Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, jam skirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmės pradžią G. V. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista iš G. V. Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos naudai 2 888,36 Eur proceso išlaidų dėl nuteistojo ekstradicijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė ir teismų sprendimai

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu G. V. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 23 d., apie 1.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyrimo metu nenustatytu įrenginiu atrakinus automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, jį užvedus ir šiuo automobiliu išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, G. V. tyrimo metu nenustatytoje vietoje perėmė šį automobilį ir jį 2020 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 1.55 val., iki 10.43 val., nugabeno į Gudakiemio kaimą, Merkinės sen. Varėnos r., kur gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu paliko. Tokiu būdu G. V., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą, K. K. priklausantį, 6 000 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu G. V. apeliacinis skundas buvo tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendis panaikintas, G. V. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo neišsamus ir fragmentiškas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o priimto nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje šios rūšies teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų, darė išvadą, kad šie baudžiamojo proceso pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo atidžiau peržiūrėti byloje surinktus duomenis, jo duotus parodymus, išklausyti jo poziciją teisme ir skirti švelnesnę bausmę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, tačiau šios nusikalstamos veikos nepadarė. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas jam buvo per griežtas.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas netenkintinas. Taikytinas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas, nuteistojo veika perkvalifikuotina, nustatytina nauja bausmė.

Dėl automobilio vagystės

6. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu G. V. buvo nuteistas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu pagrobė svetimą, K. K. priklausantį, 6 000 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad šios nusikalstamos veikos nepadarė. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, sprendžia, kiek nuteistojo poziciją, nurodytą apeliaciniame skunde, patvirtina ar paneigia byloje surinktų duomenų (įrodymų) visuma.

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos įtariamuoju metu G. V. nurodė, kad parodymus duos vėlesniu metu, atidžiau susipažinęs su įtarimu (t. 2, b. l. 61), 2021 m. rugsėjo 23 d. apklausos metu teigė, kad nieko negali paaiškinti apie pranešime apie įtarimą minimą įvykį, kadangi šios nusikalstamos veikos neįvykdė (t. 2, b. l. 85). Teisiamajame 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje nuteistasis teigė, kad automobilio „Audi“ nevogė, šio automobilio viduje neteko sėdėti, net neįsivaizduoja, koks tai automobilis (t. 3, b. l. 41). Pasinaudodamas paskutinio žodžio teise, apylinkės teisme pažymėjo, kad vaizdo įraše yra užfiksuota, jog automobilį nuotoliniu būdu atrakina ne jis, o bet kokiu raktu „Audi“ užvesti nėra galima. Tvirtino, jog nagrinėjamos veikos nepadarė, atkreipė dėmesį ir į tai, kad žala nukentėjusiajam nepadaryta. Pažymėjęs aplinkybes, jog automobilyje buvo rastas jo kvapas, numesta cigaretė, jų niekaip nekomentavo (t. 3, b. l. 140). Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad, būdamas daug kartų teistas, jei būtų dalyvavęs vagystėje, galėjo pasakyti, kad Petras, Antanas (t. y. bet kas) paprašė, o jis mašiną nuvarė, tuo viskas būtų pasibaigę, tačiau jis tikrai nežino, ką sakyti (t. 3, b. l. 114).

8. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo parodymai apie tai, kad jis nesusijęs su nukentėjusiojo K. K. automobilio vagyste, bylos duomenų visuma yra paneigti.

9. Esminė aplinkybė, kurios buvimo nuteistasis nei paneigė, nei paaiškino – pavogtame automobilyje buvo rasti G. V. biologiniai pėdsakai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie objektyvūs įrodymai, sugretinus juos su kitų bylos duomenų visuma, įvykių chronologija, leidžia atmesti nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nėra susijęs su nagrinėjama vagyste.

