažkas važiavo priešinga kryptimi pasakyti negalėjo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad atvežė jam motorolerį, nes jis nesiekęs 45km/val., pradėdavo ,,dusti“. Buvo bandymas, jo aikštelėje, bet ten neužtenka vietos įsibėgėti, to pasėkoje pasiėmė šalmą ir išvažiavo į gatvę. Jis yra motorolerių meistras. Pasuko į (duomenys neskelbtini) pamatė pravažiuojant vieną pilką automobilį. Jis pravažiavo pro jį, jis pasuko iš paskos. Važiuodamas pamatė, kad transporto priemonė stabdo ir jis pristabdė, ir aplenkė baltą transporto priemonę, esančią dešinėje pusėje. Važiavo paskui pilką automobilį. Motoroleris greitai neįsibėgėjo, todėl gavosi truputį tarpelis. Apsilenkė transporto priemonę, grįžo į savo eismo juostą iš vidurinės juostos, kadangi nekirto ir priešais jį įsukinėjo baltas golfas. Jis ,,dėjo“ per galutinius stabdžius, kad pasisukti šonu, kaip su dviračiu. Jis 13 metų vairuoja motorolerius. Jis staigiai atleido galinius stabdžius ir ,,dėjo“ per priekinius, to pasėkoje supurtė vairą ir jį metė į priekį ir to smūgio metu gavosi trauma. Kai pamatė, kad tas automobilis suka į kiemą, atstumas buvo gal 100 metrų, jis tuo metu jau darė lenkimą, lenkė ,,Citroen“, rikiavosi ir pamatė atlekiant ,,Golfą“. Kai grįžinėjo į savo eismo juostą, tada tas ,,Golfas“ pradėjo įsukinėti. Manevras vyko vienu metu. Tuo metu, kai pradėjo stabdyti, važiavo 30-33 km/val. greičiu. Kai jį sumėtė, buvau toje pačioje eismo juostoje. Spėjo gerai sustabdyti, todėl jis neatsitrenkė. Kol stabdė, jis spėjo įvažiuoti. Jam sumėtė vairą, todėl jis krito. Galvojo, kad jis pristabdys, ir galėsiu užsukti, bet jis nestojo, todėl atleidau galą ir stipriai stabdžiau priekį. Kai stabdžiau galu, tai jis tik ruošėsi įsukinėti į kiemą. Kai jis ruošėsi įsukinėti, tai jis vos buvo vidurinėje juostoje. Stabdydamas bandė sukti galu į dešinę pusę, kad apvažiuoti tą automobilį, kuris ruošiasi sukti. Maniau, kad jis sustos ir jis jį apsuks, bet gavosi kitaip. Jei nebūtų stabdęs, tai būtų buvęs labai stiprus kontaktas, nes važiavo be stabdymo. Būtų kontaktas į keleivio priekines duris. Viskas vyko praktiškai per sekundę. Jis priekyje matė dvi transporto priemones. Matė posūkį ir žiūrėjo kas bus. Nukrito, tada, kai jis įsukinėjo, jis dar nebuvo sustojęs, jis įvažinėjo į kiemą. Kaltininko parodymai neatitinka. Neatitinka tai, kad jis pamatė, kaip jį sumėtė ir jis išlipo iš automobilio. Kontaktas būtų buvęs jo eismo juostoje. Po to aiškinosi, kaip viskas įvyko. Pradžioje jis nepripažino kaltės. Po to atėjo jo direktorius, viską apžiūrėjo ir jis vietoje prisipažino, pasakė, kad jis kaltas, apsisuko ir nuėjo. Policininkai atvažiavo tik po valandos, kai jis jau buvo išvežtas į Raudoną kryžių. Po įvykio jis jo net neatsiprašė. Kai jį paguldė į greitąją ir uždarinėjo duris kaltinamasis priėjo ir pasakė, kad atneš jam gėlių. ,,Golfo“ vairuotojas posūkyje važiavo greičiau, jis greitėjo, tikrai ne 10 km/val. greičiu. Kaltinamasis pamatė jį atvažiuojant, todėl norėjo išvengti to įvykio, norėjo prašokti. Jo akimis taip viskas atrodė. Nereikalauja 5000 eurų, dėl turtinės žalos atgauti norėtų patirtus nuostolius, nes buvo pirkti vaistai. Papildomų dokumentų nepateikė, bet pateiks. Kad ,,Golfas“ darys