Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AAS BTA ,,B. I. C.“ priteista 891,93 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę ne sankryžoje į (duomenys neskelbtini) sklypo įvažiavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai (duomenys neskelbtini) važiavusiai motorinei transporto priemonei – motoroleriui „Piaggio NRG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad G. P. eismo įvykio metu buvo 61 m. amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo stažas nuo 1981 m., todėl įvykio dieną vairuodamas automobilį turėjo žinoti KET reikalavimus ir jose nustatytą pareigą duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, ir šviesiu paros metu, rugsėjo mėnesį 15.40 val. būdamas atviroje vietovėje, esančiame kelio ruože, esant geram matomumui ir geroms oro sąlygoms – kelio danga sausa, matydamas pagrindiniu keliu artėjančią transporto priemonę, turėjo pareigą įsitikinti, kad jo norimas atlikti manevras nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. P. jo vairuojamu automobiliu, atlikdamas sukimo į kairę manevrą, nepraleidus pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės, veikė nusikalstamai nerūpestingai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis G. P. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau neprieštaravo dėl G. P. paskirtos bausmės pakeitimo į viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo G. P. kaltės, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad G. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad G. P. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo vertinti tiek rašytiniai įrodymai (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai ir kt.), tiek asmenų (nuteistojo G. P., nukentėjusiojo M. Š., liudytojo M. M.) parodymai. Įvertinęs šiuos įrodymus, juos analizuodamas, lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. P. veiksmai – sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiai motorinei transporto priemonei, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu M. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir tokie veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įvertinta byloje esančių įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

8. Nuteistasis G. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo automobiliu nedideliu greičiu ir įsukinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį įvažiavimą. Tuo metu kitoje kelio pusėje priešais stovėjo baltas automobilis. Atlikus posūkio į kairę manevrą, išlipęs iš automobilio ir atsisukęs pamatė atvažiuojantį motorolerį, kurį sumėtė ir šio vairuotojas nukrito. Kontakto su motoroleriu nebuvo. Nuteistojo teigimu, įvykio metu jo automobilis į važiuojamąją dalį nebuvo išlindęs, įvažiavo pilnai. Kai pamatė motorolerį, šis buvo 40-50 metrų atstumu nuo jo, labai toli, todėl ir pasuko į kairę, nes važiavo 10 km/val. greičiu. Įvykio metu oro sąlygos buvo idealios. Pažymėtina, kad nors nuteistasis G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino, tačiau jo nurodytą versiją paneigia ir tuo pačiu jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad dirba motorolerių mechaniku. Kadangi aikštelėje neužteko vietos įsibėgėti ir patikrinti remontui paliktą motorolerį, išbandė jį važiuodamas gatve. Paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, apvažiavo jo važiavimo kryptimi stovėjusį automobilį ,,Citroen“, grįžo į savo eismo juostą ir maždaug už 10 metrų pamatė netikėtai posūkio į kairę manevrą atliekantį baltą ,,VW Golf“ automobilį. Nukentėjusysis tada nuspaudė galinius motorolerio stabdžius ir bandė sukti galu į dešinę pusę, kad apvažiuoti automobilį, kuris ruošiasi sukti. Automobilis tuo metu padidino greitį ir suko į kiemą. Tada jis atleido galinius motorolerio stabdžius ir pradėjo staigiai stabdyti priekiniais stabdžiais. To pasėkoje supurtė vairą, motorolerį metė į priekį ir jis nukrito. Tuo metu, kai pradėjo stabdyti, važiavo 30-33 km/val. greičiu. Jei nebūtų stabdęs motorolerio, būtų labai stipriai atsitrenkęs į automobilio keleivio priekines dureles, nes automobilis važiavo nestabdydamas. Viskas įvyko labai greitai. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis taip pat nurodė tokį patį eismo įvykio kilimo mechanizmą, t. y. kad jam važiuojant motoroleriu (duomenys neskelbtini) gatve, iš priešais atvažiuojančios transporto priemonės VW ,,Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas staiga suko į kairią pusę, ko pasėkoje, nukentėjusysis, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, su motoroleriu krito ant važiuojamosios dalies (1 t., b. l. 8).