10. Nukentėjusiojo pareiškimas apie automobilio vagystę policijos pranešimų apie registruojamus įvykius registre buvo užregistruotas 2020 m. vasario 23 d., 10.48 val. Nukentėjusysis K. K. pranešė, kad prieš tai buvusios dienos vakare (2020 m. vasario 22 d.), apie 22.00 val., automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko kieme, atėjęs ryte, automobilio nerado. Kiemas filmuojamas. Nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 26). Kitų objektų – vaizdo įrašo apžiūros 2020 m. vasario 25 d. protokolo duomenimis, peržiūrėjus įrašą, kuriame matoma vidinė kiemo automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užfiksuota, kad 2020 m. vasario 23 d., 1:50:20 val., įsijungia tamsios spalvos, universalo kėbulo automobilio šviesos ir iš tarpuvartės link jo ateina vyriškos lyties asmuo, dėvintis šviesios spalvos kelnėmis, vilkintis tamsios spalvos striukę su gobtuvu, kuris atidaręs minėto automobilio vairuotojo pusės duris, įsėda į automobilį ir 1:50:50 val. išvažiuoja automobiliu iš kiemo Justiniškių g. link (t. 1, b. l. 116-117). Liudytojo T. K. parodymais teisiamajame posėdyje, 9 val. ryto (2020 m. vasario 23 d.) G. K. jam į mesendžerį parašė žinutę, jog šalia jo sodybos turi būti palikta „Audi A6“, paprašė nueiti ir pažiūrėti, ar yra rakteliai (G. + K. parodymais teisme, ji buvo patalpinusi skelbimą, kad parduoda savo automobilį arba keičia į kitą, sulaukė iš kažkokio asmens skambučio, kad nori apsikeisti automobiliais; kadangi neturėjo galimybės tuo užsiimti, paprašė T. K. pagalbos, kad apžiūrėtų tą automobilį; kaip suprato, automobilį paliko tiesiog ant kelio (t. 3, b. l. 105)). Liudytojas, nuėjęs ir apžiūrėjęs pamatė, jog automobilis yra užrakintas, raktelių nėra. Socialiniame tinkle „Facebook“ pamatęs, jog automobilis yra paieškomas, apie jį pranešė. Kas automobilį atvarė ir pastatė, liudytojas nematė, nes viskas vyko naktį (t. 3, b. l. 114-115). Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie tai, kad netoli jo sodybos paliktas automobilis, jam paskambinusi G. K. pranešė 2020 m. vasario 23 d., apie 11.26 val. Išėjęs pažiūrėti, automobilį pamatė stovintį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis „Audi“ buvo be valstybinių numerių, užrakintas. Namuose, patikrinęs „Facebook“ socialiniame tinkle, jis pamatė, jog ieškomas pavogtas automobilis „Audi A6 Allroad“, taip pat buvo ieškomo automobilio nuotrauka. Liudytojas suprato, kad tai tas pats automobilis, 17.14 val. (2020 m. vasario 23 d.) paskambino telefono numeriu, nurodytu po skelbimu dėl paieškos. Pasikalbėti nepavyko, nes galimai nebuvo ryšio. Liudytojui vyras, kuriam jis prieš tai skambino, parašė SMS žinutę, kad tuoj perskambins. Vyras liudytojui paskambino 17.18 val. Liudytojas pasakė, jog skambina pagal skelbimą dėl pavogto automobilio, žino, kur jis yra. Vyriškis liudytojo paklausė, ar automobilis yra Gudakiemyje, nes tai jau ne pirmas pranešimas. Liudytojui vyras pasirodė įtartinas, todėl baigė pokalbį, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie galimai ieškomą automobilį. Policija automobilį paėmė. Liudytojas parodė ir tai, kad jis Gudakiemio kaime jokių pašalinių, nevietinių asmenų, automobilių nematė. Liudytojo mažamečiai vaikai kitą dieną – 2020 m. vasario 24 d., grįžę iš mokyklos, išgirdę kalbant apie policiją, papasakojo, jog naktį iš 22 d. į 23 d. matė, kaip į sodybos kiemą buvo įvažiavę kažkokie du automobiliai, po ko pastovėjo ir apsisukę išvažiavo. Vaikai matė tik automobilių šviesas (t. 1, b. l. 66). Įvykio vietos apžiūros 2020 m. vasario 23 d. protokolo duomenimis, apžiūra atlikta 19.00–19.45 val. šalia sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), Gudakiemio k., Merkinės sen., Varėnos r. sav. Iš išorės apžiūrėtas lengvasis automobilis „Audi A6 Allroad“, kuris yra be valstybinių numerių, užrakintas (t. 1, b. l. 112-115). Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros 2020 m. vasario 27 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „Audi Allroad“, kuris yra be valstybinių numerių, užrakintas, užplombuotas. Pateiktu automobilio raktu-pulteliu automobilis neatsirakina, automobilis atrakintas įstačius raktą į spynelę. Apžiūros metu nuo vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, taip pat prie vairuotojo sėdynės ant automobilio dugno gulinti nuorūka. Apžiūros metu nustatyta, jog ant priekinės keleivio sėdynės yra vaikiška kėdutė, ant galinės kairės pusės sėdynės taip pat yra vaikiška kėdutė, dešinėje pusėje guli vaikiškos pirštinės ir kepurė (t. 1, b. l. 118). Kaip nustatyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 28 d. išvados duomenimis, ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 4-5). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 30 d. atsakyme nurodyta, jog Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 28 d. išvadoje, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07919-20, vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, genotipas DNR duomenų registre sutapo su G. V. genotipu (t. 2, b. l. 8). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2021 m. balandžio 15 d. išvados atlikus odorologinį tyrimą duomenimis, tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. vasario 27 d. apžiūros metu iš automobilio „Audi Allroad“, be valstybinių numerių, nuo vairuotojo sėdynės, yra G. V. kvapas (t. 2, b. l. 21-26).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, jog automobilis buvo pavogtas 2020 m. vasario 23 d. naktį – 1.50 val. (tikslus vagystės laikas užfiksuotas vaizdo įraše), tos pačios dienos ryte rastas prie sodybos Varėnos rajone be valstybinių numerių, ant automobilio vairuotojo sėdynės rastas G. V. kvapo pėdsakas, šalia vairuotojo sėdynės – nuorūka su G. V. DNR pėdsaku, sprendžia, kad jokio teisėto pagrindo vairuoti nukentėjusiajam K. K. priklausančio automobilio G. V. neturėjo. Įvertinus veikos laiką – naktis, aplinkybę, jog pagrobtame automobilyje akivaizdžiai buvo palikti savininkui reikalingi daiktai – dvi vaikiškos kėdutės, vaikų rūbai, o automobilis – be valstybinių numerių, atmestina ir suklydimo aplinkybė, kurios, beje, nenurodė ir G. V., tik apeliacinės instancijos teisme samprotaudamas apie versijas, pateisinančias kvapo ant vairuotojo sėdynės atsiradimą, kurias jis būtų galėjęs sukurti, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, apžiūros protokolo, asmuo, pirmasis įsėdęs į svetimą, nukentėjusiajam K. K. priklausantį automobilį, pagal išorės požymius nėra G. V.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į liudytojo T. K. parodymuose paminėtą aplinkybę apie du automobilius, įvykio naktį atvažiavusius į sodybos, šalia kurios buvo paliktas pagrobtas automobilis, kiemą, kas patvirtina, jog vagystę įvykdė ne vienas asmuo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu pagrobus svetimą, K. K. priklausantį, automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl bausmės