kairį posūkį jis nesuprato, nes manevras buvo netikėtas. Manevras prasidėjo truputį anksčiau nei buvo posūkis į kiemą. Jis kirto įvažiavimą 45 kampu, nevažiavo 90 laipsnių kampu. Prieš jį važiavo pilka mašina, ji lenkė. Lenkdama ji kirto vidurinę juostą ir išvažiavo į priešpriešą. Priešpriešinėje juostoje visada yra transportų priemonių. Gavosi „S“ raidės apvažiavimas, kitom mašinoms, faktiškai tiesiai pravažiuoti neišėjo, nes jie atvažiavo. Prieš baltą ,,Golfą“ važiavo dar kita mašina. Priešpriešinė transporto priemonė sustojo prie įvažiavimo ant kampo. Jis ir ,,Golfas“ grįžo į savo juostą ant įvažiavimo. Jis jau buvo kirtęs punktyrą, todėl jam negalėjo trukdyti matomumas. Pilka mašina negalėjo jam užkirsti vaizdo, kaltinamasis sakė, kad jį matė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. M. paaiškino, kad jis gyvenu (duomenys neskelbtini), susiskambino su G. P. dėl balandžių. Pasakė, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini). Atvykus į sutartą vietą, pamatė uždarytus vartus, pasuko atgal, užgesino automobilį laukė G. P., kai jam sėdint mašinoje, išgirdo nenormalų kinietiško mopedo garsą, bet nekreipdamas į garsą dėmesio, laukdamas mašinoje užsiiminėjo savo reikalais telefone. Matė, kai atvažiavo viena mašina, paskui buvo tarpas ir mašinų kolona. Balta mašina rodė posūkį sukti. Įvykio metu pamatė mopedą kelyje, jis vos išsitiesino, pasimetė į dešinę ir iš dešinės pusės metėsi į kairę pusę ir griuvo ant šono. Greitai išlipo iš mašinos, tada išlipo ir baltos spalvos mašinos žmogus. Paklausė kas tam žmogui su mopedu pasidarė, paklausė ar skambinti greitajai. Pasakė, kad viskas tvarkoje, tada pasakė, kad kažkas kairėje jo kojoje. Galbūt jį užkabino, tada atvažiavo policija, bet jokių stabdymo žymių nebuvo. Paklausė kas įvyko, pasakė, kad pasiėmė draugo motorolerį išbandymui. Policininkai nerado jokio įbrėžimų ant motorolerio. Nesuprato kaip čia, nei stabdyta, nieko. Pirmą kartą matė tokią avariją. Atėjo dvi moteriškės, paklausė ar matė įvykį. Motorolerio vairuotojas pasakė, kad tik kelią jaučia. Kas iškvietė policiją nežino, jis nieko nekvietė. Kai motociklas greitai važiavo, todėl jis susimėtė, balta mašina jau buvo prie vartų, tada jis užkūrė savo mašiną. Matė, kad motoroleriu vairavęs žmogus nukrito. Matė, kaip balta mašina parodė posūkį ir pradėjo sukti, ką tuo metu darė motoroleris jis nematė. Mopedas visai nečiuožė, tiesiog nukrito. Mopedas atvažiavo jam iš nugaros, balta mašina jam iš priekio. Mašina balta suko į kairę pusę iš pagrindinio kelio kairę pusę į kiemą. Motoroleris kirto jau nuvažiuotą balto automobilio trajektoriją, jei būtų priešingai būtų kažkur prie mašinos. Kartu su policininkais apžiūrėjo motorolerį, liepė jį kartu pakelti ir kartu žiūrėjo, kaip tai atsitiko. Nesuprato, kaip taip padaryti, kad nebuvo nei vieno įbrėžimo ant motorolerio. Pareigūnai sakė pasiimti techniką ir vežtis motorolerį. Balta mašina atvažiavus rodė posūkį, jis suprato, kad tai asmuo su kuriuo turi susitikti, tada jis užkūrė savo automobilį. Matė, kad baltai mašinai užsukus tik tada motoroleris nukrito. Belaukdamas tik girdėjo motorolerio garsų garsą, jį lenkiančių mašinų nematė Girdėjau tik garsą, apie jokį dviratį nežino.

