- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-17173-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10276-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., E. R., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. V., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą N. T. ir J. B. (globėjų), pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys V. R., E. R., valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo nepilnamečio N. V. atstovai pagal įstatymą (globėjai) pareiškimu prašo: atnaujinti įstatyme numatytą terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjų – nepilnamečio N. V. senelių – S. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties ir po A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties; leisti nepilnamečio globotinio vardu priimti palikėjų S. R. ir A. R. palikimą be turto apyrašo.
Pareiškime nurodo, kad N. T. ir J. B. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-22136-1087/2019 paskirti N. V. globėjais. N. V. motina D. V. mirė (duomenys neskelbtini), neseniai mirė ir jo seneliai, motinos D. V. tėvai, S. R. (mirė (duomenys neskelbtini) ir A. R. (mirė (duomenys neskelbtini), todėl N. V. įgijo teisę paveldėti senelių turto dalį vietoje savo motinos. Palikėjų S. R. ir A. R. mirties metu nebuvo gyvos jų dukters D. V., todėl jos turi teisę paveldėti jos sūnus N. V.. Kitų vaikų Gyventojų registro duomenis D. V. neturėjo. Mirusiosios S. R. šeimos sudėtis – sutuoktinis A. R. ir vaikai E. R., V. R. bei D. V. (buvusi ). Mirusioji daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nebuvo. Sutuoktinis A. R. mirė praėjus mėnesiui po S. R. mirties, todėl dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Mirusiojo A. R. šeimos sudėtis – sutuoktinė S. R. ir vaikai E. R., V. R. bei D. V.. Po S. R. ir A. R. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta, dėl tėvų turto paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi V. R.. E. R. atsisakė teisės paveldėti. Paveldėtojai neprieštarauja, kad turto dalį paveldėtų ir N. V.. Mirus seneliams S. R. ir A. R., N. V. dėl paveldėjimo į notarų biurą per trijų mėnesių terminą nesikreipė, nes N. V. tėvai mirę, o vaiko globėja buvo senelė S. R., todėl po jos mirties nepilnamečiui reikėjo paskirti naują globėją. Globėjas surastas ir paskirtas tik 2019 m. spalio 22 d. Globėjai nėra šeimos nariai, todėl jiems užtruko išsiaiškinti visus vaiko giminystės ryšius bei teises į paveldėjimą, ir kreiptis į advokatus parengti dokumentus teismui dėl termino atnaujinimo. N. V. yra nepilnametis, jo teisės nebuvo atstovaujamos, nebuvo paskirtas globėjas, todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kauno miesto 21-asis notarų biuras atsisakė tvarkyti paveldėjimo klausimus, kol nėra atnaujintas terminas. Vaikas yra nepilnametis, todėl palikimui priimti būtinas teismo leidimas. Palikėjų S. R. ir A. R. palikimą sudaro dvi transporto priemonės Audi A4 ir Peugeot 307 ir jų santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kito turto nėra, kreditorių nėra, turtas nėra areštuotas. Jų palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes nėra jokių duomenų apie kreditorius, prašo išduoti leidimą priimti palikimą be turto apyrašo, siekiant išvengti papildomų išlaidų. Palikimo priėmimas nepažeis vaiko interesų, nes jis įgis teisę į gyvenamąją patalpą, tai suteiks jam papildomą apsaugą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. R., E. R. atsiliepimuose į pareiškimą, nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pareiškimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, todėl turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, kad N. V. tėvais gimimo liudijime įrašyti M. V. ir D. V.. D. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir turėjo vieną vaiką N. V.. M. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-25483-454/2018 nutarta: nustatyti N. V. nuolatinę globą. Pripažinti netekusiu galios 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-1103, dėl N. V. laikinosios globos nustatymo. Paskirti N. V. nuolatine globėja S. R. (senelę). Nustatyti N. V. gyvenamąją vietą S. R. gyvenamojoje vietoje. Paskirti N. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise S. R..