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. P. ir nukentėjusysis M. Š. pateikė skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Nuteistasis teigė, kad, atlikus posūkio į kairę manevrą, išlipo iš automobilio ir pamatė atvažiuojantį motorolerį, kurį sumėtė ir dėl to nukentėjusysis nukrito. Tuo tarpu nukentėjusysis teigia priešingai – apvažiavus jo važiavimo juostoje stovėjusį automobilį, grįžus į savo eismo juostą, netikėtai posūkio manevrą atliko nuteistasis, užblokuodamas jam kelią, dėl ko jis bandė išvengti susidūrimo ir nukrito. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju būtent nukentėjusiojo M. Š. nurodytos aplinkybės yra teisingos ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atvažiuoja baltos spalvos automobilis ir sustoja netoli įvažiavimo į mūrine tvora aptvertą teritoriją. Motoroleriui pravažiavus šį stovintį baltos spalvos automobilį, jam iš priekio atvažiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis, kuris motoroleriui artėjant link jo, suka į kairę pusę (pagal savo važiavimo kryptį) į įvažiavimą (į mūrine tvora aptvertos teritorijos įvažiavimą). Tuo metu motoroleris pasuka į kairę (pagal savo važiavimo kryptį) pusę ir krenta ant žemės. Tuomet į įvažiavimą įsukusio ir sustojusio baltos spalvos automobilio, pro kairės pusės dureles, išlipa vyras ir eina link motorolerio (1 t., b. l. 77-78). Taigi, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo nurodytą eismo įvykio kilimo mechanizmą, t. y. kad, apvažiavus baltos spalvos automobilį ir grįžtant į savo eismo juostą, jam kelią netikėtai užkirto nuteistojo vairuojamas automobilis, kuris suko į kairę ir būtent dėl to nukentėjusysis nukrito, bandydamas išvengti susidūrimo. Nukentėjusiojo parodymus, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, matuoti atstumai tarp objektų ir transporto priemonių (užfiksuota, kad prie metalinių vartų, priekiu į vartus stovi automobilis ,,VW Golf“, dešinėje kelio dalyje prie bortelio stovi automobilis ,,Citroen Berlingo“, o važiuojamosios dalies viduryje – parvirtęs motoroleris (1 t., b. l. 13-36). ,,VW Golf“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad transporto priemonė yra be akivaizdžių sugadinimų, kas patvirtina, jog eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nesusidūrė (1 t., b. l. 38-45). Motorolerio ,,Piaggo NRG“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti kairės pusės apdailos detalių pažeidimai, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus (1 t., b. l. 52-63). Byloje esančioje specialisto išvadoje fiksuoti nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirti sužalojimai (1 t., b. l. 88-90). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad Matė, kaip balta mašina parodė posūkį ir pradėjo sukti, ką tuo metu darė motoroleris jis nematė, nes tuo metu užvedė savo automobilį. Matė, kad motoroleris kelyje susimėtė ir jo vairuotojas nukrito, baltai mašinai jau užsukus į kiemą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. P. kaltės turinį patvirtina nukentėjusiojo M. Š. parodymai, liudytojo M. M. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas ir šiame punkte nurodyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo ir nėra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus laikė patikimais ir jais vadovavosi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad G. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nevertino nukentėjusiojo M. Š. veiksmų tiesiogiai prieš įvykį, įvykio metu ir dėl to nepasisakė. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos nukentėjusiojo M. Š. veiksmai ar, kad jis, vairuodamas motorolerį, pažeidė Kelių eismo taisykles. Nuteistasis savo kaltę bando paneigti aplinkybe, kad, nukentėjusysis M. Š. įvykio metu vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę – motorolerį „Piaggio NRG“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. Š. patvirtino, kad motoroleris, dalyvavęs eismo įvykyje, išties buvo paliktas remontui dėl dingusios traukos, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad motoroleris įvykio metu apskritai negalėjo dalyvauti eisme. Bylos duomenimis, motorolerio techninė apžiūra galiojo iki 2025 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 63). Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo prieš daugiau, nei pusantrų metų, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti motorolerio techninę būklę, buvusią eismo įvykio metu. Akcentuotina, kad šioje byloje patikimai nustatyta ir byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad sukdamas į kairę nuteistasis G. P. nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio motorolerio, todėl aplinkybės, ar motoroleris buvo techniškai tvarkingas, teisinės reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų dėl priežastinio ryšio pagrįstumui neturi. Nagrinėjamu atveju jei G. P. į kairę ne sankryžoje būtų sukęs taip, kaip numatyta KET 109 punkte, net jei motoroleris būtų techniškai netvarkingas, nors tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, eismo įvykis nebūtų kilęs. Pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne M. Š., kaip vairuotojo, veiksmai ar jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė, bet būtent G. P. veiksmai. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

12. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 281 straipsnio 1 dalies 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 281 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatytos naujos bausmės rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Taigi, G. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) perkvalifikuojama į BK 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, iš naujo spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju G. P. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, išsituokęs, dirba UAB ,,U.“ vadybininku, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, bausmės tikslus užtikrins ir proporcinga nuteistojo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai bus švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - viešieji darbai, jos dydį parenkant artimą minimaliam. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nuteistasis G. P. sutiko su šia bausmės rūšimi, viešųjų darbų bausmės skyrimui neprieštaravo ir prokuroras.

13. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad G. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 133,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra dirbantis asmuo, šia nutartimi jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, patirtų išlaidų suma nėra didelė, todėl iš G. P. priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir G. P. paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 10 (dešimt) valandų.

Priteisti iš G. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.