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 8 d., 16.20 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) susidūrė motoroleris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su lengvuoju automobiliu, valst. Nr(duomenys neskelbtini). Sužalotas motorolerio vairuotojas. 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 16.30 val. atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) priešais minėtą adresą kelio važiuojamosios dalies viduryje buvo rastas gulintis motoroleris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o priešais įvažiavimą į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) prie metalinių vartų stovintis automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad motorolerį vairavo M. Š., kuris dėl patirtų sužalojimų GMP buvo išgabentas į LSMUL Kauno ligoninės traumatologijos skyrių. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, motorolerio vairuotojas M. Š. paaiškino, kad jam važiuojant su motoroleriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 30 iš priešais atvažiuojančios transporto priemonės VW ,,Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas staiga suko į kairią pusę, ko pasekoje, M. Š., norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, su motoroleriu krito ant važiuojamosios dalies. Iš LSMUL Kauno ligoninės gautas M. Š. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad nustatyta kairės kojos blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis, padikaulio lūžis, kojos piršto lūžis. M. Š. paskirtas stacionarinis gydymas (1 t., b. l. 8).

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – eismo įvykis be transporto priemonių susidūrimo. Atvykus minėtu adresu dešinėje pusėje matome teritoriją, kuri pažymėta Nr. 30. Teritorija yra aptverta mūrine tvora. Į teritoriją įvažiavimas per metalinius automatinius vartus. Prie metalinių vartų, kurių plotis yra 5,50 m. priekiu į vartus matome stovintį automobilį VW ,,Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dešinės pusės ašis nuo vartų nutolusi 1,60 m. atstumu, galinė automobilio dešinė ašis nutolusi nuo vartų 4,30 m. atstumu. Įvažiavimo atstumas yra 10 m. Automobilio dešinės galinė ašis nuo dešinės pusės borto nutolusi 3,70 m. atstumu. Dešinėje kelio dalyje prie bortelio matome stovintį automobilį ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dešinė ašis nuo įsukimo į teritoriją nutolusi 5,20 m. atstumu. Dešinės pusės priekinio ir galinio ratų ašis nuo betoninės sienos nutolusi 7,60 m. atstumu. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies 90 m. atstumu dešinėje kelio pusėje yra stovintis ženklas Nr. 333 (Stovėti draudžiama ). Važiuojamosios dalies viduryje matome parvirtusį motorolerį. Važiuojamosios dalies plotis yra 7,10 m. Važiuojamoji dalis padalinta punktyrine juosta. Motorolerio priekinis ratas nuo dešinės pusės mūrinės sienos nutolęs 10 m. atstumu, galinis ratas nutolęs 10,90 m. atstumu. Nuo įvažiavimo į dešinę pusę motorolerio priekinis ratas nutolęs 4,50 m. atstumu, galinis ratas nutolęs 3,40 m. atstumu. Motorolerio priekinis ratas atitolęs 20,70 m. atstumu nuo automobilio ,,Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato ašies. Motorolerio priekinis ratas atitolęs 13,30 m. atstumu nuo namo (duomenys neskelbtini) Galinis ratas atitolęs 12,20 m. atstumu nuo namo (duomenys neskelbtini) Apžiūrint įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta foto lentelė. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 13 – 36).

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW ,,Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė be akivaizdžių sugadinimų. Valdytojas-savininkas G. P.. TA galioja iki 2023 m. lapkričio 6 d. Fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 38 – 45).

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d., 2024 m. vasario 13 d. išrašų iš duomenų bazės matyti, kad įvykio metu automobilis VW ,,Gplf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TA atlikta, galioja iki 2023 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 46 – 51).