Iš gyventojų registro pažymų nustatyta, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis – A. R., jos vaikai – V. R. ir E. R.. A. R. mirė būdamas našliu (duomenys neskelbtini), jo vaikai – V. R. ir E. R..
2019 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-22136-1087/2019 nutarta: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl S. R. paskyrimo globėja ir paskirti N. V. nuolatiniais globėjais N. T. ir J. B.. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatytą N. V. gyvenamąją vietą su S. R. ir nustatyti N. V. gyvenamąją vietą N. T. ir J. B. gyvenamojoje vietoje. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi N. V. nustatytą išlaikymo lėšų tvarkytoją ir paskirti N. V. priskirtinų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise N. T. ir J. B..
Kauno miesto 21-ojo notaro biuro 2020 m. birželio 10 d. rašte nurodyta, kad buvo pradėtos paveldėjimo procedūros po S. R. ir A. R. mirties, į notaro biurą N. V. nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.
Iš pažymos apie transporto priemones matyti, kad S. R. priklausė transporto priemonė Audi A4, A. R. - transporto priemonė Peugeot 307. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, santuokos metu A. R. vardu įregistruotas butas (duomenys neskelbtini). S. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. V. per tris mėnesius nesikreipė dėl paveldėjimo po senelių S. R. ir A. R. mirties dėl to, kad vaiko tėvai mirę, o jo globėja iki mirties buvo S. R.. Nauji globėjai paskirti tik 2019 m. spalio 22 d. Užtruko, kol globėjai išsiaiškino visus vaiko giminystės ryšius bei teises į paveldėjimą ir kreipėsi į advokatus dėl prašymo atnaujinti paveldėjimo terminą rengimo.
Pareiškėjas neturėjo galimybės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą dėl susidėjusių aplinkybių negalėjo. Pareiškime nurodytos priežastys yra svarbios. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka. E. R. pateikė sutikimą, kad po tėvų mirties D. V. priklausančią turto dalį paveldėtų N. V., ir nurodė, kad savo dalies palikimo atsisako. V. R. atsiliepime su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad mirus motinai likę vertybiniai popieriai, o mirus tėvui yra likę pinigų, sukauptos pensijos. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei. Išvadą teikianti institucija prašo pareiškimą tenkinti, nes tai atitinka vaiko interesus.
Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Teismas, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, daro išvadą, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisių priimti palikimą po senelių S. R. (mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. R. (mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjui N. V. atnaujinamas praleistas terminas priimti palikimą.
Pareiškėjo atstovai prašo leisti nepilnamečio globotinio vardu priimti palikėjų S. R. ir A. R. palikimą be turto apyrašo.
Teismo leidimas – būtina nepilnamečių paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.
Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad N. V. globėjų N. T. ir J. B. šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Vaiko teisų apsaugos skyrius neprieštarauja, kad globėjai vaiko vardu priimtų palikimą po senelių mirties.
Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį nepilnametis N. V. yra antros eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti po senelių mirties likusį turtą. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).
Iš byloje pateiktų duomenų apie palikėjų turtą nustatyta, jog palikimas egzistuoja. N. V. yra nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jo turto tvarkymu turėtų užsiimti tėvai (šiuo atveju globėjai) uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tėvai, atstovaujantys nepilnamečius įpėdinius, turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog „tinkama praktika pripažintina teismų iniciatyva sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme“.
Aplinkybės apie mirusiųjų turėtus kreditorius gali paaiškėti vėliau, todėl tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą, nes taip būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai nuo galimų kreditorių reikalavimų. Palikimo priėmimo pagal apyrašą faktas nepilnamečio įpėdinio interesų nepažeis, nes jis įgis nuosavybę, o priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjų galimas skolas atsakytų tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).
Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, leidimas išduodamas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal paveldimo turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškimas tenkinamas, nes yra pagrįstas ir įrodytas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti. Atnaujinti terminą pareiškėjui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovų pagal įstatymą (globėjų)N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po senelių – S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti leidimą N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (globėjams), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, po N. V. senelių – S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.