12. Nuteistasis G. V., apeliaciniame skunde nesutikdamas su paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio.

13. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. V., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Apylinkės teismas įvertino ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei nukentėjusiajam sukeltas pasekmes. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad nuteistasis G. V. praeityje teistas, dauguma teistumų – už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 159-170), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 153-158), nedirbantis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagrobtas turtas grąžintas savininkui, automobilis apgadintas nebuvo, turtinė žala nepadaryta bei nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, G. V. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos nebuvo nepriekaištingas ir jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Apylinkės teismas darė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parinko artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir spręsti, kad apeliantui skirta akivaizdžiai per griežta bausmė, teisėjų kolegija pagrindo neturi.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

15. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas). Šiuo įstatymu BK 178 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas G. V., buvo keista, kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės, buvo atsisakyta.

16. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

17. G. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 23 d. pagrobė svetimą, 6 000 Eur (120 MGL) vertės turtą. Apygardos teismas vertina, kad BK 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo pakeitimai švelnina nuteistojo G. V. teisinę padėtį, kadangi pagal galiojantį BK 178 straipsnį veika, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, kvalifikuotina kaip nesunkus nusikaltimas – svetimo turto vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už kurią sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 178 straipsnio 1 dalį.

18. Perkvalifikavus veiką, spręstinas nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo klausimas. Anksčiau išdėstytais bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvais, kuriems teisėjų kolegija pritarė, nuteistajam nustatytina nauja bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis parinktinas artimas sankcijos vidurkio dydžiui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš G. V. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, bylos duomenimis, G. V. yra nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. V. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. skundą.

Perkvalifikuoti G. V. veiką, už kurią jis teistas Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. V. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.