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas motoroleris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kairės pusės apdailos detalių pažeidimai. Savininkas M. U., TA atlikta, galioja iki 2025 m. birželio 10 d., (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje. Fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 52 – 61, 63).

Iš Vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, kad G. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus tyrėjos E. Š. T. pranešimo dėl pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pateiktas kompaktinis diskas, kuris saugomas byloje voke (1 t., b. l. 73, 75).

Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. V. K. pateikė vaizdo įrašą. Apžiūros atlikimo eiga: įrašas darytas 2023 m. rugsėjo 8 d. Įrašo pradžios laikas 14.20 val., trukmė 19.51 min. Įraše matyti gatvė (dviejų eismo juostų priešingomis kryptimis) priešais namą. Priešais namą, prie šaligatvio stovi juodos spalvos automobilis (kurio priekis nukreiptas į dešinę vaizdo įrašo lango pusę). Kitoje gatvės pusėje yra mūrinė sklypo tvora. Įrašo lango kairėje pusėje, kitoje gatvės pusėje, tvoroje yra vartai, įvažiavimas link jų. Įrašo laiku 14.29 val. iš dešinės į kairę (eismo juostoje arčiau mūrinės tvoros) atvažiuoja baltos spalvos automobilis ir sustoja netoli įvažiavimo į mūrine tvora aptvertą teritoriją. Jam sustojus, jo važiavimo kryptimi važiuojantys automobiliai, dviratis, jį aplenkia išvažiuodami į priešingą eismo juostą. Įrašo laiku 14.30 val. minėtą automobilį aplenkia pilkos spalvos automobilis. Šiam automobiliui jį aplenkus ir grįžus į savo važiavimo juostą, iš priešais (lange - iš kairės į dešinę, arčiau pastato, prie kurio įrengta kamera) atvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Tuo metu juosta, kurioje stovi baltos spalvos automobilis, kryptimi lange iš dešinės į kairę atvažiuoja motoroleris. Motoroleriui lenkiant stovintį baltos spalvos automobilį, iš priešais važiuojantis tamsios spalvos automobilis taip pat susilygina su baltos spalvos stovinčiu automobiliu. Motoroleris važiuoja tarp šių automobilių, gatvės viduriu. Motoroleriui pravažiavus stovintį baltos spalvos automobilį matyti, kad jam iš priekio, paskui pravažiavusį tamsios spalvos automobilį, kryptimi vaizdo lange iš kairės į dešinę, atvažiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis, kuris motoroleriui artėjant link jo, suka į kairę pusę (pagal savo važiavimo kryptį) į įvažiavimą (į mūrine tvora aptvertos teritorijos įvažiavimą). Tuo metu motoroleris pasuka į kairę (pagal savo važiavimo kryptį) pusę ir krenta ant žemės. Iš į įvažiavimą įsukusio ir sustojusio baltos spalvos automobilio, pro kairės pusės dureles, išlipa vyras ir eina link motorolerio (1 t., b. l. 77 – 78).

Iš 2023 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2133/2023 (02) matyti, kad M. Š. konstatuota odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis skeveldrinis šoninio krumplio lūžis, kairės pėdos V-o padikaulio ir IV-V-o proksimalinių pirštakaulių lūžiai. Sužalojimus lydėjo kraujo susikaupimas kairio kelio sąnario srityje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio intrasąnarinio skeveldrinio šoninio krumplio lūžio, kairės pėdos V-o padikaluo ir IV-V-o proksimalinių pirštakaulių lūžių, M. Š. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 88 – 90).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir, kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomas ir įvertinamas ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2011). Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis ). Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime nesuteikiančių pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada ir ar apskritai kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių ) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam G. P. inkriminuotas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) 109 punkto reikalavimo pažeidimas, sukėlęs pasekmes – nesunkų M. Š. sveikatos sutrikdymą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

KET 9 punkte numatyta bendroji pareiga eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 109 punkte nustatyta, kad sukant į kairę (aspsiukant) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai, taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį ( pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan. ) ar transporto priemonėje važiuojančių asmenų elgesio (ne)tinkamumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).